AS-552-1047-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-1047/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03542-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Š. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. Š. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2014 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. 1D-4972(11) ir solidariai priteisti iš atsakovų neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį 15 042,72 Lt.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį, kuria nutarta pareiškėjo skundą atsisakyti priimti, netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad pašto siunta pareiškėjui su teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartimi įteikta 2014 m. liepos 26 d., paskutinė 2014 m. liepos 24 d. nutarties apskundimo diena – 2014 m. rugpjūčio 5 diena. Teisme 2014 m. rugpjūčio 6 d. (pašto siunta išsiųsta 2014 m. rugpjūčio 5 d.) buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo, kartu buvo pateiktas ir skundas su priedais.

Teismas vadovavosi ABTĮ 150 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 6 d. prašymą, išsiųstą 2014 m. rugpjūčio 5 d., pateikė per septynias dienas, t. y., kai teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, dar nebuvo įsiteisėjus, ir, pagal analogiją taikydamas ABTĮ 150 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį panaikino.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčą kelia dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo, kuri jam nebuvo išmokėta laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio nuostatų taikymo. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/13, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, vadovavosi Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 24 punktu ir darė išvadą, kad pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010 metų vasario mėnesį. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2014 m. liepos 18 d., t. y. praleidęs procesinį trejų metų kreipimosi į teismą terminą.

Dėl pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 6 d. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, teismas vadovavosi ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kurios, jo manymu, sudaro pagrindą atnaujinti skundo teismui padavimo terminą, ir darė išvadą, kad svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą, nenustatyta.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašyme nurodydamas tik bendro pobūdžio informaciją, t. y. apie visuotinį informavimą, kad pensijos buvo mažinamos vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis ir kad vėliau nepriemokos bus kompensuojamos bei akcentuodamas Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. KT14-S9/2014 argumentus, iš esmės jokių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių objektyvių priežasčių, t. y., kas, nepaisant viešos informacijos, pačiam pareiškėjui sutrukdė laiku kreiptis į teismą, nepateikė. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, jog valstybinių pensijų mažinimo neteisėtumas buvo konstatuotas dar Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu. Be to, nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo, t. y. nuo oficialaus pranešimo apie teisės pažeidimą iki pareiškėjo kreipimosi į teismą, praėjo daugiau nei dveji metai. Pareiškėjas objektyviai nepagrindė, kodėl po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsiteisėjimo delsė ginti savo pažeistą teisę teisme. Taip pat pažymėjo, jog daugiau nei metai yra praėję ir nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutarties Nr. A552-519/2013 paskelbimo, kurioje nuspręsta reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos taikyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintą trejų metų terminą. Teismas nurodė, kad visuomenės informavimo priemonėmis buvo gana plačiai aptarinėjamas pensijų sumažinimo klausimas, todėl valstybines pensijas gaunantiems asmenims turėjo būti gerai žinoma, kad dalis tokias pensijas gaunančių asmenų jau buvo pradėję ginti savo pažeistą teisę teisme dar tuomet, kai Konstituciniame Teisme nebuvo gautas prašymas ištirti atitinkamų teisės aktų, kuriais sumažintos valstybinės pensijos, atitiktį Konstitucijai. Vėliau gana plačiai buvo aptarinėjamas ir Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo nuostatos, po kurio įsiteisėjimo 2012 m. rugsėjo 21 d. taip pat buvo kreipiamasi į teismą (nepraleidus trejų metų procesinio termino kreiptis į teismą nuo 2010 m. vasario mėn.). Kitų ypatingų aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos termino praleidimo priežasčių pateisinimui teismas nenustatė.

Teismas pabrėžė, jog procesas negali būti begalinis, o tai kad pareiškėjas iki 2014 m. liepos mėnesio nesikreipė dėl pensijos nepriemokos priteisimo, teismas vertino kaip pasirinktą pasyvų savo pažeistų teisių gynimo būdą. Pareiškėjas iš esmės pats pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą, dėl ko praleido terminą skundui paduoti, o toks nepateisinamas pareiškėjo delsimas kreiptis dėl savo teisių pažeidimo, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

II. Pareiškėjas S. Š. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Ministerijos 2014 m. liepos 9 d. sprendimą neišmokėti jam pensijos nepriemoką apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį. Pareiškėjas pažymi, kad nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2013 m. gruodžio mėnesio Ministerija nuolat informuodavo, kad pensijų mažinimas buvo vykdomas pagal Laikinąjį įstatymą ir vėliau pensijų nepriemoka bus kompensuojama. Pareiškėjas nurodo, kad tai padaryta nebuvo, Ministerija ir toliau nepagrįstai delsia nustatyti jo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą ir kompensuoti nepriemoką. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą, kuriame išaiškinta, kad įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Pareiškėjas S. Š. atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartį, kuria nepatenkintas prašymas atnaujinti terminą skundui dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo paduoti bei atsisakyta priimti skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl, taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2013 m. gruodžio mėnesio.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą nagrinėjant ginčus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013), reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai. Nustatant šio termino eigos pradžią, kiekvienu atveju būtina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiškėjas sieja savo reikalavimą, pobūdį ir bylos individualias faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį buvo pradėtas nuo 2010 m. sausio 1 d. atsakovui nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, o kiekvieną mėnesį tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas ir perskaičiuojant mokėtinos pensijos dydį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 išaiškino, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. vasario mėn., t. y. gavęs pirmąją sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2010 m. sausio mėn. Į teismą pareiškėjas kreipėsi 2014 m. liepos 18 d. (b. l. 9), t. y. praleidęs paminėtą 3 metų terminą.

Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išskirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Tačiau išimtis iš bendros taisyklės turėtų būti daroma tuomet, kai siekdami apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus į administracinį teismą kreipiasi valstybinių pensijų gavėjai, prašydami pašalinti su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusių pažeidimų sukeltas turtinio pobūdžio pasekmes.

Reikia pažymėti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, išanalizavusi Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pripažino, jog įstatymų leidėjas nesureguliavęs pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimo klausimų. Paminėtuose teisės aktuose nėra numatyti ir kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, veiksmų apskundimo terminai. Taigi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme specialus 3 metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl pareiškėjas, 2010 m. vasario mėn. gavęs pirmąją sumažintą pensiją ir nežinodamas, ko iš jo reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sąlygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (ABTĮ 13 str. 1 d.). Atsižvelgdama į tai, kad iki 2013 m. kovo mėn. ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas valstybinių pensijų gavėjams buvo žymiai apsunkintas. Išvardytos priežastys, teisėjų kolegijos įsitikinimu, sudarė pareiškėjui objektyvias kliūtis laiku paduoti skundą teismui.

Tokia išvada iš esmės atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-842/2014, 2014 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-169/2014, 2014 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-213/2014, 2014 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-215/2014, 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-885/2014 ir kt.) (ABTĮ 13 str. 1 d., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti S. Š. skundą, naikinama kaip neteisėta bei nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, tenkina pareiškėjo prašymą ir, atnaujinęs kreipimosi į teismą terminą, perduoda skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. Š. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjo S. Š. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti patenkinti ir terminą atnaujinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti S. Š. skundą, panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitoje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas