eAS-748-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-748-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00924-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 61.2; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. R. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas L. R. per elektroninių paslaugų portalą 2015 m. vasario 6 d. pateikė teismui skundą, prašydamas įpareigoti atsakovę Nacionalinė žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. liepos 22 d. prašymą ir priimti individualų administracinį aktą dėl nustatymo žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentu Pavilnių regioninio parko tvarkymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-341.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 13 d. nustatė pareiškėjui terminą pašalinti skundo trūkumus ir įpareigojo pareiškėją pateikti teismui patikslintą skundą reiškiant reikalavimą ir dėl NŽT 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. 1SS-(10.5.)-327 bei NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Nr. 49SFN-(14.49.104)-924, taip pat pateikti teismui NŽT 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. 1SS-(10.5.)-327 gavimo datą patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėjas 2015 m. vasario 27 d. teismui pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė panaikinti NŽT 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. 1SS-(10.5.)-327 bei NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 49SFN-(14.49.104)-924. Nurodė, kad NŽT 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. 1SS-(10.5.)-327 gavo 2015 m. sausio 7 d., grįžęs iš atostogų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo L. R. skundą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundą, kuriame reiškia prašymus panaikinti NŽT 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. 1SS-(10.5.)-327, NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 49SFN-(14.49.104)-924 bei įpareigoti NŽT išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. liepos 22 d. prašymą ir priimti individualų administracinį aktą dėl nustatymo žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentu Pavilnių regioninio parko tvarkymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-06-22 įsakymu Nr. D1-341, privalėjo pateikti per dvidešimt dienų nuo NŽT 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. 1SS-(10.5.)-327 gavimo dienos.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde, patikslintame skunde nurodė, kad NŽT sprendimą jis gavo 2015 m. sausio 7 d. grįžęs iš atostogų, o iš skundo turinio ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė tik 2015 m. vasario 6 d., t. y. praėjus 30 dienų nuo NŽT 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. 1SS-(10.5.)-327 priėmimo dienos. Taigi pareiškėjas akivaizdžiai praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą dvidešimties dienų terminą tokio pobūdžio skundams paduoti.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, priimti 2015 m. vasario 6 d. pirminį skundą dėl NŽT neveikimo arba atnaujinti terminą skundui paduoti dėl NŽT 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. 1SS-(10.5.)-327 bei NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Nr. 49 SFN-(14.49.104)-924 panaikinimo.

Pareiškėjas nurodo, kad nutartyje trūkumams šalinti nenurodyta, kad jis turi pateikti prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Teismas privalėjo taikyti ABTĮ 32 straipsnio 2 dalį, kuriame kalbama apie 2 mėnesių terminą, kadangi skundžiami NŽT ir NŽT Vilniaus skyriaus sprendimai nėra sprendimai, o tik raštai, kurie nėra skundžiami administracine tvarka. Kadangi atsakovas privalėjo priimti sprendimą per 20 darbo dienų nuo skundo padavimo dienos, t. y. iki 2014 m. gruodžio 10 d., todėl terminas skundui paduoti dėl neveikimo suėjo 2015 m. vasario 11 d.

Be to, teismas netinkamai taikė trūkumų šalinimo institutą, kadangi ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje aiškiai suformuluota norma, kad skundo trūkumai šalinami, kai neatitinka ABTĮ 23, 24, 39 straipsnių reikalavimų. Pažymėjo, kad NŽT skundžiamame 2014 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. 155-(10.5)-3271 „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo atsakė, jog pareiškėjo skundą išnagrinėjo bei informavo pareiškėją, kad pastarasis turėtų kreiptis į savivaldybės administraciją, nenurodė kokia įstatymo forma remiantis, kam ir per kurį laikotarpį reikia skųsti neveikimą. Pagal 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 patvirtintų „Dokumentų rengimo taisyklių“ 18 punktą, akte turi būti nurodyta dokumento rūšis. Dokumentas nėra įvardintas, vadinasi tai informacinis raštas, o atsakovo veiksmai kvalifikuotini kaip neveikimas, todėl šiuo atveju ginčijamas neveikimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra nurodęs, kad apskundimo tvarkos neišaiškinimas skundžiamame akte yra pateisinama priežastis atnaujinti terminą skundui paduoti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo L. R. skundą, kadangi jis paduotas praleidus skundo padavimo terminą ir neprašoma jo atnaujinti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011; 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo bei prie jo pridėtų dokumentų, patikslinto skundo ir atskirojo skundo, pareiškėjas 2014 m. liepos 22 d. pateikė Nacionalinei žemės tarnybai prašymą patvirtinti nustatytus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Geovisata“ kadastro duomenis pateiktoje žemės sklypo kadastro duomenų formoje nustatant kadastrinį duomenį žemės sklypo unikaliu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini)adresu (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija. NŽT Vilniaus miesto skyrius išnagrinėjo pareiškėjo 2014 m. liepos 22 d. prašymą ir priėmė 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 49SFN-(14.49.104)-924, kuriame nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka. Pareiškėjas šį sprendimą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka apskundė Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui. NŽT 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. 1SS-(10.5.)-327 išnagrinėjęs pareiškėjo skundą jo netenkino bei nurodė, kad šis sprendimas skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėjo nurodytas argumentas, kad jis skundžia atsakovo neveikimą, nepagrįstas, kadangi NŽT 2014 m. gruodžio 31 d. sprendime Nr. 1SS-(10.5.)-327 nurodyta, jog negali būti patvirtinti UAB „Geovisata“ matininko S. Č. nustatyti šio žemės sklypo kadastro duomenys, kaip prašoma 2014 m. liepos 22 d. rašte. Taigi iš sprendimo turinio matyti, kad atsakovas išnagrinėjo pareiškėjo pateiktą 2014 m. liepos 22 d. prašymą. Tai, kad atsakovas netenkino pareiškėjo prašymo, negali būti vertinama kaip neveikimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, kad atsakovo dokumento rūšis nėra įvardinta, taip pat nevertintina kaip svarbi aplinkybė, sutrukdžiusi pareiškėjui tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą.

Kadangi NŽT 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimą pareiškėjas gavo 2015 m. sausio 7 d. grįžęs iš atostogų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundo teismui padavimo terminą skaičiavo nuo 2015 m. sausio 7 d., t. y. nuo tos dienos, kada pareiškėjas sužinojo apie priimtą sprendimą. ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Apie tai, kad pareiškėjas galimai praleido apskundimo terminą pirmosios instancijos teismas nurodė 2015 m. vasario 13 d. nutartyje išaiškindamas teisę pateikti teismui objektyviais duomenimis pagrįstą prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą dėl NŽT 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimo, tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo. Įstatymų leidėjas ABTĮ 34 straipsnyje svarbių priežasčių sąrašo nepateikė. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti skundą (prašymą).

Atsižvelgiant į tai, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės – teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012), ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir padarė. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą, termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (prašymą). Įstatymas neįpareigoja teismo papildomai siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-63/2012). Aplinkybė, kad pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pareiškė prašymą atnaujinti terminą, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, nes toks prašymas, pagrįstas objektyviais duomenimis, turi būti teikiamas pirmosios instancijos teismui.

Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, rėmėsi administracinių teismų praktika, suformuota analogiškose bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Taigi, pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. R. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė