A-756-999-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A756-1989/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00698-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. I. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. I. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. I. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 4–6), prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Klaipėdos skyrius) 2012 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. SPR-29018 (toliau – ir Sprendimas Nr. SPR-29018), kuriuo atsakovas nusprendė iš pareiškėjo priverstine tvarka į Valstybinio socialinio draudimo fondą išieškoti 1 210,28 Lt, iš jų: 1 145,61 Lt įmokų ir 64,67 Lt delspinigių.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2010 metais jis Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir Klaipėdos apskrities VMI) deklaravo 55 408,43 Lt apmokestinamųjų pajamų, nuo šios apmokestinamųjų pajamų sumos sumokėjo 8 311 Lt dydžio gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM). Valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – ir VSD įmokos) bazę sudaro gyventojų pajamų mokesčio bazė, sumažinta nuo jos apskaičiuotu gyventojų pajamų mokesčiu, todėl pareiškėjas 2010 m. gegužės 3 d. sumokėjo 4 710 Lt VSD įmokų, apskaičiuotų tokia tvarka: 55 408,43 Lt – 8 311 Lt = 47 097,43 Lt x 10% = 4 709,74 Lt. 2011 metais pareiškėjas Klaipėdos apskrities VMI deklaravo 78 962,20 Lt apmokestinamųjų pajamų, nuo šios apmokestinamųjų pajamų sumos jis sumokėjo 11 252,11 Lt VSD įmokų bei 3 553,30 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau – ir PSD įmokos), apskaičiuotų tokia tvarka: VSD įmokos 78 962,20 Lt / 2 x 28,5 % = 11 252,11 Lt; PSD įmokos 78 962,20 Lt / 2 x 9 % = 3 553,30 Lt. 2012 metais pareiškėjas Klaipėdos apskrities VMI deklaravo 51 958,20 Lt apmokestinamųjų pajamų, nuo šios apmokestinamųjų pajamų sumos jis sumokėjo 7 404,04 Lt VSD įmokų bei 2 338,12 Lt PSD įmokų, apskaičiuotų tokia tvarka: VSD įmokos 51 958,20 Lt /2 x 28,5 % = 7 404,04 Lt; PSD įmokos 51 958,20 Lt /2 x 9 % = 2 338,12 Lt. Pareiškėjas VSD ir PSD įmokas apskaičiavo ir sumokėjo remdamasis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPM įstatymas) 16 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSD įstatymas) 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – ir Sveikatos draudimo įstatymas) 17 straipsnio 4 dalies nuostatomis, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui jis nėra skolingas. Be to, atsakovo Sprendime Nr. SPR-29108 nėra nurodyta teisės aktų norma, kuria remiantis padaryta išvada, kad GPM, VSD ir PSD įmokų bazės yra skirtingos, nėra nurodytas faktinis pagrindas, kuriuo remiantis apskaičiuotas pareiškėjo skolos dydis, todėl skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, yra neteisėtas bei nepagrįstas.

Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai nurodė, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) panaikinus atsakovo ankstesnįjį sprendimą dėl skolos iš jo išieškojimo priverstine tvarka, pinigai jam buvo grąžinti, tačiau atsakovas vėl priėmė ginčijamą sprendimą dėl tariamos skolos iš jo išieškojimo priverstine tvarka.

Atsakovas Klaipėdos skyrius su skundu nesutiko ir atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 66–71) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą

Atsakovas paaiškino, kad 2012 m. spalio 26 d. priimtas Klaipėdos skyriaus sprendimas Nr. SPR-29018 Dėl advokato I. A. skolos išieškojimo priverstine tvarka. Sprendimo Nr. SPR-29018 sudedamoji ir neatskiriama dalis yra jo priedas „Ataskaita apie draudėjo advokato I. A., draudėjo kodas (duomenys neskelbtini), įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui apskaičiavimą". Ataskaitoje nurodyti teisiniai, faktiniai išieškotinos advokato A. I. 1 210,28 Lt skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (toliau – ir Fondo biudžetas) pagrindai. Remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir Registras) duomenų bazėje esančiais Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) duomenimis, nustatyta, kad advokato I. A., draudėjo kodas (duomenys neskelbtini), deklaruota pajamų metinė suma, nuo kurios yra skaičiuojamos VSD įmokos už 2009 m. yra 49 249,20 Lt, todėl draudėjas iki 2010 m. gegužės 3 d. turėjo sumokėti 4 924,92 Lt (49 249,20 Lt x 10 proc.= 4 924,92 Lt) VSD įmokų. Remiantis Registro duomenų bazės duomenimis, advokatas A. I. 2010 m. gegužės 3 d. sumokėjo 4 710,00 Lt, todėl jis į Fondo biudžetą nesumokėjo 214,92 Lt (4 924,92 Lt – 4 710,00 Lt = 214,92 Lt) VSD įmokų.

VMI duomenimis advokato A. I. 2010 m. apmokestinamųjų pajamų suma (neatėmus PSD ir VSD įmokų) sudaro 81 494,00 Lt, todėl VSD ir PSD įmokų bazė yra 40 747,00 Lt (81 494,00 Lt x 50 proc). Už 2010 m. pareiškėjas turėjo sumokėti 11 612,90 Lt (40 747,00 Lt x 28,5 proc. = 11 612,90 Lt) VSD įmokų ir 3 667,23 Lt (40 747,00 Lt x 9 proc. = 3 667,23 Lt) PSD įmokų. Remiantis Registro duomenimis, pareiškėjas 2011 m. gegužės 1 d. sumokėjo 11 252,11 Lt VSD įmokų ir 3 551,68 PSD įmokų, todėl Fondo biudžetui 2011 m. gegužės 2 d. liko skolingas 360,79 Lt VSD įmokų ir 115,55 Lt PSD įmokų už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 21 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.

Registro duomenų bazėje esančiais VMI duomenimis, advokato A. I. 2011 m. apmokestinamųjų pajamų suma (be PSD ir VSD įmokų) sudaro 54 390,00 Lt, todėl VSD ir PSD įmokų bazė yra 27 195,00 Lt (54 390,00 x 50 proc.). Už 2011 m. pareiškėjas turėjo sumokėti 7 750,58 Lt (27 195,00 Lt x 28,5 proc. = 7 750,58 Lt) VSD įmokų ir 2 447,55 Lt (27 195,00 Lt x 9 proc. = 2 447,55 Lt) PSD įmokų. Remiantis Registro duomenimis, pareiškėjas 2012 m. gegužės 2 d. sumokėjo 7 404,04 Lt VSD įmokų ir 2 339,74 Lt PSD įmokų, todėl Fondo biudžetui 2012 m. gegužės 2 d. liko skolingas 346,54 Lt VSD įmokų ir 107,81 Lt PSD įmokų už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 15 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Vadovaujantis VSD įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, draudėjui laiku nesumokėjus VSD įmokų už 2009 m., priskaičiuota 14,83 Lt (214,92 Lt x 150 x 0,04 proc. + 214,92 Lt x 30 x 0,03 proc. = 14,83 Lt) delspinigių už pavėluotą VSD įmokų pervedimą už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 4 d. iki 2010 m. spalio 30 d.; už 2010 m., priskaičiuota 19,48 Lt (360,79 Lt x 180 x 0,03 proc. = 19,48 Lt) delspinigių už pavėluotą VSD įmokų pervedimą ir 6,24 Lt (115,55 Lt x 180 x 0,03 proc. = 6,24 Lt) delspinigių už pavėluotą PSD įmokų pervedimą už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 3 d. iki 2011 m. spalio 29 d.; už 2011 m., priskaičiuota 18,40 Lt (346,54 Lt x 177 x 0,03 proc. = 18,40 Lt) delspinigių už pavėluotą VSD įmokų pervedimą ir 5,72 Lt (107,81 Lt x 177 x 0,03 proc. = 5.72 Lt) delspinigių už pavėluotą PSD įmokų pervedimą už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 3 d. iki 2012 m. spalio 26 d.

Klaipėdos skyrius išsiuntė pareiškėjui A. I. 2012 m. spalio 26 d. raštą Nr. (7.4)SI-59765, kuriame nurodė, jog remiantis VMI pateikta informacija apie advokato A. I. gautas pajamų metines sumas, nuo kurių turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos įmokos, bei Registro 2012 m. spalio 26 d. duomenimis, advokato A. I. įsiskolinimas Fondo biudžetui sudaro 1 210,28 Lt, iš jų: 214,92 Lt VSD įmokų už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 16 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.; 360,79 Lt VSD įmokų ir 115,55 Lt PSD įmokų už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 21 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.; 346,54 Lt VSD įmokų ir 107,81 Lt PSD įmokų už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 15 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.; 52,71 Lt delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotą VSD įmokų pervedimą už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 4 d. iki 2012 m. spalio 26 d. ir 11,96 Lt delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotą PSD įmokų pervedimą už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 3 d. iki 2012 m. spalio 26 d. Be to, pareiškėjui informacija apie jo įsiskolinimą Fondo biudžetui bei skolos susidarymo teisinį pagrindą pateikta ir šiais Klaipėdos skyriaus raštais: 2012 m. gegužės 30 d. raštu Nr. (7.4)SI-30850, 2011 m. liepos 5 d. raštu Nr. (8.76)SI1-22887, 2011 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. (8.76)SI-41773 ir 2012 m. liepos 16 d. raštu Nr. (7.4)SI-39160.

Beje, atsakovas 2012 m. kovo 29 d. raštu Nr. (7.4)SI-19179 kreipėsi į VMI, prašydamas informuoti, ar gyventojas, vykdantis individualią veiklą, apskaičiuodamas savo, kaip individualią veiklą vykdančio asmens, apmokestinamąsias pajamas, į leidžiamus atskaitymus gali įtraukti savo naudai sumokėtas gyvybės draudimo įmokas. VMI 2012 m. gegužės 9 d. raštu Nr. (18.16-13-1)-R-4074 „Dėl gyvybės draudimo įmokų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams“ informavo, jog „gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis arba uždirbtomis individualios veiklos pajamomis susijusios gyventojo padarytos įprastinės šiai veiklai išlaidos (išlaidų dalis, tenkanti per mokestinį laikotarpį gautoms arba uždirbtoms pajamoms). Individualios veiklos leidžiami atskaitymai deklaruojami GPM308 formos V priede. Savo naudai sumokėtos gyvybės draudimo įmokos nėra susijusios su individualios veiklos pajamų gavimu (uždirbimu), todėl šios išlaidos negali būti priskirtos leidžiamiems atskaitymams, t. y. nemažina individualios veiklos, vykdomos pagal pažymą apmokestinamųjų pajamų, o tuo pačiu ir VSD ir PSD įmokų bazės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 99–102) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė analogiškus motyvus kaip ir atsakovas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 24 d. sprendimu (I t., b. l. 153–160) pareiškėjo A. I. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas 2010 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos skyriaus 2010 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. SPR-9272 „Dėl advokato I. A. skolos išieškojimo priverstine tvarka“ (prijungta Klaipėdos apygardos administracinio teismo byla Nr. I-784-609/2010, b. l. 4 ir 7). Pareiškėjas paaiškino, kad jis nebuvo skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondui, todėl Klaipėdos skyrius Sprendimu Nr. SPR-9272 nepagrįstai nusprendė iš jo priverstine tvarka išieškoti 216,73 Lt (214,95 Lt įmokų ir 1,81 Lt delspinigių), susidariusią iki 2010 m.birželio 4 d. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. LVAT 2011 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu pareiškėjo A. I. apeliacinį skundą patenkino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo A. I. skundą patenkino ir panaikino Klaipėdos skyriaus 2010 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. SPR-9272 „Dėl advokato I. A. skolos išieškojimo priverstine tvarka“ (prijungta byla Nr. I-784-609/2010, b. l. 26–27, 28–30). LVAT šioje nutartyje nurodė, jog Klaipėdos skyriaus 2010 m. birželio 4 d. sprendimas Nr. SPR-9272 neatitinka esminių VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nes jis nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Klaipėdos skyriaus direktoriaus pavaduotoja G. K. 2012 m. spalio 26 d. priėmė ginčijamą byloje sprendimą Nr. SPR-29018 „Dėl advokato I. A. skolos išieškojimo priverstine tvarka“, kuriuo nusprendė išieškoti priverstine tvarka iš pareiškėjo 1 210,28 Lt skolą – įmokų 1 145,61 Lt ir delspinigių 64,67 Lt (b.l. 8). Šiame sprendime nurodyta, jog pridedama Ataskaita apie draudėjo advokato A. I., draudėjo kodas (duomenys neskelbtini), įsiskolinimo Fondo biudžetui apskaičiavimą, 4 lapai (toliau – ir Ataskaita, b. l. 8, 9–12; 54, 55–58; 86, 87–90).

Pareiškėjas A. I. atsakovo nurodytu laikotarpiu dirbo ir šiuo metu dirba advokatu. Klaipėdos skyrius išsiuntė A. I. 2012 m. spalio 26 d. raštą Nr. (7.4)SI-59765 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, jog remiantis VMI pateikta informacija apie pareiškėjo gautas pajamų metines sumas, nuo kurių turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos įmokos, bei Registro 2012 m. spalio 26 d. duomenimis, A. I. įsiskolinimas Fondo biudžetui sudaro 1 210,28 Lt, iš jų: 214,92 Lt VSD įmokų už laikotarpį nuo 2009 m. gruodo 16 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., 360,79 Lt VSD įmokų ir 115,55 Lt PSD įmokų už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 21 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., 346,54 Lt VSD įmokų ir 107,81 Lt PSD įmokų už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 15 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., 52,71 Lt delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotą VSD įmokų pervedimą už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 4 d. iki 2012 m. spalio 26 d. ir 11,96 Lt delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotą PSD įmokų pervedimą už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 3 d. iki 2012 m. spalio 26 d. Pareiškėjui informacija apie jo įsiskolinimą Fondo biudžetui bei skolos susidarymo teisinį pagrindą taip pat pateikta šiais Klaipėdos skyriaus raštais: 2012 m. gegužės 30 d. raštu Nr. (7.4)SI-30850, 2011 m. liepos 5 d. raštu Nr. (8.76)SI1-22887, 2011 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. (8.76)SI-41773 ir 2012 m. liepos 16 d. raštu Nr. (7.4)SI-39160.

VSD įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog Fondo valdybos teritoriniai skyriai laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas gali išieškoti priverstine tvarka duodami nurodymą kredito įstaigai nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas nurašyti iš draudėjo sąskaitos kredito įstaigoje Civilinio proceso kodekso 754 straipsnyje nustatyta tvarka. Priverstine tvarka išieškoti iš draudėjų sąskaitų Lietuvos Respublikos kredito įstaigose laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas bei delspinigius ir baudas turi teisę Fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai (VSD įstatymo 36 straipsnio 3 dalis).

Pasisakydamas dėl VSD įmokų ir PSD įmokų, pirmosios instancijos teismas rėmėsi VSD įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi (advokatų, kurie verčiasi individualia veikla, pajamų metinę sumą, nuo kurios skaičiuojamos VSD įmokos, sudaro VMI deklaruotų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų ir apskaičiuotos mokestinių pajamų individualios veiklos pajamų mokesčio skirtumas), VSD įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 39 punktu, taip pat Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, PSD įmokos skaičiuojamos nuo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos jų VSD įmokos. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal GPM įstatymo 16 straipsnio nuostatas, apskaičiuojant gyventojo apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų atimama: 1) neapmokestinamosios pajamos; 2) pajamos, įsigijus verslo liudijimą; 3) leidžiami atsiskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu (GPM įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka); 4) per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo turto pagal prigimtį daikto įsigijimo kaina ir su to turto ar daikto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios išlaidos (GPM įstatymo 19 str. nustatyta tvarka); 5) neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis; 6) nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos (apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomas GPM įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas pajamų mokesčio tarifas – 15 procentų) (GPM įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka). Šia tvarka apskaičiuojamos apmokestinamosios pajamos yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.

VMI 2012 m. gegužės 9 d. atsakymu Nr. (18.16-31-1)-R-4074 atsakė atsakovui į paklausimą (kopijos išsiųstos advokatui A. I. ir Klaipėdos apskrities VMI) ir nurodė, jog GPM įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad iš pajamų gali būti atimamos šios per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos: savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių) bei iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių), naudai sumokėtos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojime terminui. Šios įmokos mažina gyventojo (taip pat ir vykdančio individualią veiklą pagal pažymą, kurio individualios veiklos pajamos apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu) apmokestinamąsias pajamas, apskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį deklaruojamos gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos GPM308 formos L priede. Tačiau šios įmokos nemažina valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų bazės. <...> Savo naudai sumokėtos gyvybės draudimo įmokos nėra susijusios su individualios veiklos pajamų gavimu (uždirbimu), todėl šios išlaidos negali būti priskirtos leidžiamiems atsiskaitymams, t. y. nemažina individualios veiklos, vykdomos pagal pažymą, apmokestinamųjų pajamų, o tuo pačiu ir valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų bazės. Tai buvo teisingai pažymėta Klaipėdos apskrities VMI 2012 m. sausio 26 d. rašte Nr. (18.32)D2-610 advokatui A. I. (b. l. 62–63, 94–95).

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktu nustatyta, kad savarankiškai dirbantiems asmenims patvirtintas 10 procentų dydžio VSD įmokų tarifas. Remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje esančiais VMI duomenimis, nustatyta, kad advokato A. I. deklaruota pajamų metinė suma, nuo kurios yra skaičiuojamos VSD įmokos, už 2009 m. yra 49 249,20 Lt, todėl draudėjas iki 2010 m. gegužės 3 d. turėjo sumokėti 4 924,92 Lt (49 249,20 Lt x 10 proc.= 4 924,92 Lt) VSD įmokų. Pareiškėjas, kaip ir pats skunde nurodo, 2010 m. gegužės 3 d. sumokėjo 4 710 Lt. Pareiškėjas, būdamas atsakingas už teisingą VSD įmokų mokėjimą nustatyta tvarka, pažeidė VSD įstatymo 14 straipsnio 2 dalies, 9 straipsnio 5 dalies, Taisyklių 27 punkto nuostatas, nes iki 2010 m. gegužės 3 d. nesumokėjo į Fondo biudžetą 214,92 Lt (4 924,92 Lt – 4 710,00 Lt = 214,92 Lt) VSD įmokų.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2010 metų rodiklių patvirtinimo įstatymu asmenims, kurie verčiasi individualia veikla, 2010 metams nustatytas 37,5 proc. dydžio įmokų tarifas, iš jų 28,5 proc. VSD įmokoms bei 9 proc. PSD įmokoms. Registro duomenų bazėje esančiais VMI duomenimis, pareiškėjo 2010 m. apmokestinamųjų pajamų suma (neatėmus PSD ir VSD įmokų) sudaro 81 494,00 Lt, todėl VSD ir PSD įmokų bazė yra 40 747,00 Lt (81 494,00 x 50 proc). Už 2010 m. A. I. turėjo sumokėti 11 612,90 Lt (40 747,00 Lt x 28,5 proc. = 11 612,90 Lt) VSD įmokų ir 3 667,23 Lt (40 747,00 Lt x 9 proc. = 3 667,23 Lt) PSD įmokų. Pareiškėjas 2011 m. gegužės 1 d. sumokėjo 11 252,11 Lt VSD įmokų ir 3 551,68 Lt PSD įmokų, todėl Fondo biudžetui 2011 m. gegužės 2 d. liko skolingas 360,79 Lt VSD įmokų ir 115,55 Lt PSD įmokų už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 21 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas pažeidė VSD įstatymo 14 straipsnio 2 dalies, 9 straipsnio 5 dalies, Taisyklių 27 punkto nuostatas, nes iki 2011 m. gegužės 2 d. nesumokėjo į Fondo biudžetą 360,79 Lt (11 612,90 Lt – 11 252,11 Lt = 360,79 Lt) VSD įmokų ir 115,55 Lt (3 667,23 Lt – 3 551,68 Lt = 115,55 Lt) PSD įmokų už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 21 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2011 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi asmenims, kurie verčiasi individualia veikla, 2011 metams nustatytas 37,5 proc. dydžio įmokų tarifas, iš jų 28,5 proc. VSD įmokoms bei 9 proc. PSD įmokoms. Pareiškėjo 2011 m. apmokestinamųjų pajamų suma (be PSD ir VSD įmokų) sudaro 54 390,00 Lt, todėl VSD ir PSD įmokų bazė yra 27 195,00 Lt (54 390,00 x 50 proc). Už 2011 m. pareiškėjas turėjo sumokėti 7 750,58 Lt (27 195,00 Lt x 28,5 proc = 7 750,58 Lt) VSD įmokų ir 2 447,55 Lt (27 195,00 Lt x 9 proc = 2 447,55 Lt) PSD įmokų. Pareiškėjas 2012 m. gegužės 2 d. sumokėjo 7 404,04 Lt VSD įmokų ir 2 339,74 Lt PSD įmokų, todėl Fondo biudžetui 2012 m. gegužės 2 d. liko skolingas 346,54 Lt VSD įmokų ir 107,81 Lt PSD įmokų už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 15 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas pažeidė VSD įstatymo 14 straipsnio 2 dalies, 9 straipsnio 5 dalies, Taisyklių 27 punkto nuostatas, nes iki 2012 m. gegužės 2 d. nesumokėjo į Fondo biudžetą 346,54 Lt VSD įmokų ir 107,81 Lt PSD įmokų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog iš atsakovo pateiktų apskaičiavimų (žr. Ataskaita, b. l. 9–12, 55–58, 87–90) ir VMI 2012 m. gegužės 9 d. atsakymo (b. l. 62–63, 94–95) matyti, jog atsakovas tinkamai apskaičiavo pareiškėjo mokėtinas VSD ir PSD įmokas ir jų nesumokėjimo dalį, todėl nepagrįstas pareiškėjo teigimas, jog jis nėra skolingas Fondo biudžetui.

Pasisakydamas dėl paskaičiuotų delspinigių, teismas rėmėsi VSD įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi (už pavėluotai į Fondą pervestas VSD įmokas skaičiuojami delspinigiai; delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai socialinio draudimo įmokos turėjo būti sumokėtos, ir baigiami skaičiuoti socialinio draudimo įmokų sumokėjimo dieną įskaitytinai; delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos). Delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos finansų ministras įsakymais konkrečių metų kiekvienam ketvirčiui (tai detaliai nurodyta Ataskaitoje). Pareiškėjas teigdamas, jog nėra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, nepripažįsta ir delspinigių, tačiau faktiškai neginčija jų apskaičiavimo tvarkos. Teisėjų kolegija sutinka su Ataskaitoje nurodytais delspinigių paskaičiavimais ir jų neatkartoja.

Dėl skundžiamo sprendimo atitikimo VAĮ reikalavimams teismas nurodė, kad iš byloje esančio atsakovo Sprendimo Nr. SPR-29108 matyti, kad jis priimtas remiantis prie šio sprendimo pridedama Ataskaita apie draudėjo advokato A. I., draudėjo kodas (duomenys neskelbtini), įsiskolinimo Fondo biudžetui apskaičiavimą (4 lapai). Ataskaitoje išsamiai nurodyta kokių būtent objektyvių duomenų (faktų) pagrindu buvo nustatyta, jog pareiškėjas yra skolingas Fondo biudžetui, nurodyti VSD įstatymo atitinkami straipsniai ir VSD biudžeto sudarymo taisyklių atitinkami punktai, nurodyta kokiais dokumentais ir duomenimis remiantis apskaičiuota skola ir delspinigiai, už kokį laikotarpį jie apskaičiuoti, pateikti ir patys apskaičiavimai, jų dydis. Taigi, Sprendimo Nr. SPR-29018 sudedamoji ir neatskiriama dalis yra jo priedas „Ataskaita apie draudėjo advokato I. A., draudėjo kodas (duomenys neskelbtini), įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui apskaičiavimą“. Atsižvelgiat į tai, konstatuojama, jog atsakovo Sprendimas Nr. SPR-29108 laikomas atitinkančiu VAĮ 8 straipsnio numatytus reikalavimus.

Remiantis teisinėmis ir faktinėmis bylos aplinkybėmis konstatuojama, jog atsakovo Klaipėdos skyriaus 2012 m. spalio 26 d. sprendimas Nr. SPR-29018 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

III. Pareiškėjas A. I. apeliaciniu skundu (II t., b. l. 1–6) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Klaipėdos skyriaus 2012 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. SPR-29018 panaikinti.

Pareiškėjas remiasi iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos pateikė pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas pažeidė procesines teisės normas. Skundžiamu sprendimu teismas nepanaikino atsakovo sprendimo, kuriuo atsakovas nusprendė iš pareiškėjo priverstine tvarka išieškoti 214,92 Lt įmokų už 2009 metus su delspinigiais, kurių išieškojimą LVAT 2011 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A146-2287/2011 jau buvo pripažinęs neteisėtu (LVAT šioje byloje patenkinto pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-784-609/2010 ir Klaipėdos skyriaus 2010 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. SPR-9272 panaikino). Taip buvo pažeisti ABTĮ 81 ir 86 straipsnių reikalavimai.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl priverstinio įmokų išieškojimo iš pareiškėjo už 2009, 2010 ir 2011 metus, taip pat netinkamai taikė materialinės teisės normas. 2010 m. Klaipėdos apskrities VMI pareiškėjas už 2009 metus deklaravo 55 408,43 Lt apmokestinamųjų pajamų, nuo šios sumos pareiškėjas sumokėjo 8 311 Lt dydžio gyventojų pajamų mokestį. VSD įmokų bazę sudarė GPM bazė, sumažinta nuo jos apskaičiuotu gyventojų pajamų mokesčiu, todėl pareiškėjas 2010 m. gegužės 3 d. sumokėjo 4 710 Lt VSD įmokų, kurios apskaičiuotos taip: 55 408,43 Lt – 8 311 Lt = 47 097,43 Lt x 10% = 4 709,74 Lt. Kitaip VSD įmokų bazės apskaičiuoti neįmanoma aritmetiškai. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog už 2009 metus pareiškėjo deklaruota apmokestinamųjų pajamų suma, nuo kurios skaičiuojamos VSD įmokos, yra 49 249,20 Lt, tačiau tokios sumos pareiškėjas nėra deklaravęs ir neaišku, kaip teismas šį dydį nustatė. Klaipėdos skyriaus 2012 m. spalio 26 d. sprendime Nr. SPR-29018 apskritai nėra jokių duomenų, kaip nustatant pareiškėjo skolą buvo įvykdytas VSD įstatymo 7 straipsnio 2 dalies reikalavimas. Šių aplinkybių teismas neaiškino ir netyrė, todėl taip pat buvo pažeisti ABTĮ 81 ir 86 straipsnių reikalavimai.

Teismas nurodė, kad savo naudai sumokėtos gyvybės draudimo įmokos nėra susijusios su individualios veiklos pajamų gavimu (uždirbimu), todėl šios išlaidos negali būti priskirtos leidžiamiems atskaitymams ir nemažina apmokestinamųjų pajamų, o tuo pačiu ir VSD bei PSD įmokų bazės, tačiau šios išvados prieštarauja GPM įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punkto bei 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatoms. Pareiškėjas VSD ir PSD įmokas apskaičiavo ir sumokėjo remdamasis GPM įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, VSD įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalimi, apmokestinamąsias pajamas už 2009, 2010 ir 2011 metus Klaipėdos skyriui deklaravo, pateikdamas SAV pranešimus, todėl jis Fondo biudžetui neskolingas. Be to, teismas 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą grindė 2012 m. gegužės 9 d. VMI raštu Nr. (18.16-31-1)-R-4074, tačiau šiame rašte padarytos išvados pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalį nelaikomos teisės aktu ir negali sukelti teisinių pasekmių.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato išimtį, kokiais atvejais apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas negalima pasinaudoti šiame straipsnyje numatyta lengvata – tai apmokestinant pajamas iš paskirstytojo pelno. Individualios veiklos pajamos nėra pajamos iš paskirstytojo pelno, savo naujai sumokėtos gyvybės draudimo įmokos apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas atimamos remiantis GPM įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 punktu. Taigi neaišku, kokia materialinės teisės norma remiantis VMI ir pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, kad gyvybės draudimo įmokos nemažina apmokestinamųjų pajamų, o tuo pačiu ir VSD ir PSD įmokų bazės. Be to, VMI niekada neginčijo, kad pareiškėjas nepagrįstai gyvybės draudimo įmokomis sumažina apmokestinamąsias pajams, todėl 2012 m. gegužės 9 d. rašte Nr. (18.16-31-1)-R-4074 VMI pateikti išaiškinimai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Beje, kaip matyti iš Klaipėdos apskrities VMI 2012 m. birželio 26 d. rašto Nr. (18.32)D2-610, mokesčių administratorius savo paaiškinimus grindžia net ne įstatymų normomis, o deklaracijos pildymo algoritmu, kas akivaizdžiai prieštarauja VAĮ nuostatoms. Klaipėdos apskrities VMI 2012 m. kovo 1 d. rašte Nr. (18.32)D2-1352 nurodyta, kad individualia veikla užsiimančių asmenų PSD įmokas administruoja Klaipėdos skyrius, todėl neaišku, kodėl VMI 2012 m. gegužės 9 d. raštu Nr. (18.16-31-1)-R-4074 pareiškėjui ir atsakovui ėmėsi aiškinti šių įmokų mokėjimo tvarką, o Klaipėdos skyrius šiuo išaiškinimu vadovavosi.

Atsakovas Klaipėdos skyrius su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 22–26) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo manymu, apeliantas nepagrįstai nurodo, kad Klaipėdos skyrius 2012 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. SPR – 29018, išieškodamas 214,92 Lt VSD įmokų su delspinigiais, kurių išieškojimą LVAT 2011 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu buvo pripažinęs neteisėtu, kvestionavo LVAT sprendimą, ir tokiu būdu paneigė teismo sprendimo privalomumą ir teisinę galią, o Klaipėdos apygardos administracinis teismas dėl LVAT 2011 m. rugpjūčio 1 d. sprendime nustatytų aplinkybių nepasisakė. Kaip matyti, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 24 d. sprendime nurodė, kad LVAT 2011 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu panaikino Klaipėdos skyriaus 2010 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. SPR-9272 „Dėl advokato I. A. skolos išieškojimo priverstine tvarka“, kadangi sprendimas neatitiko esminių VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Klaipėdos skyrius, vykdydamas LVAT 2011 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą, grąžino advokatui A. I. 214,92 Lt VSD įmokų ir 1,81 Lt delspinigių. LVAT minėtu 2011 m. rugpjūčio l d. sprendimu konstatavo, kad Klaipėdos skyriaus 2010 m. birželio 4 d. sprendimas Nr. SPR-9272 „Dėl advokato I. A. skolos išieškojimo priverstine tvarka“ neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, o sprendime nenurodyta, kokių būtent objektyvių duomenų (faktų) pagrindu buvo nustatyta, kad pareiškėjas yra skolingas Fondo biudžetui. Tačiau LVAT nenustatė, kad A. I. nebuvo skolingas 216,54 Lt Fondo biudžetui ir kad Klaipėdos skyrius 2010 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. SPR-9272 neteisėtai priverstine tvarka išieškojo 214,73 Lt VSD įmokų ir 1,81 Lt delspinigių.

Atsakovas nesutinka ir su tuo apelianto teiginiu, kad „Klaipėdos skyriaus sprendime Nr. SPR-29108 nėra nurodyta jokia teisės aktų norma, kuria remiantis buvo padaryta išvada, kad GPM, VSD ir PSD įmokų bazės yra skirtingos (t. y. nėra nurodytas sprendimo teisinis pagrindas), nėra nurodytas faktinis pagrindas, kuriuo remiantis apskaičiuotas pareiškėjo skolos dydis, todėl skundžiamas sprendimas neatitiko VAĮ 8 str. reikalavimų“. Skundžiamame Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad Klaipėdos skyriaus 2012 m. spalio 26 d. sprendimas Nr. SPR - 29108 laikomas atitinkančiu VAĮ 8 straipsnio numatytus reikalavimus, kadangi Klaipėdos skyriaus 2012 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. SPR - 29108 sudedamoji ir neatskiriama dalis yra priedas „Ataskaita apie draudėjo advokato A. I., draudėjo kodas (duomenys neskelbtini), įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui apskaičiavimą“, kurioje išsamiai nurodyta kokių būtent objektyvių duomenų (faktų) pagrindu buvo nustatyta, jog pareiškėjas yra skolingas Fondo biudžetui, nurodyti VSD įstatymo atitinkami straipsniai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių atitinkami punktai, nurodyta kokiais dokumentais ir duomenimis remiantis apskaičiuota skola ir delspinigiai, už kokį laikotarpį jie apskaičiuoti, pateikti ir patys paskaičiavimai.Fondo valdybos teritoriniai skyriai neadministruoja gyventojų pajamų mokesčio, todėl Klaipėdos skyriaus 2012 m. spalio 26 d. sprendime Nr. SPR - 29108 nėra nurodomos teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis apskaičiuojama GPM bazė. Fondo valdybos teritoriniai skyriai neskaičiuoja ir savarankiškai dirbančių asmenų gautų pajamų metinių sumų, nuo kurių turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos VSD įmokos, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 39 punktu Fondo valdybai informaciją apie savarankiškai dirbančių asmenų gautas pajamų metines sumas, nuo kurių turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos VSD įmokos, teikia Valstybinė mokesčių inspekcija.

Pareiškėjas nepagrįstai skunde teigia, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, spręsdamas klausimą dėl priverstinio išieškojimo iš pareiškėjo už 2009, 2010 ir 2011 metus, nes teismas patikrino tiek teisinį, tiek faktinį Klaipėdos skyriaus 2010 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. SPR-9272 „Dėl advokato I. A. skolos išieškojimo priverstine tvarka“ pagrįstumą.

Klaipėdos skyrius yra teritorinė Fondo valdybos administravimo įstaiga, vykdanti valstybinį socialinį draudimą, įgyvendinant teisės aktus, reglamentuojančius valstybinį socialinį draudimą t. y. VSD įstatymo, Taisyklių nuostatas ir kitų VSD įmokų administravimą reglamentuojančių norminių teisės aktų nuostatas, kurių įgyvendinimas yra privalomas. Iš teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimo matyti, kad teismas, spręsdamas šį ginčą, vadovavosi aktualių teisės aktų nuostatomis bei rėmėsi į bylą pateiktais Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje esančiais VMI duomenimis (Klaipėdos skyriaus 2013 m. sausio 10 d. atsiliepimo Nr. (2.36)SI-1978 „į pareiškėjo A. I. 2012 m. gruodžio 17 d. skundą“ 2 priedas) bei pagrįstai nustatė, kad: advokato A. I. deklaruota pajamų metinė suma, nuo kurios yra skaičiuojamos VSD įmokos už 2009 m. yra 49 249,20 Lt, 2010 m. apmokestinamųjų pajamų suma (neatėmus PSD ir VSD įmokų) sudaro 81 494,00 Lt, todėl VSD ir PSD įmokų bazė yra 40 747,00 Lt, o 2011 m. apmokestinamųjų pajamų suma (be PSD ir VSD įmokų) sudaro 54 390,00 Lt, todėl VSD ir PSD įmokų bazė yra 27 195,00 Lt.

Ginčas tarp advokato A. I. ir Klaipėdos skyriaus dėl advokato A. I. mokėtinos į Fondo biudžetą VSD ir PSD įmokų skolos tęsiasi nuo 2010 metų, todėl Klaipėdos skyrius 2012 m. kovo 29 d. raštu Nr. (7.4)SI-19179 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į VMI, prašydamas informuoti ar gyventojas, vykdantis individualią veiklą, apskaičiuodamas savo, kaip individualią veiklą vykdančio asmens, apmokestinamąsias pajamas, į leidžiamus atskaitymus gali įtraukti savo naudai sumokėtas gyvybės draudimo įmokas. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad VMI aiškino PSD įmokų mokėjimą, kadangi VMI 2012 m. gegužės 9 d. raštu Nr. (18.16-13-l)-R-4074 „Dėl gyvybės draudimo įmokų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams“ pagal savo kompetenciją tik informavo, kad savo naudai sumokėtos gyvybės draudimo išmokos negali būti priskiriamos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamiems atskaitymams. Pareiškėjo teiginys, kad VMI 2012 m. gegužės 9 d. raštas Nr. (18.16-13-1)-R-4074 negali būti laikomas teisės aktu ir negali sukelti teisinių pasekmių, pagrįstas, tačiau pastarasis VMI raštas yra tik vienas iš rašytinių įrodymų šioje administracinėje byloje, kuriuo rėmėsi Klaipėdos apygardos administracinis teismas, priimdamas 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą. Be to, Lietuvos Respublikos GPM įstatymo komentaras, kuriuo grindžiami pareiškėjo skundo argumentai dėl individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo, taip pat nėra teisės aktas, kuriuo būtų galima vadovautis priimant atitinkamą sprendimą. Kaip aukščiau nurodyta, Fondo valdybai informaciją apie savarankiškai dirbančių asmenų gautas pajamų metines sumas, nuo kurių turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos VSD įmokos, teikia VMI (Taisyklių 39 punktas), todėl Klaipėdos apygardos administracinis teismas, priimdamas 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą, pagrįstai rėmėsi į bylą pateiktu VMI 2012 m. gegužės 9 d. raštu Nr. (18.16-13-l)-R-4074 „Dėl gyvybės draudimo įmokų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams“.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 17–20) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis suinteresuotas asmuo remiasi tokiais pat argumentais, kuriuos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą pateikia atsakovas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimo priverstine tvarka išieškoti iš pareiškėjo A. I. už 2009–2011 m. laikotarpį nesumokėtas valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip pat už šias laiku nesumokėtas įmokas priskaičiuotus delspinigius.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija bylą patikrino atsižvelgdama į šias įstatymo nuostatas.

Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde (I t., b. l. 4–6) nurodė, jog 2010 metais jis Klaipėdos apskrities VMI deklaravo 55 408,43 Lt apmokestinamųjų pajamų (už 2009 metus), 2011 metais – 78 962,20 Lt (už 2010 m.), o 2012 metais – 51 958,20 Lt (už 2011 m.). Šios sumos nurodytos ir į bylą pateiktose pareiškėjo ginčui aktualaus laikotarpio metinėse pajamų deklaracijose (I t., b. l. 13–17, 18–21, 22–25). Atsakovo nurodoma 49 249,20 Lt apmokestinamųjų pajamų suma už 2009 metus, pareiškėjo teigimu, jo 2010 metų pajamų deklaracijoje iš viso nenurodyta.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių (galiojusių ginčui aktualiu laikotarpiu) 39 punkte nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija teikia Fondo valdybai informaciją apie savarankiškai dirbančių asmenų gautas pajamų metines sumas, nuo kurių turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos. Iš papildomai į bylą atsakovo pateiktų įrodymų matyti, kad Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai duomenis apie individualių įmonių, <...>, advokatų <...> ir kitų asmenų, kurie verčiasi individualia veikla pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, išskyrus individualią veiklą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, deklaruotas pajamų (pelno) metines sumas bei mokestinių metų pajamų (pelno) mokesčio sumas teikia Valstybinė mokesčių inspekcija (II t., b. l. 52-71). Remiantis Registro duomenų bazėje esančiais Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) duomenimis, pareiškėjo pajamų (pelno) deklaracijose už 2009 - 2011 m. nurodyta tokia apmokestinamųjų pajamų suma: 2009 m. – 57 940,23 Lt (pelno mokesčio suma – 8 691,03 Lt); 2010 m. – 81 949 Lt (pelno mokesčio suma – 0 Lt); 2011 m. – 54 390 Lt (pelno mokesčio suma – 0 Lt) (II t., b. l. 72).

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio (2008 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XI-93 redakcija, galiojusi 2009 metais) 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo praėjusiais metais gautų pajamų metinės sumos. <...> Asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, išskyrus advokatus, advokatų padėjėjus, notarus ir antstolius, pajamų metinę sumą sudaro valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruotų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų ir apskaičiuotos mokestinių metų individualios veiklos pajamų mokesčio sumos skirtumas. Advokatų, advokatų padėjėjų, notarų ir antstolių pajamų metinė suma, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, yra laikoma mokestinių metų 24 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1367 patvirtintas einamųjų 2009 metų draudžiamųjų pajamų dydis - 1 488 Lt.

Taigi atsakovas, konstatuodamas, kad pareiškėjo metinę pajamų sumą, nuo kurios skaičiuojamos VSD įmokos už 2009 metus sudaro VMI deklaruotų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų ir apskaičiuotos mokestinių metų individualios veiklos pajamų mokesčio skirtumas, netinkamai aiškino ir taikė 2009 metais galiojusio Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir neteisingai paskaičiavo pareiškėjo turimą mokėti socialinio draudimo įmokų sumą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas VSDFV Klaipėdos skyriaus ataskaitoje (kuri, atsakovo teigimu laikytina sudėtine ginčijamo sprendimo dalimi) nurodytas išvadas ir teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi atsakovas, perrašė. Pažymėtina, kad pareiškėjui pritaikius netinkamą teisės aktą buvo skaičiuojama ne tik įmokų skola, bet ir delspinigiai.

Vien nustatytas materialinės teisės normų pažeidimas yra pakankamas pagrindas panaikinti tiek pirmosios instancijos teismo sprendimą, tiek ir atsakovo VSDFV Klaipėdos skyriaus 2012 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. SPR-29018, todėl dėl kito laikotarpio pareiškėjui paskaičiuotų valstybinio socialinio draudimo įmokų (įmokų skolos bei delspinigių) teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl išdėstytų aplinkybių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas: tenkinti pareiškėjo skundą ir VSDFV Klaipėdos skyriaus 2012 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. SPR-29018 panaikinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjo A. I. apeliacinį skundą patenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo A. I. skundą patenkinti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2012 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. SPR-29018 „Dėl advokato I. A. skolos išieškojimo priverstine tvarka“ panaikinti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė