2K-442/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-442/2014

Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00038-2010-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.5.1;

1.2.29.1;

2.1.3.1;

2.1.6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Olego Fedosiuko, Alvydo Pikelio ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. P. kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 3 d. nutarties.

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nuosprendžiu S. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda, 182 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, galutinė subendrinta bausmė paskirta 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.

Iš S. P. ir nuteistųjų A. M., A. Z., A. L. solidariai priteista X. rajono savivaldybei 19 960,42 Lt turtinei žalai atlyginti.

S. P. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 3 d. nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nuosprendis pakeistas – jo dalis, kuria priteista iš S. P. ir kitų nuteistųjų solidariai X. rajono savivaldybei 19 960,42 Lt turtinei žalai atlyginti, panaikinta ir pripažinta civilinio ieškovo X. rajono savivaldybės teisė į civilinį ieškinį, jo dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 3 d. nutartimi, nuteisti ir A. M., A. Z. bei A. L., tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

S. P. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad:

dirbdamas X. rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus inžinieriumi–statybininku, būdamas valstybės tarnautoju ir pagal savo pareiginių nuostatų 1, 6.3, 6.8, 6.9 punktus bei X. rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. A-486 būdamas atsakingas už X. socialinių paslaugų namų pirties statybos objekto ir statybos darbų tinkamą priežiūrą, statybos techninės dokumentacijos tvarkymą, įstatymų ir norminių aktų statybos srityje vykdymą, statybos techninės dokumentacijos rengimą, už įvykdytų statybos objektuose statybos darbų apskaitą, nuo 2008 m. lapkričio mėn. iki 2009 m. lapkričio 9 d. savo darbovietėje – X. rajono savivaldybėje, esančioje (duomenys neskelbtini), gavęs iš UAB „R.“ darbų vykdytojo A. M. atliktų darbų aktus: 2008 m. lapkričio mėn. septynis aktus už 344 194,75 Lt, 182 102,45 Lt, 41 134,26 Lt, 102 729,50 Lt, 2 16 200,17 Lt, 40 251,76 Lt, 33 387,11 Lt, 2008 m. gruodžio mėn. penkis aktus už 10 347,46 Lt, 7 897,52 Lt, 43 507,96 Lt, 719,95 Lt, 12 827,11 Lt, 2009 m. kovo mėn. vieną aktą už 19 270,38 Lt, 2009 m. gegužės mėn. vieną aktą už 31 854,89 Lt, 2009 m. rugsėjo mėn. vieną aktą už 5 999,99 Lt, juos suklastojo, patvirtindamas savo parašu tikrovės neatitinkančią informaciją apie X. rajono socialinių paslaugų namų pirties statybos objekte faktiškai neatliktus statybos montavimo darbus, nors žinojo, kad X. rajono socialinių paslaugų namų pirties statybos objekto rangovas UAB „R.“ neatliko tokių statybos montavimo darbų, kokius UAB „R.“ statybos darbų vadovas A. M., klastodamas dokumentus, nurodė atliktų darbų aktuose, kai iki 2008 m. gruodžio 19 d. nebuvo padaryta darbų už 600 824,27 Lt, o iki 2009 m. lapkričio 9 d. iš tų darbų, kuriems 2008 m. lapkričio – 2009 m. gegužės mėn. A. M. surašė atliktų darbų aktus, faktiškai nebuvo padaryta darbų už 60 947,61 Lt.

Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad minėti atliktų darbų aktai yra suklastoti ir neatitinkantys tikrovės, o šių atliktų darbų aktų pagrindu UAB „R.“ darbų vadovo A. M. išrašytos pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę taip pat neatitinka tikrovės, jas suklastojo, t. y. patvirtino savo parašu pažymas apie atliktų darbų bei išlaidų vertę atliktų darbų aktams (forma Nr. 3) už 2008 m. lapkričio ir gruodžio mėn., 2009 m. kovo, gegužės ir rugsėjo mėn. bei šiuos dokumentus panaudojo, pateikdamas UAB „R.“ statybos darbų vadovui A. M., kuris juos pateikė UAB „R.“ gamybinio skyriaus inžinierei A. P., kuri šių dokumentų pagrindu išrašė PVM sąskaitas faktūras: 2008 m. lapkričio 28 d. (duomenys neskelbtini) 760 000 Lt sumai, 2008 m. gruodžio 19 d. (duomenys neskelbtini) 75 300 Lt sumai, 2009 m. kovo 31 d. (duomenys neskelbtini) 19 270,38 Lt sumai, 2009 m. gegužės 29 d. (duomenys neskelbtini) 32 741,61 Lt sumai, 2009 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini) 5 999,95 Lt sumai, po to S. P. šias PVM sąskaitas faktūras pateikė apmokėti X. rajono savivaldybei ir kurios buvo visiškai apmokėtos iš X. rajono savivaldybės sąskaitos nepagrįstai pervedant mokėjimo pavedimais (jų datos ir numeriai nurodyti skundžiamuose teismų sprendimuose) į UAB „R.“ einamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, 60 947,61 Lt už faktiškai neatliktus UAB „R.“ ir subrangovo UAB „Ž.“ statybos montavimo darbus (bet rangovui ir subrangovui atlikus pagrindinėje sąmatoje nenumatytų papildomų darbų už 40 987,19 Lt); taip UAB „R.“ (ir UAB „Ž.“) naudai, klastodamas dokumentus ir juos panaudodamas, įgijo svetimą turtą – X. rajono savivaldybės lėšas 19 960,42 Lt.

Kasaciniu skundu nuteistasis S. P. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir jį išteisinti.

Aptardamas BK 2 straipsnio 4 dalies, 300 straipsnio 1 dalies nuostatas, kasatorius teigia, kad teismai netinkamai kvalifikavo jo veiksmus, nes nesiaiškino, neanalizavo ir nepasisakė dėl skundžiamuose teismų sprendimuose nurodytų aktų pasirašymo, t. y. dėl to, kad aktai iki patenkant pas jį jau buvo suklastoti ir panaudoti – paleisti į apyvartą, t. y. A. M. juos paleido į apyvartą perduodamas iš savo bendrovės vidaus apyvartos į išorinę apyvartą. Kasatoriaus nuomone, tuo momentu, kai šie aktai buvo perduoti jam, kaip užsakovo atstovui, BK 300 straipsnyje numatytos veikos jau buvo baigtos ir dėl to jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už veikas, kurių nepadarė ir negalėjo padaryti.

Be to, nagrinėjamoje byloje nepagrįstai nepatraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenys, prisidėję prie šios veikos padarymo, t. y. savivaldybės Statybos skyriaus viršininkas ir savivaldybės administracijos direktorė, kurie žinojo, kad darbai nėra atlikti, ir jo (kasatoriaus) veiksmus nukreipė įsisavinti biudžeto lėšas. Kasatoriaus nuomone, teismo argumentai, kad jis, pasirašytus darbų aktus grąžindamas A. M., juos panaudojo, yra skirti pateisinti kaltinimo pritemtus įtarimus, pareikštus tik jam (kasatoriui), ir taip siekiant galimų įtariamųjų ar kaltinamųjų ratą sumažinti iki minimumo.

Anot kasatoriaus, grąžindamas A. M. aktus jis elgėsi taip, kaip privalėjo – perdavė juos atgal tam, kas paleido juos į apyvartą. Tačiau A. M., žinodamas, kad aktai neatitinka tikrovės, privalėjo apie tai informuoti UAB „R.“ vadovus ir įspėti, jog pagal tokius aktus negalima išrašyti sąskaitų faktūrų, nes pinigų gavimas už neatliktus darbus būtų neteisėtas. Be to, pasirašytų aktų grąžinimas UAB „R.“ rodo, kad toks „panaudojimas“ nesusijęs priežastiniu ryšiu su padariniais – apmokėjimu. Kasatorius nurodo, kad apmokėjimas buvo atliktas ne dėl to, kad jis grąžino aktus A.

M., bet dėl to, kad UAB „R.“, kaip rangovas, sutartyje nustatyta tvarka pateikė reikalavimą užsakovui – X. rajono savivaldybei. Savivaldybės lėšų panaudojimo pagrįstumą kontroliuoja savivaldybės administracijos direktorė ir jos paskirta komisija, kurių pareiga ir buvo patikrinti pagrindą dėl sąskaitų apmokėjimo. Dėl to kasatorius teigia, kad jis skundžiamuose teismų sprendimuose nurodytų dokumentų neklastojo, jų nepanaudojo, nes šie jau buvo surašyti iki juos perduodant jam, jo veiksmuose nėra nusikaltimo požymių, todėl esąs nepagrįstai nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Jis, atlikdamas savo tarnybines funkcijas, šiuos dokumentus tik pasirašė ir grąžino atgal rangovui, kuris šių dokumentų pagrindu išrašė PVM sąskaitas faktūras.

Kartu kasatorius nurodo, kad X. rajono savivaldybės biudžeto lėšų jis neužvaldė ir negalėjo užvaldyti, nes jo pareiginiai nuostatai numato tiesioginį jo, kaip savivaldybės tarnautojo, pavaldumą tiesioginiam vadovui bei administracijos direktoriui. Juolab kad byloje nustatyta, jog lėšų įsisavinimo iniciatorius buvo ne rangovas, kasatorius ar kiti nuteistieji, bet pati X. rajono savivaldybė, atstovaujama administracijos direktoriaus, kuriam kasatorius buvo tiesiogiai pavaldus. Dėl to kasatoriui neaišku, dėl kokių priežasčių atsakomybėn nėra patraukti visi apie nagrinėjamą faktą neginčijamai žinoję asmenys arba tiesiogiai tuo suinteresuoti.

Pažymėdamas esminį sukčiavimo požymį – esminės apgaulės naudojimą prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, kasatorius teigia, kad nagrinėjamoje byloje šis požymis grindžiamas suklastotų dokumentų panaudojimu. Tačiau kasatorius nesutinka su skundžiamų teismų sprendimų išvadomis, kad jo veiksmuose yra būtinasis sukčiavimo požymis – apgaulė ir kad būtent jis suklastojo, patvirtindamas savo parašu, tikrovės neatitinkančią informaciją ir tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad anksčiau atliktų darbų aktai yra suklastoti ir neatitinka tikrovės, patvirtindamas savo parašu pažymas apie atliktų darbų ir šių darbų išlaidų aktus, UAB „R.“ naudai įgijo svetimą turtą – X. rajono savivaldybės lėšas. Plačiai aptardamas liudytojų L. K., V. B., J. V. parodymus, kasatorius teigia, kad šie parodymai patvirtina, jog ne jis suklaidino X. rajono savivaldybę ir ne jo veiksmai turėjo lemiamą įtaką apsispręsti pervesti pinigus UAB „R.“. Dėl to jis teigia, kad teismai, vertindami šių liudytojų parodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus. Anot kasatoriaus, X. rajono savivaldybė nebuvo ir negalėjo būti suklaidinta, nes savivaldybės vadovai ir atsakingi darbuotojai apie darbų atlikimo ypatumus ir darbų prirašymo faktus žinojo, juos skatino ir toleravo, o atskirais atvejais net ir reikalavo, kad tai būtų daroma. Dėl to kasatorius teigia, kad pagrindinio inkriminuotos veikos požymio – apgaulės jo (kasatoriaus) veiksmuose nėra ir negali būti.

Aptardamas pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį dėl bylos perdavimo prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimu ši byla buvo grąžinta priimti nuosprendį tam pačiam pirmosios instancijos teismo teisėjui. Kasatoriaus manymu, taip iš esmės buvo pažeistos BPK taisyklės, pagal kurias teisėjas, atlikęs ikiteisminio tyrimo veiksmus, sankcionavęs priemones ar kitais būdais pasisakęs konkrečioje byloje (nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo teisėjas bylą fiziškai nagrinėjo, įžvelgė esminius kaltinimo trūkumus ir nurodė tokį kaltinimą tikslinti), negali toliau bylos nagrinėti ir priimti galutinį sprendimą tokioje byloje.

Atsiliepime į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Dainius Baraniūnas prašo kasacinį skundą atmesti. Anot prokuroro, kasacinio skundo argumentai yra analogiški apeliacinio skundo argumentas, tačiau kasatorius nenurodo, kokius pažeidimus padarė apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas jo apeliacinį skundą dėl kasatoriaus veiksmų, kvalifikuotų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas detaliai pasisakė dėl kasatoriaus teiginių, kad tikrovės neatitinkančius dokumentus surašė ne jis, o kitas asmuo, jis tik šiuos dokumentus pasirašė, ir dėl to negali kilti baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už kito asmens netikrame dokumente surašytus tikrovės neatitinkančius duomenis tik dėl to, kad minėti duomenys buvo patvirtinti kasatoriaus parašu. Atsiliepime pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apylinkės teismas išsamiai ir visapusiškai išanalizavo kaltinamųjų, liudytojų parodymus bei kitus byloje surinktus įrodymus, ir padarė pagrįstą išvadą, kad kasatorius padarė veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje. Prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje pagrįstai konstatuota, jog S. P. veiksmuose yra būtinasis sukčiavimo požymis – apgaulė.

Kartu prokuroras pažymi, kad kasacinio skundo argumentai dėl bylą nagrinėjusio ir 2013 m. balandžio 26 d. nutartį priėmusio teismo veiksmų, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, negali būti kasacijos dalykas, nes šis klausimas nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nebuvo keliamas ir apeliacinės instancijos teismas tokio klausimo nenagrinėjo (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Apibendrindamas prokuroras teigia, kad nagrinėjamoje byloje nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio ir nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, o skundžiami teismų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

Nuteistojo S. P. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 1 dalies taikymo

Kasaciniu skundu nuteistasis S. P. prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei paskesnę apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą dėl jo nutraukti. Tokį prašymą kasatorius iš esmės argumentuoja tuo, kad jam baudžiamasis įstatymas – BK 300 straipsnio 1 dalis –pritaikytas netinkamai, nes tuo momentu, kai dokumentai buvo perduoti jam kaip užsakovo atstovui, BK 300 straipsnyje numatytos veikos jau buvo baigtos, dokumentai jau buvo suklastoti ir, perduodant jam, panaudoti, paleisti į apyvartą; kad baudžiamasis įstatymas – BK 182 straipsnio 1 dalis – taip pat pritaikytas netinkamai, t. y. nepagrįstai konstatuojant, kad jo veiksmuose yra būtinasis sukčiavimo sudėties požymis – apgaulė, kad liudytojų parodymai, kurie, pažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimus, nebuvo tinkamai vertinami, patvirtina, jog ne jis suklaidino X. rajono savivaldybę ir ne jo veiksmai turėjo lemiamos įtakos apsisprendimui pervesti pinigines lėšas UAB „R.“.

Kasatoriaus argumentai, kuriais ginčijamas BK 300 straipsnio 1 dalies taikymas, atmestini.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė taikoma tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektu laikytinas dokumento teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas. Šiuo straipsniu siekiama apsaugoti tokias vertybes, kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, nes taip užtikrinama normali, teisinga dokumentų apyvarta.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2008 m. spalio 14 d. X. rajono savivaldybės administracija, atstovaujama administracijos direktorės J. D., ir UAB „R.“, atstovaujama jos direktoriaus R. S., sudarė X. rajono socialinių paslaugų namų pirties pastato statybos rangos sutartį. Statybos darbų kaina – 887 312 Lt. Dalis pirties statybai skirtų lėšų buvo valstybės biudžeto lėšos (760 000 Lt), kurios turėjo būti įsisavintos iki 2008 m. gruodžio 12 d., nepanaudotos ar netinkamai panaudotos valstybės biudžeto lėšos turėjo būti grąžintos iki 2009 m. sausio 7 d.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes S. P., dirbdamas X. rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus inžinieriumi–statybininku, pagal pareiginių nuostatų 1, 6.3, 6.9 punktus bei X. rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. A-486 būdamas atsakingas už X. socialinių paslaugų namų pirties statybos objekto ir statybos darbų tinkamą priežiūrą, statybos techninės dokumentacijos tvarkymą, įstatymų ir norminių aktų statybos srityje vykdymą, statybos techninės dokumentacijos rengimą, už įvykdytų statybos objektuose statybos darbų apskaitą, žinodamas, kad UAB „R.“ statybos vadovas A. M. (kuris taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį) jam pateikia atliktų darbų aktus, į kuriuos įtraukti objektyvios tikrovės apie atliktus darbus neatitinkantys duomenys (iki 2008 m. gruodžio 19 d. nebuvo padaryta darbų už 600 824 Lt, o iki 2009 m. lapkričio 9 d. iš tų darbų, kuriems 2008 m. lapkričio–2009 m. gegužės mėn. buvo surašyti atliktų darbų aktai, faktiškai nebuvo padaryta darbų už 60 947,61 Lt), taip pat ir pažymas apie atliktų darbų ir išlaidų vertę už 2008 m. lapkričio, gruodžio bei 2009 m. kovo, gegužės ir rugsėjo mėn., šiuos dokumentus suklastojo patvirtindamas savo parašu, taip įtvirtindamas dokumentų turinyje tikrovės neatitinkančius duomenis ir žinodamas, kad jie bus paleisti į teisinę apyvartą kaip tikri.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.689 straipsnį užsakovas turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, statybos darbų grafiko laikymąsi, rangovo teikiamų medžiagų kokybę, užsakovo perduodamų medžiagų naudojimą. Įgyvendindamas šią teisę užsakovas neturi teisės kištis į rangovo ūkinę komercinę veiklą. Rangovas, netinkamai įvykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis (to paties CK straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje statybos rangos sutartimi susitarta, kad rangovas UAB „R.“ ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio 1 d. turi pateikti užsakovui atliktų darbų aktus ir išlaidų apmokėjimo pažymas su techninio prižiūrėtojo žyma bei sąskaitą faktūrą apie atliktus darbus. Už pirties pastato statybos darbų techninę priežiūrą savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 2 d. įsakymu buvo paskirtas S. P.. Taigi kasatoriaus argumentai, kad jo veiksmai – patvirtinimas savo parašu dokumentų, kuriuose nurodomi jam žinomai neteisingi duomenys, BK 300 straipsnio taikymo prasme buvo nereikšmingas ir neduodantis pagrindo baudžiamajai atsakomybei kilti, atmestini kaip nepagrįsti.

Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms konstatuoti, kad S. P. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai, kad šis baudžiamasis įstatymas jam pritaikytas netinkamai, nėra pagrindo.

Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. P. baudžiamasis įstatymas – BK 182 straipsnio 1 dalis – pritaikytas netinkamai.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Apgaulė, kaip šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtrauktas į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį turi būti nustatoma visais atvejais.

Nagrinėjamoje byloje apgaulė grindžiama suklastotų dokumentų panaudojimu, t. y. S. P. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad klastodamas dokumentus ir juos panaudodamas UAB „R.“ naudai įgijo X. rajono savivaldybės lėšas – 19 960,42 Lt.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sukčiavimas yra materialios sudėties nusikalstama veika, kuri laikoma baigta, kai turto savininkas ar valdytojas arba asmuo, kurio žinioje yra turtas, perleidžia jį kaltininkui ar kitam asmeniui, o šis įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, kaltininkui įsigijus svetimą turtą, tačiau vėliau dėl tam tikrų priežasčių jį grąžinus savininkui, veika kvalifikuojama kaip baigta, jei kaltininkas turėjo galimybę šį turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150/2010).

Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. taikant BK 182 straipsnį turi būti nustatyta, kad kaltininkas suvokė nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti šio įstatymo dispozicijoje numatyti padariniai, ir norėjo, kad tokie padariniai atsirastų.

Byloje nustatyta, kad, A. M. pateikus UAB „R.“ gamybinio skyriaus inžinierei suklastotus dokumentus (atliktų darbų aktus ir jų pagrindu surašytas pažymas), jų pagrindu buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros: 2008 m. lapkričio 28 d. 760 000 Lt sumai, 2008 m. gruodžio 19 d. – 75 000 Lt sumai, 2009 m. kovo 21 d. – 19 270,38 Lt sumai, 2009 m. gegužės 29 d. – 32 741,61 Lt sumai, 2009 m. rugsėjo 30 d. – 5 999,95 Lt sumai, kurios UAB „R.“ buvo visiškai apmokėtos iš X. rajono savivaldybės sąskaitos nepagrįstai pervedant į šios bendrovės sąskaitą 60 947,61 Lt už faktiškai neatliktus UAB „R.“ ir subrangovo „Ž.“ statybos montavimo darbus, tačiau, rangovui ir subrangovui atlikus pagrindinėje sąmatoje nenumatytus darbus už 40 987,19 Lt, X. rajono savivaldybė patyrė 19 960,42 Lt turtinę žalą.

Nagrinėjamoje byloje pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaule, klastodamas ir panaudodamas suklastotus dokumentus, UAB „R.“ naudai įgijo X. rajono savivaldybės lėšas – 19 960,42 Lt, nuteistas ir šios bendrovės statybų vadovas A. M.. Pažymėtina, kad kasatorius, t. y. nuteistasis S. P., nebuvo kaltinamas tuo, kad sukčiavimą padarė veikdamas bendrininkų grupe (t. y. kartu su A. M. ar kitais šioje byloje nuteistais asmenimis).

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų pripažintų įrodytomis aplinkybių, bendrininkavimo padarant BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką požymiai taip pat nėra nustatyti. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje dėl to taip pat pažymėta ir pasisakyta, bet iš esmės atsižvelgta tik sprendžiant civilinio ieškinio, t. y. solidariosios atsakomybės taikymo už padarytą žalą atlyginimo klausimą. Šio teismo sprendimu pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria X. rajono savivaldybei padarytą žalą priteista atlyginti visiems šioje byloje nuteistiems asmenims (A. M., S. P., A. Z. ir A. L.) solidariai, panaikinta ir, pripažinus X. rajono savivaldybei teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, civilinio ieškinio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tokio sprendimo priėmimo esminis argumentas buvo tai, kad solidarioji atsakomybė taikoma tik bendrai padariusiems žalą asmenims (CK 6.279 straipsnis).

Pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus argumentus X. rajono savivaldybė buvo suklaidinta pateikiant jai suklastotus dokumentus, dėl to į UAB „R.“ sąskaitą be pagrindo pervedė 19 960,42 Lt už rangovo ir subrangovo bendrai neatliktus darbus; kad dėl to UAB „R.“ nepagrįstai praturtėjo 14 712,55 Lt, o subrangovas UAB „Ž.“ – 5247,47 Lt.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltė yra vienas iš nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių. Kaltės turinį sudaro psichinis asmens santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais ir situacija, kuriai esant padaryta nusikalstama veika. Kaltės esmės nustatymas yra svarbus ne tik pagrindžiant baudžiamosios atsakomybės taikymą, bet ir kvalifikuojant nusikalstamas veikas bei atskiriant jas vienas nuo kitų pagal subjektyviuosius požymius. Taip pat pažymėtina, kad asmens psichinis santykis su objektyviaisiais požymiais formaliųjų ir materialiųjų nusikalstamų veikų sudėčių atvejais skiriasi.

Formaliųjų sudėčių atveju asmens santykis (tiesioginės tyčios valinis elementas) apima fizinį gebėjimą ir norą padaryti veiką, o materialiųjų sudėčių atveju asmens santykis apima ne tik fizinį gebėjimą ir norą padaryti veiką, bet ir sukelti padarinius. Tyčios turinį esant sukčiavimui sudaro kaltininko suvokimas, jog apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, numatė, kad dėl jį ar kitą asmenį neteisėtai praturtinančios veikos nukentėjusiajam atsiras turtinė žala, ir norėjo tokių padarinių.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes, nuosprendyje nurodytas PVM sąskaitas faktūras, X. rajono savivaldybė į rangovo UAB „R.“ sąskaitą pervedė daugiau kaip 900 000 Lt. Kaip matyti iš bylos duomenų, pinigai buvo pervedami realiai neatlikus tiek darbų, kiek dokumentuose buvo nurodoma kaip atlikti, tačiau darbai iš esmės tik vėliau buvo padaryti – 2009 m. lapkričio 20 d. komisijos, sudarytos dėl statinio pripažinimo tinkamu naudotis, sprendimu (aktas Nr. PTN-100-0911,20-00120) X. rajono socialinių paslaugų pirtis buvo pripažinta tinkama naudotis.

Byloje jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pripažinti, kad S. P., patvirtindamas A. M. pateikiamus atliktų darbų aktus, turėjo tikslą sukčiauti, numatė, kad rangovas – UAB „R.“, o juo labiau ir rangovo sutarčiai įvykdyti paties rangovo pasitelktas subrangovas UAB „Ž.“ (kurios atliktų darbų aktus patvirtindavo A. M.), neįvykdys savo įsipareigojimų – neatliks darbų už 19 960,42 Lt, kad jis sąmoningai sutelkė savo pastangas tam, kad UAB „R.“ praturtėtų, numatė, kad X. rajono savivaldybei atsiras turtinė žala ir tokių padarinių norėjo, nėra.

Remdamasi šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. P. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas nenustačius jo veikoje visų būtinų šio nusikaltimo sudėties požymių (tiesioginės tyčios), todėl ši nuosprendžio bei paskesnės apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl S. P. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį naikintina ir ši bylos dalis dėl jo nutrauktina (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl BPK 58 straipsnio nuostatų taikymo

Kasatorius teigia, kad nagrinėjamoje byloje buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes po to, kai pirmosios instancijos teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis perduoti bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti buvo panaikinta Šiaulių apygardos teismo nutartimi, bylą išnagrinėjo tas pats pirmosios instancijos teismo teisėjas.

Iš bylos duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartimi, priimta vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, byla buvo perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartimi panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą perdavus nagrinėti iš esmės, tas pats pirmosios instancijos teismo teisėjas baigė bylos nagrinėjimą ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 58 straipsnio 2 dalį teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą: 1) jeigu jis tame procese dalyvavo kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar gynėjas; 2) jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje; 3) jeigu jis priėmė nuosprendį pirmosios instancijos teisme, negali nagrinėti tą pačią bylą apeliacine tvarka ir kasacine tvarka, taip pat iš naujo nagrinėti tą bylą pirmosios instancijos teisme tuo atveju, kai panaikintas jo priimtas nuosprendis; 4) jeigu jis priėmė sprendimą apeliacinės instancijos teisme, negali nagrinėti tos bylos kasacine tvarka; 5) jeigu jis priėmė sprendimą kasacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacine tvarka; 6) jeigu jis priėmė sprendimą apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme, negali iš naujo nagrinėti tą bylą pirmosios instancijos teisme.

Taigi BPK 58 straipsnio 2 dalyje toks draudimas, kad teisėjas negali nagrinėti bylos tuo atveju, jeigu jo sprendimas perduoti bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti aukštesnės instancijos teismo buvo panaikintas, nėra numatytas. Be to, pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme teisėjui nušalinimas nebuvo reiškiamas, teismo nešališkumo klausimas apskritai nebuvo keliamas ir nuteistojo apeliaciniame skunde (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

Remiantis kasatoriaus argumentais konstatuoti, kad buvo pažeistas BPK 58 straipsnio 2 dalies nuostatos, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 3 d. nutartį pakeisti: nuosprendžio ir nutarties dalį, kuria S. P. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir šią bylos dalį BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu nutraukti; taip pat panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalį, kuria S. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė.

Kitas dėl S. P. priimtų nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis

Aldona Rakauskienė