A-2104-624/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2104-624/2015

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00127-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Gretai Maselskienei,

dalyvaujant vertėjui G. R. R.,

pareiškėjui M. A., pareiškėjo atstovei advokatei Laurai Augytei-Kamarauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. A. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. prašymą, trečiasis suinteresuotas asmuo byloje – Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis M. A. (toliau – ir pareiškėjas) su prašymu (b. l. 1–4) kreipėsi į Švenčionių rajono apylinkės teismą, prašydamas panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. A-1589-617/2014, kuriuo M. A. yra sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2015 m. kovo 23 d.

Paaiškino, kad M. A. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimu kaip neteisėtai esantis Lietuvos Respublikoje buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) iki 2014 m. gruodžio 23 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu užsieniečio sulaikymo terminas pratęstas iki 2015 m. kovo 23 d. Pratęsdamas sulaikymą teismas nurodė, kad užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas, nors jis kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo ir Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2014 m. gruodžio 17 d. priėmė sprendimą Nr. ( 15/6-7)-15PR-370 „Dėl (duomenys neskelbtini) M. A. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės ir laikino teritorinio prieglobsčio jam suteikimo“. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, Migracijos departamentui prie priėmus minėtą sprendimą, jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra įteisintas, todėl išnyko teismo sprendime nurodytas sulaikymo pagrindas. Darė išvadą, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pareiškėjo sulaikymo pagrindas šiuo metu yra išnykęs, o kitų Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje numatytų pakankamų sulaikymo pagrindų taip pat nėra, todėl tolesnis pareiškėjo sulaikymas Užsieniečių registracijos centre yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Trečiojo suinteresuoto asmens VSAT atstovė teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimą.

Užsienietis M. A. į Lietuvos Respubliką buvo atvykęs 2013 m., jis kreipėsi dėl prieglobsčio jam suteikimo ir jam buvo suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje ir užsienietis apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre. Po šio sprendimo priėmimo užsienietis išvyko iš Užsieniečių registracijos centro, nustatytu laiku negrįžo, išvyko iš Lietuvos Respublikos, todėl buvo nutrauktas M. A. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimas. Užsienietis 2014 m. rugsėjo 22 d. buvo grąžintas iš Frankfurto su Laissez-passer, išduotu H. S. vardu. Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, jo tikslas yra patekti į kitas ES šalis Todėl prašė užsieniečio prašymo netenkinti.

II. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 13 d. sprendimu nusprendė M. A. prašymo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimą dėl M. A. sulaikymo.

Teismas sprendimą priėmė nustatęs, kad asmuo, pasivadinęs M. A. vardu į Lietuvos Respubliką buvo atvykęs (duomenys neskelbtini). Jis kreipėsi dėl prieglobsčio jam suteikimo ir Migracijos departamento 2013 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. (15/6-7)15PR-237 nuspręsta nagrinėti M. A. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės; suteikti M. A. laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje; išduoti M. A. užsieniečio registracijos pažymėjimą; apgyvendinti M. A. Užsieniečių registracijos centre. Užsienietis, pasinaudojęs laisvo judėjimo Lietuvos Respublikos teritorijoje galimybe, išvyko iš Užsieniečių registracijos centro.

Migracijos departamento 2014 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. (15/6-7)16PR-6 M. A. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimas sustabdytas, o 2014 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. (15/6-7)14PR-29 – nutrauktas. (duomenys neskelbtini) M. A. buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką iš (duomenys neskelbtini) su Vokietijoje išduotu dokumentu H. S. vardu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimu M. A., remiantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies pagrindais, kaip neteisėtai esantis Lietuvos Respublikoje, buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2014 m. gruodžio 23 d.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu jo sulaikymo terminas pratęstas iki 2015 m. kovo 23 d. Taip pat nustatė, kad Migracijos departamentas 2014 m. gruodžio 17 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-7)-15PR-370 „Dėl (duomenys neskelbtini) M. A. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės ir laikino teritorinio prieglobsčio jam suteikimo“. Todėl užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas. Teismas vadovavosi Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi. Nagrinėjamu atveju M. A., pateikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, turėdamas laisvo judėjimo teisę, pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro, išvyko iš Lietuvos Respublikos nesulaukęs galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo, buvo grąžintas iš kitos ES valstybės narės ir vėl Lietuvos Respublikoje paprašė prieglobsčio.

Toks užsieniečio elgesys leido daryti prielaidą, kad užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir pateikdamas prieglobsčio prašymą siekia sutrukdyti priimti bei įvykdyti sprendimą grąžinti jį į kilmės šalį. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs (pvz. administracinė byla Nr. N822-92/2014 ), kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gegužės 30 d. sprendime byloje Nr. C-534/11 Mehmet Arslan prieš Policie ČR padarė išvadą, kad 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva Nr. 2003/9/EB, nustatančia minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo ir 2005 m. gruodžio 1 d.

Tarybos direktyva Nr. 2005/85/EB, nustatančia būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2005/85/EB) nedraudžiama, jog trečiosios šalies pilietis, padavęs tarptautinės apsaugos prašymą, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2005/85/EB, po to, kai jis buvo sulaikytas remiantis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB „Dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse“ 15 straipsniu, būtų toliau sulaikytas pagal nacionalinės teisės nuostatą, kai kiekvienu atveju įvertinus visas reikšmingas aplinkybes paaiškėja, kad šis prašymas pateiktas vien siekiant pavėlinti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti ir kad objektyviai būtina sulaikymo priemonę palikti galioti, siekiant neleisti, kad atitinkamas asmuo visiškai išvengtų grąžinimo priemonės taikymo.

Esant tokioms aplinkybėms yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Todėl teismas užsieniečio prašymo netenkino.

III. Pareiškėjas M. A. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti.

Apeliaciniame skunde pažymi, kad pareiškėjas savo prašymu į teismą kreipėsi prašydamas pakartotinai svarstyti ir panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjas yra sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2015 m. kovo 23 d. Tuo tarpu teismas pasisakė dėl jau nebeaktualaus sprendimo, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimo. Teigia, kad teismo sprendimo rezoliucinė dalis net nėra susijusi su nagrinėtos administracinės bylos dalyku.

Pažymi, kad pareiškėjas savo prašyme pakartotinai svarstyti dėl jo sulaikymo, buvo nurodęs, kad pageidauja dalyvauti teismo posėdyje ir prašo užtikrinti vertėjo iš/į (duomenys neskelbtini) kalbą dalyvavimą. Tačiau į teismo posėdį pareiškėjas pristatytas nebuvo, kaip nebuvo pristatytas ir vertėjas. Kadangi posėdžio metu buvo sprendžiamas klausimas, susijęs su pareiškėjo sulaikymo pagrįstumu, vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais, pareiškėjo atstovas neprašė teismo atidėti bylos nagrinėjimo, tačiau prašė teismo atkreipti dėmesį į tai, jog tos faktines aplinkybės, kurių nebus galima byloje nustatyti dėl pareiškėjo nedalyvavimo, negalės buti vertinamos pareiškėjo nenaudai. Pažymi ir tai, kad pareiškėjo prašytas pakartotinai svarstyti 2014 m. gruodžio 18 d. Švenčionių rajono apylinkes teismo sprendimas teismo posėdyje taip pat buvo išnagrinėtas nedalyvaujant pačiam pareiškėjui, be kita ko, net nedalyvaujant atstovui.

Teigia, kad įsigaliojus Įstatymo pakeitimams (2013 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. XII-548 redakcija), Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas užsieniečių sulaikymo pagrindas nėra taikomas prieglobsčio prašytojams, išskyrus atvejį, kai yra sprendžiama dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Pareiškėjas turi prieglobsčio prašytojo Lietuvos Respublikoje teisinį statusą ir šiuo metu nėra sprendžiamas klausimas dėl jo perdavimo/neperdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, kadangi už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą yra atsakinga Lietuvos Respublika. Atsižvelgiant į tai, jis negalėjo būti sulaikomas remiantis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu.

Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimą.

Nesutinka, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas ir Švenčionių rajono apylinkės teismo pasisakymas rezoliucinėje dalyje dėl jo nėra susijęs su nagrinėtos administracinės bylos dalyku, kadangi ir sulaikant asmenį, ir pratęsiant sulaikymo terminą, buvo sprendžiamas klausimas dėl sulaikymo pagrindų buvimo/nebuvimo būtent užsieniečio atžvilgiu.

Pažymi, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas apie vyksiantį 2015 m. vasario 12 d. posėdį tinkamai informavo ir Užsieniečių registracijos centrą, ir užsieniečio įgaliotą atstovą. Remiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 49 straipsnio 1 dalimi. Nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos užsieniečio teisės, kadangi posėdžio metu jo interesai buvo atstovaujami teisėto atstovo, o jis pats nebuvo išreiškęs pageidavimo dalyvauti bylos nagrinėjime. Užsieniečio įgaliotas atstovas teismui nepateikė jokių prašymų ir pareiškė, kad prašymas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant užsieniečiui. Teigia, kad 2014 m. rugsėjo 23 d. vykusio teismo posėdžio metu užsieniečiui buvo sudarytos visos galimybės paaiškinti teismui visas reikšmingas aplinkybes dėl savo neteisėto išvykimo iš Lietuvos Respublikos.

Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis gali būti taikoma bet kurioje sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo priėmimo procedūros stadijoje, jei yra tam reikalingos prielaidos. Nesutinka, kad prieglobsčio prašytojas nėra užsienietis.

Tokius M. A. veiksmus, kaip 2 kartus neteisėtas išvykimas iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, prisistatymas skirtingais duomenimis, negalima apibūdinti kaip geranorišką bendradarbiavimą su Migracijos departamentu. Teigia, kad M. A. piktybiškai naudojasi Lietuvos Respublikos įstatymų jam suteiktomis teisėmis, o prieglobsčio prašymas yra tik būdas nevaržomai keliauti į kitas Europos Sąjungos šalis. Kadangi užsienietis neturi galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nėra aišku, kuris vardas yra tikras – M. A., kuriuo jis yra pateikęs prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje, ar H. S., kuriuo jis prisistatė Vokietijos institucijoms.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Ginčo dalykas – Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas panaikinti sprendimą dėl jo sulaikymo Užsieniečių registracijos centre, pagrįstumas ir teisėtumas.

Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas M. A. į Lietuvos Respubliką atvyko (duomenys neskelbtini). Čia jis kreipėsi dėl prieglobsčio jam suteikimo ir Migracijos departamento 2013 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. (15/6-7)15PR-237 (užsieniečio asmens byla, b. l. 6) nuspręsta nagrinėti M. A. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės; suteikti M. A. laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje; išduoti M. A. užsieniečio registracijos pažymėjimą; apgyvendinti M. A. Užsieniečių registracijos centre. Pareiškėjas 2013 m. lapkričio 5 d. išvyko iš Užsieniečių registracijos centro, turėjo grįžti 2013 m. lapkričio 6 d., bet praėjus nustatytam laikotarpiui negrįžo (užsieniečio asmens byla, b. l. 10; 12). Migracijos departamento 2014 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. (15/6-7)16PR-6 M. A. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimas sustabdytas, o 2014 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. (15/6-7)14PR-29 – nutrauktas (užsieniečio asmens byla, b. l. 13–14). (duomenys neskelbtini) M. A. buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką iš (duomenys neskelbtini) su Vokietijoje išduotu dokumentu H. S. vardu (užsieniečio asmens byla, b. l. 15). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimu M. A., remiantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies pagrindais, kaip neteisėtai esantis Lietuvos Respublikoje, buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2014 m. gruodžio 23 d. (užsieniečio asmens byla, b. l. 28–29). Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu jo sulaikymo terminas pratęstas iki 2015 m. kovo 23 d. (užsieniečio asmens byla, b. l. 34). Migracijos departamentas 2014 m. gruodžio 17 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-7)-15PR-370 „Dėl (duomenys neskelbtini) M. A. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės ir laikino teritorinio prieglobsčio jam suteikimo“ (užsieniečio asmens byla, b. l. 33).

Pareiškėjas 2015 m. vasario 4 d. Švenčionių rajono apylinkės teismui pateikė prašymą panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą pratęsti jo sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2015 m. kovo 23 d., motyvuodamas tuo, kad jo sulaikymo pagrindas, nurodytas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendime, išnyko prieglobsčio prašymo Lietuvos Respublikoje pateikimo dieną.

Švenčionių rajono apylinkės teismas skundžiamu 2015 m. vasario 13 d. sprendimu nusprendė M. A. prašymo netenkinti, nustatęs, kad nors užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas, jis turi būti sulaikytas remiantis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi atsižvelgiant į tai, kad M. A., pateikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, turėdamas laisvo judėjimo teisę, pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro, išvyko iš Lietuvos Respublikos nesulaukęs galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo, buvo grąžintas iš kitos ES valstybės narės ir vėl Lietuvos Respublikoje paprašė prieglobsčio. Toks užsieniečio elgesys leidžia daryti prielaidą, kad užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir pateikdamas prieglobsčio prašymą siekia sutrukdyti priimti bei įvykdyti sprendimą grąžinti jį į kilmės šalį.

Visų pirma, pažymėtina, kad nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis net nėra susijusi su nagrinėtos administracinės bylos dalyku. Pareiškėjas savo prašyme prašė panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą. Šiuo atveju Švenčionių rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 13 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė sprendimą M. A. prašymo netenkinti. Taigi, iš skundžiamo sprendimo akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl pareiškėjo prašymo. Pažymėtina, kad sprendimas priimtas Įstatymo 118 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kuriame numatyta, jog teismas, gavęs užsieniečio ar institucijos, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, prašymą pakartotinai svarstyti sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo priėmimo dienos pakartotinai svarsto sprendimą sulaikyti užsienietį ir priima sprendimą palikti galioti sprendimą sulaikyti užsienietį. Nors skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje minimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju sprendimu pareiškėjas buvo sulaikytas, o pareiškėjo prašyme nurodytu prašomu panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu būtent ir buvo nuspręsta palikti galioti šį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimą bei pratęsti sulaikymo terminą, darytina išvada, kad vien tai, jog nagrinėjamoje byloje skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas paliktinas galioti anksčiau priimtas sprendimas, nekeičia skundžiamo sprendimo esmės.

Taip pat pažymėtina, kad nors Įstatyme eksplicitiškai nėra įtvirtinta, kad teismo posėdyje dėl prašymo pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį metu, skirtingai nei kreipimosi dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo svarstymo metu, užsieniečio dalyvavimas yra būtinas, teismas privalo ne tik informuoti užsienietį apie tokio jo prašymo svarstymo vietą ir laiką, bet ir realiai sudaryti jam galimybę dalyvauti teismo posėdyje, t. y. prašymą nagrinėti tik gavęs aiškų patvirtinimą, kad užsienietis nepageidauja vykti į teismo posėdį, kuriame vyksta sprendimo sulaikyti jį pakartotinis svarstymas. Tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdyje dalyvavęs pareiškėjo atstovas neprašė atidėti bylos nagrinėjimo, be to, pareiškėjo teisė būti išklausytam šiuo klausimu realizuota užtikrinus jo dalyvavimą apeliacinės instancijos teisme vykusiame teismo posėdyje, aplinkybė, kad jis nedalyvavimo pirmosios instancijos teismo posėdyje dėl prašymo pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį, savaime nėra pagrindas naikinti ginčijamą sprendimą.

Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Įstatymo VII skyriaus, reglamentuojančio užsieniečių judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, 112 straipsnis nustato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Įstatymo 113 straipsnio, reglamentuojančio užsieniečio sulaikymo pagrindus, 1 dalis nustato, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais:

1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką;

2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra;

3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko;

4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais;

5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo;

6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti;

7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ar vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ar vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo ir pan.).

Įstatymo 114 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūnas turi teisę sulaikyti užsienietį ne ilgiau kaip 48 valandoms. Ilgiau kaip 48 valandoms užsienietis teismo sprendimu sulaikomas Užsieniečių registracijos centre. Įstatymo 118 straipsnio, reglamentuojančio sprendimo sulaikyti užsienietį pakartotinį svarstymą, 1 ir 2 dalys nustato, kad išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o užsieniečio sulaikymą inicijavusi institucija nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.

Teismas, gavęs užsieniečio ar užsieniečio sulaikymą inicijavusios institucijos prašymą pakartotinai svarstyti sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo priėmimo dienos pakartotinai svarsto sprendimą sulaikyti užsienietį ir priima vieną iš šių sprendimų:

1) palikti galioti sprendimą sulaikyti užsienietį;

2) pakeisti sprendimą sulaikyti užsienietį;

3) panaikinti sprendimą sulaikyti užsienietį.

Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies pagrindu tik tuo atveju, jeigu yra sprendžiama dėl jo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, yra nepagrįsti: prieglobsčio prašytojas Įstatymo prasme – užsienietis, kuris šio Įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas (Įstatymo 2 str. 20 d.). Jeigu užsienietis prašymą dėl prieglobsčio pateikė kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir Lietuvos Respublika pagal 2013 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 646/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, nuostatas nėra atsakinga už tokio prašymo nagrinėjimą ir galutinio sprendimo priėmimą, prašymo pateikimą ir nagrinėjimą reglamentuoja ne Įstatymas, o šalies, kurioje toks prašymas pateiktas, teisės aktai. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje, be kitų užsieniečių, kaip tik ir yra išskiriamas užsienietis, prieglobsčio prašymą pateikęs nebūtinai Įstatymo nustatyta tvarka, dėl kurio yra sprendžiamas perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, klausimas, tačiau tai nesudaro pagrindo aiškinti, kad Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu negali būti sulaikytas užsienietis, kuris šio Įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas (Įstatymo 2 str. 20 d.). Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Įstatymo aiškinimo ir taikymo praktikoje nurodoma, kad sulaikymas gali būti taikomas užsieniečiui, kaip jis yra apibrėžtas Įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. N858-90/2014).

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y. tai, kad pareiškėjas, pateikęs prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, tačiau nesulaukęs galutinio sprendimo, buvo neteisėtai išvykęs iš Lietuvos Respublikos, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimo priėmimo metu buvo Įstatymo 113 straipsnyje 2 dalyje numatytas pagrindas jį sulaikyti, atitinkamai – ir netenkinti jo prašymo.

Tačiau pažymėtina, kad Migracijos departamentas 2015 m. kovo 18 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-7)-12PR-17 Dėl prieglobsčio (papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje suteikimo ir leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A., kuriuo nusprendė: 1) nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A., gim. (duomenys neskelbtini), pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje; 2) (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A., gim. (duomenys neskelbtini), suteikti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje; 3) išduoti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A., gim. (duomenys neskelbtini), leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 4) informuoti (duomenys neskelbtini) pilietį M. A., gim. (duomenys neskelbtini), apie teisę apskųsti sprendimo dalį dėl pabėgėlio statuso nesuteikimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Taigi, šiuo metu pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį jau yra išnagrinėtas iš esmės, priimtas sprendimas suteikti jam papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje ir leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyto pagrindo užsienietį M. A. sulaikyti Užsieniečių registracijos centre nebėra. Kadangi Įstatymo 118 straipsnio 1 dalis nustato, kad išnykus sulaikymo pagrindams, užsienietis remiantis įsigaliojusiu teismo sprendimu paleidžiamas iš sulaikymo vietos nedelsiant, šiuo metu Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimas turi būti naikinamas bei priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo prašymas tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio M. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimą panaikinti.

Patenkinti (duomenys neskelbtini) piliečio M. A. prašymą.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą, kuriuo (duomenys neskelbtini) piliečio M. A. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminas pratęstas iki 2015 m. kovo 23 d., panaikinti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė