AS-858-1043-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-1043/2014 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00265-2012-3 Procesinio sprendimo kategorija 59 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. spalio 29 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno liftai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno liftai” skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, I. F., M. M. R, E. R. S., E. F., A. F., M. Š.,

I. S.) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Kauno liftai“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Kauno liftai“) su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą (t. I, b. l. 3-7), prašydamas panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) direktorės 2012 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. A1-508, kuriuo suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę, nustatant, kad teritorija, esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, šiaurinėje ir rytinėje gretimybėje, ir teritorija, esanti žemės

sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, vakarinėje gretimybėje (M. K. turėtos žemės dalis, posesija Nr. 253), yra laisva

(neužstatyta) žemė. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą Nr. I-14-386/2014. Pareiškėjas UAB „Kauno liftai” 2014 m. birželio 20 d. prašymu „Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo”, reg. Nr. 2-1995, (t. II, b. 1. 122-125) prašė priteisti iš atsakovo Palangos savivaldybės administracijos 7 375,58 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjas nurodė, kad jis atsisakė skundo reikalavimo ir teismas administracinę bylą nutraukė, nes atsakovas geruoju tenkino jo reikalavimą padavus skundą teismui. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo pateiktą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (t. II, b. l. 136) prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2012 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. Al-508 buvo priimtas vykdant Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-166-513/2007, o jis panaikino skundžiamą sprendimą iš karto, kai buvo pakeistas nurodytas teismo sprendimas.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi (t. II, b. l. 143-145) netenkino pareiškėjo UAB „Kauno liftai” prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas administracinėje byloje Nr. I-14-386/2014. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas su skundu administracinėje byloje Nr. I-14-386/2014 kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2012 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. Al-508. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-166-513/2007 pagal pareiškėjų I. F., M. M. R., Z. Ž., E. R. S., E. F., A. F., M. S. ir

I. S. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos apskrities viršininko administracija) įpareigojo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti M. K. nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype, Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus pateiktoje Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui kartografinėje medžiagoje pažymėtame Nr. 253, 2,5246 ha ploto žemės sklypus (sklypą); organizuoti jų kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje); patvirtinti parengtus žemės sklypus; pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; pateikti pasiūlymą dėl servitutų nustatymo ir patvirtintus žemės sklypo planus kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikti Palangos miesto žemėtvarkos skyriui, tiek, kiek tai yra susiję su UAB „Kauno liftai” naudojamu žemės sklypu ir jame esančiais statiniais, kurie nuosavybės teise priklauso UAB „Kauno liftai” ir yra adresu (duomenys neskelbtini), Palanga.

Lietuvos vyriausiasis administracinis 2007 m. gruodžio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A8-1146/2007 apeliacinį procesą nutraukė, kadangi pareiškėjų atstovas pateikė apeliacinės instancijos teismui atsisakymą nuo apeliacinio skundo, o kiti proceso dalyviai pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. Al-508 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę”, be kita ko, atsižvelgdamas į Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d.

įsiteisėjusį sprendimą administracinėje byloje Nr. I-166-513/2007, suderino informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, nustatant, kad teritorija, esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, šiaurinėje ir rytinėje gretimybėje, ir teritorija, esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, vakarinėje gretimybėje (M. K. turėtos žemės dalis, posesija Nr. 253), yra laisva (neužstatyta) žemė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi tenkino UAB „Kauno liftai” prašymą dėl proceso atnaujinimo ir atnaujino procesą Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-166-513/2007 aukščiau minėtoje dalyje ir perdavė šioje dalyje bylą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo (bylos Nr. I-200-342/2013).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-200-342/2013 panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimo dalį administracinėje byloje Nr. I-166-513/2007, kuria Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius įpareigotas suformuoti M. K. nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype, kartografinėje medžiagoje pažymėtoje posesijoje (253 laisva (neužstatyta) žeme, žemės sklypus (sklypą), posesijos dalyje, užimtoje viešajame registre įregistruotais statiniais, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini);

Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuosavybės teise priklausančiais UAB „Kauno liftai” ir statiniais, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuosavybės teise priklausančiais UAB „KSP”, ir jų eksploatavimui bei privažiavimo kelių įrengimui reikalingu žemės plotu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-735/2014 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-200-342/2013 paliko nepakeistą. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. Al-506 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę”, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-735/2014, pripažino netekusiu galios Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 24 d.

įsakymą Nr. Al-508 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę”. Atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, jog skundžiamas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. Al-508 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę” buvo priimtas vykdant įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-166-13/2007, tai nurodyta ir minėtame įsakyme. Pažymėjo, jog skundžiamas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 24 d.

įsakymas Nr. Al-508 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę”, panaikintas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. Al-506 „Dėl formacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę”, taip pat buvo priimtas vykdant įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-200-42/2013, todėl pareiškėjui nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje.

III.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Kauno liftai“ atskiruoju skundu (t. II, b. l. 147-150) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti patirtas 7 375,58 Lt bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde nurodoma, jog pareiškėjas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl skundžiamo įsakymo panaikinimo. Teikdamas šį skundą pareiškėjas įvertino faktą, jog ginčijamas įsakymas yra priimtas 2007 m. kovo 8 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo pagrindu. Suvokdamas, kad skundžiamo įsakymo panaikinimui pagal pateiktą skundą yra būtinas 2007 m. kovo 8 d. teismo sprendimo bent dalinis panaikinimas/pakeitimas, pareiškėjas paraleliai pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodytoje byloje. Taigi pareiškėjas, siekdamas apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, buvo priverstas inicijuoti net du teisminius procesus. Abu atlikti teisminių procesų iniciavimo veiksmai yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir buvo būtini tam, kad pareiškėjo teisės ir teisėti interesai būtų tinkamai apginti. Pareiškėjo manymu, įsakymo panaikinimą sąlygojo faktinių aplinkybių, t. y iš dalies panaikinto 2007 m. kovo

8 d. teismo sprendimo ir pareiškėjo pateikto skundo dėl skundžiamo įsakymo panaikinimo, visuma. Dėl to Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis, kuria atsisakyta priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, motyvuojant tuo, kad įsakymas panaikintas vadovaujantis vien teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-200-342/2013 ir neatsižvelgiant į kitas aplinkybes, laikytina nepagrįsta. Pabrėžia, jog, iš dalies panaikinus Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimą, kurio pagrindu buvo priimtas įsakymas, atsakovas savo iniciatyva 2014 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. A1-506 skundžiamą įsakymą panaikino. Pažymi, jog, jeigu pareiškėjas atitinkamo skundo dėl įsakymo panaikinimo nebūtų pateikęs ir nebūtų ėmęsis kitų aktyvių veiksmų, tikėtina, jog atsakovas būtų delsęs panaikinti ginčijamą įsakymą, nepaisant to, kad teismo sprendimas, kurio pagrindu minėtas įsakymas priimtas, būtų panaikintas. Pabrėžia, jog, jeigu atsakovas po iš dalies panaikinto 2007 m. kovo 8 d. teismo sprendimo nebūtų savo iniciatyva panaikinęs ginčijamo įsakymo, pareiškėjui būtų tekę remtis administracinėje byloje Nr. I-200-342/2013 nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais (o būtent iš dalies panaikintu 2007 m. kovo 8 d. sprendimu) ir šiuo pagrindu siekti ginčijamo įsakymo panaikinimo administracinėje byloje Nr. I-14-386/2014. Būtent dėl to ir buvo inicijuoti du tarpusavyje susiję teisminiai procesai. Tai, kad atsakovas savo iniciatyva panaikino ginčijamą įsakymą ir tokiu būdu leido išvengti tolimesnio teismo proceso administracinėje byloje Nr. I-14-386/2014, nepaneigia fakto, kad siekdamas ginčijamo įsakymo panaikinimo, inicijuodamas net du teisminius procesus, pareiškėjas patyrė atitinkamo dydžio bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 5 d. priėmė galutinį sprendimą byloje po proceso atnaujinimo (Klaipėdos apygardos administracinio teismo nagrinėtos bylos Nr. I-200-342/2013), tačiau tik 2014 m. gegužės 28 d. buvo priimtas naujas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A1-506, panaikinantis byloje ginčijamą įsakymą dėl laisvos (neužstatytos) žemės po statiniais žymėjimo, ir šis įsakymas buvo priimtas būtent dėl to, kad 2014 m. gegužės

30 d. buvo numatytas teismo posėdis. Nurodo, jog tai, kad pareiškėjui nereikėjo tęsti inicijuoto teisminio proceso, nereiškia, kad pareiškėjo faktiškai patirtos bylinėjimosi išlaidos už atliktus procesinius veiksmus, neturi būti atlyginamos. Toks aiškinimas prieštarautų ne tik bylinėjimosi išlaidų atlyginimo instituto tikslui, paskirčiai, bet ir protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Pabrėžia, kad ginčijamas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas buvo priimtas institucijai žinant, kad tai nėra laisva (neužstatyta) teritorija, taigi Palangos miesto savivaldybės administracija veikė neteisėtai ir pareiškėjas buvo priverstas ginti savo teises kreipdamasis į teismą.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog pareiškėjo ginčijamas 2012 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. Al-508 buvo priimtas vykdant Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-166-513/2007. Klaipėdos apygardos administracinis teismas išdavė vykdomąjį raštą, antstoliui reikalaujant Palangos miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi skyrė Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui 1 000 Lt dydžio baudą už 2007 m. kovo 8 d.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo nevykdymą, t. y. teismas privertė įvykdyti neteisėtą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimą. Nurodo, jog šiuo atveju nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes skundžiamą įsakymą Nr. Al-508 atsakovas priėmė ne laisva valia, o priverstinai vykdydamas teismo sprendimą. 2007 metais Klaipėdos apygardos administracinio teismo posėdžio metu administracijos atstovas paaiškino teismui, kad žemė yra užstatyta registre registruotais svetimais pastatais, todėl žemė negali būti traktuojama kaip laisva, tačiau Klaipėdos apygardos administracinis teismas į tai nekreipė dėmesio.

Vėliau administracija prašė išaiškinti teismo sprendimą, kaip UAB „Kauno liftai” statiniais užstatytą žemę galima žymėti kaip laisvą, tačiau administracinis teismas sprendimo neaiškino, tik konstatavo, kad teismo sprendimas turi būti nedelsiant įvykdytas. Gindamas savo teises pareiškėjas UAB „Kauno liftai“ turėjo užsivesti du procesus, bet tai įvyko dėl ne dėl atsakovo valinių veiksmų, bet dėl neteisėtų išimtinai teismo sprendimų. Atsakovo vertinimu, šiuo atveju valstybė turėtų prisiimti atsakomybę. Atsakovas pabrėžia, jog pareiškėjas nenurodo jo kaltės, tik nurodo, kad tikėtina, jog atsakovas būtų delsęs panaikinti ginčijamą įsakymą.

Realiai tokio delsimo nebuvo, nes 2014 m. gegužės

5 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimą, o 2014 m. gegužės 28 d. skundžiamas įsakymas buvo panaikintas. Be to, šiuo metu pretendentai kreipėsi į teismą dėl 2014 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. Al-506 dalinio panaikinimo (administracinė byla Nr. I-1264-386/2014), nors tai susiję UAB „Kauno liftai“ valdoma žeme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo UAB „Kauno liftai” prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, teisėtumas ir pagrįstumas. Priimtą nutartį pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija pareiškėjo skunde nurodytą reikalavimą įvykdė atsižvelgdamas į kitoje byloje priimtą teismo sprendimą, todėl jam nekyla pareiga atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taigi esminis klausimas kyla dėl to, ar Klaipėdos apygardos administracinis teismas pagrįstai nepriteisė pareiškėjo prašomų bylinėjimosi išlaidų nurodytu pagrindu. Pasisakydama dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui (ABTĮ 44 str. 3 d.). Toks reguliavimas gali būti siejamas su tuo, kad faktinis teisinių santykių susiklostymo rezultatas tokiu atveju iš esmės pagal savo prasmę atitinka proceso šalies, iniciavusios atitinkamą teisminį procesą, interesus. Taigi nagrinėjamoje byloje keliamas procesinio pobūdžio klausimas dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas buvimo ABTĮ 44 straipsnio

3 dalies pagrindu. Atitinkamai, sprendžiant nurodytą klausimą svarbi ir šiuo klausimu suformuota teismų praktika. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl ABTĮ 44 straipsnio

3 dalies aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad šios teisės normos taikymui neturi esminės reikšmės, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011). Be to, sprendžiant šį klausimą esminės reikšmės neturi ir

ta aplinkybė, kad atsakovas nekeitė ar nenaikino pareiškėjo ginčytų sprendimų, nes pareiškėjo reikalavimų tenkinimu laikytini ir tokie veiksmai, kai anksčiau priimti aktai tiesiogiai nebuvo pakeisti, tačiau buvo priimti nauji aktai, patikslinantys ankstesniųjų taikymą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-151/2012). Nagrinėjamos administracinės kontekste pažymėtina, jog pareiškėjas atsisakė pateikto skundo, nurodęs, kad atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. gegužės 28 d.

įsakymu Nr. Al-506 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę”, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-735/2014, pripažino netekusiu galios šioje byloje skundžiamą Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. Al-508 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę”, suderino informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, nustatant, kad teritorijos, esančios žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, šiaurinėje ir rytinėje gretimybėse, ir teritorija, esanti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pietinėje gretimybėje, ir teritorija, esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, vakarinėje gretimybėje (M.

K. turėtos žemės dalis, posesija Nr. 253), yra laisva (neužstatyta) žemė, ir iš esmės tokiu atsakovo elgesiu buvo patenkinti jo interesai, siekti inicijuojant šį teisminį ginčą (t. II, b. l. 98). Šias aplinkybes patvirtina ir pateiktas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 28 d. įsakymas Nr. Al-506 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę” (t. II, b. l. 102). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad šiuo atveju Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-735/2014 tiesiogiai šioje byloje skundžiamo akto nevertino ir jo nepanaikino, o atsakovas šį aktą panaikino savo iniciatyva, be kita ko, atsižvelgdamas į pasikeitusią situaciją, susiklosčiusią išnagrinėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A756-735/2014, taip iš esmės pripažindamas, kad jo priimtas aktas buvo neteisėtas, o pareiškėjas šiuo pagrindu atsisakė pateikto skundo, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi metu patirtų išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ar piktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis užvesdamas du teisminius procesus. Šiuo atveju, atsižvelgus į spręsto klausimo esmę, toks pareiškėjo elgesys negali būti vertinamas kaip nesąžiningumas. Administracinėje byloje, kurios metu patirtas bylinėjimosi išlaidas prašoma priteisti, buvo prašoma panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. A1-508, kuriuo suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę, nustatant, kad teritorija, esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, šiaurinėje ir rytinėje gretimybėje, ir teritorija,

esanti žemės sklypo Paukščio takas 7, Palanga, vakarinėje gretimybėje (M. K. turėtos žemės dalis, posesija Nr. 253), yra laisva

(neužstatyta) žemė, ir į nurodytą teritoriją pateko ir žemės dalis, kurioje stovi pareiškėjui priklausantys statiniai. Tuo tarpu Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-166-513/2007, kurioje buvo siekiama atnaujinti procesą, be kita ko, buvo pavesta Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui suformuoti M.

K. nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype, Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus pateiktoje Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui kartografinėje medžiagoje pažymėtame Nr. 253, 2,5246 ha ploto žemės sklypus (sklypą). Atsižvelgus į tai, sutiktina su tuo, kad atsakovui geruoju nepakeitus šioje byloje skundžiamo akto, be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A756-735/2014, išnagrinėtoje atnaujinus procesą Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-166-513/2007, nustatytos aplinkybės dėl nuosavybės teisių atkūrimui formuotino laisvo (neužstatyto) žemės sklypo, t. y. kad į jį nebepatenka žemės dalis, kurioje stovi pareiškėjui priklausantys statiniai ir žemės dalis, reikalinga jų eksploatavimui bei privažiavimo kelių įrengimui (t. II, b. l. 65-81), būtų buvę reikšmingos įrodinėjant šioje byloje skundžiamo akto neteisėtumą. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad pareiškėjas, atsisakydamas skundo (atsisakyme nuo skundo (t. II, b. l. 98) aiškiai nurodytas atsisakymo faktinis pagrindas – atsakovas patenkino pareiškėjo reikalavimą), įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies pagrindu, teisėjų kolegija, vadovaudamasi proceso ekonomiškumo ir protingumo principais, negrąžina klausimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo ir vertina pareiškėjo pateikto prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas pagrįstumą. Toks vertinimas atliekamas taip pat atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės prašė išspręsti šį klausimą, o atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą, be kita ko, tokiam prašymui neprieštaravo.

Kiek tai susiję su priteistinomis bylinėjimosi išlaidomis pažymėtina, jog ABTĮ

44 straipsnio 2 dalis numato, kad, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, taip pat suteikia teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas ir nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio

2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Administracinės bylos medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo interesus atstovavo advokatė D.

S. pagal 2010 m. gegužės 24 d. Teisinių paslaugų sutartį Nr. 862/2010 (t. I, b. l . 8-10, t. II, b. l. 43). Šios sutarties pagrindu pareiškėjui buvo suteikta teisinių paslaugų už kurias buvo sumokėta 7 275,58 Lt. Be to, administracinėje byloje buvo sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis (t. II, b. l. 122-125, 132-133). Iš viso nagrinėjant administracinę bylą pirmosios instancijos teisme pareiškėjas patyrė 7 375,58 Lt bylinėjimosi išlaidų ir prašo jas atitinkamai priteisti. Pažymėtina, jog Rekomendacijų 7 punkte yra numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” Nr. 1368 nuo 2008 m. sausio 1 d. buvo patvirtinta minimali mėnesinė alga – 800 Lt, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimu „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” Nr.

718 buvo patvirtinta nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. minimali mėnesinė alga –

850 Lt, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” Nr. 1543, kuris įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d., buvo patvirtinta minimali mėnesinė alga – 1 000 Lt. Pastebėtina, jog apskaičiuojant konkrečias sumas už teiktas teisines paslaugas, imamas tas minimalios mėnesinės algos dydis, kuris galiojo konkrečios teisinės paslaugos teikimo metu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-563/2008).

Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkto nuostatomis, nustatant konkretų priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, taip pat rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).

Iš pateiktos teisinių paslaugų detalizacijos matyti pareiškėjui suteiktų teisinių paslaugų pobūdis: advokatė D. S. 4,6 val. analizavo pateiktus dokumentus, susijusius su ginčo situacija, parengė skundą, atsiliepimą į skundą, taip pat rengė prašymą Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorei bei Vyriausybės atstovei Klaipėdos apskrityje dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. A1-508 panaikinimo (t. II, b. l. 128-131). Atitinkamai, klausimai dėl atlyginimo už suteiktas nurodytas teisines paslaugas aptartini atskirai.

Kiek tai susiję su prašomomis priteisti bylinėjimosi išlaidomis dėl prašymo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorei bei Vyriausybės atstovei Klaipėdos apskrityje dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. A1-508 panaikinimo rengimo (t. II, b. l. 128), teisėjų kolegija pabrėžia, kad Rekomendacijos numato koficientus už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme (Rekomendacijų 8.1 p.). Kita vertus, Rekomendacijose pateiktas nebaigtinis advokato teisinių paslaugų sąrašas, todėl tais atvejais, kai kokia nors teikta paslauga nenumatyta Rekomendacijose, priteistino užmokesčio dydis nustatomas kaip už analogiškas teisines paslaugas, numatytas Rekomendacijose (Rekomendacijų 10 p.), tačiau bylinėjimosi išlaidos turi būti susijusios su nagrinėta byla.

Priteisiant atitinkamas bylinėjimosi išlaidas teismas turi nustatyti konkrečių išlaidų ryšį su nagrinėta administracine byla ir pripažinti ar atsisakyti jas pripažinti atlygintomis išlaidomis. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į pateikto rengto prašymo pobūdį darytina išvada, jog rengiant nurodytą prašymą patirtos išlaidos negali būti priskiriamos prie Rekomendacijų 8.1 punkte nurodytų išlaidų, be to, jos savaime negali būti vertinamos kaip išlaidos, patirtos nagrinėjant šią administracinę bylą ar su ja susijusios.

Atitinkamai, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, šios bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui nepriteistinos. Šių išlaidų priteisimas iš atsakovo būtų nesąžiningas įvardintos šalies atžvilgiu. Pažymėtina, jog maksimali galima priteisti suma už skundo pirmosios instancijos teismui parengimą pagal Rekomendacijų 8.2 punktą – 2 400 Lt (3 x 800 Lt minimalios mėnesinės algos, galiojusios teisinių paslaugų teikimo metu, nes skundas parengtas ir pateiktas 2012 m. birželio mėn. (t. I, b. l. 3-7). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nagrinėtos bylos pobūdį, sudėtingumą, kitus Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, priteisia pareiškėjui 2 200 Lt už skundo pirmosios instancijos teismui parengimą.

Manytina, jog tokie veiksmai kaip skundo priedų rengimas, tvirtinimas, klientų pateiktų duomenų ir teismų praktikos analizė rengiant skundą priskirtini prie skundo rengimo teisinės paslaugos teikimo. Išlaidos priteistinos už skundą rengimą apima ir nurodytų veiksmų atlikimą ir atskirai ir šiuos veiksmus priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo. Priteisiant nurodytą sumą už skundo parengimą taip pat atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už teisinės analizės, dokumentų analizavimo, konsultacijų su klientų veiksmus (bendrai tokių veiksmų atlikimui buvo sugaišta 4,6 val.) (t.

II, b. l. 128). Kiek tai susiję su nurodytų veiksmų atlikimu ir bylinėjimosi išlaidų už juos priteisimu, teisėjų kolegija pabrėžia, kad kai kurios Rekomendacijų 8 punkte tiesiogiai neminimos teisinės paslaugos atitinkamais atvejais gali būti nelaikomos savarankiškomis ir už jų teikimą patirtos išlaidos gali būti atskirai nepriteisiamos, teismui įvertinus bylos medžiagą ir pripažinus, jog jos įeina į atskirų paslaugų, išvardintų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį. Pavyzdžiui, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, teisinės konsultacijos ir teisinės pozicijos formavimas, teismo sprendimo gavimas gali būti sudėtine skundo parengimo paslaugos dalimi, todėl ir patirtos išlaidos už minėtas paslaugas gali būti traktuojamos kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą – skundo parengimą (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245-/2012). Šiuo atveju atsižvelgus į suteiktų paslaugų pobūdį darytina išvada, jog pareiškėjo atstovės susipažinimas su medžiaga, teisinės analizė, konsultacijos su klientu taip pat laikytina sudėtine skundo parengimo paslaugos dalimi, todėl ir patirtos išlaidos už minėtas paslaugas gali būti traktuojamos kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą – skundo parengimą.

Atitinkamai, atskirai už nurodytas teisines paslaugas bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos ir priteisiant bylinėjimosi išlaidas už skundo parengimą, atsižvelgtina ir į šias suteiktas paslaugas. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į skundą parengimą (t. II, b. l. 131). Nors pareiškėjas teisinių paslaugų detalizacijoje nenurodė tiksliai už kokio atsiliepimo į skundą parengimą jis prašo išlaidų, tačiau, atsižvelgus į suteiktų teisinių paslaugų suteikimo datą, galima daryti išvadą, jog prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo dėl administracinės bylos sustabdymo pateikimą (t.

II, b. l. 41-42, 122-125, 131). Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) galima priteisti maksimali suma būtų 120 Lt (0,12 x 1 000 Lt, galiojanti teisinių paslaugų metu, nes nuomonė parengta 2013 m. kovo mėn. (t. II, b. l. 41-42). Teisėjų kolegija vertina, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas priteisti nurodytą sumą už nuomonės parengimą. Be to, pastebėtina, jog šios išlaidos priteistinos atsižvelgiant į pareiškėjo teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o ne į nurodyto procesinio klausimo sprendimo baigtį.

Teisėjų kolegija taip pat pareiškėjui priteisia sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį (ABTĮ 44 str. 2 d.). Atsižvelgusi į nurodytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui bendra priteistina suma iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos sudarytų 2 420 Lt (2 200 Lt + 120 Lt + 100 Lt). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į bylos pobūdį, sudėtingumą, realiai atliktus pareiškėjo atstovo veiksmus, vadovaujantis protingumo principu, nagrinėjamoje byloje priteistinos bylinėjimosi išlaidas nelaikytinos nepagrįstai per didelėmis.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui atlyginimo klausimą, atitinkamai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atmestas kaip nepagrįstas, naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tenkinamas iš dalies, pareiškėjui iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos priteistina 2 420 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno liftai” atskirąjį skundą tenkinti iš dalies. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartį, kuria pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno liftai” prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo buvo atmestas kaip nepagrįstas, panaikinti ir šį klausimą išspręsti iš esmės. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno liftai” prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno liftai” iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos 2 420 Lt (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt litų) su administracinės bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis