A-146-215-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-215/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03101-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.1.2; 15.2.3.2; 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Č. (A. Č.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl nuobaudos panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. Č. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1-6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau ir – VAAT), prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K, atsakovas) direktoriaus 2012 m. spalio 19 d. nutarimą Nr. 62-963; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau - ir Kalėjimų departamentas) 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 2S-5316; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis yra nuteistasis ir atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN). 2012 m. spalio mėnesį buvo perkeltas iš Alytaus PN į Lukiškių TI-K ir jam buvo paskirtas suėmimas iki 2013 m. sausio 1 d. kitoje baudžiamojoje byloje. Pareiškėjas teigė, kad dėl teisės paskambinti telefonu 2012 m. spalio 15 d., kai buvo paskirta skundžiama nuobauda, jis buvo suimtasis ir jam turėjo būti taikomos Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio nuostatos. Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 62-963 jam (kaip nuteistajam) buvo nepagrįstai paskirta nuobauda – papeikimas už Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 2 dalies ir 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkto bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.4 punkto pažeidimą. Nesutikdamas su paskirta nuobauda, pareiškėjas paaiškino, kad pagal pateiktą prašymą 2012 m. spalio 15 d. apie 11.40 val. jis buvo išvestas iš kameros paskambinti. Pareiškėjo teigimu, jis surinko prašyme nurodytą telefono numerį, pasikalbėjo 1-2 minutes, padėjo ragelį, po to surinko antrą prašyme nurodytą telefono numerį. Pareigūnė nutraukė pokalbį, paaiškindama, kad pareiškėjas pažeidė Vidaus tvarkos taisykles. Pareiškėjui nesutikus ir paaiškinus, kad jam (suimtajam) pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnį priklauso teisė į daugkartinius pokalbius telefonu ir paprašius pažymėti žurnale, kad jam nebuvo leista paskambinti antruoju numeriu, pareigūnė surašė tarnybinį pranešimą dėl jo netinkamo elgesio. Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. spalio 19 d. nutarime Nr. 62-963 skirti nuobaudą buvo konstatuota, kad pareiškėjas, nereagavo į pastabą nepažeisti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, elgėsi įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius. Nesutinka, kad vartojo necenzūrinius žodžius. Ši aplinkybė nepatvirtinta jokiais objektyviais duomenimis. Nemano, kad jo prašymas pažymėti registraciniame žurnale tai, kad antru numeriu jam nebuvo leista paskambinti, gali būti vertinamas kaip įžūlus elgesys. Atsakovo nutarimą skirti nuobaudą apskundė Kalėjimų departamentui, tačiau gavo formalų šioje byloje skundžiamą atsakymą.

Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnį suimtiesiems telefoninių pokalbių su giminaičiais, sutuoktiniu ar sugyventiniu skaičius neribojamas, tačiau telefoninį pokalbį tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio paskambinti telefonu suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Šis sutikimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis. Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam paskambinti, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti pateikiamas motyvuotas sprendimas. Lukiškių TI-K darbuotojai nesivadovavo galiojančiais teisės aktais, nors jam kaip suimtajam pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 4 straipsnio nuostatas įstatymų kolizijos atveju taikomas palankesnis suimtojo teisinę padėtį nustatantis įstatymas.

Pareiškėjas teigė, kad dėl minėtų atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, t. y. didelį psichinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, pablogėjo jo reputacija, jaučiasi pažemintas, sutriko visavertis jo gyvenimas, negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia padidėjusią baimę aplinkai.Dėl šio įvykio pablogėjo jo psichinė būklė, apetitas, atsirado nemiga. Kreipėsi į medikus, tačiau buvo atsakyta, kad Lukiškių TI-K psichiatro neturi ir negali jam padėti.

Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 14-16) paaiškino, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 62-963 nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai. 2012 m. spalio 15 d. nuteistasis A. Č. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas, BVK) 102 straipsnio 2 dalį, pagal kurią vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių; 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkto reikalavimus, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.4 punktą, kuris nustato, jog nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, t. y. nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, pravardžių. Už šiuos pažeidimus, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, buvo paskirta adekvati pažeidimui ir švelniausia Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje numatyta nuobauda – papeikimas. Paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, pažeidimo padarymo aplinkybes.

Atsakovo atstovas teigė, kad nagrinėjamu atveju nėra deliktinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygos – neteisėtų veiksmų. Vien dėl to reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 11 d. sprendimu (b. l. 83-89) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. spalio 19 d. nutarimą Nr. 62-963 ir Kalėjimų departamento 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 2S-5316. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

Ištyręs įrodymus, teismas nustatė, kad pareiškėjui Lukiškių TIK direktoriaus 2012 m. spalio 19 d. nutarimu buvo paskirta nuobauda – papeikimas (b. l. 17-18). Nutarime nurodytos aplinkybės, kad 2012 m. spalio 15 d. apie 11.40 val. nuteistasis A. Č. iš kameros Nr. 252 buvo išvestas paskambinti. Pokalbis įvyko. Pabaigęs pokalbį nuteistasis bandė surinkti kitą numerį. Į pastabą nepažeidinėti Vidaus tvarkos taisyklių nereagavo, elgėsi įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 2 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, Taisyklių 73.4 punkto reikalavimus (b. l. 17-18). Iki nusiraminimo nuteistasis buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerą. 2012 m. spalio 15 d. paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. spalio 15 d. buvo neteisėtai nutrauktas skambutis, pažeidžiant jo teisę kartą per savaitę skambinti 15 minučių pasirinktam abonementui. Skambino telefono numeriais, kurie buvo įrašyti į prašymą ir kuriais leista skambinti, necenzūrinių žodžių nevartojo, į neleistinus numerius neskambino (b. l. 21).

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamo ginčo atveju yra svarbu nustatyti koks buvo pareiškėjo teisinis statusas Lukiškių TI-K skambinimo dieną, t. y. nuteistasis ar suimtasis, kadangi tai lemia skirtingų teisės aktų taikymą.

Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų teisę paskambinti telefonu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti pasirenka nuteistasis. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad telefoninis pokalbis gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką, kuri nustatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse pagal šio straipsnio 5 dalį.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XIX skirsnyje nustatyta nuteistųjų skambinimo telefonu tvarka. Šių Taisyklių 124 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos paskambinti telefonu. Nuteistųjų, kuriems Bausmių vykdymo kodekse nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse. Taisyklių 126 punkte nustatyta, kad pareigūnas leidžia nuteistajam kalbėti telefonu tik įsitikinęs, kad nuteistasis surinko telefono aparatu tą abonento telefono numerį, kurį nurodė pareigūnui prieš skambindamas telefonu, taip pat patikrinęs, ar jis nebando paskambinti nuteistiesiems, laikomiems kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose. Pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja nuteistasis, telefono numerį. Pagal Taisyklių 127 punktą nutrauktas telefoninis pokalbis užskaitomas kaip įvykęs. Telefoninį pokalbį nutraukęs pareigūnas surašo motyvuotą tarnybinį pranešimą pataisos įstaigos vadovybei.

Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems telefoninių pokalbių su giminaičiais, sutuoktiniu ar sugyventiniu skaičius neribojamas, tačiau telefoninį pokalbį tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio paskambinti telefonu suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Šis sutikimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis. Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti nuteistajam paskambinti, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti pateikiamas motyvuotas sprendimas. Šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytiems asmenims, norintiems paskambinti telefonu, nereikia gauti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinio sutikimo. Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad suimtajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas pokalbis telefonu negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad suimtiesiems prilyginami nuteistieji, kurie palikti tardymo izoliatoriuose dėl bylų nagrinėjimo teisme. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostatas suimtųjų teisės paskambinti telefonu įgyvendinimo tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklų 75 punkte nustatyta, kad jeigu ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniame sutikime nurodyti keli telefonų numeriai, kuriais leidžiama suimtajam skambinti, vieno telefoninio pokalbio metu suimtasis gali skambinti keliems abonentams, tačiau bendra pokalbio telefonu trukmė negali viršyti 15 minučių. Per vieną dieną leidžiamas vienas pokalbis telefonu.

Teismas iš Lukiškių TI-K Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos žurnalo nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. spalio 15 d. skambino telefonu Nr. 865491168 (b. l. 77). Pokalbis įvyko ir truko 7 min. (nuo 11.46 val. iki 11.52 val.). Kitu numeriu jam nebuvo leista paskambinti (b. l. 77). Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėjui, kaip suimtajam, yra leista skambinti konkrečiais numeriais, t. y. savo motinai (tel. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir sutuoktinei (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas kaip suimtasis, o ne kaip nuteistasis, t. y. turėjo suimtojo teisinį statusą.

Prie šių išvadų teismas priėjo atsižvelgdamas į pareiškėjo paaiškinimus, kad jis 2012 m. spalio 15 d. Lukiškių TI-K buvo laikomas kaip suimtasis kitoje baudžiamojoje byloje iki 2013 m. sausio 1 d. ir turėjo Vilniaus apygardos teisėjo leidimą skambinti 3 konkrečiais telefonų numeriais savo giminaičiams (b. l. 1); į Kalėjimų departamento 2012 m. gruodžio 10 d. raštą Nr. 29-5874, kuriame pripažįstama, jog pareiškėjo teisinė padėtis buvo suimtasis (b. l. 39-40); taip pat į Alytaus PN pažymą, kad pareiškėjas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. nuteistas 7 metamas laisvės atėmimo (bausmės pradžia 2011 m. birželio 3 d., bausmės pabaiga 2018 m. birželio 2 d.) (b. l. 7). Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo atvežtas dėl bylos nagrinėjimo teisme, todėl jo atžvilgiu turėjo būti taikomas teisinis reglamentavimas, numatytas Suėmimo vykdymo įstatyme kaip suimtajam. Iš Pokalbių apskaitos žurnalo teismas nustatė, kad pareiškėjas kalbėjo 7 minutes, o po to, kai jis norėjo paskambinti kitu numeriu, kontrolierė neleido to padaryti (b. l. 77). Lukiškių TI-K prižiūrėtojos tarnybiniuose pranešimuose ir teismo posėdyje apklaustos liudytojomis negalėjo paaiškinti dėl kokių priežasčių pareiškėjui neleido. Telefono numeris, kuriuo norėjo paskambinti pareiškėjas, neužfiksuotas, todėl nėra galimybės paneigti, kad pareiškėjas norėjo paskambinti teisėjo leistu telefono numeriu.

Įvertinęs aplinkybes, kad pareiškėjas skambino telefonu ir jam nebuvo trukdoma tai daryti, tačiau po to kai pareiškėjas kalbėjęs 7 minute ir baigęs pokalbį norėjo paskambinti kitu numeriu, kontrolierė neleido to padaryti, teismas priėjo prie išvadų, kad pareiškėjas pažeidė skambinimo taisyklių reikalavimus ir skambino ne leidimuose nurodytais numeriais. Skundžiamame nutarime dėl nuobaudos skyrimo nurodyta, kad nuobauda pareiškėjui skirta kaip nuteistajam, pažeidusiam Bausmių vykdymo kodekso nurodytus skambinimo reikalavimus, numatytus šio Kodekso 102 straipsnio 2 dalyje. Nustatęs, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo perkeltas dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismas pažymėjo, kad pareiškėjui buvo taikomas suimtojo režimas ir jis turėjo teisę skambinti teisėjo leistais telefonų numeriais kelis kartus, tačiau pokalbių trukmė negalėjo viršyti 15 minučių. Teismas nustatė, kad nuobauda pareiškėjui buvo skirta pritaikius neteisingą teisinį pagrindą. Nuobauda buvo skirta dar ir dėl to, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus. Nustatęs, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas kaip suimtasis, o ne kaip nuteistasis, teismas nusprendė, kad nuobauda dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą (nereagavo, elgėsi įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius) taip pat turėjo būti skirta kaip suimtajam ir pagal suimtojo teisinį statusą reglamentuojančias teisės normas. Remdamasis išdėstytais argumentais teismas panaikino Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. spalio 19 d. nutarimą Nr. 62-963 ir Kalėjimų departamento 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 2S-5316.

Nustatęs, kad nuobauda pareiškėjui buvo paskirta nepagrįstai, teismas pripažino, kad CK 6.271 straipsnio prasme yra pirmoji viešosios atsakomybės sąlyga – valdžios institucijos neteisėti veiksmai.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimas dėl neteisėtų institucijos veiksmų nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), Lietuvos Aukščiausiosjo Teismo (toliau – ir LAT), taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, konstatavo, kad pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynimo būdas, pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 7508/02; LVAT 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAT 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008 ir kt.). Ne visada tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, o tokia žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Pareiškėjo teiginius, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų minėtais administraciniais aktais paskirtos nuobaudos jis patyrė neturtinę žalą, t. y. didelį psichinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, pablogėjo reputacija, jaučiasi pažemintas, sutriko visavertis jo gyvenimas, negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, pirmosios instancijos teismas pripažino nepagrįstais. Iš pareiškėjo paaiškinimų teismas nustatė, kad pareiškėjui jokių receptinių vaistų neprireikė, į medikus pagalbos nesikreipė, o dvasiniai sukrėtimai, nebuvo tokie, dėl kurių būtų reikalinga medicininė pagalba bei konsultavimasis pas atitinkamos srities specialistus. Todėl pareiškėjo nurodyta neturtinė 4000 Lt žala nėra adekvati padarytam pažeidimui. Nustatinėjant neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio kaltę bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Teismas nusprendė, kad konstatavimas, jog Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. spalio 19 d. nutarimu paskirta nepagrįsta nuobauda, yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtus išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimą buvo atmestas.

III. Atsakovas Lukiškių TI-K (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (b. l. 95-97) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliacinį skundą atsakovo atstovas grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino pareiškėjo statusą 2012 m. spalio 15 d. bausmės atlikimo režimo pažeidimą padarymo metu (suimtasis). Apeliantas teigia, kad skambinimo dieną pareiškėjo padėtis (nuteistasis) buvo įvertinta pagal teisės aktų reikalavimus tinkamai ir nuobauda nuteistajam paskirta pagrįstai bei teisėtai.

Apeliantas nurodo, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį nuteistaisiais, atliekančiais terminuoto laisvės atėmimo bausmę, yra laikomi nuteistieji, kurie terminuoto laisvės atėmimo bausmėmis, perkelti iki penkiolikos parų į tardymo izoliatorius iš areštinių ar pataisos įstaigų ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Nuo 2012 m. vasario 21 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. 2012 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjas atvyko iš Alytaus pataisos namų į Lukiškių TI-K kaip nuteistasis, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose ir kuris buvo perkeltas iki penkiolikos parų į tardymo izoliatorių ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas buvo padarytas 2012 m. spalio 15 d., t. y. tuo momentu, kai pareiškėjas buvo nuteistasis, bet ne suimtasis. Pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K, 2012 m. lapkričio 21 d. buvo priimtas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis ir pareiškėjui paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią subendrinus su Vilniaus m. 2 apylinkės 2012 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jam buvo paskirta galutinė 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Apelianto nuomone, iki 2012 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio paskelbimo pareiškėjas turėjo nuteistojo statusą pagal ankstesnį teismo nuosprendį, pagal kurį jis tuo metu atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN, o paskelbus naują 2012 m. lapkričio 21 d. nuosprendį A. Č. statusas pasikeitė iš nuteistojo į suimtojo.

Pareiškėjas A. Č. nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 103) pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ginčui aktualiu laiku (2012 m. spalio 15 d.) jis Lukiškių TI-K turėjo suimtojo teisinį statusą. Nuo 2012 m. vasario 21 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN. 2012 m. rugsėjo 25 d. iš Alytaus PN buvo perkeltas į Lukiškių TI-K. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartimi jam buvo pakeista kardomoji priemonė ir skirtas suėmimas 3 mėnesiams, t. y. nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d., todėl 2012 m. spalio 15 d.) jis turėjo suimtojo teisinį statusą. Paskyrus kardomąją priemonę suėmimą, pareiškėjas 2012 m. spalio 1 d. raštu kreipėsi į teisėją dėl daugkartinio leidimo skambinti į tris telefono numerius socialiniams ryšiams su giminaičiais palaikyti. Prašymas buvo patenkintas. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems teismo nuosprendžiai neįsiteisėjo, laikomi suimtaisiais. Todėl Lukiškių TI-K dėl telefoninių pokalbių turėjo jo atžvilgiu vadovautis Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio nuostatomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilo dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 62-963, kuriuo pareiškėjui, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 2 dalimi, 110 straipsnio 1dalies 1 ir 2 punktu bei Pataisos įstaigų vidaus tvarko taisyklių 73.4 punktu, skirta nuobauda – papeikimas. Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti Kalėjimų departamento 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 2S-5316, priimtą ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl šios nuobaudos paskyrimo. Be to, pareiškėjas prašė priteisti 400 Lt neturtinei žalai atlyginti, kurios atsiradimą siejo su neteisėtu nuobaudos paskyrimu.

Pirmosios instancijos teismas panaikino pareiškėjui paskirtą nuobaudą, kadangi nustatė, jog atsakovas nepagrįstai pareiškėjo atžvilgiu taikė teisės normas, reglamentuojančias nuteistojo teisę skambinti telefonu, nors ginčui aktualiu laiku (2012 m. spalio 15 d.) pareiškėjas buvo suimtasis.

Nagrinėjos bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi valstybės įstaiga, vykdanti kardomąją priemonę – suėmimą, arešto ir laisvės atėmimo bausmes. Lukiškių TI-K nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 168, 8 punkte nurodyta, kad ši įstaiga: vykdo kardomąją priemonę – suėmimą; vykdo arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta bausmę atlikti kalėjime arba į kalėjimą jie perkelti Bausmių vykdymo kodekse nustatytais pagrindais; užtikrina įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas suimtiesiems ir nuteistiesiems.

Nuteistųjų teisinę padėtį reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas, suimtųjų – Suėmimo vykdymo įstatymas. Lukiškių TI-K direktorius pagal įstatymus turi teisę skirti nuobaudas tiek nuteistiesiems (BVK 142 str.), tiek suimtiesiems (SVĮ 34 str. ).

Lukiškių TI-K direktorius 2012 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 62-963 skyrė pareiškėjui nuobaudą už Bausmių vykdymo kodekso ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas panaikino šį nutarimą kadangi nustatė, jog atsakovas negalėjo skirti nuobaudą už šių teisės aktų pažeidimus, nes pareiškėjas ginčui aktualią dieną Lukiškių TI-K buvo laikomas kaip suimtasis. Atsakovas su šiomis teismo išvadomis nesutinka.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjo teisinė padėtis Lukiškių TI-K 2012 m. spalio 15 d. atitiko suimtojo teisinę padėtį yra pagrįstos ir teisingos.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bei bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-135-870/2012), kuris įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2012 m. birželio 18 d. nutartimi atmetus apeliacinį skundą, A. Č. pripažintas kaltu už atitinkamas Baudžiamajame kodekse numatytas veikas ir jam paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Byloje yra duomenys apie tai, kad pagal šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį pareiškėjas nuo 2011 m. birželio 3 d. atlieka bausmę Alytaus PN. Bausmės pabaiga – 2018 m. birželio 2 d.

Bausmių vykdymo kodekso 67 straipsnyje nurodyta, kad nuteistųjų laikino palikimo kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų perkėlimo iš pataisos įstaigų į kardomojo kalinimo vietas pagrindus ir tvarką, taip pat esančių kardomojo kalinimo vietose nuteistųjų teisinę padėtį nustato Baudžiamojo proceso kodeksas ir Suėmimo vykdymo įstatymas.

Suėmimo vykdymo įstatymo (bylai aktuali 2008 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. X-1660 redakcija) 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems teismo nuosprendžiai neįsiteisėjo, laikomi suimtaisiais. Šio straipsnio 2 dalis nustato baigtinį sąrašą atvejų, kuriais suimtiesiems yra prilyginami nuteistieji, t.y. 1) nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendžiai įsiteisėjo, – iki jų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas; 2) nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kurie, vadovaudamiesi Baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio nuostatomis, pareiškė norą atlikti bausmę, – iki jų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas; 3) nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendis įsiteisėjo ir kurie ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi iki penkiolikos parų palikti tardymo izoliatoriuose ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme; 4) nuteistieji, kuriems panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas arba lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų, arba lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, – iki jų pasiuntimo į pataisos įstaigas.

To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nuteistaisiais, atliekančiais arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, laikomi: 1) nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, perkelti iki penkiolikos parų į tardymo izoliatorius iš areštinių ar pataisos įstaigų ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme; 2) nuteistieji, kurie perduoti į Lietuvos Respubliką toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, – iki šių nuteistųjų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas; 3) nuteistieji, kurie perduodami į jų pilietybės valstybę toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, – iki šių nuteistųjų perdavimo jų pilietybės valstybei; 4) nuteistieji, palikti tardymo izoliatoriuose atlikti ūkio darbus. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims taikomos Bausmių vykdymo kodekso nuostatos.

Pirmosios instancijos teismo išvadas dėl pareiškėjo teisinės padėties 2012 m. spalio 15 d. (suimtasis) patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys apie baudžiamąją bylą Nr. 1-1211-276/2012, kadangi su šios bylos nagrinėjimu yra susijęs pareiškėjo (nuteistojo) perkėlimas iš Alytaus PN į Lukiškių TI-K. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartimi, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 67 straipsniu, nutarė A. Č., atliekantį laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. nuosprendį, perkelti į Lukiškių TI-K baudžiamosios bylos Nr. 1-1211-276/2012, kurioje jis kaltinamas pagal atitinkamus Baudžiamojo kodekso straipsnis, nagrinėjimo terminui (nutartyje nurodyta, kad teismo posėdis paskirtas 2012 m. spalio 1 d. 9.00 val.).

Pagal atsakovo pateiktus duomenis, vykdant šią teisėjo nutartį pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 25 d. buvo perkeltas iš Alytaus PN į Lukiškių TI-K. Perkėlimo metu ir perkėlus pareiškėjas atitinkamą laiką buvo nuteistasis (BVK 12 str.2 d. 1 p.). Tačiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas 2012 m. spalio 1 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr.1-1211-276/2012 paskyrė A. Č. kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesiams, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2012 m. spalio 1 d., t. y. iki 2013 m. sausio 1 d. Pagal šią teismo nutartį pareiškėjo padėtis laikymo Lukiškių TI-K teisinio pagrindo prasme pasikeitė iš nuteistojo į suimtojo.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-1211-276/2012 A. Č. buvo pripažintas kaltu už atitinkamas BK numatytas veikas ir paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią subendrinus su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė paskiriant ją atlikti pataisos namuose. Šiame nuosprendyje nurodyta, kad kardomoji priemonė – suėmimas paliekama nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Šie duomenys apie pareiškėjui paskirtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1211-276/2012 kardomąją priemonę – suėmimą patvirtina, kad 2012 m. spalio 15 d. pareiškėjo teisinė padėtis Lukiškių TI-K, priešingai nė teigia apeliantas, turėjo būti vertinama kaip suimtojo (SVĮ 12 str. 1 d.) ir vadovaujamasi teisės aktais, kurie reglamentuoja nuteistųjų teisinę padėtį. Pažymėtina, kad Kalėjimų departamentas 2012 m. gruodžio 10 d. rašte Nr.2S-5874 pakeitė savo ankstesnę poziciją, kurią buvo išdėstęs 2012 m. lapkričio 15 d. sprendime Nr. 2S-5316 dėl pareiškėjo skundo, ir atsižvelgdamas į tai, kad teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartimi pareiškėjui buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas, sutiko su tuo, kad dėl 2012 m. lapkričio 15 d. pareiškėjo teisinė padėtis Lukiškių TI-K buvo suimtasis.

Suimtųjų teisę paskambinti telefonu nustato Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnis, o šios teisės įgyvendinimo tvarką reglamentuoja Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių XII skyrius (73-82 punktai). Suimtųjų pareigos ir jiems taikomi draudimai įtvirtinti Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnyje. Nuobaudų skyrimo suimtiesiems pagrindus ir tvarką nustato Suėmimo vykdymo įstatymo 34 ir 36 straipsniai. Atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. spalio 15 d. pareiškėjas pagal jo laikymo Lukiškių TI-K teisinį pagrindą buvo suimtasis, jam negalėjo būti paskirta nuobauda už Bausmių vykdymo kodekso ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, kadangi šie teisės aktai taikomi nuteistųjų atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas Lukiškių TI-direktoriaus 2012 m. spalio 19 d. nutarimą Nr. 62-963 ir Kalėjimų departamento 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 2S-5316 panaikino pagrįstai ir teisėtai.

Atsižvelgdama į tai, kad nuobauda pareiškėjui buvo paskirta neteisingai įvertinus pareiškėjo teisinę padėtį ir pritaikius netaikytinas teisės normas, t. y. neįvertinus veikų taikytinų teisės aktų kontekste, teisėjų kolegija nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su nuobaudos skyrimo faktinėmis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą pagal ABTĮ 136 straipsnio reikalavimus, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendė iš esmės teisingai.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės ir procesinės teisės normas taikė tinkamai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas