AS-858-372-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-372/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01126-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 59. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei (tretieji suinteresuoti asmenys – A. V., Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos) dėl turtinės žalos atlyginimo ir metinių palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB DK „PZU Lietuva“) atstovas advokatas M. T. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 987,82 Lt turtinės žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 6-10).

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimu (b. l. 80-85) nusprendė pareiškėjo skundą tenkinti, priteisti pareiškėjui iš Kauno miesto savivaldybės 987,82 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojant nuo 987,82 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. rugsėjo 23 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Nurodytas Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimas įsiteisėjo.

Pareiškėjo atstovas advokatas M. T. 2013 m. gruodžio 23 d. Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (b. l. 91-92).

Nurodė, kad pareiškėjas iš viso patyrė 2 163 Lt bylinėjimosi išlaidų už skundo ir rašytinių paaiškinimų rengimą bei atstovavimą teisme.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b. l. 96-98) nurodė, jog su prašymu nesutinka.

Atsakovas pažymėjo, jog administracinė byla teisės aiškinimo ir taikymo atveju nebuvo sudėtinga ar reikalaujanti specifinių žinių, todėl Kauno apygardos administracinis teismas turėtų priteistiną sumą mažinti. Atsakovui nėra aišku, kiek konkrečiai pareiškėjas turėjo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu administracinėje byloje, kadangi pareiškėjo atstovas pateikė mokėjimo pavedimą bendrai sumai, susijusiai ir su kitomis teisinėmis paslaugomis kitose pareiškėjo bylose.

Pareiškėjo atstovas 2014 m. sausio 22 d. pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui rašytinius paaiškinimus (b. l. 99-100), kuriuose paaiškino, jog pateikti dokumentai yra pakankami nustatyti, kad bylinėjimosi išlaidos patirtos šioje konkrečioje byloje. Be to, informavo teismą, kad Advokatų profesinė bendrija Judickienė ir partneriai JUREX išrašo PVM sąskaitas faktūras pareiškėjui už visas per mėnesį suteiktas paslaugas, todėl PVM sąskaitoje faktūroje, išrašytoje klientui, atsispindi informacija apie visas kliento bylas, o konfidencialumo įsipareigojimai klientui neleidžia atskleisti informacijos apie kitas kliento turimas bylas, todėl PVM sąskaitos faktūros pateikti negali.

Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas) 78 straipsnio 7 punktas įpareigoja išsaugoti PVM sąskaitos faktūros vientisumą, taigi įstatymas draudžia daryti išrašus iš PVM sąskaitų faktūrų. Teismui pateiktoje teisinių paslaugų suvestinėje nurodytas pareiškėjo žalos bylos numeris, kuris atsispindi pareiškėjo žalos dokumente – draudimo mokėjimo pažymoje – bei atitinka žalos bylos numerį nagrinėjamoje byloje.

Pareiškėjas teigė, kad pateiktas mokėjimo pavedimas patvirtina, jog už suteiktas teisines paslaugas klientas apmokėjo, pateikta suvestinė patvirtina, kad teisinės paslaugos suteiktos šioje konkrečioje byloje ir tai yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas jo naudai.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 27 d. nutartimi (b. l. 102-104) pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 2, 6 dalimis, 45 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad suinteresuotai šaliai gali būti priteistos tik pagrįstos ir realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Pabrėžė, jog bylos nagrinėjimo Kauno apygardos administraciniame teisme išlaidoms patvirtinti kartu su prašymu dėl išlaidų už advokato pagalbą priteisimo pareiškėjo atstovas pateikė 2013 m. gruodžio 20 d. mokėjimo pavedimą Nr. 173674. Prašomą priteisti 2 163 Lt sumą sudaro skundo ir rašytinių paaiškinimų rengimas (1 400 Lt) ir atstovavimas teisme (763 Lt).

Teismas nurodė, jog bylinėjimosi išlaidos gali būti laikomos pagrįstomis tik tada, kai nurodomos išlaidos ne tik yra realiai patirtos, bet ir jos patirtos dėl konkrečios bylos nagrinėjimo teisme. Atitinkamai, proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas būtent dėl procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo atstovo pateiktą teisinių paslaugų suvestinę (nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. sausio 22 d.), kurioje nurodyta, jog už atstovavimą 2013 m. lapkričio 6 d. teismo posėdyje ir kelionę prašoma 763 Lt, o už skundo ir rašytinių paaiškinimų rengimą – 1 400 Lt, bei į tai, kad šias išlaidas pareiškėjas patyrė sumokėdamas už advokato teisines paslaugas 20 877,69 Lt sumą mokėjimo pavedimu Nr. 173674, sprendė, jog nurodytos išlaidos nėra pagrįstos kaip realiai patirtos, kadangi pareiškėjas yra sumokėjęs 20 877,69 Lt sumą minėtai advokatų profesinei bendrijai, bet nėra išskirta už kokias būtent paslaugas sumokėta.

Teismas nesusiejo nurodytų išlaidų pagrįstumo ir realumo. Pažymėjo, jog pareiškėjo vardu užvestų administracinių bylų teisme yra išnagrinėta ne viena, o kelios, todėl, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas vertino, jog pareiškėjo sumokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus ir šiuo pagrindu pareiškėjo atstovo prašymo netenkino.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“ atskiruoju skundu (b. l. 105-108) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atskirajame skunde nurodoma, kad pareiškėjas pateikė bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimą, t. y. teisinių paslaugų suvestinę, bylinėjimosi išlaidų detalizaciją, mokėjimo nurodymą 20 877,69 Lt sumai, kuris patvirtina, kad išlaidos buvo faktiškai patirtos. Šių dokumentų pakanka konstatuoti, kad bylinėjimosi išlaidos buvo realiai patirtos. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013 ir nurodo, kad šioje nutartyje yra kalbama apie išlaidavimo nuostolius ir nėra kalbama apie tai, kokie šalies pateikti dokumentai gali būti laikomi pakankamais įrodymais, pagrindžiančiais bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą. Atitinkamai, šia nutartimi galima remtis tik vertinant patirtų išlaidų dydį proporcingumo principo aspektu.

Pareiškėjas pažymi, kad atsisakymas priteisti bylinėjimosi išlaidas pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kadangi šalis, apmokėjusi už atstovavimo išlaidas, tačiau padariusi tai bendru mokėjimo nurodymu, o ne atskirais pavedimais už kiekvieną bylą, netenka teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Toks teisės aiškinimas apriboja pareiškėjo teises labiau nei to reikalauja teisingumo, proporcingumo principai. Be to, pareiškėjas, apmokėdamas už teisines paslaugas vienu bendru mokėjimo pavedimu už per kalendorinį mėnesį bylose suteiktas paslaugas, nepažeidė įstatymų nuostatų, todėl jam neturėtų būti taikomos nepagrįstos sankcijos.

Pabrėžia, kad pareiškėjas savo sistemoje apskaito bylas pagal savo vidinį žalos bylos numerį ir šiuo numeriu vadovaujantis teikiamos ataskaitos klientui. Šiuo atveju žalos bylos numeris atitinka žalos bylos numerį nagrinėjamoje byloje. Nurodo, jog, teismui kilus neaiškumų, už ką buvo sumokėtas bendras mokėjimo pavedimas 20 877,69 Lt sumai, teismas galėjo pasiūlyti šaliai pateikti papildomus įrodymus.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas nurodo, kad gali būti priteisiamos tik pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė, jog nurodytos išlaidos nėra pagrįstos ir nurodė, kad teismas nesusieja nurodytų išlaidų pagrįstumo ir realumo, kadangi mokėjimo pavedime nurodyta sumokėta suma yra bendra.

Nurodo, jog bylinėjimosi išlaidos gali būti laikomos pagristomis tik tada, kai nurodomos išlaidos ne tik realiai patirtos, bet ir jos patirtos būtent dėl konkrečios bylos nagrinėjimo teisme. Pabrėžia, kad pareiškėjas išlaidų advokato pagalbai apmokėti apskaičiavimo ir pagrindimo lentelėje nurodo, kad iš patirtų 2 163 Lt bylinėjimosi išlaidų 763 Lt buvo sumokėta už atstovavimą byloje ir kelionėje sugaištą laiką. Pareiškėjas nei prie prašymo, nei prie atskirojo skundo nepateikia įrodymų, iš kurių būtų galima matyti, kokią konkrečiai sumą sudaro atstovavimas administracinėje byloje. Pabrėžia, kad dėl transporto išlaidų, kai jos patiriamos proceso šaliai vykstant į teismą savo transporto priemone, atlyginimo teismui turi būti pateikti ir tokie dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti patirtų išlaidų apskaičiavimui būtinus parametrus, t. y. degalų kainą, automobilio vidutines kuro sąnaudas, nuvažiuotą atstumą. Atsakovo nuomone, pareiškėjas turėjo pateikti įrodymus, kurie pagrįstų išlaidas, susijusias su kelione.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju ginčas kyla bylinėjimosi išlaidų priteisimo srityje. Pareiškėjas UAB DK „PZU Lietuva“ pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartimi, kuria buvo netenkintas jo pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vertindama priimtą pirmosios instancijos teismo nutartį teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (ABTĮ 45 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog remiantis nurodytomis normomis darytina išvada, kad ABTĮ numato teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimo mechanizmą, t. y. pirma, turi būti priimtas asmeniui (proceso šaliai) naudingas teismo sprendimas; antra, minėtas asmuo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o to nepadarius – ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo, turi išreikšti valią, kad patirtos išlaidos jam būtų atlygintos; trečia, prašymas, kaip tokios valios išreiškimo procesinė forma, turi būti pateiktas raštu ir atitikti jam keliamus turinio reikalavimus, t. y. turi būti nurodytas išlaidų apskaičiavimas ir jų pagrindimas. Tik esant visų nurodytų sąlygų visumai gali būti sprendžiamas proceso šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas ir atitinkamai bylinėjimosi išlaidos priteistinos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo pateiktas ABTĮ nustatytu terminu (b. l. 91-93). Atsižvelgus į įsiteisėjusį Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas buvo tenkintas (b. l. 80-85), teigtina, kad pareiškėjas laikytinas proceso šalimi, turinčia teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str. 1 d.). Taigi šiuo atveju esminis ginčas kyla dėl to, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas motyvuodamas jų nepagrindimu, nerealumu.

Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012).

Išlaidų pagrįstumas reiškia, jog jos turi būti įrodytos, tačiau šiuo atveju nepakanka pateikti dokumentus, pagrindžiančius tam tikras sumas ir (ar) suteiktas paslaugas, būtina įrodyti, kad už jas buvo sumokėta (realios išlaidos) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-34/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenį Nr. 18, 2009 m., 144–216 p., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-172/2012). Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog tai, kad proceso šalis patyrė realias išlaidas paprastai patvirtina pinigų apskaitos dokumentas, fiksuojantis vieno subjekto grynųjų pinigų mokėjimo ar pervedimo operacijas įvykdytas kitam subjektui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-284/2008, 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-422/2009).

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui grįsdamas patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikė 2013 m. rugpjūčio 28 d. išrašą iš teisinių paslaugų teikimo sutarties (b. l. 27), 2013 m. spalio 31 d. išrašą iš teisinių paslaugų sutarties (b. l. 72), prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, 2013 m. gruodžio 20 d. mokėjimo pavedimą Nr. 173674 (b. l. 91-93), teisinių paslaugų suvestinę dėl žalos bylos Nr. 2012/089383 ir paaiškino, kad teismui pateiktoje teisinių paslaugų suvestinėje yra nurodytas pareiškėjo žalos bylos numeris, kuris atsispindi pareiškėjo žalos dokumente – draudimo mokėjimo pažymoje – bei atitinka žalos bylos numerį nagrinėjamoje byloje (b. l. 99-101). Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas papildomai pateikė jo turėtų bylinėjimosi išlaidų už 2013 metus suvestinę, kurioje detalizuoti mokėjimai pagal skirtingas žalos bylas, teisinių paslaugų suteikimo aktus, 2013 m. gruodžio 20 d. mokėjimo pavedimą Nr. 173674, 2013 m. gruodžio 31 d. mokėjimo pavedimą Nr. 174284, 2013 m. lapkričio 13 d. mokėjimo pavedimą Nr. 155530, 2013 m. rugpjūčio 23 d. mokėjimo pavedimą Nr. 14756 (b. l. 109-139).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus įrodymus, pabrėžia, jog iš 2012 m. gegužės 14 d. draudimo išmokos mokėjimo pažymos matyti, kad nagrinėjamu atveju žalos bylos numeris buvo 2012/089383 (b. l. 2). Šioje pažymoje nurodyti duomenys iš esmės atitinka administracinėje byloje nagrinėto ginčo situaciją, todėl pateiktais įrodymais nėra pagrindo netikėti ar vertinti juos kritiškai. Teisinių paslaugų suteikimo akte, kai žalos bylos Nr. 2012/089383, yra nurodyta, kad suteikta teisinių paslaugų už 2 163 Lt – 763 Lt už atstovavimą 2013 m. lapkričio 6 d. posėdyje apygardos teisme (atstovavimas, kelionė), 1 400 Lt – už skundo, rašytinių paaiškinimų parengimą. Šios išlaidos yra įtrauktos į sąskaitą Nr. JRX1661 (b. l. 99-101). Šios sąskaitos apmokėjimą patvirtina 2013 m. gruodžio 20 d. mokėjimo pavedimas Nr. 173674 (b. l. 93). Atitinkamai, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pateiktus įrodymus, šiuo konkrečiu atveju neturi pagrįsto pagrindo abejoti patirtų bylinėjimosi išlaidų realumu ir nurodo, kad pareiškėjo pateikti duomenys vertintini kaip pakankami turėtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas pateiktu atskiruoju skundu prašo išspręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš esmės, šalys yra išreiškę savo nuomonę dėl pateikto prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, manydama, kad toks sprendimas nevaržys ir nepažeis proceso šalių teisių ir (ar) interesų, vadovaudamasi proceso efektyvumo, koncentracijos principais, nagrinėja iš esmės pareiškėjo pateiktą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis numato, kad, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Pažymėtina, jog Rekomendacijos pateikia maksimalius dydžius už konkrečias advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas, apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Apskaičiuojant konkrečias sumas už teiktas teisines paslaugas, imamas tas minimalios mėnesinės algos dydis, kuris galiojo konkrečios teisinės paslaugos teikimo metu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-563/2008).

Kaip minėta, pareiškėjas prašo priteisti 1 400 Lt už skundo, rašytinių paaiškinimų parengimą, 763 Lt už atstovavimą 2013 m. lapkričio 6 d. posėdyje apygardos teisme (atstovavimas, kelionė), tačiau konkrečiai nedetalizuoja išlaidų patyrimo dėl šių procesinių veiksmų atlikimo (b. l. 91-92, 99-101).

Kiek tai yra susiję su bylinėjimosi išlaidomis dėl skundo parengimo, teisėjų kolegija pažymi, kad skundo parengimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas 2012 m. gruodžio 19 d. „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ Nr. 1543, kai minimali mėnesinė alga buvo nustatyta 1 000 Lt. Administracinėje byloje pareiškėjo pateiktas skundas yra parengtas ir pasirašytas advokato M. T. (b. l. 6-10). Atitinkamai, pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį maksimalus rekomenduojamas priteisti dydis yra 3 000 Lt (3 x 1 000 Lt minimali mėnesinė alga).

Kiek tai yra susiję su bylinėjimosi išlaidomis dėl rašytinių paaiškinimų rengimo, teisėjų kolegija pabrėžia, kad byloje esanti medžiaga liudija, kad pareiškėjo atstovas advokato padėjėja I. Ž. parengė rašytinius paaiškinimus, kurie buvo pateikti Kauno apygardos administraciniam teismui 2013 m. lapkričio 5 d. (b. l. 44-47). Pagal Rekomendacijų 5, 8.16 punktus maksimali priteistina suma už paaiškinimų parengimą, parengtą nurodytos advokato padėjėjos, yra 96 Lt (0,12 x 1 000 Lt minimali mėnesinė alga x 0,8).

Pagal Rekomendaciją 8.18 punktą už vieną atstovavimo valandą teisme nustatytas koeficientas 0,15. Be to, pagal Rekomendacijų 5 punktą už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 p.). Remiantis 2013 m. lapkričio 6 d. Kauno apygardos administracinio teismo posėdžio protokolo (b. l. 76-79) duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos administracinio teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjo atstovė advokato padėjėja I. Ž. ir teismo posėdis vyko nuo 13:32 iki 15:00 val. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijų 5, 8–9 punktus, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, pažymi, jog pareiškėjui už advokato padėjėjos atstovavimą Kauno apygardos administracinio teismo posėdyje maksimali priteistina suma sudaro 160 Lt (0,15 x 0,8 x 1 000 Lt minimali mėnesinė alga + 28 min. atstovavimo laiko).

Dėl transporto išlaidų pareiškėjo atstovo kelionei atlyginimo pažymėtina, jog Rekomendacijų 3 punkte yra nustatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių, jog reikiamos specializacijos advokato teismo vietoje, t. y. Kauno mieste, nėra, ar pagrindžiančių, jog advokato iš Vilniaus miesto dalyvavimas byloje buvo būtinas. Nenustačius tokių išlaidų būtinumo Rekomendacijų 3 punkto nuostatų prasme, nurodytos advokato kelionės išlaidos nepriteistinos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-613/2008, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS575-566/2012). Be to, šiuo atveju pareiškėjas tinkamai nepagrindė minėtų išlaidų ir nepateikė teismui išsamaus šių išlaidų paskaičiavimo.

Kiek tai yra susiję su konkrečia pareiškėjui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, teisėjų kolegija pabrėžia, kad, kaip minėta, CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatos įtvirtina reikalavimą, sprendžiant klausimą dėl laimėjusiai proceso šaliai priteistinų išlaidų, susijusių su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, dydžio, taikyti vertinamuosius kriterijus, t. y. atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Dar platesnis tokių kriterijų sąrašas yra numatytas Rekomendacijų 2 punkte. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į administracinės bylos, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, pareiškėjo skundo turinį, tai, kad administracinė byla nebuvo itin sudėtinga, nereikalaujanti teisinių paslaugų kompleksiškumo ir specialių žinių, be to, skunde pateikto reikalavimo dydis buvo 987,82 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo, sąžiningumo principais, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo skundas buvo tenkintas visiškai (b. l. 80-85), nurodo, kad pareiškėjui yra priteistina 580 Lt už skundo rengimą, 96 Lt už rašytinių paaiškinimų rengimą ir 160 Lt už atstovavimą Kauno apygardos administracinio teismo posėdyje. Taigi bendra pareiškėjui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma iš atsakovo yra 836 Lt.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis yra keistina, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 836 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant Kauno apygardos administraciniame teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį pakeisti ir rezoliucinės dalies pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 836 Lt (aštuonis šimtus trisdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų“.

Likusią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas