Legislator Case Law & Legislation
AS-143-745-14 AI generated

AS-143-745-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number AS-143-745-14
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

AS-143-745-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas nurodė, kad trejų metų terminą praleido dėl vyravusio teisinio neaiškumo, kaip pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjai turėtų ginti savo teises. Apie kiekvieną mėnesį mokamos pensijos dydį sužinodavo tik tą mėnesį, kai gaudavo pensiją. Būdamas sąmoningas pilietis ir suprasdamas sunkią valstybės finansinę padėtį, nesikreipė dėl pensijos išmokėjimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS143-745/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02370-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8; 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas S. J. (toliau – pareiškėjas) 2014 m. balandžio 24 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) atnaujinti trejų metų terminą skundui dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo paduoti; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Krašto apsaugos ministerija) 2014 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 12-01-543 „Dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, 17 276,90 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., ir turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas nurodė, kad trejų metų terminą praleido dėl vyravusio teisinio neaiškumo, kaip pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjai turėtų ginti savo teises. Apie kiekvieną mėnesį mokamos pensijos dydį sužinodavo tik tą mėnesį, kai gaudavo pensiją. Būdamas sąmoningas pilietis ir suprasdamas sunkią valstybės finansinę padėtį, nesikreipė dėl pensijos išmokėjimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi nepatenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą, o, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais ir 2014 m. balandžio 23 d. sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį grąžino pareiškėjui (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p., 37 str. 3 d., 149 str.).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo, kuri jam nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. nebuvo išmokėta dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, nustatė, kad pirmoji sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010 m. kovo 18 d. (žr. Krašto apsaugos ministerijos 2014 m. kovo 31 d. raštą Nr. 12-01-543). Pareiškėjas skundą teismui pateikė 2014 m. balandžio 24 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs procesinį trejų metų kreipimosi į teismą terminą.

Teismas pažymėjo, jog, pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, teismas gali atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, jeigu bus nustatyta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kurios, jo manymu, sudaro pagrindą atnaujinti skundo teismui padavimo terminą, teismas konstatavo, kad svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą, nenustatė. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties priėmimo dienos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjų teisės į teisminę gynybą buvo žymiai apsunkintos, nes nebuvo aiškus procesinio kreipimosi į teismą termino eigos pradžios momentas. Nepaisant to, teismas atkreipė dėmesį, kad skundą teismui pareiškėjas padavė tik 2014 m. balandžio 24 d., t. y. praėjus daugiau kaip 5 mėnesiams nuo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties paskelbimo dienos. Jokios aplinkybės, kurios sukliudė pareiškėjui nedelsiant po paminėtos nutarties paskelbimo dienos ginti savo teises ir nepriklausė nuo pareiškėjo pasirinkto elgesio būdo, teismui nėra nurodytos. Pažymėjo, kad procesas negali būti begalinis ir tai, kad pareiškėjas laukė, kol valstybė pati nustatys sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmą, taip pat negalėtų būti vertinama niekaip kitaip, kaip tik jo pasirinktas pasyvus savo pažeistų teisių gynimo būdas. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė jokių nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą ir kurios galėtų būti pagrindu atnaujinti praleistą trejų metų procesinį terminą. Pažymėjo, kad iš esmės analogiškai dėl termino atnaujinimo aiškina ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-354/2014, 2014 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-444/2014 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, atsižvelgęs į tai, kad nenustatė priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą, pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Krašto apsaugos ministerijos, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. taikytų Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas taip pat prašė panaikinti Krašto apsaugos ministerijos 2014 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 12-01-543. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 išaiškino, kad skundui dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau į teismą asmuo gali kreiptis tik po to, kai tarp šalių yra kilęs ginčas, t. y. tik po to, kai kompetentingas subjektas, išmokantis valstybinę pensiją, atsisako išmokėti pensijos nepriemoką. Krašto apsaugos ministerijos sprendimas, kuriuo atsisakyta išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką, neprivalo būti ginčijamas, svarbu, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas. Vadinasi, atsisakius priimti skundą dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo, reikalavimo panaikinti Krašto apsaugos ministerijos 2014 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 12-01-543 nagrinėjimas netenka prasmės, nes teismas pareiškėjo teisių realiai apginti negalėtų, todėl ir šį pareiškėjo skundo reikalavimą, kaip išvestinį, teismas atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartį ir atnaujinti trejų metų terminą skundui paduoti bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas, nagrinėdamas prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, neatsižvelgė į naujausią aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2014 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-169/2014, 2014 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-213/2014, 2014 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-215/2014 ir kt.) (ABTĮ 13 str. 1 d., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Teismas turėjo įvertinti, kad išvardytos priežastys sudarė jam objektyvias kliūtis laiku paduoti skundą teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartį. Šia nutartimi nepatenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo paduoti ir atsisakyta priimti skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą, be to, pareiškėjui grąžintas sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis.

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl, taikant Konstitucijai prieštaravusį Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą nagrinėjant ginčus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013), reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai. Nustatant šio termino eigos pradžią, kiekvienu atveju būtina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiškėjas sieja savo reikalavimą, pobūdį ir bylos individualias faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį buvo pradėtas nuo 2010 m. sausio 1 d. atsakovui kiekvieną mėnesį tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas ir perskaičiuojant mokėtinos pensijos dydį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 išaiškino, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. kovo 18 d. gavęs pirmąją sumažintą valstybinę pensiją. Į teismą pareiškėjas kreipėsi 2014 m. balandžio 24 d., t. y. praleidęs paminėtą 3 metų terminą.

Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išskirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Tačiau išimtis iš bendros taisyklės turėtų būti daroma tuomet, kai siekdami apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus į administracinį teismą kreipiasi valstybinių pensijų gavėjai, prašydami pašalinti su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusių pažeidimų sukeltas turtinio pobūdžio pasekmes.

Reikia pažymėti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, išanalizavusi Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pripažino, jog įstatymų leidėjas nesureguliavęs pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimo klausimų. Paminėtuose teisės aktuose nėra numatyti ir kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, veiksmų apskundimo terminai. Taigi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme specialus 3 metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl pareiškėjas, 2010 m. kovo 18 d. gavęs pirmąją sumažintą pensiją ir nežinodamas, ko iš jo reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sąlygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (ABTĮ 13 str. 1 d.). Atsižvelgdama į tai, kad iki 2013 m. kovo mėn. ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas valstybinių pensijų gavėjams buvo žymiai apsunkintas.

Išvardytos priežastys, teisėjų kolegijos įsitikinimu, sudarė pareiškėjui objektyvias kliūtis laiku paduoti skundą teismui, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutarties dalis nepatenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo paduoti ir atsisakyti priimti skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą naikinama kaip neteisėta bei nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, tenkina pareiškėjo prašymą ir, atnaujinęs kreipimosi į teismą terminą, perduoda skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Tokia išvada iš esmės atitinka ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-169/2014, 2014 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-213/2014, 2014 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-215/2014, 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-885/2014 ir kt.) (ABTĮ 13 str. 1 d., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Be to, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pareiškėjo skundas yra neapmokestinamas žyminiu mokesčiu. Kreipdamasis į teismą, pareiškėjas 2014 m. balandžio 23 d. sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį (b. l. 5). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutarties dalis grąžinti pareiškėjui sumokėtą žyminį mokestį iš esmės yra pagrįsta (ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p.).

Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis keistina.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo S. J. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartį pakeisti.

Pareiškėjo S. J. prašymą atnaujinti terminą skundui dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo paduoti patenkinti ir terminą atnaujinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutarties dalį, kuria nepatenkintas prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti skundą, panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis