AS-502-210-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS502-210/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00834-2013-7

Procesinio sprendimo kategorijos 60

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. K. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2013 m. lapkričio 15 d. buvo gautas R. K. pareiškimas dėl teisėjo Žano Kubecko nušalinimo nuo visų šio pareiškėjo administracinių bylų nagrinėjimo. R. K. paaiškino, kad teisėjas Žanas Kubeckas yra šališkas, iš anksto prieš jį nusistatęs, suinteresuotas bylos baigtimi, visiškai nesivadovauja teisingumu, nesilaiko Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso reikalavimų, nepaiso asmens pažeistų teisių ir teisėtų interesų, priima atsakovui palankius sprendimus, nepagrįstai skiria pareiškėjui baudas.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi atmetė R. K. nušalinimą, pareikštą teisėjui Žanui Kubeckui, ir skyrė pareiškėjui 1 000 Lt baudą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodytas nušalinimo pagrindas nėra numatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 47 straipsnyje. Be to, pareiškėjo paminėtos aplinkybės nelaikytinos ir kitokiomis aplinkybėmis, keliančiomis abejonių teisėjo nešališkumu. Teisėjas neturi jokio suinteresuotumo šios bylos baigtimi. Teismų praktikoje nustatyta, jog teisėjui pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. Visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-885/2012). Todėl pareiškėjo teiginiai, kad teisėjas turi išankstinį nusistatymą, yra šališkas, nesilaiko Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso, nesiekia teisingumo, palankius sprendimus priima atsakovo, o ne pareiškėjo naudai, pažeidžia pareiškėjo teises, nesilaiko moralės, atsakingumo, neteisėtai ir nepagrįstai skiria pinigines baudas – nėra pagrindas abejoti teisėjo nešališkumu. Teisėjas gali būti nušalinamas ar nusišalinti nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo nešališkumo. Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog teisėjas Žanas Kubeckas turi išankstinį nusistatymą, yra šališkas, pareiškėjas jokių jo samprotavimus pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl teisinių pagrindų, nurodytų ABTĮ 47 straipsnyje teisėjui nušalinti, o taip pat ir abejoti jo nešališkumu, nenustatyta.

Teismas pažymėjo, kad 2013 m. spalio 15 d. pareiškėjas R. K. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė pareiškimą administracinėje byloje Nr. I-1694-621/2013, kuriuo pareiškė nušalinimą teisėjui Žanui Kubeckui. Nurodė, kad reiškia nušalinimą teisėjui nuo visų jo teismui paduotų skundų, nagrinėjamų bylų. Pareiškime nurodė, kad nušalinimą reiškia dėl to, kad teisėjas Žanas Kubeckas jau turi išankstinį nusistatymą, yra šališkas, nesilaiko teisėjų etikos principų, nesiekia teisingumo, gina ne pareiškėjo, o Šiaulių tardymo izoliatoriaus interesus, veikia pažeisdamas teisingumo principą, nedėmesingai reaguoja į pareiškėjo prašymus, baudžia jį, kadangi teisėjas, priimdamas nutartį pašalinti skundo trūkumus, įpareigojo pareiškėją sumokėti 50 Lt dydžio žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. spalio 16 d. nutartimi pareiškėjo pareikštą nušalinimą teisėjui Žanui Kubeckui nuo visų bylų nagrinėjimo buvo nutarta atmesti, nušalinimas buvo reiškiamas tais pačiais motyvais kaip ir šiuo pareiškimu, pareiškėjas jokių jo samprotavimus pagrindžiančių įrodymų nepateikė, nušalinimą reiškia vien piktindamasis teisėjo jam skirta bauda, padaryta išvada, kad pareiškėjas piktnaudžiauja nušalinimo teise, todėl vadovaujantis ABTĮ 84 straipsnio 2 dalimi jam skirta 1 000 Lt bauda.

III. Pareiškėjas R. K. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartį dalyje dėl skirtos baudos.

Pareiškėjas paaiškina, kad neatliko ABTĮ 84 straipsnyje numatytų veiksmų, sudarančių pagrindą skirti baudą. Pagal ABTĮ 53 straipsnio 1 dalį, šalių procesinės teisės yra lygios. R. K. mano, jog visiškai sąžiningai pasinaudojo ABTĮ 53 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiškėjo teise pareikšti nušalinimą teisėjui, nes teisėjas nesuteikė jam galimybės teikti įrodymų, dalyvauti šiuos įrodymus tiriant. Pareiškėjas pagrįstai abejoja teisėjo Žano Kubecko nešališkumu, jaučia teisėjo asmeninį nusistatymą. Laikinai teismo pirmininko pareigas einanti teisėja pareiškėjo pareiškimą išnagrinėjo paviršutiniškai, pakartodama savo anksčiau priimtos nutarties motyvus.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime prieštarauja pareiškėjo atskirojo skundo tenkinimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkinamas.

ABTĮ 84 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtinta, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise ar administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą.

Administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams iki 1 000 Lt, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki 2 000 Lt už kiekvieną pažeidimo atvejį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atvejį (ABTĮ 84 str. 2 d.).

Pareiškėjas 2013 m. lapkričio 13 d. pareiškė nušalinimą jo bylą vienasmeniškai nagrinėjančiam teisėjui Žanui Kubeckui. Kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, abejonės minėto teisėjo nešališkumo pareiškėjui kilo dėl to, kad pasiruošimo administracinės bylos nagrinėjimui teisme stadijoje teisėjas neišreikalavo visų įrodymų, kurių sąrašą pareiškėjas pateikė savo 2013 m. birželio 4 d. skunde.

ABTĮ 47 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai, kuriems esant teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, t. y.: 1) jeigu jis pirmiau nagrinėjant tą bylą dalyvavo kaip liudytojas, specialistas, ekspertas, vertėjas, atstovas, prokuroras, teismo posėdžių sekretorius; 2) jeigu jis yra šalių, kitų proceso dalyvių ar kolegijos teisėjų giminaitis; 3) jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu.

ABTĮ 47 straipsnio 6 dalis imperatyviai numato, jog nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės, o vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus bylą nagrinėti iš esmės. ABTĮ nuostatų dėl nušalinimo (nusišalinimo) taikymas glaudžiai susijęs su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies taikymu, dėl kurio išsamiai yra pasisakęs Europos Žmogaus Teisių Teismas. Šis teismas savo praktikoje aiškiai nustatė, kad sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjų kolegijos nariams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Ir antra, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios išsklaidytų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Hauschildt prieš Daniją, 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, 2005 m. gegužės 1 d. sprendimas byloje Indra prieš Slovakiją ir kt.). Minėta praktika nuosekliai taikoma ir administracinėse bylose (2001 m. spalio 6 d. nutartis Nr.A62-2974/2011, 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P520-91/2012 ir kt.).

Tikrinamu atveju pareikštas nušalinimas bylą nagrinėjančiam teisėjui buvo grindžiamas išimtinai teisėjo atliktais procesiniais veiksmais, priimtais sprendimais, su kuriais nesutinka pareiškėjas. Įprastai tai nėra tokios aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančios teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais. Tai reiškia, jog vien proceso dalyvių samprotavimų ir prielaidų nepakanka. Šiuo atveju pareiškėjas nepaaiškina ir nepateikia konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų teisėjo Žano Kubecko šališkumą, suinteresuotumą bylos baigtimi, o aplinkybės, kad tas pats teisėjas yra dalyvavęs nagrinėjant kitas panašaus pobūdžio bylas arba teisėjas jau yra nagrinėjęs bylas pagal to paties pareiškėjo skundus, nėra svari priežastis pripažinti situaciją kaip keliančią abejonių dėl teismo sudėties teisėtumo, taip pat savaime nesudaro pagrindo nusišalinimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1967/2008).

Galimų žemesnių instancijų teismų klaidų ištaisymas yra užtikrinamas teismų instancine sistema, todėl pareiškėjo reikalavimas nušalinti teisėją, kai jis nepagrįstas įstatyme numatytomis aplinkybėmis, laikomas nemotyvuotu, pareikštu piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, siekiant vilkinti bylos procesą. Proceso dalyviai, manydami, jog teisėjo atliekami procesiniai veiksmai, teismo posėdžio metu priimamos žodinės nutartys, kurios yra neskundžiamos, turėjo įtakos galutinio teismo sprendimo neteisėtumui ir nepagrįstumui, turi teisę pasinaudoti įstatyme įtvirtinta galimybe apskųsti šį teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui. R. K. tokia teise pasinaudojo – iš dalies jam palankų Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2014 m. sausio 2 d. nutartimi R. K. apeliacinis skundas yra priimtas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su paskirta bauda, nurodo išimtinai formalų argumentą, kad nušalinimo klausimą sprendusi laikinai teismo pirmininko pareigas einanti teisėja išnagrinėjo jo 2013 m. lapkričio 13 d. pareiškimą paviršutiniškai ir neatidžiai. Ji negalėjo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu, nes piktnaudžiavimas nušalinimo teise neįrodytas. Šie atskirojo skundo argumentai laikytini nepagrįstais. Piktnaudžiavimas nušalinimo teise (ABTĮ 84 str. 1 d. 5 p.), nors išskirtas kaip atskiras atsakomybės pagrindas, taip pat yra ir piktnaudžiavimas administraciniu procesu. Įstatymų leidėjas piktnaudžiavimą nušalinimo teise išskyrė kaip atskirą pagrindą paskirti baudą ne todėl, kad šis pažeidimas savo esme nėra piktnaudžiavimas administraciniu procesu, bet atsižvelgdamas į šio pažeidimo sunkumą ir nustatydamas už jį didesnę sankciją – iki 5 000 Lt baudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-697/2013).

Laikinai teismo pirmininko pareigas einanti teisėja pagal ABTĮ 471 straipsnio 1 dalį turėjo teisę skirti baudą nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui. Piktnaudžiavimas nušalinimo teise pasireiškia ne tik kaip pakartotinai, dėl tų pačių faktų reiškiami nepagrįsti nušalinimai teisėjui (teismui), bet ir kaip nušalinimai, kurie reiškiami apskritai nesant įstatyme numatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių faktinių duomenų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareikšto nušalinimo klausimą sprendusi teisėja, nustačiusi, kad reikalavimas nušalinti bylą nagrinėjantį teisėją nėra pagrįstas įstatyme numatytomis aplinkybėmis ir reiškiamas antrą kartą, todėl laikytinas piktnaudžiavimu administraciniu procesu, kuris apima ir piktnaudžiavimą nušalinimo teise, daro išvadą, jog ginčijama bauda pareiškėjui paskirta teisėtai bei pagrįstai.

Apibendrinant nurodytus motyvus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl 2013 m. lapkričio 19 d. nutartis paliekama galioti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė