AS-1179-146/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-1179-146/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04069-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija: 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. K., įstatyminės I. K. atstovės, L. K., įstatyminės A. K. atstovės, H. Š., įstatyminės K. Š. ir D. Š. atstovės, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. K. ir O. K., įstatyminių I. K. atstovų, V. D., įstatyminės D. D. atstovės, L. K., įstatyminės A. K. atstovės, H. Š., įstatyminės K. Š. ir D. Š. atstovės, skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus Lazdynų vidurinė mokykla, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai J. K. ir O. K. (įstatyminiai I. K. atstovai), V. D. (įstatyminė D. D. atstovė), L. K. (įstatyminė A. K. atstovė), H. Š. (įstatyminė K. Š. ir D. Š. atstovė), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu bei prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (b. l. 1–6), prašydami:

1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 1-116 „Dėl tarybos 2014 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. 1-2041 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ dalyje dėl Lazdynų vidurinės mokyklos pertvarkymo į pagrindinę mokyklą iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą pratęsti Lazdynų vidurinės mokyklos pertvarkymo į pagrindinę mokyklą ir/arba teisinės formos ar tipo pakeitimo terminą iki Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nustatyto termino, t. y. iki 2017 m. rugsėjo 1 d.;

2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 1-127 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas“ dalyje dėl Lazdynų vidurinės mokyklos pertvarkymo į pagrindinę mokyklą iki 2015 m. rugpjūčio 31 d.;

3) priteisti pareiškėjų naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

4) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti 2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-116 galiojimą dalyje dėl Lazdynų vidurinės mokyklos pertvarkymo į pagrindinę mokyklą iki 2015 m. rugpjūčio 31 d.

5) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 1-127 galiojimą dalyje dėl Lazdynų vidurinės mokyklos pertvarkymo į pagrindinę mokyklą iki 2015 m. rugpjūčio 31 d.

6) uždrausti atsakovams riboti Švietimo įstatyme numatytą pareiškėjų vaikų teisę iki 2017 m. rugsėjo 1 d. pagal vidurinio ugdymo programą mokytis Lazdynų vidurinėje mokykloje.

Prašymą taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 3 dalies 1 bei 3 punktuose nustatytas reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti atsakovui riboti pareiškėjų vaikų teisę iki 2017 m. rugsėjo 1 d. pagal vidurinio ugdymo programą mokytis Vilniaus Lazdynų vidurinėje mokykloje bei sustabdyti skundžiamų sprendimų galiojimą – pareiškėjai grindė tuo, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, t. y. jeigu bus vykdomi skundžiami sprendimai, pareiškėjai neteks galimybės vidurinį mokslą nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. tęsti savo pasirinktoje ugdymo įstaigoje, pagal su šia ugdymo įstaiga sudarytas sutartis ir individualius ugdymo planus. Taip pat, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjai būtų priversti skubotai, per neprotingai trumpą terminą sudaryti sutartis su kitomis ugdymo įstaigomis. Tai neabejotinai lemtų neigiamas pasekmes pareiškėjams, t. y. neužtikrintumą dėl savo padėties ir šių aplinkybių sukeltą įtampą, tokiu būdu pažeidžiant pareiškėjų teisę į tinkamą ugdymo procesą bei sąlygas. Be to, pareiškėjams palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, į kitas ugdymo įstaigas perkelti vaikai jau bus iš dalies adaptavęsi prie naujos ugdymo įstaigos aplinkos, todėl jų perkėlimas atgal į Vilniaus Lazdynų vidurinę mokyklą sukeltų jiems papildomą stresą, taip pat galimai turėtų neigiamos įtakos jų mokymosi rezultatams. Atkreiptinas dėmesys, jog įvertinus teisminių ginčų trukmę, tikėtina, kad procesas gali užtrukti tiek, kad pareiškėjams palankaus teismo sprendimo įgyvendinimas pasidarytų apskritai neįmanomas, nes iki teismas priims galutinį sprendimą, dalis pareiškėjų jau gali būti baigę vidurinę mokyklą.

Pareiškėjų skundas buvo priimtinas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi (b. l. 112).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi (b. l. 114–115) pareiškėjų prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkino.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjai prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti 2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-116 galiojimą dalyje dėl Lazdynų vidurinės mokyklos pertvarkymo į pagrindinę mokyklą iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. ir 2015 m. liepos 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-127 galiojimą dalyje dėl Lazdynų vidurinės mokyklos pertvarkymo į pagrindinę mokyklą iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. ir uždrausti atsakovams riboti Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme numatytą pareiškėjų vaikų teisę iki 2017 m. rugsėjo 1 d. pagal vidurinio ugdymo programą mokytis Lazdynų vidurinėje mokykloje.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad gali būti taikomos tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės: uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus (1 p.), išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas (2 p.) ir ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas (3 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje akcentuojama, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis adm. byloje Nr. AS858-602/2010). Minėtoje LVAT nutartyje teisėjų kolegija nurodo, kad vadovaujantis LVAT praktika (2009 m. vasario 21 d. nutartis adm. byloje Nr. AS556–174/2009), sprendžiant ginčijamo nutarimo galiojimo laikino sustabdymo klausimą, būtina nustatyti išskirtines aplinkybes, kurios rodytų, jog, nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. LVAT yra pasisakęs, kad sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (2012 m. gegužės 11 d. nutartis adm. byloje Nr. AS556-365/2012).

Ginčijamais sprendimais nuspręsta įvykdyti Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarką ir iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. pertvarkyti Vilniaus Lazdynų vidurinę mokyklą į pagrindinę mokyklą. Pertvarkius Lazdynų vidurinę mokyklą į pagrindinę mokyklą, joje nebus formuojamos 11–12 klasės.

Pagal ABTĮ 92 straipsnį skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra, atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Įrodymus dėl teismo sprendimo įvykdymo negalimumo ar pasunkėjimo pateikti privalo ir atitinkamai turi pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę subjektas, kuris kreipiasi dėl šių priemonių taikymo.

Išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjams palankaus teismo sprendimo atveju, jo įvykdymas pasunkėtų ar taptų negalimas, nenustatyta. Tuo tarpu atsakovams palankaus sprendimo atveju, jeigu būtų pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonės, mokyklų pertvarkos procesas būtų be pagrindo sustabdytas, tokiu būdu būtų pažeista interesų pusiausvyra, savivaldybė negalėtų užtikrinti tinkamo švietimo organizavimo ir to priežastimi būtų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas. Tokiame kontekste pareiškėjų prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkinamas.

III. Pareiškėjai J. K., įstatyminė I. K. atstovė, L. K., įstatyminė A. K. atstovė, H. Š., įstatyminė K. Š. ir D. Š. atstovė, atskiruoju skundu (b. l. 117–121) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarties dalį, kuria teismas nusprendė netaikyti pareiškėjų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, bei priimti naują sprendimą – laikinai sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-116 9 eilutės bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 1-127 1.5, 2.5, 4, 4.1−4.3 punktų galiojimą.

Pareiškėjų manymu, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkinamas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, yra nepagrįsta, prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir LVAT praktikai šios kategorijos bylose. Nagrinėjamu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti taikomos, nes jų nesiėmus kyla reali grėsmė būsimo sprendimo įvykdymo galimumui, t. y. jeigu bus vykdomi skundžiami sprendimai, pareiškėjai neteks galimybės vidurinį mokslą tęsti savo pasirinktoje ugdymo įstaigoje, pagal su šia ugdymo įstaiga sudarytas sutartis ir individualius ugdymo planus. Pareiškėjai būtų priversti skubotai, per neprotingai trumpą terminą sudaryti sutartis su kitomis ugdymo įstaigomis. Tai lemtų neigiamas pasekmes pareiškėjams, t. y. neužtikrintumą dėl savo padėties ir šių aplinkybių sukeltą įtampą, tokiu būdu pažeidžiant pareiškėjų teisę į tinkamą ugdymo procesą bei sąlygas. Be to, pareiškėjams palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, į kitas ugdymo įstaigas perkelti vaikai jau bus iš dalies adaptavęsi prie naujos ugdymo įstaigos aplinkos, todėl jų perkėlimas atgal į Vilniaus Lazdynų vidurinę mokyklą sukeltų jiems papildomą stresą, taip pat galimai turėtų neigiamos įtakos jų mokymosi rezultatams. Pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja iš esmės analogiškoje situacijoje priimtai 2015 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarčiai administracinėje byloje Nr. I-10570-764/2015.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai J. K. ir O. K., įstatyminiai I. K. atstovai, V. D., įstatyminė D. D. atstovė, L. K., įstatyminė A. K. atstovė, H. Š., įstatyminė K. Š. ir D. Š. atstovė, kreipėsi į administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 1-116 „Dėl tarybos 2014 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. 1-2041 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ dalyje dėl Lazdynų vidurinės mokyklos pertvarkymo į pagrindinę mokyklą iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą pratęsti Lazdynų vidurinės mokyklos pertvarkymo į pagrindinę mokyklą ir/arba teisinės formos ar tipo pakeitimo terminą iki Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nustatyto termino, t. y. iki 2017 m. rugsėjo 1 d.; taip pat panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 1-127 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas“ dalyje dėl Lazdynų vidurinės mokyklos pertvarkymo į pagrindinę mokyklą iki 2015 m. rugpjūčio 31 d.

Kartu su skundu pareiškėjai teismui pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti 2015 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-116 galiojimą dalyje dėl Lazdynų vidurinės mokyklos pertvarkymo į pagrindinę mokyklą iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. ir 2015 m. liepos 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-127 galiojimą dalyje dėl Lazdynų vidurinės mokyklos pertvarkymo į pagrindinę mokyklą iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., taip pat uždrausti atsakovams riboti Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme numatytą pareiškėjų vaikų teisę iki 2017 m. rugsėjo 1 d. pagal vidurinio ugdymo programą mokytis Lazdynų vidurinėje mokykloje.

ABTĮ 71 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimo užtikrinimo priemones administracinės teisenos procese, 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti tokių rūšių: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.

Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašė taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktuose numatytas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pareiškėjai J. K., įstatyminė I. K. atstovė, L. K., įstatyminė A. K. atstovė, H. Š., įstatyminė K. Š. ir D. Š. atstovė, atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį, kurioje teismas netenkino pareiškėjų prašymo taikyti minėtas reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirmosios instancijos teismas šį savo procesinį sprendimą motyvavo tuo, jog nagrinėjamu atveju išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjams palankaus teismo sprendimo atveju, jo įvykdymas pasunkėtų ar taptų negalimas, nenustatyta. Priešingai, teismo vertinimu, atsakovams palankaus sprendimo atveju, jeigu būtų pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, mokyklų pertvarkos procesas būtų be pagrindo sustabdytas, tokiu būdu būtų pažeista interesų pusiausvyra, savivaldybė negalėtų užtikrinti tinkamo švietimo organizavimo ir to priežastimi būtų reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str., 148 str.), sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi, kuria teismas atsisakė taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 dalyse nustatytą reikalavimo užtikrinimo priemones (ginčijamo sprendimo laikinas sustabdymas ir uždraudimas atsakovui atlikti veiksmus).

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012). Iš nusistovėjusios LVAT praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis adm. byloje Nr. AS143-832/2011). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2008 m. spalio 17 d. nutartį adm. byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį adm. byloje Nr. AS143-612/2010).

Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pavyzdžiui, LVAT administracines bylas Nr. AS6-496/2006, AS15-622/2006, AS143-612/2010, AS146-310/2011, AS552-207/2014 ir kt.).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju bylos medžiagoje nėra įrodymų, kad nesustabdžius ginčijamo sprendimo atitinkamų dalių galiojimo galėtų iš esmės pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas, t. y. buvusios iki ginčijamų aktų priėmimo padėties atkūrimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pagal nustatytas aplinkybes būtų pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ir viešieji interesai. Priešingai, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo konkrečiu atveju būtent pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, būtų pažeistas proporcingumo principas, pareiškėjų interesai gerokai nusvertų viešuosius interesus, kas nagrinėjamu atveju inter alia prieštarautų teisingumo principui.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka įgyvendinama dar nuo 2005 metų pagal savivaldybės tarybos patvirtintus bendruosius tinklo pertvarkos planus, parengtus 2005–2012 metams (2005 m. gruodžio 22 d. savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-981), o vėliau ir 2012–2015 metams (2012 m. vasario 8 d. savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-446). Tai, kad Vilniaus Lazdynų vidurinę mokyklą planuojama pertvarkyti į pagrindinę mokyklą, buvo numatyta dar 2005 m. (2005 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-981 “Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2005–2012 metų bendrojo plano patvirtinimo” 1 priedo 137 eilutė). Vadinasi, nagrinėjamu atveju pritaikius pareiškėjų prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones gali būti sutrikdyta nuosekliai ir ilgą laikotarpį pagal galiojančius (nenuginčytus) teisės aktus vykdyta Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamas sprendimas buvo priimtas, be kita ko, vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768, nuostatomis. Šių taisyklių 3 punktas nustato, jog mokyklų tinklo kūrimo tikslas – sudaryti sąlygas plėtoti geros kokybės privalomąjį ir visuotinį švietimą, didinti jo prieinamumą už protingą, valstybei ir savivaldybėms pakeliamą kainą; siekiama, kad mokyklų tinklas būtų darniai veikianti, nuolat atsinaujinanti, švietimo programų įvairovę, jų prieinamumą užtikrinančių ir atsakomybe už švietimo kokybę besidalijančių valstybinių, savivaldybių ir nevalstybinių mokyklų sistema.

Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju liečia ne tik pareiškėjus, tačiau ir bendruosius visuomenės interesus – tinkamą švietimo sistemos organizavimą.

Pagal ABTĮ 13 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 3 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 8 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą, o iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų (bei kitų konstitucinių principų) kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: teismai (inter alia aukščiausiosios instancijos), priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų; aukštesnės instancijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos teismams (vadinasi, teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama); teismų praktika turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; toks teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose teismų sprendimuose. Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą, duotų pagrindo kilti abejonėms, ar atitinkami teismai, priimdami tuos sprendimus, nebuvo šališki, ar tie sprendimai nebuvo kitais atžvilgiais subjektyvūs.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-1183-146/2015, nagrinėdama reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą iš esmės analogiškoje situacijoje, pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 1-127 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas“ nuspręsta iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. į pagrindines mokyklas pertvarkyti šias Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas:

Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinę mokyklą (į Vilniaus Aleksandro Puškino mokyklą), Vilniaus „Ateities“ vidurinę mokyklą (į Vilniaus „Ateities“ mokyklą), Vilniaus centro vidurinę mokyklą (į Vilniaus centro mokyklą), Vilniaus Fabijoniškių vidurinę mokyklą (į Vilniaus Fabijoniškių mokyklą), Vilniaus Lazdynų vidurinę mokyklą (į Vilniaus Lazdynų mokyklą), Vilniaus Levo Karsavino vidurinę mokyklą (į Vilniaus Levo Karsavino mokyklą), Vilniaus „Saulėtekio“ vidurinę mokyklą (į Vilniaus „Saulėtekio“ mokyklą), Vilniaus Senamiesčio vidurinę mokyklą (į Vilniaus Senamiesčio mokyklą), Vilniaus Simono Konarskio vidurinę mokyklą (į Vilniaus Simono Konarskio mokyklą).

Iš šio sprendimo aiškinamojo rašto (2015 m. liepos 2 d. aiškinamasis raštas dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas, b. l. 143–146) matyti, jog minėtu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu siekiama įteisinti 11-ųjų ir 12-ųjų klasių nekomplektavimą minėtose vidurinėse mokyklose ir pertvarkyti jas į pagrindines mokyklas iki 2015 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimo aiškinamajame rašte taip pat yra nurodyta, jog minėtų vidurinių mokyklų struktūrą planuojama pertvarkyti iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. (atkreiptinas dėmesys, kad dėl kai kurių mokyklų, t. y. dėl Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos, Vilniaus „Ateities“ vidurinės mokyklos, Vilniaus Fabijoniškių vidurinės mokyklos ir Vilniaus Lazdynų vidurinės mokyklos, yra nustatyta išlyga, siejama su Švietimo įstatymo nuostatų ir jį lydinčių teisės aktų reikalavimų pasikeitimu). 2015 m. birželio 30 d.

Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-1909 buvo pakeistas Švietimo įstatymo 3 straipsnis (ir šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Švietimo įstatymo 41 straipsnio 6 dalis pripažinta netekusia galios 2017 m. rugsėjo 1 d.), tačiau šis pakeitimas, nagrinėjant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, nenagrinėtinas (į jį gali būti atsižvelgiama bylą nagrinėjant iš esmės). Taigi nuosekliai nuo 2005 metų pagal galiojančius, nenuginčytus teisės aktus vykdyta Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka, ją vykdančių institucijų sprendimu, turėjo būti užbaigta iki 2015 m. rugsėjo 1 d.

Minėtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-1183-146/2015, pasisakydama dėl pareiškėjų skundo argumentų, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, atsakovo sprendimai 11-os ir 12-os klasės mokiniams sukels itin žalingas pasekmes, LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, jog, kaip matyti iš į bylą pateikto 2015 m. gegužės 25 d. Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriaus rengto pasitarimo mokyklų tinklo pertvarkos klausimais protokolo Nr. A-l7-632/15(3.1.13-KS) (2 klausimas, b. l. 116–117), Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinės mokyklos, Vilniaus „Ateities“ vidurinės mokyklos, Vilniaus centro vidurinės mokyklos, Vilniaus Fabijoniškių vidurinės mokyklos, Vilniaus Lazdynų vidurinės mokyklos, Vilniaus Levo Karsavino vidurinės mokyklos, Vilniaus „Saulėtekio“ vidurinės mokyklos, Vilniaus Senamiesčio vidurinės mokyklos ir Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos 12-ųjų klasių mokiniams nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. leista tęsti mokslą šių vidurinių mokyklų patalpose su juos mokiusiais mokytojais, t. y. jiems leista pabaigti tą pačią vidurinio ugdymo programą.

Taigi pareiškėjų argumentas, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjai (tėvai ir mokiniai) skubotai turės ieškoti galimybių savo vaikus leisti į kitas mokyklas, esančias toli nuo jų gyvenamosios vietos, nepagrįstas.

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-1183-146/2015 pažymėjo ir tai, jog Vilniaus Lazdynų vidurinė mokykla, taip pat kaip ir Vilniaus centro vidurinė mokykla, Vilniaus Levo Karsavino vidurinė mokykla, Vilniaus „Saulėtekio“ vidurinė mokykla, Vilniaus Senamiesčio vidurinė mokykla, Simono Konarskio vidurinė mokykla, negavo vidurinio ugdymo programos akreditacijos (2015 m. liepos 2 d. aiškinamasis raštas dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas), todėl sustabdžius ginčijamų sprendimų galiojimą, tačiau vėliau netenkinus pareiškėjų skundo, susidarys situacija, kai ši mokykla faktiškai turės 11–12 klases, tačiau negalės vykdyti viduriniojo ugdymo programos, t. y. neturės teisinio pagrindo turėti ir mokyti 11–12 klasių moksleivių. Pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, tačiau teismui pareiškėjų skundo netenkinus, tokia situacija lemtų, kad nepasibaigus mokslo metams šių klasių mokiniai turės būti perkeliami į kitas mokyklas, tačiau jokia mokykla iškart nebūtų tinkamai pasiruošusi priimti šių mokinių (personalo, inventoriaus trūkumas ir kt.). Be to, ir patys mokiniai susidurtų su mokslo programos tęstinumo problema – dalį vidurinio ugdymo šie mokiniai gautų vienoje mokykloje pagal vieną programą, kitą dalį – kitoje mokykloje. Vadinasi, prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus, neatitiktų teisingumo, proporcingumo principų reikalavimų. O, kaip minėta, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgiama į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad tinkamas su mokyklų pertvarka susijusių teisės aktų įgyvendinimas taip pat paliečia ir kitų (ne tik Vilniaus Lazdynų vidurinės mokyklos) mokyklų interesus: vykdant minėtą mokyklų pertvarką dėl mokinių skaičiaus pasikeitimo mokyklos turi spręsti personalo, reikalingo inventoriaus ir kitus klausimus. Todėl vienoms mokykloms netinkamai įvykdžius pertvarką, nukentėtų tų mokyklų interesai, kurie pertvarką vykdė tinkamai.

Pasisakydama dėl atskiruoju skundu skundžiamos Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje akcentuojama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją). LVAT praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą (ABTĮ 86 str. 2 ir 3 d., 87 str. 4 d.) nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (žr. LVAT nutartis: 2009 m. liepos 24 d. Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. Nr. P525-194/2009, 2011 m. rugsėjo 12 d. Nr. A662-2801/2011, 2012 m. lapkričio 30 d. Nr. A556-2691/2012, 2013 m. lapkričio 28 d. Nr. A556-2311/2013 ir kt.).

Šiuo atveju, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes.

Apibendrindama išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-116 dalies ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 1-127 dalies dėl Lazdynų vidurinės mokyklos pertvarkymo į pagrindinę mokyklą iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. galiojimo, taip pat uždrausti atsakovams riboti Švietimo įstatyme numatytą pareiškėjų vaikų teisę iki 2017 m. rugsėjo 1 d. mokytis Lazdynų vidurinėje mokykloje.

Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, tenkinti pareiškėjų atskirojo skundo jame išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų J. K., įstatyminės I. K. atstovės, L. K., įstatyminės A. K. atstovės, H. Š., įstatyminės K. Š. ir D. Š. atstovės, atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų J. K., įstatyminės I. K. atstovės, L. K., įstatyminės A. K. atstovės, H. Š., įstatyminės K. Š. ir D. Š. atstovės, atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis