A-1348-502/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1348-502/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02029-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 14.2; 14.5

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ąžuolas Lazdynuose“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ąžuolas Lazdynuose“ skundą atsakovams Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ąžuolas Lazdynuose“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, VSTT) 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. (3)-V3-1835(12.1); 2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2014 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. (6.3)-2D-3146; 3) įpareigoti VSTT tvirtinant Griovių geomorfologinio draustinio ribų ir tvarkymo planų projektą žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus r. sav. (toliau – ir Žemės sklypas), palikti buvusias Griovių geomorfologinio draustinio ribas, į draustinio teritoriją neįtraukiant viso Žemės sklypo.

Skunde (b. l. 1–4) pareiškėjas paaiškino, kad 2005 m. lapkričio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 1,1504 ha žemės ūkio paskirties Žemės sklypą Vilniaus rajono savivaldybėje. Jokių specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų ar registre įregistruotų žemės naudojimo apribojimų dėl šio žemės sklypo nebuvo nustatyta. Tačiau 2012 m. kreipusis į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo paaiškėjo, kad didesnioji Žemės sklypo dalis patenka į Griovių geomorfologinio draustinio teritoriją.

Negana to, 2013 m. liepos mėn. viduryje pareiškėjas sužinojo, kad VSTT 2011 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. V-191 pradėtas rengti Griovių geomorfologinio draustinio ribų ir tvarkymo planų projektas. Pagal parengtą projektą draustinio ribos yra dar labiau praplėstos, į draustinio teritoriją patenka jau ne dalis, bet visas Žemės sklypas. Papildomai į draustinio teritoriją įtraukta iki 20 arų Žemės sklypo ploto. VSTT nurodė, kad nauja draustinio riba būtų sutapatinama su skaitmenine Vilniaus miesto riba, iš to darytina išvada, kad nauja draustinio riba žymima tokiu būdu, kad būtų „patogiau kartografijos požiūriu“, tačiau neatsižvelgiant į esamą situaciją, o tuo pačiu – ir į pareiškėjo interesus.

Visiškai neatitinka faktinės situacijos VSTT teiginys, kad įsigyjant žemę, į žemės sklypo registro duomenis buvo įrašyti bei registre įregistruoti žemės naudojimo apribojimai, nurodyti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXXVII skirsnyje „Geomorfologiniai draustiniai“. Jokių specialių apribojimų, taip pat saugomų teritorijų režimo pareiškėjui įsigyjant žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre nebuvo. Nesuprantama, kodėl VSTT sprendime nurodoma, kad „Jums žemės sklypas nustatyta tvarka suteiktas žemės ūkio veiklai“, nes pareiškėjas žemės ūkio veikla neužsiėmė ir neketina užsiimti, be to, neaišku, kas, kokia tvarka ir kaip Žemės sklypą „suteikė žemės ūkio veiklai“.

VSTT patvirtinus naujas Griovių geomorfologinio draustinio ribas, pareiškėjo interesai ir teisė statyti įsigytame sklype būtų pažeisti dar kartą, kadangi pareiškėjas nebegalėtų statyti ir likusiame beveik 20 arų žemės sklypo plote. Inspekcijos teigimu, pareiškėjas nenurodė, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis grindžiama jo teisė ir lūkesčiai vystyti gyvenamųjų namų statybą. Inspekcija pripažino, kad pareiškėjui 2005 m. lapkričio 21 d. įsigyjant Žemės sklypą, jokie specialieji žemės ir miško naudojimo sąlygų apribojimai dėl saugomų teritorijų Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruoti.

Kaip nurodo Inspekcija, Žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymą į registrus turėjo organizuoti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau dėl kažkokių priežasčių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjo valios, tai nebuvo padaryta. Tik vėliau paaiškėjus, kad Žemės sklypo dalis įtraukta į geomorfologinio draustinio teritoriją (o pagal Griovių geomorfologinio draustinio ribų ir tvarkymo planų projektą įtraukiamas ir visas Žemės sklypas), akivaizdžiai nukenčia pareiškėjo interesai ir teisėti lūkesčiai Žemės sklype vystyti gyvenamųjų namų statybą.

Atsakovas Inspekcija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti arba bylą nutraukti.

Atsiliepime (b. l. 31–37) paaiškino, kad Žemės sklypo dalis patenka į Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio teritoriją, dėl kurios planavimo organizatorius (VSTT) rengia specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus – Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio ribų planą ir Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio tvarkymo planą, kurie šiuo metu dar nepatvirtinti. Pareiškėjas planavimo organizatoriui teikė raštiškus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių formulavimo, t. y. pasinaudojo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas, Įstatymas) 32 straipsnio 1 dalyje numatyta teise.

Planavimo organizatorius 2013 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. (3)-V3-l835 (12.1) pateikė atsakymą į pareiškėjo pasiūlymus. Atsakovas pabrėžė, jog teisės aktai neįtvirtina planavimo organizatoriui įpareigojimo be išlygų priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus dėl specialiojo plano sprendinių. Jei specialiojo plano sprendiniai neprieštarauja teisės aktų nuostatoms, planavimo organizatorius neprivalo atsižvelgti į kiekvieną visuomenės pageidavimą, bet turi jai paaiškinti savo nepritarimo motyvus. Pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tikrinimo stadijoje Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka.

Taigi tik tikrindama teritorijų planavimo dokumentą priežiūros institucija sprendžia, ar planavimo organizatoriaus atsakymai į visuomenės pateiktus pasiūlymus pagrįsti Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, ar dokumento sprendiniai pataisyti pagal planavimo organizatoriaus priimtus visuomenės pasiūlymus ir kt. Inspekcija skundų tarp visuomenės ir planavimo organizatoriaus nagrinėjimo etape neprivalėjo vertinti pateiktų planavimo organizatoriaus motyvų pagrįstumo, jai šiuo atveju teko tik pareiga nustatyti, ar planavimo organizatoriaus atsakyme dėl pateiktų pasiūlymų apskritai yra nurodyti motyvai.

Inspekcija planavimo organizatoriui pateiktus visuomenės pasiūlymus ir jų priėmimo ar atmetimo motyvų atitiktį teisės aktų reikalavimams iš esmės išnagrinėjo jai pateikus tikrinti Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio ribų ir Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio tvarkymo planus (teikdama išvadas dėl planavimo dokumentų tvirtinimo tikslingumo). Tiek planavimo organizatoriaus sprendimas, tiek skundžiamas raštas, Inspekcijos įsitikinimu, yra motyvuoti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad planavimo organizatorius ir Inspekcija pažeidė teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio. Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 13-323, teritorija, kurioje yra Žemės sklypas, priskirta ypač saugomų teritorijų konservacinės krypties žemės naudojimo zonai (S). Šioje zonoje reglamentuota instituciškai ir įstatymiškai organizuota konservacija, apsaugos vystymas, tausojantis miškų ūkis, ekologinis žemės ūkis, ekstensyvi, pažintinė rekreacija.

Gyvenamųjų teritorijų plėtra minėtoje zonoje negalima, išskyrus kaimo gyvenvietes ar jos dalis, patenkančias į saugomas teritorijas, kurios vystomos sutinkamai su saugomu teritorijų apsaugos ir tvarkymo režimu. Pareiškėjas neįrodė savo suinteresuotumo, t. y. aplinkybių, kaip pasikeistų jo teisinė padėtis patenkinus skundą, todėl byla turi būti nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Be to, negali būti pripažintas pagrįstu skundo reikalavimas įpareigoti VSTT nustatyti tam tikro turinio planavimo dokumentų sprendinius.

Planavimo organizatorius, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo vadovautis teisės aktais ir vykdyti jam deleguotas funkcijas, tačiau tai nereiškia, kad planavimo organizatorius privalo veikti taip, kaip to prašo besikreipiantys į jį asmenys.

Atsakovas Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prieštaravo pareiškėjo skundo tenkinimui.

Atsiliepime (b. l. 54–57) paaiškino, kad rengiant draustinio ribų planą buvo išsamiai išnagrinėtas reljefas. Jo nuodugni analizė plano rengėjams leido padaryti pagrindinius sprendinius, susijusius su ribos keitimu. Buvo nuspręsta atlikti visos ribos techninę korekciją – vakarinėje draustinio dalyje draustinio riba keičiama išimant nedidelę teritorijos dalį iki miško pakraščio; šalia jos draustinio teritorijai priskiriama raguvos dalis, kuri anksčiau nepateko į saugomą teritoriją; šiaurinė draustinio riba sutapatinama su Vilniaus miesto riba, išskyrus vietą prie (duomenys neskelbtini), kur riba vedama atitraukiant ją nuo esamos sodybos pastato; vakarinė ir pietinė draustinio riba pakoreguojama nežymiai, ribą sutapatinant su miško pakraščiu bei pravedant šlaitų papėdėmis.

Atlikus draustinio ribų korektūrą, draustinio plotas padidės 0,41 ha – nuo 574,42 ha iki 574,83 ha. Beveik visas Žemės sklypas į draustinį pateko Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 steigiant draustinį. O draustinio ribų plano projekto sprendiniai, susiję su draustinio ribos keitimu ties pareiškėjo Žemės sklypu – šioje teritorijoje draustinio ribą siūloma vesti pagal reljefo formos apatinę briauną (šlaito papėde), taip pat ji sutapatinama su skaitmenine Vilniaus miesto riba, kas lemia, kad patvirtinus siūlomas draustinio ribas visas žemės sklypas patektų į draustinį – buvo priimti vadovaujantis teisės aktais, atsižvelgiant į reljefo duomenis, vadovaujantis nustatytais principais.

Pakeitus draustinio ribą ties Žemės sklypu, į draustinį papildomai būtų įtraukta – 0,1972 ha, tai yra 17,14 procentų jo turimo Žemės sklypo. Rengiant draustinio ribų plano projektą, nustatant draustinio ribas, buvo vadovaujamasi Saugomų teritorijų ir jų zonų ribų planų rengimo taisyklėmis, skaitmeniniu formatu, stengiantis naujas ribas susieti su patvirtintomis skaitmeninėmis saugomų objektų, žemėnaudos, infrastruktūros, žemėvaldos, įregistruotų žemės sklypų ir kitomis ribomis. Ribos vedamos naudojant naujausius 2012 m. ortofografinius žemėlapius, georeferencinį pagrindą, reljefo duomenis, o taip pat vadovaujantis šiais principais: draustinio ribos tapatinimo su natūralių gamtinių bei antropogeninių objektų ribomis, prioritetą teikiant gamtiniams veiksniams, stabilesnėms riboms; iš draustinio ploto išimamos teritorijos, neturinčios ryškių sąsajų su saugotinu geomorfologiniu kompleksu;

į draustinį įtraukiant vertingas reljefo formas. VSTT pažymėjo, kad Visuomenės informavimo bei dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai taip pat numato, kad pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento visuomenė gali teikti planavimo organizatoriui raštu per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį. Tuo metu, kai pareiškėjas pateikė savo 2013 m. liepos 17 d. pasiūlymą, draustinio ribų bei tvarkymo planų projektai jau buvo baigiami derinti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Ąžuolas Lazdynuose“ skundą atmetė (b. l. 153–159).

Teismas nustatė, kad VSTT yra Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio (toliau – ir Draustinis) teritorijos, į kurią patenka pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis 1,1504 ha žemės sklypas, specialiojo planavimo procedūros, prasidėjusios 2011 m. liepos 26 d. (VSTT 2011 m. liepos 26 d. įsakymas Nr. V-191), organizatorius. Pareiškėjas, kaip minėtos žemės savininkas, 2013 m. liepos 17 d. buvo pateikęs savo pasiūlymus dėl specialiojo plano sprendinių, kurie susiję su jo valdoma planuojamos teritorijos žeme, todėl šiuo atveju nagrinėtinas administracinis ginčas dėl nurodytų pareiškėjo pasiūlymų.

VSTT 2013 m. rugpjūčio 1 d. nepriėmė pasiūlymo, teigdama, kad Draustinio ribų ir tvarkymo planų sprendinių šiame planavimo etape keisti negali, nes ribų ir tvarkymo planų projektai jau yra parengti, viešai apsvarstyti ir šiuo metu baigiami derinti su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis. Viešo susirinkimo metu (2012 m. gruodžio 6 d.) pritarta Draustinio ribų ir tvarkymo planų sprendiniams. Teismo posėdyje atsakovų atstovai paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1144 patvirtino Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio ribų planą.

Įvertinęs Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas sprendė, kad aptariami pasiūlymai neturi privalomojo planavimo organizatoriui pobūdžio, tai aiškiai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas ir šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau minėtoje teisės normoje yra nustatytas planavimo organizatoriui (VSTT) bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai (Inspekcijai) privalomo elgesio modelis: laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotu raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui.

Todėl kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, išaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais, ar teismui skundžiamas valstybinės teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos (Inspekcijos) sprendimas dėl pasiūlymų atmetimo gali būti pripažintas teisėtu. Iš VSTT rašto į pareiškėjo 2013 m. liepos 17 d. pasiūlymus bei skundžiamo Inspekcijos 2014 m. vasario 25 d. rašto į pareiškėjo 2014 m. sausio 24 d. skundą matyti, kad juose yra nurodyti argumentai, dėl kurių pareiškėjo minėtas pasiūlymas buvo atmestas.

Vadinasi, šie atsakymai atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies reikalavimą dėl būtinumo motyvuotai atsakyti apie pasiūlymų atmetimo priežastis. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnyje nurodyti pasiūlymai neturi privalomojo pobūdžio planavimo organizatoriui, tačiau aptariamoje teisės normoje yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis: laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotu raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui (administracinės bylos Nr. A143-201/2009, A502-910/2009, A143-32/2011).

Pareiškėjas savo teisių pažeidimą grindžia Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktų nuostatomis, nustatančiomis teritorijų planavimo tikslus: suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų (7 p.); skatinti investicijas socialiniam ekonominiam vystymui (8 p.). Pareiškėjas skunde teigė, kad jokių specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų ar registre įregistruotų žemės naudojimo apribojimų dėl šio žemės sklypo nustatyta nebuvo, 2013 m. liepos mėn. jis sužinojo, kad VSTT 2011 m. liepos 26 d.

įsakymu Nr. V-191 pradėtas rengti Griovių geomorfologinio draustinio ribų ir tvarkymo planų projektas, pagal kurį draustinio ribos yra dar labiau praplėstos, dėl ko į draustinio teritoriją patenka jau ne dalis, bet visas Žemės sklypas. Tačiau teismas su šiais teiginiais nesutiko, nes pareiškėjo, kaip žemės savininko, teisinė padėtis skundžiamais sprendiniais nėra pakeista, pareiškėjo iki planavimo procedūros pradžios turimos teisės pagal skundžiamus sprendinius nesikeičia (žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo įvardijama tariamai pažeista teisė negali būti teismo ginama, nes Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 1 dalies taikymo prasme pareiškėjo interesas nėra įstatymų saugomas, pareiškėjo nurodyti argumentai šioje situacijoje nesuteikė pareiškėjui teisės į jo nurodytos žemės paskirties pakeitimą. Pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre aiškiai nurodyta, kad Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio.

Pareiškėjo žemės sklypas beveik visas į minėtą draustinį pateko dar Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 steigiant draustinį, šiame etape keisti Draustinio ribų ir tvarkymo planų sprendinių negalima dar ir tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1144 patvirtintas Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio ribų planas, į kurio teritoriją patenka visas pareiškėjo Žemės sklypas. Be to, Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane, kuris patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 13-323, teritorija, kurioje yra Žemės sklypas, priskirta ypač saugomų teritorijų konservacinės krypties žemės naudojimo zonai (S).

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, padaryta išvada, kad pareiškėjo teisės yra bendro pobūdžio, t. y. jos nenustato konkrečių atskirų asmenų arba jų grupių teisių ir nesuteikia kokių nors prioritetų atskiriems planavimo procese dalyviams arba asmenims, kurie turi vienokį ar kitokį interesą dėl planavimo rezultatų; be to, teisės normos turi būti taikomos kartu su 3 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato konkrečių teritorijų planavimo tikslus, t. y. pareiškėjo nurodytos nuostatos yra skirtos nustatyti konkrečių teritorijų (šiuo atveju Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio teritorijos) planavimo tikslus, o tai, pagal bylos duomenis, jau buvo padaryta parengiamajame minėto specialiojo planavimo etape, specialus Draustinio planas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės, todėl pareiškėjo tariamai pažeistų teisių gynimas negali būti siejamas su Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktų taikymu.

III. Pareiškėjas UAB „Ąžuolas Lazdynuose“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas (b. l. 163–166) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai pritaikė ir aiškino materialinės teisės normas, neištyrė visų bylos aplinkybių, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

2. UAB „Ąžuolas Lazdynuose“ suinteresuotumas pasireiškia tuo, kad patenkinus skundą, į Draustinį neįtraukto Žemės sklypo dalyje pareiškėjas turėtų teisę ir galėtų vykdyti gyvenamųjų namų statybą. Pareiškėjas turi teisę, pakeitęs žemės ūkio paskirties žemės sklypo paskirtį, vystyti jį statydamas gyvenamąjį namą (-us).

3. Inspekcija savo atsiliepime teismui nurodė, kad teritorijoje, į kurią patenka Žemės sklypas, gyvenamųjų teritorijų plėtra negalima, išskyrus kaimo gyvenvietes ar jos dalis, patenkančias į saugomas teritorijas, kurios vystomos sutinkamai su saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo rėžimu. Tai taip pat patvirtina pareiškėjo nurodomas aplinkybes apie galimybes (kad ir su tam tikrais apribojimais) statyti.

4. Žemės sklypo teisinį statusą apibrėžia ne tik jo pagrindinė naudojimo paskirtis, bet ir su konkrečiu žemės sklypu susijusios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, juridiniai faktai bei kitos aplinkybės. Būtent todėl į Draustinio teritoriją įtraukus visą Žemės sklypą, dėl jam taikomų apribojimų iš esmės pasikeistų pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo teisinis statusas, o tai reikštų pareiškėjo pažeistas teises Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktų prasme.

5. Pareiškėjas, įsigydamas Žemės sklypą, neturėjo duomenų, kad didžioji Žemės sklypo dalis patenka į Draustinio teritoriją, todėl objektyviai tikėjosi pakeisti žemės paskirtį, kadangi Žemės sklypas ribojasi su Vilniaus miesto teritorija, be to, nei Žemės sklype, nei aplinkiniuose žemės sklypuose žemės ūkio veikla nebuvo vykdoma.

Inspekcija prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (b. l. 171–172) paaiškina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1144 patvirtintą Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio ribų planą, į šio draustinio teritoriją patenka ir visas pareiškėjo žemės sklypas. VSTT pradėto rengti Draustinio tvarkymo plano projekto sprendiniai negali prieštarauti aukštesnės galios teisės akte – minėtame Vyriausybės nutarime – įtvirtintiems teritorijų planavimo sprendiniams. Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimas Nr. 1144 jau buvo priimtas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, jo reikšmė bylai buvo atskleista posėdžio metu ir tinkamai įvertinta teismo sprendime.

Atsakovas VSTT prieštarauja pareiškėjo apeliacinio skundo tenkinimui.

Atsiliepime (b. l. 174–178) pažymi, kad VSTT, kaip Draustinio specialiųjų planų organizatorius, niekaip nėra susijusi su pareiškėjo pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytu žemės ūkio paskirties Žemės sklypu ir pareiškėjo lūkesčiais šiame sklype vykdyti statybas. UAB „Ąžuolas Lazdynuose“ teisės aktuose įtvirtintomis galimybėmis teikti prašymus ir pasiūlymus nepasinaudojo: per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu, prašymo ar pasiūlymo nepateikė. Be to, įsigaliojus Draustinio specialiųjų planų sprendiniams pareiškėjo skundo reikalavimai neteko teisinės reikšmės ir realiai negalėtų sukelti materialinių teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Šią administracinę bylą pareiškėjas inicijavo nesutikdamas su atsakovų sprendimais, kuriais buvo atmestas pareiškėjo pasiūlymas dėl rengiamų Valstybinio Griovių geomorfologinio draustinio ribų ir tvarkymo specialiųjų planų sprendinių pakeitimo, neįtraukiant viso pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo į Draustinio teritoriją.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio teritorijos, į kurią patenka pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis 1,1504 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus r. sav., specialiojo planavimo procedūros organizatorius, išnagrinėjusi pareiškėjo 2013 m. liepos 17 d. pasiūlymą (pateiktas VSTT 2013 m. liepos 18 d.), kuriuo buvo prašoma neįtraukti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, inter alia ginčo Žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), į Draustinio ribas, skundžiamu 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. (3)-V3-1835(12.1) pareiškėjo pasiūlymą atmetė, motyvuodama tuo, kad Draustinio ribų ir tvarkymo planų sprendinių šiame planavimo etape keisti nebegali, nes ribų ir tvarkymo planų projektai jau yra parengti, viešai apsvarstyti ir šiuo metu baigiami derinti su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl VSTT 2013 m. rugpjūčio 1 d. pateikto atsakymo, skundžiamame 2014 m. vasario 25 d. sprendime Nr. (6.3)-2D-3146 pritarė VSTT sprendimui atmesti pareiškėjo pasiūlymą.

Pareiškėjas byloje ginčija minėtų atsakovų sprendimų, kuriais buvo atmestas jo 2013 m. liepos 17 d. pasiūlymas dėl Griovių geomorfologinio draustinio ribų ir tvarkymo specialiųjų planų sprendinių pakeitimo, teisėtumą ir pagrįstumą bei prašo šiuos atsakovų sprendimus panaikinti, taip pat įpareigoti Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą tvirtinant Draustinio ribų ir tvarkymo planų projektą palikti buvusias Draustinio ribas, į Draustinio teritoriją neįtraukiant viso Žemės sklypo.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje (2010 m. sausio 19 d. įstatymo Nr. XI-660 redakcija) nustatyta, kad ginčai dėl teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo, pagal kurį žemės sklypui turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ar panaikinamos anksčiau taikytos sąlygos, nagrinėjami Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnyje (1995 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. I-1120 redakcija su pakeitimais ir papildymais, galiojusiais nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu (1 dalis). Planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę, visuomenės pasiūlymų kopijas arba šių pasiūlymų kopijas kompiuterinėje laikmenoje ir kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms; pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu; atsakymas gali būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos <...> (2 dalis).

Vertindamas šių Teritorijų planavimo įstatymo normų turinį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs (žr. 2009 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-201/2009, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-169/2012, 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2273/2012, 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2031/2014, 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-711-525/2015), kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų neturi privalomojo planavimo organizatoriui pobūdžio, nes gavęs nurodytus pasiūlymus planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau pagal aptariamas teisės normas planavimo organizatorius ir valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija įgyja pareigą laikytis nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotu raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Taigi konkrečiu atveju administracinis teismas privalo įvertinti, ar planavimo organizatoriaus pateiktas ir valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos patvirtintas atsakymas dėl pasiūlymų atmetimo gali būti pripažintas teisėtu Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo prasme.

Vertindama šioje byloje kilusį administracinį ginčą teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio ribų ir tvarkymo specialiųjų planų rengimo etape turėjo teisę teikti pasiūlymus dėl šių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių pakeitimo planavimo organizatoriui Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos per visą šių planų rengimo laikotarpį iki viešo susirinkimo (kuris įvyko 2012 m. gruodžio 6 d.) ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu. Visus dėl nurodytų specialiųjų planų sprendinių teikiamus pasiūlymus, įskaitant tuos, kurie yra atmesti, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba privalėjo registruoti, išnagrinėti, parengti priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę, ir kartu su specialiaisiais planais pateikti teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. Pareiškėjui Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba turėjo motyvuotai paaiškinti kodėl jo 2013 m. liepos 17 d. pasiūlymas, pateiktas VSTT 2013 m. liepos 18 d., atmetamas. Galutinai visi pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ir atmetimo motyvai vertinami teritorijų planavimo dokumento derinimo ir tikrinimo stadijose.

Patikrinusi administracinę bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam byloje surinktų įrodymų vertinimui bei išvadai, jog nagrinėjamoje byloje atsakovų atsakymai atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Iš skundžiamų atsakovų atsakymų matyti, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba pareiškėjo 2013 m. liepos 17 d. pasiūlymą įvertino, 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. (3)-V3-1835(12.1) atmesdama pareiškėjo pasiūlymą, jį tinkamai motyvavo bei argumentavo. Inspekcija pareiškėjo skundą dėl VSTT sprendimo (registruotas Inspekcijoje 2014 m. sausio 28 d.) išnagrinėjo bei priėmė dėl jo motyvuotą sprendimą 2014 m. vasario 25 d. Nr. (6.3)-2D-3146, kuriame, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjo 2013 m. liepos 17 d. pasiūlymas pateiktas VSTT nesilakant Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, t. y. jau po 2012 m. gruodžio 6 d. vykusio viešojo susirinkimo. Įvertinus ginčijamų VSTT ir Inspekcijos atsakymų turinį bei atsižvelgiant į Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darytina išvada, kad šiuose atsakymuose motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Vertinant ginčijamus VSTT ir Inspekcijos atsakymus procedūrų laikymosi aspektu, esminių pažeidimų, kurie būtų pagrindas panaikinti šiuos atsakovų aktus, nenustatyta.

Bylos dokumentai taip pat patvirtina, kad 2014 m. kovo 18 d. VSTT lydraščiu Nr. (3)-V3-589(12.1) (b. l. 49) Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio ribų ir tvarkymo planai buvo pateikti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos tikrinimo išvadoms gauti. Inspekcija, patikrinusi Draustinio ribų ir tvarkymo planų dokumentus, 2014 m. balandžio 7 d. lydraščiu Nr. (6.2)-2D-5381 (b. l. 50) grąžino Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai Draustinio ribų ir tvarkymo specialiuosius planus kartu su Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktais (2014 m. balandžio 7 d. Nr. TP5-101 ir 2014 m. balandžio 7 d. Nr. TP5-102 – b. l. 51, 52), kuriuose pateikta teritorijų planavimo dokumentą derinančios institucijos (Inspekcijos) patikrinimo išvada dėl pritarimo tvirtinti teikiamus Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio ribų ir tvarkymo specialiuosius planus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 1144 patvirtino Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio ribų planą.

Tokiu būdu, specialiojo teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija (Inspekcija), tikrindama VSTT pateiktus Draustinio ribų ir tvarkymo specialiuosius planus, įvertino šių planų rengimo, svarstymo su visuomene, derinimo procedūrų ir sprendinių atitiktį įstatymams, be kita ko, atliko visuomenės pateiktų pasiūlymų (tarp jų ir pareiškėjo 2013 m. liepos 17 d. pasiūlymo) bei planavimo organizatoriaus priimtų ar atmestų pasiūlymų motyvų vertinimą. Kaip minėta, planavimo organizatoriaus pateiktiems specialaus Draustinio teritorijos planavimo sprendiniams buvo pritarta ir jie buvo patvirtinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad teritorijų planavimo dokumentų rengimo procese planavimo organizatoriui teikiami pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų – tai būdas apsaugoti asmens teises bei įstatymų saugomus interesus administracinės procedūros (teritorijų planavimo procedūros) eigos metu. Pasiūlymus pateikusiam asmeniui pasinaudojus Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybe kreiptis į teismą, jo nurodytos (tariamai) pažeistos teisės arba (tariamai) pažeisti šio asmens saugomi interesai gali būti ginami teismo Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad materialiosios teisės taikymo aspektu teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, ar asmuo (pareiškėjas) turi įstatymų nustatytas teises ar saugomus interesus, apie kurių pažeidimą jis teigia, taip pat nustatyti, ar jo (pareiškėjo) nurodyti pažeidimai buvo iš tikrųjų padaryti. To nenustačius, paduotas skundas materialiosios teisės taikymo prasme negali būti pripažintas pagrįstu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-201/2009). Atsižvelgiant į minėtą praktiką, nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti, ar pareiškėjo pasiūlymai dėl specialių teritorijų planavimo dokumentų yra susiję su jo teisių ar įstatymų saugomų interesų apsauga bei gynimu.

Pareiškėjas (apeliantas) teigia, esą jis tikėjosi pakeisti Žemės sklypo paskirtį (žemės ūkio), kad galėtų vykdyti gyvenamųjų namų statybą, todėl Draustinio teritorijos, į kurią patenka UAB „Ąžuolas Lazdynuose“ nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas, specialiųjų planų sprendinių pakeitimas, įtraukiant ne dalį, bet visą Žemės sklypą į Draustinio teritoriją ir taip pakeičiant Žemės sklypo teisinį statusą (specialiąsias Žemės sklypo naudojimo sąlygas), pažeidžia pareiškėjo (apelianto) teises ir įstatymų saugomus interesus.

Pasisakant dėl šių pareiškėjo (apelianto) argumentų atkreiptinas dėmesys į tai, kad beveik visas Žemės sklypas (daugiau nei 80 proc.) į Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio ribas pateko atsižvelgiant į Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtus ir suderintus draustinių projektus, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ steigiant Griovių valstybės saugomą geomorfologinio draustinį, t. y. Žemės sklypo (jo didesnės dalies) teisinis statusas buvo nustatytas dar iki 2005 m. lapkričio 21 d., kai pareiškėjas įsigijo Žemės sklypą nuosavybėn. Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 13-323, teritorija, kurioje yra Žemės sklypas, priskirta ypač saugomų teritorijų konservacinės krypties žemės naudojimo zonai (S). Šioje zonoje reglamentuota instituciškai ir įstatymiškai organizuota konservacija, apsaugos vystymas, tausojantis miškų ūkis, ekologinis žemės ūkis, ekstensyvi, pažintinė rekreacija. Gyvenamųjų teritorijų plėtra minėtoje zonoje negalima, išskyrus kaimo gyvenvietes ar jos dalis, patenkančias į saugomas teritorijas, kurios vystomos sutinkamai su saugomu teritorijų apsaugos ir tvarkymo režimu. Taigi, iš nurodytų dokumentų matyti, kad gyvenamųjų namų statyba ginčo teritorijoje apskritai galima su itin dideliais apribojimais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjui įgyjant Žemės sklypą 2005 m. lapkričio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, jam buvo žinoma, jog Žemės sklypo naudojimo paskirtis yra žemės ūkio (žr. 2005 m. gruodžio 9 d. pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, b. l. 12–13). Byloje pateiktas 2014 m. gegužės 12 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 48) patvirtina, kad Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis pakeista nebuvo ir iki šiol lieka žemės ūkio.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo (apelianto) siekiama apginti teisė ir interesas dėl gyvenamųjų namų statybos vykdymo Žemės sklype objektyviai nėra pagrįsta nei šiuo metu faktiškai nustatytu Žemės sklypo teisiniu statusu, nei galiojančiais norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais statybas saugomose teritorijose ir žemės ūkio paskirties žemėje, vadinasi, pagal ginčo faktines aplinkybes šiuo metu negali būti realizuojama. Todėl tokios hipotetinės teisės (intereso) tariamas pažeidimas (net jeigu ir pripažinti, kad jis buvo padarytas), įtraukiant visą Žemės sklypą į Draustinio teritoriją, materialiosios teisės taikymo aspektu realių teisinių pasekmių pareiškėjui (apeliantui) nesukėlė.

Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teritorijos plano sprendinių keitimas, darantis įtaką ar galintis turėti įtakos asmenų teisėms bei pareigoms, po viešojo svarstymo procedūros pabaigos yra negalimas. Aiškinant Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas priešingai, būtų paneigta pati viešojo svarstymo procedūros prasmė – užtikrinti visuomenės ir suinteresuotų asmenų galimybę dalyvauti detaliojo plano rengime ir paveikti šį procesą taip, kad būtų užkirstas kelias jų teisių ir įstatymo saugomų interesų pažeidimams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-54/2005). Kaip nustatyta šioje byloje, pareiškėjo 2013 m. liepos 17 d. pasiūlymas dėl specialiųjų planų sprendinių pakeitimo buvo pateiktas po 2012 m. gruodžio 6 d. įvykusios viešo svarstymo procedūros, kurioje buvo pritarta Draustinio ribų ir tvarkymo planų sprendiniams, taip atimant galimybę suinteresuotiems asmenims ir visuomenes atstovams daryti įtaką pateikto pasiūlymo tvirtinimui ar atmetimui. Tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti pareiškėjo 2013 m. liepos 17 d. pasiūlymą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė teisės aktus, iš esmės tinkamai vertino bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ąžuolas Lazdynuose“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas