AS-681-520/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-681-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00096-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas M. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pataisos namai) nutartį (taip nurodyta skunde); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) nutartį (taip nurodyta skunde); 3) įpareigoti Pataisos namus iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą; 4) panaikinti Pataisos namų 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 7-2882; 5) įpareigoti Pataisos namų Lygtinio paleidimo komisiją svarstyti pareiškėjo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas, remdamasis Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) praktika ir įvertinęs skundo turinį bei prie skundo pateiktus dokumentus, padarė išvadą, kad pareiškėjas nekelia ginčo iš santykių, susijusių su bausmę vykdančios institucijos atliekama administravimo veikla, o siekia būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas kelia reikalavimus, susijusius su baudžiamaisiais teisiniais santykiais, t. y. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 157 straipsnyje numatytomis procedūromis. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, konstatavo, kad pareiškėjo skundas nepriskirtinas Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai. Teismas pareiškėjui pasiūlė su skundu kreipti į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

II. Pareiškėjas M. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas vadovaujasi Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsniu, ABTĮ 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-641/2013 bei Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. IK-1158-406/2010 ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo skundą. Pareiškėjas teigia, kad teisė kreiptis į teismą yra fundamentali asmens teisė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Pareiškėjas M. D. teismui pateiktu skundu siekė inicijuoti ginčą dėl Pataisos namų bei Kalėjimų departamento sprendimų, kuriai buvo netenkinti jo prašymai svarstyti pareiškėjo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip paduotą ne tam teismui.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi pareiškėjo skundo turinį ir jo priedus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, bylų rūšinį teismingumą reglamentuojančias proceso teisės normas taikė teisingai. Tokia teismo nutartis atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2014 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-541/2014; 2014 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-418/2014).

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik teisės, bet ir pareigos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje yra nurodyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Taigi teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų, šiuo atveju – ABTĮ, nustatyta tvarka.

ABTĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Specialioji teisėjų kolegija nuosekliai laikosi nuostatos, kad Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje, kuriuo atskirąjį skundą grindžia pareiškėjas, numatyta galimybė apskųsti apygardos administraciniam teismui viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmus ir sprendimus nereiškia, jog visais atvejais tokios institucijos veiklos teisminę kontrolę atlieka ir jos veikloje iškylančius klausimus, kuriuos pagal įstatymą turi spręsti teismas, sprendžia apygardos administracinis teismas. Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos administravimo veikla.

Specialioji teisėjų kolegija, spręsdama bylų rūšinio teismingumo klausimą, kai pareiškėjai, siekdami lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kreipėsi į teismą, prašydami teismo įpareigoti pataisos įstaigą parengti kreipimosi į teismą dokumentus dėl jų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavo, kad tokie reikalavimai yra tiesiogiai susiję su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 bei 362 straipsniuose, Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytomis procedūromis, todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso nustatytas taisykles (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį byloje R. M. prieš Lietuvos valstybę, atstovaujamą Alytaus pataisos namų, ir Alytaus pataisos namus; 2011 m. birželio 8 d. nutartį byloje Ž. A. prieš Lietuvos valstybę, atstovaujamą Alytaus pataisos namų, ir Alytaus pataisos namus; 2007 m. gruodžio 17 d. nutartį byloje R. K. prieš Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus 2-uosius pataisos namus). Analogiškai bylų rūšinio teismingumo klausimai yra sprendžiami priimant skundus, susijusius su probacijos vykdymo teisiniais santykiais (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartį byloje V. U. prieš Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos).

Iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turinio matyti, kad pareiškėjas siekia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tai, kad pareiškėjas prašo teismo panaikinti ir Pataisos namų bei Kalėjimų departamento sprendimus, teisinio santykio, iš kurio kildinamas ginčas, pobūdžio nepakeičia. Iš prie pareiškėjo skundo pridėtų dokumentų matyti, kad Pataisos namai 2012 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 7-2882 „Dėl prašymo“ (b. l. 6) atsakydami į pareiškėjo 2014 m. spalio 28 d. prašymą Nr. 72(2-3)-915 bei 2014 m. spalio 24 d. prašymą, konstatuoja, jog pareiškėjo paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas bus sprendžiamas esant Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje nustatytoms sąlygoms. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs 2014 m. gruodžio 22 d. pareiškėjo prašymą dėl Pataisos namų 2012 m. lapkričio 21 d. rašto Nr. 7-2882, 2015 m. sausio 9 d. atsakymu Nr. 2S-117 (b. l. 7–8) pareiškėjui išaiškino, kad klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos bus nagrinėjamas tik suėjus teisės aktuose nurodytiems terminams. Įvertinusi šių raštų turinį apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad jais buvo atmestas pareiškėjo prašymas Pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai teikti svarstyti pareiškėjo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.

Atsižvelgus į tai darytina išvada, jog pareiškėjo skundu skundžiami Pataisos namų ir Kalėjimų departamento sprendimai priimti vykdant šioms institucijoms priskirtas funkcijas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos procese (nuosprendžio vykdymo teisiniuose santykiuose), o ne atliekant viešąjį administravimą. Tai, kad pataisos įstaiga pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti ir kaip viešojo administravimo subjektas, sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo nėra lemianti aplinkybė. Kaip buvo nurodyta, bylos rūšinį teismingumą (bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui) lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis (ABTĮ 21 str. 2 d.).

Atskirajame skunde pareiškėjas savo teisę skundą teikti administraciniam teismui grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi, priima administracinėje byloje Nr. A143-641/2013, kurioje buvo ginčijami Šiaulių tardymo izoliatoriaus bei Kalėjimų departamento sprendimai, kuriais atsisakyta nukreipti pareiškėją T. M. atlikti laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Atsižvelgus į tai, kad byloje, kuria remiasi pareiškėjas, buvo sprendžiamas ne lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, šia byla, kaip patvirtinančia, jog pareiškėjo keliamas ginčas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai, remtis nėra pagrindo, nes šioje byloje ir administracinėje byloje Nr. A143-641/2013 reiškiami reikalavimai yra skirtingos teisinės prigimties. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo ir Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. IK-1158-406/2010. Kaip nurodo pareiškėjas, šioje byloje buvo spręstas klausimas dėl Alytaus pataisos namų nuteistajam A. S. skirtos nuobaudos panaikinimo klausimas, vadinasi, skiriasi ir šios administracinės bylos faktinės aplinkybės nuo nustatytų šioje administracinėje byloje, todėl remtis šia praktika taip pat nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas kartu su skundu teismui pateikė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį, kuria buvo nuspręsta tenkinti nuteistojo L. V. prašymą ir panaikinti Vilniaus pataisos namų administracijos sprendimą, kuriuo atsisakyta teikti nuteistąjį svarstyti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų bei Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją įpareigojo svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Ši bendrosios kompetencijos teismo nutartis taip pat patvirtina, jog pareiškėjo skundu keliamo ginčo nagrinėjimas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismo kompetencijai.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje inter alia įtvirtinta, kad nutartyje atsisakyti priimti skundą privaloma nurodyti, į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis. Šią pareigą pirmosios instancijos teismas įvykdė ir išaiškino pareiškėjo teisę kreiptis į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. D. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė