A-662-2917-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-2917/2014 Teisminio proceso Nr. 4-45-3-01129-2014-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.1; 3.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 14 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą dėl Švenčionių

rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) piliečių A. M., A. M. bei jų mažamečių vaikų A. M., N. M., S. M., Z. M. administracinėje

byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : I.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) 2014 m. spalio 13 d.

teikimu kreipėsi į Švenčionių rajono apylinkės teismą prašydamas pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti (duomenys

neskelbtini) piliečius A. M., A. M. bei jų mažamečius vaikus A. M., N. M., S. M., Z.

M. (toliau – ir užsieniečiai) ir skirti jiems sulaikymui alternatyvią priemonę – apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2015 m. sausio 13 d. Nurodė, kad užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėdami asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančių dokumentų, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad minėtiems asmenims suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) 114 straipsnio 3 punktu, numatančiu, kad šeimos, kuriose yra nepilnamečių vaikų, gali būti sulaikytos tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, į tai, kad užsieniečiai nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, teikia pagalbą nustatant jų teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, skirti užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2015 m. sausio 13 d.

Užsieniečių atstovė advokato padėjėja E. K. prašė teismo Užsieniečių registracijos centro teikimo netenkinti, jį atmesti ir panaikinti teismo sprendimą sulaikyti užsieniečius. Paaiškino, jog alternatyvios sulaikymui priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai yra sulaikymo pagrindai. Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmus sprendimus nagrinėti iš esmės užsieniečių prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, suteikus užsieniečiams laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir išdavus jiems užsieniečio registracijos pažymėjimus, užsieniečiai Lietuvos Respublikoje yra teisėtai, jų sulaikymo pagrindas, numatytas Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, šiuo metu išnykęs, taikyti šio straipsnio 4 dalį nėra pagrindo.

Užsieniečių registracijos centras nepagrįstai teigia, kad užsieniečiai piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą išaiškino, kad piktnaudžiavimas prieglobsčio procedūra gali būti vertinamas tik nuo tada, kai užsieniečiui suteikiamas laikinas teritorinis prieglobstis. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 15 d. sprendimu panaikino Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. KV-217/2014 sulaikyti Užsieniečių registracijos centre (duomenys neskelbtini) pilietę A.

M. ir 2014 m. spalio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. KV-218/2014 sulaikyti Užsieniečių registracijos centre (duomenys neskelbtini) pilietį A. M.. Teismas nustatė, jog Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimais administracinėse bylose Nr. KV-217/2014 ir KV-218/2014 A. M. ir A.

M. sulaikyti Užsieniečių registracijos centre iki 2015 m. sausio 7 d. tuo pagrindu, kad jie į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai ir neteisėtai joje yra (Įstatymo 113 str. 1 d. 2 p.). Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2014 m. spalio 10 d. sprendimais Nr. (15/6-12) 15PR-261 ir Nr.

(15/6-12)15PR-256 (duomenys neskelbtini) piliečių A. M. ir A. M. prašymai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje

priimti nagrinėti iš esmės, jiems suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nuspręsta užsieniečiams išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimus. Migracijos departamento sprendimu užsieniečiui suteikus laikiną teritorinį prieglobstį, jiems suteikta teisė būti Lietuvos Respublikoje iki prašymo dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėjimo, jų buvimas Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis Įstatymo 39 straipsniu, negali būti laikomas neteisėtu. Įstatymo 115 straipsnis nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, jog užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

Minėtas įstatymo straipsnis taikomas tik tuo atveju, kai yra pagrindas sulaikyti užsienietį ir tuo pačiu yra įstatyme nustatytos sąlygos, leidžiančios teismui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. (duomenys neskelbtini) piliečių A. M. ir A. M. sulaikymo pagrindas išnykęs, todėl taikyti jiems alternatyvias sulaikymui priemones nėra pagrindo. Byloje nenustatyti ir pareiškėjo nurodomi Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai – užsieniečiams Lietuvos Respublikoje suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis, jų asmens tapatybė ir pilietybė nustatytos, nes užsieniečiams Migracijos departamento sprendimu išduoti asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, byloje negauta duomenų apie tai, kad kol bus iš esmės išnagrinėtas užsieniečių prašymas suteikti prieglobstį, jie gali pasislėpti.

Nustačius, kad išnykę Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimais nustatyti užsieniečių sulaikymo pagrindai ir nenustačius kitų pagrindų sulaikyti užsieniečius, teismo sprendimas sulaikyti užsieniečius panaikintas. Vadovaujantis Įstatymo 79 straipsnio 1 dalimi, dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo sprendimą priima Migracijos departamentas. Pareiškėjas prašė pakartotinai svarstyti sprendimą ir dėl užsieniečių sulaikymo. Iš Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. KV-217/2014 matyti, kad teismas nesprendė dėl minėtų mažamečių vaikų sulaikymo ir jie teismo sprendimu nebuvo sulaikyti, todėl pakartotinai svarstyti sprendimą dėl mažamečių sulaikymo nėra pagrindo.

II.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas klaidingai vertino bylos faktines aplinkybes, teigdamas, jog šiuo konkrečiu atveju užsieniečių sulaikymo pagrindas yra išnykęs. Paaiškina, kad asmenys, pasivadinę (duomenys neskelbtini) piliečiais A. M. ir A. M. buvo sulaikyti, vadovaujantis UTPĮ 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Nurodo UTPĮ 113 straipsnio 4 dalį. Švenčionių rajono apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad užsieniečių asmens tapatybė ir pilietybė yra nustatytos, nes užsieniečiams Migracijos departamento sprendimu yra išduoti asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai. Iš šio teiginio nesuprantama, kokius būtent dokumentus turėjo omenyje teismas, nes užsieniečių byloje nėra jokių jų arba jų vaikų asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančių dokumentų. Pažymi, jog Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d.

įsakymu Nr. IV-361 patvirtintu Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašu, (toliau – ir Tvarkos aprašas) jeigu prieglobsčio prašytojas neturi jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jo tapatybė bei kelionės maršrutas nustatomi Užsieniečių registracijos centre, o nustačius asmens tapatybę, apie tai nedelsiant informuojamas Migracijos departamentas (9.6 p.). Tvarkos apraše yra pažymėta, kad jeigu asmuo neturi jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, tai jo asmens duomenys įrašomi iš jo žodžių ir prašymo nagrinėjimo metu visuose sprendimuose ir išduodamuose dokumentuose jo vardas, pavardė, pilietybė ir gimimo metai įrašomi pagal jo pateiktą informaciją, jeigu prašymo nagrinėjimo metu negaunami papildomi dokumentai ir/ar informacija apie jo duomenis.

Užsieniečio registracijos pažymėjimas, vadovaujantis UTPĮ 2 dalies 30 punktu, – tai dokumentas, patvirtinantis prieglobsčio prašytojo statusą bei teisę naudotis laikinu teritoriniu prieglobsčiu, ir tik tais atvejais, kai asmens tapatybė bei pilietybė yra nustatytos, šis dokumentas patvirtina asmens tapatybę. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 106 punktu, pažymėjimas išduodamas pagal turimus asmens dokumentus arba, jeigu asmuo neturi jokių dokumentų, pagal duomenis apie prieglobsčio prašytoją, gautus per apklausą. Tvarkos aprašo 103 punkte pažymėta, jog pažymėjime turi būti nurodyta, ar yra nustatyta prieglobsčio prašytojo asmens tapatybė.

Taigi tie faktai, kad Migracijos

departamentas šiuo metu nagrinėja asmenų, pasivadinusių (duomenys neskelbtini) piliečiais prieglobsčio prašymus iš

esmės, suteikė jiems laikiną teritorinį prieglobstį bei išdavė užsieniečių registracijos pažymėjimus, nepatvirtina minėtų asmenų tapatybės duomenų. Švenčionių rajono apylinkės teismas, konstatuodamas, kad byloje nenustatyti pareiškėjo nurodomi Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje numatyti sulaikymo pagrindai, netinkamai vadovaujasi UTPĮ nuostatomis, kadangi Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje aiškiai nustatyti pagrindai, kuriais gali būti sulaikomi prieglobsčio prašytojai, t. y. siekiant nustatyti ir patikrinti jų asmens tapatybę bei motyvus, kuriais yra grindžiamas prieglobsčio prašymas. Nesutinka su Švenčionių rajono apylinkės teismo teiginiu, kad byloje negauta duomenų apie tai, kad kol bus iš esmės išnagrinėtas užsieniečių prašymas suteikti prieglobstį, jie gali pasislėpti, kadangi iš bylos faktinių aplinkybių yra akivaizdu, kad užsieniečiai buvo sulaikyti 2014 m. spalio 6 d. vykstant į Lenkijos Respubliką bei Lenkijos Respublikos sienos apsaugos pareigūnų perduoti Lietuvos Respublikos vidaus

reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės pareigūnams. Minėti (duomenys neskelbtini) piliečiai į Lietuvos Respubliką atvyko

neteisėtai, neturėdami jokių asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančių dokumentų, leidžiančių jiems būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, atvykę į Lietuvos Respubliką, nesikreipė dėl prieglobsčio, o neteisėtai, pažeisdami Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos šalių migracijos įstatymus, tęsė kelionę toliau į vakarus. Tokie faktai aiškiai rodo, kad gavus laisvo judėjimo laisvę, šie asmenys gali bandyti vėl išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, kadangi jų kelionės tikslas yra ne Lietuvos Respublika. Tokios aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad užsieniečių sulaikymo pagrindai, numatyti UTPĮ 113 straipsnyje, nėra išnykę, tačiau Užsieniečių registracijos centras, vadovaudamasis to paties įstatymo 114 straipsnio 3 punktu, kreipėsi su teikimu skirti šiai šeimai alternatyvią sulaikymui priemonę, apgyvendinant Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, atsižvelgiant į vaikų geriausius interesus. UTPĮ 79 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Užsieniečių registracijos centras – įstaiga, skirta laikyti šio Įstatymo nustatytais pagrindais sulaikytus užsieniečius ir teismo arba Migracijos departamento sprendimu laikinai apgyvendinti užsieniečius. Lazdijų rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą sulaikyti užsieniečius, vadovaujantis UTPĮ

113 straipsnio 1 dalies 2 punktu. A. M. ir A. M. teigimu, kartu su jais atvykę nepilnamečiai yra jų vaikai, taigi yra akivaizdu, kad teismas, nagrinėdamas užsieniečių sulaikymo pagrindus, išnagrinėjo ir vaikų sulaikymo klausimą. Švenčionių rajono apylinkės teismo teiginys, kad teismas nesprendė dėl minėtų mažamečių vaikų sulaikymo ir jie teismo sprendimu nebuvo sulaikyti, yra klaidinantis, kadangi, vadovaujantis UTPĮ nuostatomis, Užsieniečių registracijos centre užsieniečiai yra sulaikomi, tačiau patalpinti neteisėtai esančio užsieniečio (ar suaugusio, ar nepilnamečio) nesulaikant, nėra numatyta Įstatymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a : III.

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti Užsieniečių registracijos centro teikimą pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečius A. M., A.

M. bei jų mažamečius vaikus A. M., N. M., S. M., Z.

M. (toliau – ir užsieniečiai) ir skirti jiems sulaikymui alternatyvią priemonę – apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2015 m. sausio 13 d. ir panaikintas Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. KV-217/2014 sulaikyti Užsieniečių registracijos centre (duomenys neskelbtini) pilietę A.

M. bei 2014 m. spalio 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. KV-218/2014 sulaikyti Užsieniečių registracijos centre (duomenys neskelbtini) pilietį A. M., teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos duomenys patvirtina, jog Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimais administracinėje byloje Nr. KV-217/2014 ir administracinėje byloje Nr. KV-218/2014 nuspręsta sulaikyti Užsieniečių registracijos centre (duomenys neskelbtini) pilietę A. M. ir (duomenys neskelbtini) pilietį A. M. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl to, jog užsieniečiai neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2014 m. spalio 10 d. sprendimais Nr. (15/6-12) 15PR-261 ir Nr.

(15/6-12)15PR-256 (užsieniečių asmens byla Nr. AF00653, b. l. 39, 40) (duomenys neskelbtini) piliečių A. M. ir A. M. prašymai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje

priimti nagrinėti iš esmės, jiems suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nuspręsta užsieniečiams išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimus. Taigi nors užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, tačiau šiuo metu Lietuvoje jie yra teisėtai, t. y. jiems suteiktas

prieglobsčio prašytojo statusas. Kadangi remiantis minėtu sprendimu užsieniečiams suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis,

darytina išvada, kad minėto sprendimo priėmimo metu nebuvo nustatyta Įstatymo 77 straipsnyje numatytų laikinojo teritorinio prieglobsčio

nesuteikimo priežasčių, t. y. pareiškėjai atvyko ne iš saugios šalies, pareiškėjų prašymas suteikti prieglobstį nėra akivaizdžiai nepagrįstas. Užsieniečių registracijos centras teikimu kreipėsi į teismą prašydamas pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsieniečius Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 113 straipsnio 4 dalies pagrindais. Taip pat nurodė, jog atsižvelgiant į tai, jog užsieniečiams yra suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis, reikia vadovautis Įstatymo 114 straipsnio 3 dalimi. Teikimą pakartotinai svarstyti sprendimus dėl užsieniečių sulaikymo bei skirti jiems sulaikymui alternatyvią priemonę Užsieniečių registracijos centras motyvavo tuo, jog užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėdami jokių asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančių dokumentų, atvykę į Lietuvos Respubliką nesikreipė dėl prieglobsčio, o neteisėtai, pažeisdami Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos šalių migracijos įstatymus, tęsė kelionę toliau į vakarus. Užsieniečio sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnis. Remiantis Įstatymo 113 straipsnio

1 dalies 2 punktu (2013 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. XII-548 redakcija), užsienietis yra sulaikomas, jei jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalimi (2013 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. XII-548 redakcija) užsienietis šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas tik siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę (pilietybę) ir (arba)

išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, taip pat kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi

kilmės šalyje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis ir yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Kaip matyti, minėtos teisės normos konstrukcija nėra imperatyvi, t. y. prieglobsčio prašytojas, kai jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, gali būti sulaikytas tik siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę (pilietybę), todėl pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį asmenys gali būti sulaikyti tik išsamiai įvertinus susiklosčiusią faktinę situaciją. Nagrinėjamu atveju dėmesys atkreiptinas į tai, jog iš užsieniečių, kuriems Užsieniečių registracijos centras prašo taikyti sulaikymui alternatyvią priemonę, tik du yra pilnamečiai (A. M., gim. 1980 m. birželio 2 d., ir A. M., gim. 1985 m. sausio 1 d.), o kiti asmenys, jų vaikai, yra nepilnamečiai (A. M., gim. 2003 m. sausio 2 d., N. M., gim. 2005 m. spalio 5 d., S. M., gim. 2007 m. spalio

16 d., Z. M., gim. 2010 m. spalio

19 d.). Pagal Įstatymo 2 straipsnio 181 dalį, pažeidžiamas asmuo – nepilnametis <...>. Įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje numatyta, jog prieglobsčio prašytojo šeimos nariai – sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, šių porų arba vieno iš jų vaikai (įvaikiai, nepaisant to, ar jie įvaikinti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus) (toliau – vaikai) iki 18 metų, jeigu jie nesudarė santuokos, taip pat nepilnamečio prieglobsčio prašytojo tėvas (įtėvis), motina (įmotė) (toliau

– tėvas, motina) ar globėjas (rūpintojas), jei šeima jau egzistavo kilmės valstybėje ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu šeimos nariai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 3 punktą, pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir

faktines jos aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu faktinių aplinkybių vertinimu, jog nagrinėjimu

atveju nėra Įstatymo 113 straipsnyje numatytų užsieniečių sulaikymo pagrindų ir pagrindo skirti užsieniečiams sulaikymui alternatyvią priemonę, ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas laikėsi suformuotos Įstatymo 113 straipsnio

nuostatų taikymo praktikos – teisingai aiškino bei taikė Įstatymo nuostatas, tinkamai ir išsamiai vertino sprendimo priėmimo metu buvusias faktines bylos aplinkybes, todėl

priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, jog užsieniečiai išėjo iš Užsieniečių registracijos centro ir jį negrįžo, atsiradusi jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, nėra vertintina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio

1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą atmesti. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Skirgailė Žalimienė