Legislator Case Law & Legislation
AS-602-1064-14 AI generated

AS-602-1064-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number AS-602-1064-14
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. AS602-1064/2014 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06369-2013-3 Procesinio sprendimo kategorija 63.1; 63.3.1 (S) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Laisvės atėmimo vietų ligoninei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

AS-602-1064-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: – ir ABTĮ) reikalavimų, todėl atsisakė jį priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS602-1064/2014 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06369-2013-3 Procesinio sprendimo kategorija 63.1; 63.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. spalio 29 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Laisvės atėmimo vietų ligoninei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas

K. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas atlyginti turtinę (744 Lt) ir neturtinę (950 Lt) žalą, panaikinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. 7-598 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 2S-4634, „grąžinus pasiimtus naujus akinius, įpareigoti teismo sprendimu paimti“ ir priteisti turėtas išlaidas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi (b. l. 117-118) pareiškėjo skundą priėmė dalyje, kurioje prašoma priteisti žalos atlyginimą ir panaikinti sprendimus, tačiau atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, kurioje prašoma „grąžinus pasiimtus naujus akinius, įpareigoti teismo sprendimu paimti“. Teismas nurodė, jog pareiškėjo reikalavimas (grąžinus pasiimtus naujus akinius, įpareigoti teismo sprendimu paimti) yra iš esmės nesuprantamas, t. y. neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau

– ir ABTĮ) reikalavimų, todėl atsisakė jį priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

III.

Pareiškėjas

K. J. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 138-140). Atskirojo skundo pradžioje pareiškėjas nurodė, jog nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi, ir prašė ją panaikinti bei grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi (b. l. 143-144) nustatė pareiškėjui terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti iki 2014 m. rugsėjo 8 d. Nurodė, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis atskiruoju skundu neskundžiama bei atkreipė dėmesį, jog skundo priėmimo klausimas išspręstas 2014 m. rugpjūčio 6 d. teismo nutartimi.

Pažymėjo, jog pareiškėjo keliamas ginčas dėl žalos atlyginimo ir sprendimų panaikinimo yra priimtas nagrinėti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje pareiškėjui išaiškinta, jog atskirasis skundas gali būti paduodamas dėl tos 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti jo skundo dalį. Todėl teismas nurodė, jog pareiškėjas įpareigojamas tiksliai nurodyti nutarties dalį, su kuria nesutinka, pateikti argumentus, patvirtinančius skundžiamos nutarties ar jos dalies nepagrįstumą ir neteisėtumą, nurodyti ginčijamus klausimus ir atskirojo skundo dalyką.

Pareiškėjas, šalindamas atskirojo skundo trūkumus, 2014 m. rugpjūčio 27 d. patikslino atskirojo skundo turinį (b. l. 153). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartimi (b. l. 158) priėmė pareiškėjo atskirąjį skundą kartu su jo patikslinimu. Nurodė, jog pareiškėjas pašalino esminius atskirojo skundo trūkumus, nors ir nesuformulavo aiškaus prašymo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalį, tačiau iš 2014 m. rugpjūčio 27 d. rašte esančių pareiškėjo paaiškinimų, matyti, jog K.

J. kyla sunkumų dėl jo atstovavimo. Teismas sprendė, jog netikslinga būtų pakartotinai įpareigoti tikslinti atskirąjį skundą. Iš patikslinto atskirojo skundo matyti, jog pareiškėjas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalimi, kuria atsisakyta priimti skundo dalį, ir siekia, kad minėta nutarties dalis būtų panaikinta ir skundo reikalavimas priimtas nagrinėti iš esmės. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos

bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjo skundo dalį atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną

teismų administracinio proceso tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas skundu prašė atlyginti turtinę (744 Lt) ir neturtinę (950 Lt) žalą. Pareiškėjo skundo trūkumai buvo nustatyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi. Iš šios nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas pakankamai aiškiai ir išsamiai įvardijo pareiškėjo paduoto skundo trūkumus, nurodydamas konkrečias ABTĮ normas, kurių reikalavimų neatitinka skundas, bei paaiškino, kaip minėti trūkumai gali būti pašalinami. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartimi pratęstas terminas skundo trūkumams pašalinti (iki 2014 m. kovo 24 d.). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartimi pakartotinai pratęstas terminas skundo trūkumams pašalinti (iki 2014 m. birželio 13 d.). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartimi dar kartą pakartotinai pratęstas terminas skundo trūkumams pašalinti (iki 2014 m. rugpjūčio 13 d.). Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. liepos 30 d. buvo gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame jis papildomai prašė panaikinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. 7-598 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 2S-4634, „grąžinus pasiimtus naujus akinius, įpareigoti teismo sprendimu paimti“ ir priteisti turėtas išlaidas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė dalyje, kurioje prašoma priteisti žalos atlyginimą ir panaikinti sprendimus. Teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, kurioje buvo prašoma „grąžinus pasiimtus naujus akinius, įpareigoti teismo sprendimu paimti“. Teismas nurodė, jog pareiškėjo reikalavimas (dėl akinių) yra iš esmės nesuprantamas, todėl atsisakė jį priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Vertindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis

į teismą. Tačiau nurodyta asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia, jog įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą

tvarkos ir tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis (ABTĮ 5 str. 1 d.). Toks reguliavimas gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus. Skundo sudedamosios dalys yra: skundo dalykas – pareiškėjo reikalavimas, ir pagrindas – aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 1(11), 2007 m.). Pabrėžtina, jog pagal ABTĮ 22, 23 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui. Todėl pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo reikalavimai ir šiuos reikalavimus pagrindžiančios aplinkybės privalo būti išdėstytos skunde, o ne paaiškinimuose ar kitokio pobūdžio dokumentuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A520-480/2013).

Skundas (prašymas), kuriame išdėstyti abstraktūs, deklaratyvūs, nekonkretūs teiginiai, iš kurių neaiški norimo iškelti ginčo

esmė, nesuformuluoti konkretūs reikalavimai, negali būti laikomas atitinkančiu ABTĮ 23, 24 straipsnių reikalavimus. Jei pareiškėjas nepasinaudoja

teismo pasiūlyta galimybe pašalinti tokio skundo trūkumus, tai sukelia pareiškėjui ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes – skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui. Iš pareiškėjo patikslinto atskirojo skundo galima spręsti, jog pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas atsisakė priimti jo skundą dėl reikalavimo, susijusio su naujais akiniais. Pažymėtina, jog pareiškėjas prašė „grąžinus pasiimtus naujus akinius, įpareigoti teismo sprendimu paimti“. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, akcentuoja, jog pareiškėjas nesutikimo su pirmosios instancijos teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalimi atskirajame skunde neargumentuoja ir nenurodo jokių motyvų, kodėl ji turėtų būti panaikinta. Pagal aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, bylos nagrinėjimo ribos apsprendžiamos pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Pareiškėjas aiškaus reikalavimo, susijusio su naujais akiniais, nagrinėjamoje byloje nesuformulavo. Pareiškėjui aiškiai nenurodžius skundo pagrindo ir dalyko, teismas negalėjo spręsti skundo priėmimo klausimo šioje dalyje ir nustatyti procesinių prielaidų kreiptis į teismą buvimo. Šioje vietoje pažymėtina, jog pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės sukonkretinti savo reikalavimą bei jį pagrįsti (nustatytas terminas skundo trūkumams šalinti ir kelis kartus pratęstas), tačiau jis tuo nepasinaudojo. Taigi pareiškėjui turėjo kilti ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje numatytos pasekmės – skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nurodė, jog atsisako priimti pareiškėjo reikalavimą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.), tačiau nutarties motyvuose akcentavo, kad pareiškėjo reikalavimas (grąžinus pasiimtus naujus akinius, įpareigoti teismo sprendimu paimti) yra iš esmės nesuprantamas. Taigi teismas, nesuprasdamas, ko pareiškėjas reikalauja, negalėjo spręsti, ar toks reikalavimas gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, o turėjo taikyti ABTĮ 37 straipsnio

1 dalyje numatytas teisines pasekmes. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta

priimti pareiškėjo skundą, keistina nurodant, kad pareiškėjo skundas toje dalyje laikomas nepaduotu ir grąžinamas

pareiškėjui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio

2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo K. J. skundo dalį, pakeisti nurodant, kad pareiškėjo skundas toje dalyje laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius