AS-556-749-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS556-749/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01835-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 70.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. K., E. R. ir A. J. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. K., E. R. ir A. J. Ž. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai (tretieji suinteresuoti asmenys L. P., A. K., S. B., G. Č., Š. Š., M. Z., A. Ž.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai M. K., E. R. ir A. J. Ž. (toliau – ir pareiškėjai) teismui pateiktuose skunduose prašė panaikinti atsakovo Generalinės prokuratūros (toliau – ir atsakovas, Generalinė prokuratūra) 2012 m. birželio 18 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 17.9-1835 dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 74-2-00013-10 ir 2013 m. liepos 26 d., tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 17.9-1836 dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 88-2-00019-12. Taip pat prašė patenkinti skundus ir patikslintus skundus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi bylą pagal pareiškėjų M. K., E. R. ir A. J. Ž. skundą nutraukė.

Nustatė, kad A. J. Ž. kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su skundu, kuriame buvo prašoma: 1) atlikti Molėtų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės S. B. veiklos patikrinimą; 2) atlikti Molėtų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės S. B. atžvilgiu ikiteisminį tyrimą pagal nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 2 dalyje, požymius; 3) nutraukti visus ikiteisminio tyrimo veiksmus mirusios T. E. V. ir kitų asmenų atžvilgiu.

Generalinės prokuratūros prokurorė L. P., išnagrinėjusi A. J. Ž. skundą 2011 m. birželio 21 d. surašė išvadą Nr. 17.9-1343, kurioje pažymėjo, kad: 1) pradėti tarnybinį patikrinimą Molėtų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės S. B. atžvilgiu nėra pagrindo; 2) klausimas dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo S. B., T. E. V. ir kitų asmenų atžvilgiu buvo išspręstas Vilniaus apygardos prokuratūros 2011 m. birželio 17 d. nutarimu, todėl pakartotinai nenagrinėtinas.

Generalinės prokuratūros tarnybinio patikrinimo komisija 2012 m. birželio 18 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 17.9-1835, kurioje buvo įvertinti prokurorų atlikusių, organizavusių ir vadovavusių ikiteisminiam tyrimui byloje Nr. 74-2-00013-10 veiksmai. Generalinės prokuratūros prokurorė O. Z. 2013 m. liepos 26 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje buvo įvertinti prokurorų atlikusių, organizavusių ir vadovavusių ikiteisminiam tyrimui byloje Nr. 88-2-00019-12 veiksmai.

Nurodė, jog iš pareiškėjų teismui pateikto skundo motyvų bei jame nurodytų aplinkybių matyti, kad jie siekia, jog:

1) būtų panaikintos Generalinės prokuratūros 2012 m. birželio 18 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 17.9-1835 (dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 74-2-00013-10) ir 2013 m. liepos 26 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 17.9-1836 (dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 88-2-00019-12);

2) prokurorų L. P., A. K., S. B., G. Č., Š. Š., M. Z. ir A. Ž. atžvilgiu būtų atnaujinti pradėti tarnybiniai patikrinimai ir surašytos tarnybinio patikrinimo išvados;

3) būtų panaikinta Generalinės prokuratūros 2011 m. birželio 21 d. išvada Nr. 17.9.-1343;

4) būtų panaikintas Generalinės prokuratūros 2013 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. 17.2-2591.

Teismas, pasisakydamas dėl skundo reikalavimų, kuriais prašoma panaikinti Generalinės prokuratūros 2012 m. birželio 18 d. tarnybinio patikrinimo išvadą, 2013 m. liepos 26 d. tarnybinio patikrinimo išvadą, 2013 m. vasario 5 d. sprendimą ir įpareigoti Generalinį prokurorą atnaujinti pareiškėjų nurodytų prokurorų atžvilgiu pradėtus tarnybinius patikrinimus, nurodė, jog administracinis teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, pirmiausia privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2–4 punktuose numatytų būdų. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą.

Vertinant pareiškėjų skundo reikalavimus, kuriais prašoma panaikinti minėtas tarnybinio patikrinimo išvadas bei įpareigoti Generalinį prokurorą atlikti naujus tarnybinius patikrinimus, pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog pareigūno nenubaudimas už padarytą ar tariamą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą negali būti laikomas kito privataus asmens įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiam asmeniui neatsiranda teisė kreiptis į teismą reikalaujant tokį pareigūną nubausti. Taigi, nors piliečiams suteikiama teisė inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau jie neturi teisės apskųsti tokių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti nuobaudas, sprendimų (tokia teisė suteikta tikrinamiems pareigūnams). Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo principus, įgyja tik teisę būti informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus, o tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai – atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tokios įstaigos diskrecija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2745/2012, 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492–23/2012 ir kt.).

Teismas nustatė, kad pareiškėjai nesutinka su Generalinės prokuratūros išvadomis, kuriomis buvo įvertinti ikiteisminio tyrimo bylose Nr. 74-2-00013-10 ir Nr. 88-2-00019-12 tyrimus atlikusių, organizavusių prokurorų veiksmai tarnybinės atsakomybės taikymo prasme. Tačiau tokių reikalavimų tenkinimas nedarytų įtakos pareiškėjų teisėms ar interesams, nes iš esmės jis galėtų padaryti įtaką tik asmens, kurio atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas, ir vadovo, davusio nurodymą, teisėms. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtino, kad pareiškėjai buvo informuoti apie atliktus tarnybinius patikrinimus, todėl pripažinta, kad jų teisės būti informuotiems apie atliktus tarnybinius tyrimus nebuvo pažeistos.

Teismas sprendė, jog pareiškėjų skundo reikalavimai, kuriais prašoma panaikinti Generalinės prokuratūros tarnybinio patikrinimo išvadas, taip pat įpareigoti Generalinę prokuratūrą prokurorų L. P., A. K., S. B., G. Č., Š. Š., M. Z. ir A. Ž. atžvilgiu atnaujinti pradėtus tarnybinius patikrinimus administracinio proceso nustatyta tvarka negali būti nagrinėjami, todėl byla dėl šių reikalavimų nutraukta (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 str. 1 p.). Tokią teismo išvadą patvirtino ir teisminė praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-23/2012 ir kt.)).

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad skundžiamas Generalinės prokuratūros 2013 m. vasario 5 d. raštas, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 2 straipsnio 3, 11 dalimis, priskirtinas vidaus administravimo aktui, o ne viešojo administravimo sprendimui, sukeliančiam pareiškėjams konkrečias teisines pasekmes ir galinčiu būti ginčo dalyku administracinėje byloje. Be to, teismui konstatavus, kad pareiškėjų nurodytų prokurorų atžvilgiu tarnybiniai patikrinimai buvo atlikti Generalinės prokuratūros pareigūnų, ir apie tai pareiškėjai buvo tinkamai informuoti, akivaizdu, kad Generalinės prokuratūros 2013 m. vasario 5 d. rašto panaikinimas pareiškėjas nesukels jokių teisinių pasekmių, todėl byla dėl šios skundo reikalavimo nutraukta.

Pasisakydamas dėl skundo reikalavimo panaikinti Generalinės prokuratūros 2011 m. birželio 21 d. išvadą, nurodė, jog ši Generalinės prokuratūros išvada buvo surašyta ištyrus A. J. Ž. skunde nurodytas aplinkybes. Vertinant skundo reikalavimo pobūdį teismas sprendė, kad pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 62 straipsnio 1 dalį, ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui. Prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno procesinio sprendimo pagrįstumas gali būti vertinamas tik baudžiamąjį procesą reglamentuojančių teisės aktų pagrindu prokuroro procesinio sprendimo pagrįstumas negali būti vertinamas kitokia tvarka. Be to, tai, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, pažymėta ir ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje. Taigi, administraciniuose teismuose nespręstini klausimai, susiję su prokuratūros pareigūnų veiksmais vykdant ikiteisminį tyrimą, atsisakant jį atlikti ar vilkinant jį.

Administraciniai teismai nenagrinėja skundų, kuriais siekiama ginčyti teisėsaugos institucijų sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, atsisakymą iškelti administracinę ar baudžiamąją bylą (LVAT 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-882/2011, 2011 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-306/2011 ir kt.).

Iš Generalinės prokuratūros 2011 m. birželio 21 d. išvados matyti, kad A. J. Ž. skundo reikalavimai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo prokurorės S. B. atžvilgiu ir ikiteisminio tyrimo nutraukimo T. E. V. atžvilgiu palikti nenagrinėtais, tai pat nutarta jog nėra pagrindo prokurorės S. B. atžvilgiui pradėti tarnybinį patikrinimą. Teismas konstatavo, kad Generalinės prokuratūros 2011 m. birželio 21 d. išvados dalis dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo (nutraukimo) nelaikytina administraciniu sprendimu, kurio pagrįstumas bei teisėtumas galėtų būti nagrinėjimo dalyku ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 16 str. 2 d.). 2011 m. birželio 21 d. išvados dalis, kurioje atsisakoma prokurorės S. B. atžvilgiu pradėti tarnybinį patikrinimą, kaip jau buvo minėta, jokių teisinių pasekmių pareiškėjams negali sukelti.

Taigi byla dėl skundo reikalavimo, kuriuo buvo prašoma panaikinti Generalinės prokuratūros 2011 m. birželio 21 d. išvadą, nutraukta (ABTĮ 101 str. 1 p.).

Pareiškėjai savo skunduose taip pat pažymėjo, kad neteisėtais prokurorų veiksmais klastojant ikiteisminius tyrimus bylose Nr. 74-2-00013-10 ir Nr. 88-2-00019-12 jiems buvo padaryta didelė žala – pakenkta profesinei reputacijai, apribotos galimybės vykdyti veiklą bei gauti Europos Sąjungos paramą kaimo turizmo plėtrai, patirta neigiamų dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų.

Teismas pažymėjo, jog pagal ABTĮ 10 straipsnį, teismas turi padėti proceso dalyviams realizuoti savo teises, taip pat išaiškinti galimybę tikslinti skundo reikalavimus tokiu būdu, jog būtų realiai apginamos pažeistos teisės ar teisėti interesai. Kita vertus, teisminėje praktikoje ne kartą pažymėta, kad ginčai dėl žalos atlyginimo, kai žala siejama su prokuratūros, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais, atliktais tiriant nusikalstamas veikas bei šioms institucijoms veikiant kaip ikiteisminio tyrimo baudžiamajame procese subjektams, nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją, todėl jie turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. ir 2007 m. gegužės 22 d. nutartys). Taigi teismas sprendė, jog administracinio proceso tvarka pareiškėjų teisės reiškiant reikalavimus dėl jų nurodytos žalos negali būti ginamos.

III. Pareiškėjai M. K., E. R. ir A. J. Ž. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti pareiškėjų skundus.

Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas bylos iš esmės neišnagrinėjo, jos esmės neatskleidė neteisėtai interpretuodamas jų procesinę padėtį šioje administracinėje byloje. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartis yra naikintina todėl, kad ji yra be motyvų, tai, kad pareiškėjai yra šių administracinių santykių dalyviai, pasisakė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi.

Faktinių bylos aplinkybių netinkamas interpretavimas teismo skundžiamoje nutartyje pirmiausia prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, numatytiems administracinės teisės doktrinoje. Suprantamas ir akivaizdus faktas, kad asmens pranešimas apie tarnybinį pažeidimą daromą pareigūno įstatymų nustatyta tvarka, tai yra vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, yra suprantamas kaip oficiali informacija apie pareigūno galbūt daromą tarnybinį nusižengimą, kuris pažeidžia ne to asmens, kuris praneša apie galbūt daromą tarnybinį nusižengimą, teises ir teisėtus interesus, bet kitų, trečiųjų fizinių ar juridinių asmenų teises ir teisėtus interesus, kurie patys dėl nežinomų priežasčių negina savo akivaizdžiai pažeistų teisių ir teisėtų interesų. Papildomai atskirajame skunde nurodomi galbūt pareigūnų atlikti nusižengimai.

Teigia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra be motyvų ir dėl tos priežasties, kad teismas atsisakė nagrinėti administracinę bylą neteisėtai ir nepagrįstai konstatuodamas, kad neva nėra administracinės bylos dalykas prokurorų: L. P., A. K., S. B., G. Č., Š. Š., M. Z., A. Ž. veiksmų teisėtumas klastojant ikiteisminį tyrimą. Nurodė, jog patyrė didelę žalą. Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas neteisėtą ir nepagrįstą nutartį administracinėje byloje, nesilaikė LVAT suformuotos teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose ir pažeidė ABTĮ 58 straipsnio 2 dalį.

Pažymi, jog administracinis teismas, užbaigdamas bylą nutartimi dėl bylos nutraukimo, t. y. procesiniu dokumentu, kuriuo nėra byla išnagrinėjama iš esmės, negali pasisakyti dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo. Nutraukiant bylą negali būti sprendžiamas klausimas dėl to, ar materialinės teisės normos nustato asmeniui besikreipiančiam į teismą su tam tikru reikalavimu teisinių pasekmių atsiradimą šiam asmeniui. Šis klausimas yra susijęs su materialinėmis teisinėmis kreipimosi į teismą prielaidomis, todėl gali būti sprendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant byloje sprendimą. Tuo tarpu sprendžiant bylos nutraukimo klausimą, yra nagrinėjamos tik procesinės prielaidos kreiptis į teismą, nustatytos ABTĮ 101 straipsnyje.

Akcentuoja, jog generalinis prokuroras atsisakė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, tik dėl akių pradėdamas tarnybinį patikrinimą ir jo iš tikrųjų neatlikdamas generalinis prokuroras siekia išvengti administracinės bylos nagrinėjimo teisme. Tai yra siekia pergudrauti administracinį teismą atsisakydamas atlikti savo pareigas ir taip legalizuodamas galbūt nusikalstamus trečiųjų suinteresuotų šioje administracinėje byloje asmenų veiksmus.

Atsakovas nurodo, jog skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi nei vienas pareiškėjų reikalavimas nebuvo patenkintas, todėl šis teismo procesinis dokumentas atitinka jo procesinius interesus. Todėl prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Š. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo netenkinti M. K., E. R. ir A. J. Ž. prašymo, suformuluoto pareiškėjų pasirašytame atskirajame skunde.

Nurodo, jog Generalinė prokuratūra sprendžia dėl savo teisių ar teisėtų interesų galimo pažeidimo ir turi pareigą tik pranešti apie tarnybinius pažeidimus, galimai turinčius nusikalstamų veikų požymių, pateikusiam asmeniui, kaip reaguota į jo pranešimą. Skundžiamoje nutartyje teismo motyvų dėstymo dalyje nėra teiginio, kad Generalinė prokuratūra sprendžia dėl savo teisių ar teisėtų interesų galimo pažeidimo. Todėl, įvertinus, pavyzdžiui, samprotavimus, manytina, kad ne teismas, o atskirąjį skundą rašę asmenys netinkamai interpretuoja faktines administracinės bylos aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjų skundo reikalavimų, kuriais prašoma panaikinti Generalinės prokuratūros 2012 m. birželio 18 d. tarnybinio patikrinimo išvadą, 2013 m. liepos 26 d. tarnybinio patikrinimo išvadą, 2013 m. vasario 5 d. sprendimą ir įpareigoti Generalinį prokurorą atnaujinti pareiškėjų nurodytų prokurorų atžvilgiu pradėtus tarnybinius patikrinimus, taip pat dėl skundo reikalavimo panaikinti Generalinės prokuratūros 2011 m. birželio 21 d. išvadą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi bylą pagal pareiškėjų M. K., E. R. ir A. J. Ž. paminėtus skundo reikalavimus nutraukė.

Nagrinėjamu atveju kyla ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą pagal pareiškėjų skundą.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, nurodo, jog pareiškėjų keliami reikalavimai iš esmės yra susiję su prokurorų veiksmais ikiteisminio tyrimo klausimais.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti <...> prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Taigi, administraciniai teismai nesprendžia jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiu tyrimu. Visi tokio pobūdžio klausimai yra nagrinėjami baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta tvarka, todėl jie spręstini bendrosios kompetencijos teismuose. Kadangi pareiškėjai savo reikalavimus nagrinėjamoje byloje kildina ne iš viešojo administravimo teisinių santykių, o dėl prokurorų veiksmų (neveikimo), susijusių su ikiteisminiu tyrimu bei tarnybiniais patikrinimais, tokie jų reikalavimai negali būti nagrinėjami administraciniame teisme.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Generalinės prokuratūros 2011 m. birželio 21 d. išvados dalis dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo (nutraukimo) nelaikytina administraciniu sprendimu, kurio pagrįstumas bei teisėtumas galėtų būti nagrinėjimo dalyku Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 16 str. 2 d.). Byla dėl skundo reikalavimo, kuriuo prašoma panaikinti Generalinės prokuratūros 2011 m. birželio 21 d. išvadą, pagrįstai nutraukta (ABTĮ 101 str. 1 p.). Teismas taip pat atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjai jiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą kildina iš neteisėtų prokurorų veiksmų atliekant ikiteisminius tyrimus, priėjo pagrįstą išvadą, jog administracinio proceso tvarka pareiškėjų teisės reiškiant reikalavimus dėl jų nurodytos žalos negali būti ginamos.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas turi atsisakyti priimti skundą, kai skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą, teismas turi nutraukti bylą ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2143/2012).

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjų skundo reikalavimai, kuriais prašoma panaikinti Generalinės prokuratūros tarnybinio patikrinimo išvadas, taip pat įpareigoti Generalinę prokuratūrą atitinkamų prokurorų atžvilgiu atnaujinti pradėtus tarnybinius patikrinimus administracinio proceso nustatyta tvarka negali būti nagrinėjami, kadangi tokių reikalavimų tenkinimas nepadarytų įtakos pareiškėjų teisėms ar interesams. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad dėl šių pareiškėjų skundo reikalavimų byla pagrįstai nutraukta (ABTĮ 101 str. 1 p.). Pažymėtina, jog konstatavus, kad pareiškėjų nurodytų prokurorų atžvilgiu tarnybiniai patikrinimai buvo atlikti Generalinės prokuratūros pareigūnų, ir apie tai pareiškėjai buvo tinkamai informuoti, akivaizdu, kad Generalinės prokuratūros 2013 m. vasario 5 d. rašto panaikinimas pareiškėjams taip pat nesukels jokių teisinių pasekmių, nelems pareiškėjų materialinių teisių ir pareigų, todėl byla dėl šio skundo reikalavimo taip pat pagrįstai nutraukta (ABTĮ 101 str. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d.), ne kartą yra pasisakęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku, kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009). Šie LVAT išaiškinimai iš esmės atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą jurisprudenciją. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain). Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, kurioje atsakyta į visus pareiškėjų pagrindinius reikalavimus, pažymi, jog pareiškėjų atskirajame skunde nurodytas argumentas, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra be motyvų, pripažintinas nepagrįstu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų M. K., E. R. ir A. J. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Arūnas Sutkevičius