2K-206-697/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-206-697/2015

Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00521-2012-0 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.26.2.1;

1.1.6.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Artūro Pažarskio ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. kasacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarties.

Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu R. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 7800 Lt (60 MGL dydžio) (2259 Eur) bauda.

Priteista solidariai iš S. N., P. N. ir R. D. civiliniam ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ 2194,84 Lt (635,67 Eur) turtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nuteistojo R. D. apeliacinis skundas atmestas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti S. N. ir P. N., tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

R. D. nuteistas už tai, kad su S. N. ir P. N. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais ir patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. S. N. 2012 m. birželio 29 d., apie 21.30 val., būdamas neblaivus, viešoje vietoje – UAB „Himalaya Laisvė“ priklausančios kavinės „Mojo“, esančios Trakuose, Vytauto g. 17, terasoje – vartojo necenzūrinius žodžius ir demonstravo nepadorius gestus A. L. H. (A. L. H.) bei tuo metu kavinėje buvusiai jo žmonai M. A., grasino, kad A. L. H. ir M. A. verslo čia nebus, kad jie čia negyvens, kad kavinę privers uždaryti; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 21.37 val. mobiliuoju telefonu paskambino R. D. ir pakvietė jį bei P. N. atvykti į kavinę „Mojo“, siekdamas, kad šie prisidėtų prie jo daromos nusikalstamos veikos. Į kavinės „Mojo” terasą atvykus R. D. ir P. N., P. N. sudavė kumščiu nukentėjusiajam A. L. H. į dešiniąją veido pusę, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, o R. D., vartodamas necenzūrinius žodžius, sudavė po vieną smūgį kumščiu M. A. į veidą ir į krūtinę, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, po to metė metalinį kibirėlį į kavinės duris ir įskėlė durų stiklą, taip padarydamas UAB „Himalaya Laisvė“ 2194,84 Lt (635,67 Eur) turtinę žalą.

Kasaciniu skundu nuteistasis R. D. prašo pakeisti abiejų instancijų teismų sprendimus, pritaikyti BK 38 straipsnio 1 dalį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kasatorius mano, kad teismai nepagrįstai netaikė jam BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatų. Iš bylos duomenų matyti, kad netrukus po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. 2012 m. liepos 2 d., atvykęs į policijos komisariatą, jis parašė nuoširdų prisipažinimą apie esmines nusikaltimo aplinkybes, jame nurodė, kad labai gailisi, nori atsiprašyti nukentėjusiųjų ir atlyginti padarytą žalą. Jau pirmoje apklausoje pas ikiteisminio tyrimo pareigūną A. D. prisipažino pažeidęs viešąją tvarką ir patvirtino prisipažinime nurodytas aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu jis aktyviai dalyvavo atliekant proceso veiksmus, siekdamas, kad būtų nustatytos visos nusikalstamos veikos aplinkybės, motyvai ir padariniai. Kasatoriaus parodymų pagrindu buvo suformuluoti galutiniai įtarimai, nes nukentėjusieji iš karto po įvykio negalėjo nurodyti, kas ir kokius veiksmus prieš juos atliko. Be to, akistatos metu A. D. atsiprašė nukentėjusiojo A. L. H., nurodė, kad gailisi dėl tokio savo elgesio ir pažadėjo atlyginti žalą, tą vėliau ir padarė. Teisme kasatorius laikėsi savo parodymų, pateikė duomenis apie savanorišką žalos atlyginimą ir susitaikymo su nukentėjusiaisiais protokolą.

Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jo kaltės prisipažinimas ir parodymų apie esmines nusikalstamos veikos aplinkybes davimas buvo geranoriškas, o teismo teiginys, jog jis prisipažino dėl surinktų įrodymų, prieštarauja nustatytiems faktams. Nuteistojo manymu, jo savanoriškas atvykimas į ikiteisminio tyrimo instituciją ir nuoširdaus prisipažinimo apie padarytą nusikaltimą pateikimas turėjo būti įvertinti kaip pagalba ikiteisminiam tyrimui ir indėlis į teisingo sprendimo byloje priėmimą, o ne kaip dalinis prisipažinimas, teismo klaidinimas ir pan. Toks teismų vertinimas neskatina nusikaltimą padariusių asmenų atvykti į teisėsaugos institucijas, pripažinti kaltę ir padėti išaiškinti nusikalstamas veikas.

Pasak kasatoriaus, teismų išvados, kad jis tik iš dalies prisipažino, nes nenurodė visų įvykio aplinkybių, neatskleidė savo veikos motyvų ir priežasčių, dalį kaltės vertė patiems nukentėjusiesiems, tvirtindamas, kad jie išprovokavo konfliktą, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir suformuotai teismų praktikai. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką teismų vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jie prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2012). Taigi, įstatymas reikalauja esminių įvykio aplinkybių pripažinimo, o ne nukentėjusiųjų versijos ar valstybinio kaltintojo formuluotės atkartojimo. Kiekvienas proceso dalyvis tą pačią situaciją gali atpasakoti taip, kaip jis pats ją užfiksavo ir įsiminė. Pagal nustatytas aplinkybes, konfliktas prasidėjo tarp nukentėjusiųjų ir S. N. Kasatorius į įvykio vietą atėjo vėliau, iš pradžių tarp jo ir nukentėjusiosios M. A. įvyko žodinis konfliktas, po to jis sudavė jai smūgius. Teisme kasatorius įvardijo savo veikos motyvą – labai įsižeidė, kad buvo pastumtas ir apšauktas. Taigi jis nurodė savo veiksmų priežastį ir neneigė kilusių padarinių, tai ir laikytina esminių bylos aplinkybių pripažinimu. Nukentėjusiųjų įvardytas motyvas – rasinės neapykantos kurstymas pirmosios instancijos teisme nepasitvirtino ir šios nuosprendžio dalies niekas neskundė. Todėl teismų išvados, kad kasatorius klaidino teismą, iškraipydamas faktines aplinkybes, siekdamas sušvelninti S. N. teisinę padėtį, neatitinka tikrovės, rodo teismo šališkumą ir lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.

Teismai, netinkamai įvertinę R. D. poziciją, netinkamai taikė ir aiškino BK 38 straipsnio nuostatas. Kaltės pripažinimas (savanoriškas atvykimas į ikiteisminio tyrimo instituciją, nuoširdaus prisipažinimo pateikimas dar iki pranešimo apie įtarimą pareiškimo, nesusipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga), savanoriškas visiškas žalos atlyginimas (neginčijant civilinio ieškinio dydžio), susitaikymas su nukentėjusiaisiais (atsiprašymas ir nukentėjusiųjų raštu išreikšta valia susitaikyti) bei jo asmenybės vertinimas (apibūdinantys duomenys apie šeimą, darbą ir kt.) atitinka atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sąlygas.

Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Šarūnas Astrauskas prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras nurodo, kad abiejų instancijų teismų sprendimai dėl R. D. yra teisėti ir pagrįsti. Teismai padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad atleisti R. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį nėra teisinio pagrindo, nes nėra BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos būtinos šio straipsnio taikymo sąlygos. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Nagrinėjamu atveju tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai, ištyrę bei įvertinę visus byloje esančius įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad nuteistasis R. D. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ne savo noru, bet verčiamas neginčijamų įrodymų, o prisipažindamas nebuvo nuoširdus. Taip pat teismai teisingai konstatavo, kad kasatorius bandė dalį kaltės perkelti patiems nukentėjusiesiems, neva šie patys išprovokavo jį nusikalsti. R. D., neteisingai nurodydamas ir iškraipydamas byloje nustatytas faktines aplinkybes, akivaizdžiai siekė ne tik pateisinti savo nusikalstamus veiksmus ir sušvelninti konfliktą inicijavusio kito nuteistojo šioje byloje S. N. vaidmenį, bet ir suklaidinti teismą.

Nuteistojo R. D. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 38 straipsnio 1 dalies taikymo

BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose numatytos sąlygos. Tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, kad net ir nustačius numatytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas „ad hoc“ (konkrečiu atveju) sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusieji atleido nuteistajam, taip pat nustatytos kitos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, kaip jau minėta, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nepagrįstai neatleido R. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, remdamiesi tuo, jog nėra šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos – kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką.

Kaip jau minėta, pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad taikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, teismai nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą, ir, tik esant visoms šioms sąlygoms, apsvarstyti galimybę taikyti asmeniui atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2011, 2K-589/2011).

Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas nukentėjusiųjų ir nuteistojo R. D. (taip pat ir kitų nuteistųjų) susitarimas dėl žalos atlyginimo ir prašymas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė BK 38 straipsnio nuostatų netaikyti. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo R. D. apeliacinį skundą, ištaisęs BK bendrosios dalies aiškinimo klaidą, pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu. Teismų sprendimai netaikyti BK 38 straipsnio neprieštarauja įstatyme įtvirtintai teismų diskrecijos apimčiai, yra argumentuoti ir atitinka teismų praktiką. Pagal teismų praktiką, tik savanoriškas kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką vertinamas kaip aplinkybė, leidžianti švelninti bausmę ar nuo jos atleisti. Kai kaltininkas duoda tik iš dalies teisingus parodymus ar prisipažįsta tik dėl surinktų įrodymų, nelaikoma savanorišku prisipažinimu. Teismas, spręsdamas, ar yra ši sąlyga, turi įvertinti parodymų visumą, nustatyti, ar kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes ir ar prisipažįsta padaręs veiką ir kaltas dėl padarinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-464/2005, 2K-69/2013). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs R. D. poziciją pirmosios instancijos teisme, padarė išvadą, kad jis tik iš dalies prisipažino padaręs nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje R. D. iki galo neatskleidė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, motyvų bei priežasčių, pripažino sudavęs smūgius nukentėjusiajai ir sugadinęs kavinės turtą, tačiau dalį savo kaltės bandė perkelti nukentėjusiesiems, teigdamas, kad šie patys netinkamai elgdamiesi išprovokavo jo ir kitų bendrininkų smurtinius veiksmus. Tokį nuteistojo R. D. neteisingą bylos faktinių aplinkybių iškraipymą apeliacinės instancijos teismas pripažino kaip teismo klaidinimą, siekiant pateisinti savo nusikalstamus veiksmus ir sušvelninti nusikaltimo iniciatoriaus S. N. vaidmenį darant nusikaltimą. Ši aplinkybė kelia abejonių dėl kaltininko atgailos nuoširdumo bei pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisės taikymo aspektu teismai teisingai taikė BK 38 straipsnio nuostatas ir pagrįstai pripažino, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo taikyti BK 38 straipsnį ir atleisti R. D. nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo R. D. kasacinį skundą.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Artūras Pažarskis

Alvydas Pikelis