A-525-1723-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė

byla Nr. A525-1723/2014

Teisminio

proceso Nr. 3-61-3-02086-2013-5

Procesinio

sprendimo kategorija 4.5; 14.3.3

(S)

LIETUVOS

VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio

29 d.

Vilnius

Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos

pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka

išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. A. ir

atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimo

administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. A. skundą

atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems

suinteresuotiems asmenims H. Z. (H. Z.),

T. T., S. Z., K. Z.,

E. Z. dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti

veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja

S. A. su skundais (I t., b. l. 1-4, 34-36) ir patikslintu

skundu (I t., b. l. 60-65) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį

teismą, prašydama:

1) panaikinti Vilniaus miesto

savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Miesto plėtros

departamento 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. A51-57427(2.14.2.12-MP8)

(toliau – ir Administracijos sprendimas);

2) panaikinti Vilniaus miesto

savivaldybės administracijos 2006 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 30-364 „Dėl

sklypo prie (duomenys neskelbtini) gatvės duomenų nustatymo“ (toliau –

ir Administracijos įsakymas) dalį, kuria leista suformuoti 3650 kv. m ploto

žemės sklypą, pažeidžiant pareiškėjos teisę naudotis naudojamu neprivatizuotu

namų valdos žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Vilniuje;

3) įpareigoti atsakovą priimti sprendimą

suformuoti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotą visą naudojamą namų

valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Paaiškino, kad 1976 m. liepos 4 d. savo

turėtą kooperatinį dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini),

Vilniuje mainų sutartimi su M. M. iškeitė į gyvenamąjį namą

ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Sutartyje nurodyta,

kad šie pastatai yra ant 2 086 kv. m žemės sklypo. Ši sutartis 1976

m. rugsėjo 2 d. buvo įregistruota Vilniaus tarpmiestiniame techninės

inventorizacijos biure. 1994 m. spalio 27 d. Vilniaus miesto Vilkpėdės

seniūnijos valdybos architektas patvirtino namų valdos žemės sklypo ribų planą,

pagal kurį buvo nurodytas visas teisėtai naudojamas žemės sklypas ir atskirai

pažymėtas 2 000 kv. m dydžio žemės sklypas, kurį leista privatizuoti, nes tuo

metu galiojantys teisės aktai neleido privatizuoti didesnio kaip 2 000 kv.

m dydžio namų valdos žemės sklypo. 2000 m. vasario 22 d. buvo sudaryta

valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P0l/2000-22326 tarp Vilniaus

apskrities viršininko ir pareiškėjos, pagal kurią pareiškėja nupirko 2 000

kv. m ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Prie

sutarties esančiame namų valdos žemės sklypo ribų plane, kuris yra neatskiriama

sudedamoji šios sutarties dalis, buvo pažymėta nupirkta žemės sklypo dalis ir

neprivatizuota, viršijanti 2 000 kv. m, sklypo dalis. Pareiškėja ne kartą

kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, Vilniaus apskrities

viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, kur jai buvo

paaiškinta, kad dar nebaigtas žemės nuosavybės grąžinimo procesas, todėl

laisva, t. y. neprivatizuota valstybinė žemė dar negali būti perleista. Kartu buvo

patikinta, kad į neišpirktą valstybinę žemę, kuria naudojasi nuo 1976 m.,

niekas nepretenduoja ir ji niekam negali būti perleista, nes nėra jokių

duomenų, kad ši žemė būtų kam nors priklausiusi ir todėl galėtų būti grąžinta

natūra. Dėl Administracijos sprendimo paaiškino, kad atsakovas nebuvo

susipažinęs su situacija vietoje ir nematė sudarytų planų, iš kurių matyti,

kokio dydžio ir konfigūracijos žemės sklypu ji naudojasi kelis dešimtmečius, o

dėl Administracijos įsakymo paaiškino, kad neprieštarautų, jeigu tretiesiems asmenims

pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį

turtą atkūrimo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nuostatas būtų atkurtos

nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, tačiau jos negalėjo būti atkurtos į pareiškėjos

naudojamo žemės sklypo dalį, juo labiau, kad laisvos valstybinės žemės šioje

vietoje yra pakankamai. Pažymėjo, kad neprašė leisti privatizuoti naują laisvos

valstybinės žemės sklypą, kuriuo niekas nesinaudoja, todėl nėra pagrindo

svarstyti, ar prašomas įsigyti žemės sklypas yra įsiterpęs tarp kitų sklypų, ir

ar jis gali funkcionuoti kaip atskiras žemės sklypas. Sklypas, kurį prašo

leisti privatizuoti, yra prijungtas prie jau 2000 metais privatizuoto žemės

sklypo, o visu žemės sklypu (privatizuotu žemės sklypu ir neprivatizuoto sklypo

dalimi) ji naudojasi keliasdešimt metų. Mano, kad prašymas privatizuoti

naudojamą žemės sklypo dalį turėjo būti sprendžiamas pagal galiojančių Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos

paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, patvirtintų Naudojamų

kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau

– ir Taisyklės) nuostatas, suteikiančias teisę nupirkti naudojamus namų valdų

žemės sklypus, neviršijančius 0,3 ha. Žemės sklypas niekam neturi būti

grąžinamas pagal Atkūrimo įstatymą, nes jokių pretendentų į ją nėra, todėl nėra

jokių kliūčių ir apribojimų leisti pareiškėjai nupirkti naudojamą žemės sklypą,

viršijantį 2 000 kv. m, tačiau neviršijantį 0,3 hektaro. Turi būti

suformuotas ir pareiškėjai parduotas jos naudojamas namų valdos žemės sklypas.

Atsakovas Administracija atsiliepimuose (I

t., b. l. 45-51, 75-84) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad visais atvejais, kai

gaunamas prašymas įsigyti laisvos valstybinės žemės sklypą, savivaldybės

administracija turi įvertinti, ar pageidaujamas įsigyti laisvos valstybinės

žemės plotas yra laikomas įsiterpusiu. Jeigu pageidaujamas įsigyti valstybinės

žemės plotas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d.

nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo

ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 692) 2.15 punkte nustatytų sąlygų, jis

nėra laikomas įsiterpusiu ir negali būti parduodamas ne aukciono tvarka.

Pareiškėjos pageidaujamas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas nelaikytinas

įsiterpusiu. Pagal Nutarimo Nr. 692 2.15 punktą, įsiterpusiu laisvos

valstybinės žemės plotu bus pripažįstamas tik toks plotas, kuris yra įsiterpęs

tarp privačių ar (ir) išnuomotų valstybinių žemės sklypų, kurie turi nustatytas

ribas, kadastro duomenis ir yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjos

prašymas negali būti tenkinamas, nes prašomas pirkti plotas neatitinka

įsiterpusio sąvokos, t. y. nėra įsiterpęs tarp privačių ar valstybinės žemės

sklypų, kurie turi nustatytas ribas, kadastro duomenis ir yra įregistruoti

Nekilnojamojo turto registre. Tik nustačius, jog pageidaujamas laisvos

valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio žemės ploto sąvoką ir gavus

valstybinės žemės patikėtinio sutikimą gali būti priimamas sprendimas leisti

rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo

dokumentui. Pareiškėja kreipėsi į savivaldybę su prašymu leisti rengti žemės

sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, su tikslu

esamą žemės sklypą padidinti ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje

žemėje, kai nėra galimybės suformuoti atskirų žemės sklypų. Pareiškėja nepateikė

įrodymų, kad būtų kreipusis į savivaldybę su kitu prašymu, t. y. prašymu

suformuoti naudojamą namų valdos žemės sklypą, taip pat nepateikė įrodymų, kad

savivaldybė būtų atsisakiusi tokį prašymą svarstyti/tenkinti. Dėl to pareiškėjos

prašymas įpareigoti suformuoti naudojamą namų valdos žemės sklypą šioje

administracinėje byloje neturi būti nagrinėjamas, nes pareiškėjos teisės ir

teisėti interesai nebuvo ir negalėjo būti pažeisti dėl savivaldybės

veiksmų/neveikimo. Jei teismas nuspręstų nagrinėti pareiškėjos prašymą,

paaiškino, kad Administracijos įsakymu suformuotas 3650 kv. m ploto žemės

sklypas nuosavybės teisių atkūrimui pagal iki nacionalizacijos valdytos

teritorijos kartografijos ribas. Į šio suformuoto sklypo (kad. Nr. (duomenys

neskelbtini)) ribas patenka dalis pareiškėjos buvusios namų valdos žemės

sklypo, kurios pareiškėja neįsigijo, tačiau kuri pateko į valstybės išperkamos

žemės kategoriją ir ginčijamu Administracijos įsakymu buvo suformuota

nuosavybės teisių atkūrimui. Kita buvusios namų valdos dalis, kurią pareiškėja

nori įsigyti, yra valstybinės žemės teritorijoje ir norimas įsigyti valstybinės

žemės plotas neatitinka įsiterpusio sąvokos. Remiantis tuo metu, kai buvo

sudaryta 2000 m. vasario 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis,

galiojusiu teisiniu reguliavimu, pareiškėja galėjo įsigyti didesnį nei 0,2 ha

ploto žemės sklypą, tačiau tam turėjo būti išreikšta jos valia, pateikiant

prašymą Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Tačiau pareiškėja

sutiko įsigyti būtent 0,2 ha (2000 kv. m) ploto žemės sklypą ir byloje nėra

duomenų, kad tuo metu būtų pageidavusi įsigyti didesnio ploto žemės sklypą. Tik

tuo atveju, jeigu pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį namų

valdos žemės sklypo ribos įstatymų nustatyta tvarka būtų buvę nuginčytos, būtų

buvę galima spręsti klausimą dėl galimybės performuoti minėtą namų valdos žemės

sklypą. Nenuginčijus Nekilnojamojo turto registre pareiškėjos vardu

įregistruotų sklypo (duomenys neskelbtini) ploto ir ribų, nebuvo

galimybės suformuoti naujas šio sklypo ribas. Atkreipė dėmesį, kad sklypas

naudojamas be jokio teisinio pagrindo. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad prašomą

suformuoti žemės plotą pareiškėja naudoja turėdama kokį nors teisinį pagrindą.

Pagal galiojančių Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos

taisyklių 3 punktą, prie nuosavybės teise priklausančių statinių formuojamas

tik tokio dydžio sklypas, koks yra būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams

eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį,

o ne tokio dydžio, kokio pageidauja pareiškėjai. Tai reiškia, kad net ir tuo

atveju, jeigu būtų iš naujo formuojamas sklypas esamiems statiniams

eksploatuoti, jis būtų tokio dydžio, koks būtinas esamiems statiniams

eksploatuoti, tačiau neviršijant 0,2 ha. Pareiškėjas praleido terminą ginčyti

Administracijos įsakymo dalį. Šiuo įsakymu buvo suformuotas žemės sklypas pagal

kartografiniame plane pažymėtas ribas, t. y. buvusio savininko V.

Z. iki nacionalizacijos turėtos žemės sklypo ribose.

II. Vilniaus apygardos administracinis

teismas 2014 m. vasario 24 d. sprendimu (I t., b. l. 166-172) pareiškėjos S. A. skundą tenkino iš dalies. Panaikino Vilniaus miesto

savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą

Nr. A51-57427(2.14.2.12-MP8) ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės

administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2013 m. gegužės 9 d. prašymą ir

priimti sprendimą. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Iš bylos dokumentų teismas nustatė, kad pagal

2000 m. vasario 22 d. sudarytą valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr.

P01/2000-22326 pareiškėja įsigijo 2 000 kv. m ploto žemės sklypą, esantį

adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 15). 2006 m. kovo 3 d. Administracijos

įsakymu suformuotas 3 650 kv. m ploto žemės sklypas nuosavybės teisių

atkūrimui, kuris priklauso tretiesiems asmenims ir ribojasi su pareiškėjai

priklausančiu žemės sklypu (b. l. 90, 91). 2013 m. gegužės 9 d. pareiškėja,

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir

TPĮ) 21 straipsnio 3 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m.

birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų

pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010

m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 „Dėl Žemės sklypo plano, prilyginamo

detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo

miestų teritorijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), pateikė

prašymą Vilniaus miesto savivaldybei leisti pradėti rengti žemės sklypo (duomenys

neskelbtini), Vilniuje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą,

prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Plano rengimo tikslas –

esamo žemės sklypo padidinimas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje

žemėje, kai nėra galimybės suformuoti atskirų žemės sklypų (b. l. 53). Administracijos

Miesto plėtros departamentas 2013 m. gegužės 20 d. rašte Nr.

A51-S7427(2.14.2.12-MP8) „Dėl papildomo valstybinės žemės ploto priskyrimo prie

sklypo (duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad pareiškėjos prašyme nurodyta

teritorija neatitinka įsiterpusiam laisvos valstybinės žemės plotui keliamų

sąlygų, nes joje galima suformuoti atskirą sklypą (b. l 52).

Teismas vertino, jog įvertinus nurodytus

duomenis matyti, kad pareiškėjos skundo argumentas, jog ji neprašė leisti

įsigyti naują laisvos valstybinės žemės sklypą, kuriuo niekas nesinaudoja,

todėl atsakovas neturi pagrindo svarstyti, ar prašomas įsigyti žemės sklypas

yra įsiterpęs tarp kitų sklypų, paneigiamas aukščiau nurodytomis faktinėmis

aplinkybėmis. Kaip minėta, ginčijamu Administracijos Miesto plėtros

departamento 2013 m. gegužės 20 d. raštu Nr. A51-S7427(2.14.2.12-MP8)

atsakyta į pareiškėjos 2013 m. gegužės 9 d. prašymą leisti pradėti rengti žemės

sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastro Nr. (duomenys

neskelbtini)) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui,

kurio tikslas – esamo žemės sklypo padidinimas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje

valstybinėje žemėje, kai nėra galimybės suformuoti atskirų žemės sklypų (b. l.

53). Taigi šiuo prašymu pareiškėja iš esmės pradėjo naujo žemės sklypo pirkimo

procedūrą.

Teismas rėmėsi TPĮ 21 straipsnio 3 dalies 4 punktu (redakcija,

galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.), ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojusio Aprašo

8, 9.6, 14, 17 punktais, taip pat Aprašo 12, 14, 17 punktais ir darė išvadą,

kad remiantis šiomis nuostatomis, gavusi prašymą pradėti

rengti TPĮ 21 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytą žemės sklypų

planą savivaldybės administracija visų pirma turėjo nustatyti,

ar prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas atitinka

įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką. Vadovaujantis Nutarimo Nr.

692 2.15 punktu laisvos valstybinės žemės plotai,

įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų,

taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių

(gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne

didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo

dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose

teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų,

Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo

sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo

turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami

besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas

žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos

valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų

ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų

valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje

esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar

griovos.

Teismas pažymėjo, kad Administracijos, kaip viešojo

administravimo subjekto, priimtiems administraciniams aktams keliami Lietuvos

Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) įtvirtinti

teisėtumo reikalavimai. Pacitavęs VAĮ 8 straipsnį ir Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus susijusius su

pastarosios nuostatos aiškinimu, teismas nurodė, jog analizuojant skundžiamo Administracijos

sprendimo turinį matyti, kad jis nėra paremtas faktiniais duomenimis, teisės

aktų normomis. Atsakovas formaliai nurodė, kad pareiškėjos prašyme nurodyta

teritorija neatitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto sąlygų, nes joje galima

suformuoti atskirą sklypą, tačiau plačiau neanalizavo faktinės ginčo

situacijos. Iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, ar atsakovas apskritai

analizavo Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte numatytą išimtį dėl žemės ploto, kurį sudaro šlaitas. Iš byloje esančio topografinio

plano, pateiktų fotonuotraukų aiškiai matyti, kad pageidaujamą įsigyti žemės

plotą sudaro šlaitas (b. l. 14, 151-153). Remdamasis tuo, kas išdėstyta,

teismas sprendė, jog Administracijos sprendimas nėra tinkamai pagrįstas

objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, išnagrinėtas

abstrakčiai, nėra tinkamai argumentuotas, jame nenurodyta sprendimo apskundimo

tvarka ir todėl neatitinkantis VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Dėl šių

priežasčių ginčijamas aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies

1 punkte numatytu pagrindu, o atsakovas įpareigotinas pareiškėjos 2013 m.

gegužės 9 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą priimti sprendimą

suformuoti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotą visą naudojamą namų

valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teismas pažymėjo,

jog pareiškėja jį reiškia argumentuodama, kad ji neprivatizuotu žemės sklypu

faktiškai naudojasi keliasdešimt metų. Kaip anksčiau minėta, pareiškėja į

atsakovą kreipėsi dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys

neskelbtini), Vilniuje planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo

dokumentui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja į atsakovą būtų kreipusis su

prašymu suformuoti naudojamą namų valdos žemės sklypą, o atsakovas šiuo

klausimu būtų priėmęs kokį nors sprendimą ar vilkinęs šio prašymo nagrinėjimą,

todėl reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus negali

būti tenkinamas. Pareiškėjos skundo dalis dėl

reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti prašomus veiksmus atmestina.

Atitinkamai nepagrįstais teismas laikė pareiškėjos argumentus, kad atsakovas

turėjo vadovautis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo

ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m.

kovo 9 d. nutarimu Nr. 260.

Dėl reikalavimo panaikinti

Administracijos įsakymo dalį, teismas nurodė, kad jis taip pat negali būti

tenkinamas pareiškėjos keliamo ginčo ribose. Skundžiamu įsakymu suformuotas

žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisių

atkūrimui natūra, apimantis dalį žemės ploto, dėl kurio pareiškėja kelia ginčą,

jau priimti galutiniai sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šį žemės

sklypą (b. l. 95). Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo

įstatymo atkūrimo

tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d.

nutarimu Nr. 1057, 34 ir 106 punkto nuostatas, vienas iš teisinių pagrindų

atkurti nuosavybės teises į miesto žemę natūra yra savivaldybės administracijos

direktoriaus administracinis aktas dėl žemės sklypo duomenų nustatymo ir žemės

sklypo plano patvirtinimo. Taigi, pareiškėjos skundžiamas įsakymas yra priimtas

nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese, kuris

užbaigtas galutiniais sprendimais (b. l. 95) dėl nuosavybės teisių atkūrimo

tretiesiems asmenims, kurių pareiškėja neginčija. Šią aplinkybę teismo posėdyje

patvirtino ir atsakovo atstovė. Remdamasis tuo teismas priėjo išvadą, kad ginčijamas įsakymas realių teisinių

pasekmių pareiškėjai nesukelia ir niekaip nepažeidžia jos teisių. Galiojant

galutiniams sprendimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kurie nėra šios bylos

nagrinėjimo dalykas, pareiškėjos ginčijamo įsakymo dėl sklypo duomenų

panaikinimas bet kokiu atveju jos teisių jokiu būdu apginti negalėtų. Nagrinėdamas

skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar

veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, o pats procesas būtų iš esmės

beprasmis. Konstatavus, jog pareiškėjos teisės skundžiamu įsakymu nebuvo

pažeistos, skundas ir šioje dalyje atmestas.

III. Pareiškėja S. A. pateikė

apeliacinį skundą (I t., b. l. 180-182), kuriuo prašo panaikinti pirmosios

instancijos teismo sprendimą netenkintoje skundo dalyje ir priimti naują

sprendimą šioje dalyje.

Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio

proceso būdu; iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas apelianto naudai.

Apeliaciniame skunde nurodo:

1) Teismas nepagrįstai nurodė, kad

Administracijos įsakymas priimtas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį

turtą atkūrimo procese, kad jis pareiškėjai nesukelia realių teisinių pasekmių

ir niekaip nepažeidžia jos teisių, kad Administracijos įsakymo panaikinimas bet

kokiu atveju negalėtų apginti pareiškėjos teisių. Teismo sprendimas šioje

dalyje nepagrįstas, prieštaringas, nemotyvuotas. Administracijos įsakymu

suformuoto 3 650 kv. m ploto žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys

neskelbtini)) dalis apima pareiškėjos naudojamo žemės sklypo dalį, kurią ji

ketina įsigyti savo nuosavybėn. Nepanaikinus minėto įsakymo dalies, pareiškėja

negalėtų pretenduoti, kad teritorijų planavimo dokumente būtų suformuotas visas

jos naudojamas namų valdos žemės sklypas. Įpareigojus atsakovą priimti

sprendimą suformuoti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotą visą

naudojamą namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje,

būtų atstatytos pažeistos ir ginčijamos pareiškėjos teisės, nes ji teisėtai ir

pagrįstai naudojosi didesniu nei 20 arų žemės sklypo plotu.

2) Tai, kad pareiškėjai buvo suformuotas

ir leistas pirkti privačios nuosavybės teise 2000 metais ne didesnis nei

2000 kv. m. ploto sklypas, nors faktiškai ji naudojosi didesniu, ne jos kaltė,

nes valstybės institucija neleido pretenduoti į didesnį žemės sklypo plotą,

patarė dar laukti. Buvo parengtas planas su aiškiai matomomis ribomis, t. y. privatizuotas

žemės sklypas ir pareiškėjos naudojamas žemės sklypas, nes ten augo ir buvo

sodas. Netenkinta sprendimo dalimi iš esmės pažeistos pareiškėjos teisės,

nuosavybės teisės tretiesiems asmenims grindžiamos ginčytinu ir abejotinu

teismo sprendimu – iš esmės pareiškėjai nieko nežinant apie projektuojamą žemės

sklypą (3650 kv. m.), apie atstatytą nuosavybę bei 1997 m. spalio 31 d. teismo

sprendimą.

3) Teismas netinkamai pritaikė ir

išaiškino materialinės teisės normas, taip pažeidė pareiškėjos teises bei

interesus.

Atsakovas Administracija pateikė

atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą (II t., b. l. 1-6), kuriuo prašo Vilniaus

apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą dalyje, kuria

pareiškėjos S. A. prašymas panaikinti Vilniaus miesto

savivaldybės administracijos 2006 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 30-364 „Dėl sklypo

prie (duomenys neskelbtini) gatvės duomenų nustatymo“ dalį, kuria leista

suformuoti 3 650 kv. m ploto žemės sklypą, ir įpareigoti atsakovą priimti

sprendimą suformuoti visą naudojamą namų valdos žemės sklypą (duomenys

neskelbtini), Vilniuje, atmestas kaip nepagrįstas, palikti nepakeistą, o

pareiškėjos (apeliantės) S. A. apeliacinį skundą atmesti

kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo

šiuos argumentus:

1) Nors apeliaciniame skunde pareiškėja

nurodė, kad teismo sprendimas dalyje dėl Administracijos įsakymo yra

nepagrįstas, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėjos prašymas

panaikinti įsakymo dalį negali būti tenkinamas, nes ginčijamu įsakymu teisėtai

suformuotas sklypas nuosavybės teisių atkūrimui, o tai, kad pareiškėja

pageidautų valdyti didesnio ploto žemės sklypą, svetimo sklypo sąskaita,

nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą įsakymą, kurias priimtas pagal teisės aktų

reikalavimus. Be to, pareiškėja nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo,

įrodančio, kokios teisės akto nuostatos arba kokios procedūros buvo pažeistos

priimant Administracijos įsakymą, neginčija šio Administracijos įsakymo

pagrindu priimtų Vilniaus apskrities viršininko sprendimų, kurių pagrindu buvo

atkurta žemė pretendentams. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja nėra pateikusi

į bylą, dokumentų įrodančių, kokiu teisiniu pagrindu ji naudojasi didesniu nei

2 000 kv. m ploto žemės sklypu.

2) Dėl įpareigojimo suformuoti naudojamą

namų valdos žemės sklypą, pažymi, jog pareiškėja apeliaciniame skunde nurodė,

kad teismai netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, taip

pažeidė pareiškėjos teises bei interesus, tačiau nenurodė, nei kokias materialinės

teisės normas pažeidė teismas, nei kuo tas pažeidimas pasireiškė. Kaip pažymėta

teismo sprendime „pareiškėja į atsakovą kreipėsi dėl leidimo pradėti rengti

žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje planą, prilyginamą

detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja

į atsakovę būtų kreipusis su prašymu suformuoti naudojamą namų valdos žemės

sklypą, o atsakovė šiuo klausimu būtų priėmusi kokį nors sprendimą ar vilkinusi

šio prašymo nagrinėjimą, todėl negali būti tenkinamas skundo reikalavimas dėl

įpareigojimo atlikti veiksmus“. Taigi teismas teisingai vertino faktines

aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą šioje reikalavimų dalyje. Kaip

nustatyta byloje, pareiškėjos sklypas jau yra suformuotas ir ji 2000 m. vasario

22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. P01/2000-22326

pagrindu įsigijo būtent 2000 kv. m. ploto žemės sklypą. Į Administracijos

įsakymu suformuoto sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas

patenka nedidelė dalis pareiškėjos buvusios namų valdos žemės sklypo, kurios ji

neįsigijo. Pareiškėjos prašymas negalėtų būti tenkinamas ir dėl kitų

aplinkybių. Pirma, pareiškėja nėra nuginčijusi 2000 m. vasario 22 d.

valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties. Remiantis sutarties

sudarymo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu, pareiškėja galėjo įsigyti didesnį

nei 0,2 ha ploto žemės sklypą, tačiau tam turėjo būti išreikšta pareiškėjos

valia, pateikiant prašymą Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Kaip

matyti iš byloje esančios 2000 m. vasario 22 d. sutarties Nr. P01/2000-22326 turinio,

pareiškėja sutiko įsigyti būtent 0,2 ha (2000 kv. m) ploto žemės sklypą, byloje

nėra duomenų, kad tuo metu pareiškėja būtų pageidavusi įsigyti didesnio ploto

žemės sklypą. Antra, Nutarimo Nr. 260 2.15 punkte nustatyta, kad „namų valdų

žemės sklypai formuojami pagal žemės sklypų planus, parengtus žemės sklypų

planų, esančių gyvenamojo namo kadastro duomenų byloje, pagrindu, jeigu namų

valdos žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta ir pateikta apskrities

viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritoriniam žemėtvarkos

skyriui iki 2009 m. gruodžio 31 dienos“. Taigi, pareiškėjai negalėtų būti formuojamas

sklypas pagal buvusios namų valdos techninės apskaitos byloje esantį žemės

sklypo planą. Trečia, pareiškėja nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre

įregistravo į 2000 kv. m. ploto žemės sklypą. Remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo

turto registro įstatymo 4 straipsniu, nenuginčijus Nekilnojamojo turto registre

S. A. vardu įregistruotų sklypo (duomenys neskelbtini)

ploto ir ribų, nebuvo ir nėra galimybės suformuoti naujas šio sklypo ribas.

Atsakovas Administracija taip pat

pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 190-195), kuriuo prašo Vilniaus

apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą dalyje, kuria

nuspręsta panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto

plėtros departamento 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr.

A51-57427(2.14.2.12-MP8) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės

administraciją pareiškėjos S. A. 2013 m. gegužės 9 d. prašymą

išnagrinėti iš naujo ir priimti sprendimą, panaikinti ir priimti naują

sprendimą, kuriuo pareiškėjos S. A. skundą dėl Vilniaus

miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2013 m. gegužės

20 d. sprendimo Nr. A51-57427(2.14.2.12-MP8) panaikinimo ir įpareigojimo iš

naujo išnagrinėti pareiškėjos 2013 m. gegužės 9 d. prašymą ir priimti sprendimą

atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliacinį skundą grindžia šiais

argumentais:

1) Teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes,

neteisingai aiškino ir taikė Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatas, todėl

nepagrįstai panaikino Administracijos sprendimą ir įpareigojo iš naujo

nagrinėti pareiškėjos prašymą ir priimti sprendimą. Tiek TPĮ 21 straipsnio 3

dalies 4 punkte, tiek ir Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatyta pagrindinė

ir esminė sąlyga, jog tik tuomet, kai nėra galimybės suformuoti atskirą sklypą,

įvertinus kitas 2.15 punkte nurodytas sąlygas, gali būti leidžiama rengti žemės

sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, su tikslu

esamą žemės sklypą padidinti ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje

žemėje. Todėl net ir tuo atveju, jei laisvos valstybinės žemės plotą sudaro

šlaitai ar griovos, tačiau tame plote yra galimybė suformuoti atskirą žemės

sklypą, toks valstybinės žemės plotas nelaikytinas įsiterpusiu. Nustačius, kad

yra galimybė suformuoti atskirą žemės sklypą, kitų sąlygų (pvz. dėl šlaitų,

griovų) buvimas neturi jokios įtakos. Išdėstytos aplinkybės paneigia teismo

išvadą, kad atsakovas turėjo plačiau išanalizuoti Nutarimo 2.15 punkte numatytą

išimtį dėl žemės ploto, kurį sudaro šlaitas. Be to, visiškai neaišku, kuo

remdamasis teismas nustatė, kad pareiškėjos pageidaujamą įsigyti valstybinės

žemės plotą sudaro šlaitas. Šią aplinkybę teismas neteisingai nustatė remdamasis

vien 1993 m. topografinio plano schema, bet neįvertino viso topografinio plano

schemos, kurioje pažymėtos aukščio altitudės ir iš jų akivaizdžiai matyti, kad tiek

pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, tiek jos pageidaujamo

įsigyti žemės ploto paviršiaus reljefas yra banguotas, netolygus.

2) Dėl teismo argumentų, jog

Administracijos sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų

individualiam administraciniam aktui, nurodo, kad pareiškėjos 2013 m. gegužės 9

d. prašymas (leisti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų

planavimo dokumentui, su tikslu esamą žemės sklypą padidinti ne daugiau kaip 6

arais laisvoje valstybinėje žemėje, kai nėra galimybės suformuoti atskirų žemės

sklypų) netenkintas Administracijos Miesto plėtros departamentui išnagrinėjus

ir įvertinus visas šio prašymo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes ir

jas kvalifikavus pagal ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės

normas. Ginčijamame sprendime išdėstyti aiškūs ir pakankami prašymo netenkinimo

motyvai (t. y. nustatyta, kad pareiškėjos prašyme nurodyta teritorija

neatitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nurodytų sąlygų, nes joje galima

suformuoti atskirą sklypą); nurodyta ginčo teisinius santykius reglamentuojanti

teisės norma, kuria grindžiamas atsisakymas (Nutarimo Nr. 692 2.15 punktas, ir išvardintos

šio punkto nuostatos, kurios sudaro pagrindą netenkinti pareiškėjos prašymo).

Atsakovo nuomone, netenkinus prašymo, turi būti nurodomi aiškūs ir pakankami,

pagrįsti konkrečia teisės norma, prašymo netenkinimo motyvai, tačiau neprivaloma

smulkmeniškai aptarti visų įstatyme aprašytų sąlygų taikymo ir netaikymo

galimybių. Be to, teismo sprendime nepagrįstai konstatuota, kad Administracijos

sprendime nenurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Ji buvo nurodyta. Tačiau net

ir tuo atveju, jeigu apskundimo tvarka būtų buvusi nenurodyta, šis pažeidimas

neturėtų būti laikomas esminiu, jei tai nesutrukdė pareiškėjui ginti tariamai

pažeistas teises savo, nesuvaržė teisės kreiptis į teismą ir tai buvo padaryta

nepraleidus terminų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

praktiką, ne bet koks formalus VAĮ 8 straipsnio nuostatų pažeidimas sąlygoja

individualaus administracinio sprendimo panaikinimą, o tik toks, kuris esmingai

pažeidžia kokio nors teisės subjekto teises ar įstatymo saugomus interesus.

Pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju faktinės aplinkybės nepasikeitė ir pareiškėjos

prašomas įsigyti plotas neatitinka įsiterpusio sąvokos, nes yra galimybė

suformuoti atskirą sklypą. Todėl pakartotinis pareiškėjos prašymo svarstymas

jos teisėms ir interesams jokios įtakos neturės.

Pareiškėja S. A. atsiliepime

į atsakovo Administracijos apeliacinį skundą (II t., b. l. 8-10), prašo jį

atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą pateikia

šiuos argumentus:

1) Atsakovo elgesys formuojant naujų

sklypų ribas rodo, kad valdininkai turėjo tam tikrą suinteresuotumą, galimai

materialinį. Tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims buvo formuojamas ne

vienas žemės sklypas, o keli žemės sklypai, kurie vėliau buvo parduodami.

2) Administracijos sprendimo turinys nėra

paremtas faktiniais duomenimis ir teisės aktų normomis, Administracija

formaliai nurodė, kad pareiškėjos prašyme nurodyta teritorija neatitinka Nutarimo

Nr. 692 2.15 punkto sąlygų, nes joje galima suformuoti atskirą žemės sklypą, detaliau

nebuvo paaiškinta faktinės ginčo aplinkybės, neįvertinta, kad ginčijamo žemės

ploto dalį sudaro kalno šlaitas, nors tai patvirtina byloje pateiktas

topografinis planas ir foto nuotraukos. Pareiškėja neprašė leisti parduoti

naują laisvos valstybinės žemės sklypą, todėl nėra teisinio pagrindo svarstyti,

ar prašomas įsigyti žemės sklypas yra įsiterpęs tarp kitų žemės sklypų, ir ar

jis gali funkcionuoti kaip atskiras žemės sklypas. Pareiškėja, remdamasi

Taisyklių 2.1, 5 punktais, prašė įsigyti nuosavybėn (pirkti), jeigu naudojamas

namų valdos žemės sklypas yra didesnis kaip atitinkamai 0,2 hektaro.

3) Dėl Administracijos įsakymu

suformuoto 3650 kv. m sklypo nurodo, jog formuojant šį sklypą iš dviejų sklypo

pusių yra laisvos valstybinės žemės, tad nebuvo pagrindo dalies žemės paimti ir

prijungti iš pareiškėjos naudojamo sklypo dalies. Taip buvo suformuotas nekompaktiškos

formos sklypas, dėl jo suformavimo pradėti ginčai su kaimynais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl

galimybės pareiškėjai padidinti esamą žemės sklypą ne daugiau kaip 6 arais

laisvoje valstybinėje žemėje, taip pat dėl Vilniaus miesto savivaldybės

administracijos 2006m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 30-364 „Dėl sklypo prie (duomenys

neskelbtini) gatvės duomenų nustatymo“, kuriuo suformuotas naujas žemės

sklypas ir į kurį patenka dalis žemės, į kurią pretenduoja pareiškėja.

Atsižvelgiant į kilusio ginčo pobūdį vertintina, jog esminis ginčo aspektas yra

tai, ar pareiškėjos siekis padidinti esamą žemės sklypą ne daugiau kaip 6 arais

laisvoje valstybinėje žemėje yra galimas atsižvelgiant į šiuos santykius

reglamentuojančius teisės aktus.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta,

kad pareiškėja su prašymu į atsakovą dėl esamo žemės sklypo padidinimo ne

daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje kreipėsi 2013 05 09 (t. 1

b.l. 53). Su šiuo prašymu pateikta ištrauka iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus

miesto plano patvirtina, jog pareiškėja pageidavo turimą žemės sklypą padidinti

apie 300 m2 žemės plotu (t. 1 b.l. 56). Nurodyto suvestinio

skaitmeninio Vilniaus miesto plano duomenys taip pat tvirtina, jog dalis

pareiškėjos pageidaujamos papildomai įsigyti žemės (jos šiaurinė dalis,

trikampio formos) patenka į privatizuotą tretiesiems suinteresuotiesiems

asmenims nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą Nr. (duomenys

neskelbtini) (t. 1 b.l. 56). Likusi pareiškėjos pageidaujamos įsigyti žemės

dalis iš rytų pusės ribojasi su pareiškėjos nuosavybės teise turima namų valda,

iš pietų ir vakarų pusės ribojasi su laisva valstybine žeme.

Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos

Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1999m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės

žemės sklypų pardavimo ir nuomos“.

Pareiškėjos prašymo pateikimo metu bei

šio prašymo sprendimo metu galiojęs Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio

3 dalies 4 punktas numatė galimybę miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta

tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriui patvirtinti žemės

sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kuriuo

esamas žemės sklypas padidinamas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje

žemėje, kai nėra galimybės suformuoti atskirą sklypą. Šiuo metu iš esmės

analogiška nuostata įtvirtinta Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6

dalies 5 punkte.

Pareiškėjos prašymo pateikimo metu bei

šio prašymo sprendimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999m.

birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės

sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktas (2011 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 323 redakcija,

įsigaliojusi nuo 2011m. kovo 27d.) nustatė, kad laisvos valstybinės žemės

plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės

sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių

(gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne

didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus

suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha - kitose teritorijose, jeigu

šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės

tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti

parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre

įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių

valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas,

kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės

plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų

valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės

žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų

sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.

Analizuojant aukščiau pateiktą

reglamentavimą konstatuotina, jog pirma sąlyga, leidžianti pradėti turimo žemės

sklypo padidinimą – žemė, kuria siekiama padidinti turimą žemės sklypą, turi

būti laisva valstybinė žemė.

Nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta

anksčiau, dalis žemės, į kurią pretenduoja pareiškėja, patenka į privatizuotą

žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1 b.l. 56). Šis žemės

sklypas suformuotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus

2006m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 30-364 ir į jį atkurtos nuosavybės teisės

tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko 2006m.

lapkričio 15d. sprendimais Nr. 2.4-01-4581, 2.4-01-4579, 2.4-01-4580 ir

2.4-01-4582 (t. 1 b.l. 95). Duomenų apie tai, kad Vilniaus apskrities

viršininko 2006m. lapkričio 15d. sprendimai yra kaip nors pakeisti ar

panaikinti, byloje nėra. Todėl konstatuotina, jog į žemės sklypą Nr. (duomenys

neskelbtini) patenkanti žemė nėra laisva valstybinė žemė, todėl šios žemės

sąskaita negali būti didinamas pareiškėjos turimas žemės sklypas. Galiojantys

teisės aktai nenumato galimybės privačios žemės sąskaita didinti turimą žemės

sklypą.

Pasisakant dėl pareiškėjos argumentų,

kad jos teisės buvo pažeistos dar tada, kai žemė, į kurią pretenduoja

pareiškėja, buvo įtraukta į žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)

sudėtį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006m. kovo 3

d. įsakymu Nr. 30-364, teisėjų kolegija pažymi, kad tokie pareiškėjos

argumentai nėra pagrįsti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad žemės sklypo Nr. (duomenys

neskelbtini) formavimo metu pareiškėja buvo išreiškusi kokį nors interesą į

ginčo žemę. Byloje turimi įrodymai leidžia konstatuoti, kad pareiškėja iki

žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) suformavimo buvo išreiškusi

valią išsipirkti 2000 m2 ploto žemės sklypą (namų valdą) ir šis

valios pareiškimas buvo įgyvendintas 2000m. vasario 22d. valstybinės žemės

(miško) pirkimo-pardavimo sutartimi (t. 1 b.l. 15, 16, 67-69).

Dėl nurodytų argumentų konstatuotina,

jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos

skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės

administracijos 2006 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 30-364 dalį. Dėl tų pačių

argumentų atsisakytina tenkinti ir pareiškėjos apeliacinį skundą.

Sprendžiant ginčą dėl pareiškėjos

pageidaujamos žemės dalies, kuri nepatenka į privataus žemės sklypo Nr. (duomenys

neskelbtini) ribas, ir yra laisva valstybinė žemė, būtina įvertinti ar ši

žemė atitinka įsiterpusios žemės požymius, t.y. ar ji atitinka Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 1999m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos

paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte numatytas

kitas sąlygas.

Suvestinio skaitmeninio Vilniaus miesto

plano duomenys patvirtina, jog pareiškėjos pageidaujamos įsigyti žemės dalis iš

rytų pusės ribojasi su pareiškėjos nuosavybės teise turima namų valda, iš pietų

ir vakarų pusės ribojasi su laisva valstybine žeme, iš šiaurės ribojasi su

privačiu žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1 b.l. 56).

LR Vyriausybės 1999m. birželio 2 d.

nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo

ir nuomos“ 2.15 punkte numatyta, kad įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris

ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu,

išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų

valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės

žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų

sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.

Suvestinis skaitmeninis Vilniaus miesto

planas vienareikšmiškai patvirtina, kad pareiškėjos pageidaujamas žemės sklypas

iš pietų ir vakarų pusės ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos

valstybinės žemės plotu, kas leidžia teigti, jog žemės sklypas nelaikytinas

įsiterpusiu žemės sklypu. Tačiau darant tokią išvadą kartu būtina įvertinti, ar

ginčo žemė nepatenka į LR Vyriausybės 1999m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692

„Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15

punkte numatytą išimtį – „išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų

ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba

išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje

vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta,

šlaitai ar griovos“.

Akivaizdu, kad pareiškėjos pageidaujama

įsigyti žemė pagal savo formą nėra siaura juosta. Tačiau pateiktas ginčo

vietovės topografinis planas (t. 1 b.l. 14) bei fotonuotraukos (t. 1 b.l.

150-153) leidžia teigti, jog ginčo žemė nėra lygus žemės paviršius, todėl

būtina įvertinti ar ginčo žemė nepriskirtina šlaitams ir griovoms.

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas

nurodo, kad griova tai gili, plati vandens išgrauža, griūvantis upės skardis, o

šlaitas tai kalno, daubos šonas, skardis. Skardis šiame žodyne nurodomas kaip

status šlaitas, krantas, stati atkalnė. Žodis status pagal Dabartinės lietuvių

kalbos žodyną suprantamas kaip tiesiai (arba beveik tiesiai) aukštyn kylantis.

Lingvistiniu metodu aiškinant LR

Vyriausybės 1999m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties

valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte numatytą išimtį ir

įvertinusi ginčo vietovės topografiniame plane (t. 1 b.l. 14) bei

fotonuotraukose (t. 1 b.l. 150-153) užfiksuotus duomenis, kolegija sprendžia,

kad ginčo žemė nėra priskirtina griovoms, nes byloje nėra surinkta jokių

duomenų, kad ginčo žemėje būtų gili, plati vandens išgrauža ar griūvantis upės

skardis. Taip pat kolegija sprendžia, jog ginčo žemė nepriskirtina šlaitams,

nes byloje nėra surinkta jokių duomenų, kad ginčo žemėje būtų koks nors kalno

šlaitas, daubos šonas, status šlaitas, krantas ar stati atkalnė. Byloje

surinkti duomenys leidžia teigti, jog ginčo žemės nėra lygi, ji yra kalvota,

tačiau toks žemės reljefas, kolegijos vertinimu, netrukdo tokioje žemėje suformuoti

atskirą žemės sklypą, todėl ginčo žemei LR Vyriausybės 1999m. birželio 2 d.

nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo

ir nuomos“ 2.15 punkte numatyta išimtis netaikytina.

Dėl išdėstytų argumentų kolegija

sprendžia, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2013m. gegužės 20d.

sprendimu Nr. A51-57427-(2.14.2.12-MP8) pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos

2013m. gegužės 9d. prašymą. Atitinkamai kolegija vertina, jog pirmosios

instancijos teismas nepakankamai įsigilino į byloje surinktus įrodymus bei

netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, dėl ko priėmė iš dalies

nepagrįstą sprendimą, kuris apeliacinės instancijos teismo, tenkinant atsakovo

apeliacinį skundą, keičiamas.

Teismo kolegija, vadovaudamasi

Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 143

straipsniu,

n

u t a r i a

Pareiškėjos S. A. apeliacinį

skundą atmesti.

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės

administracijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio

teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalį, kuria buvo

tenkintas pareiškėjos skundas ir panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės

administracijos Miesto plėtros departamento 2013 m. gegužės 20 d. sprendimas

Nr. A51-57427(2.14.2.12-MP8) bei Vilniaus miesto savivaldybės

administracija įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2013 m. gegužės 9 d.

prašymą ir priimti sprendimą, panaikinti ir šioje dalyje pareiškėjos S. A. skundą atmesti.

Likusioje dalyje Vilniaus apygardos

administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis

Alechnavičius

Artūras

Drigotas

Ramūnas

Gadliauskas