A-2442-756/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2442-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04315-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 16.4; 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. D. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. D. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus 2014 m. liepos 7 d. įsakymą Nr. 1P-881 „Dėl L. D. atleidimo iš pareigų“; 2) grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas; 3) priteisti pareiškėjui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką; 4) priteisti pareiškėjui iš atsakovo 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamu įsakymu buvo atleistas iš Kauno teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigų, nes savo poelgiu ne tarnybos metu diskreditavo muitinės pareigūno vardą. Muitinės inspektoriumi pareiškėjas dirbo beveik 18 metų, per visą tarnybos laikotarpį kruopščiai ir sąžiningai atliko savo pareigas, visą tą laikotarpį tarnybines pareigas atliko ir privatų gyvenimą tvarkė taip, kad nenukentėtų muitinės vardas. Šiuo atveju įvykęs konfliktas su A. B. buvo privataus pobūdžio, jis niekaip nesusijęs su tarnyba teritorinėje muitinėje, o tarnybinio patikrinimo išvadoje išvardinti veiksmai nesusiję su pareiškėjo kaip pareigūno darbu ar muitinės veikla (konfliktas įvyko dėl asmeninių ir šeimyninių priežasčių, t. y. dėl A.

B. buvusios sutuoktinės R. B., kuri tuo metu buvo jo draugė; A. B., būdamas išsituokęs ir pavydėdamas gerų santykių su R. B., nuolatos žemino savo buvusią žmoną ir pareiškėją, rašė įžeidžiančias ir žeminančias SMS žinutes, taip išprovokavo pareiškėją atsakyti tuo pačiu). Šiais savo veiksmais pareiškėjas nesiekė diskredituoti ir nediskreditavo muitinės pareigūno vardo, nesiekė pakenkti muitinės pareigūno garbei ir orumui. Pareiškėjo teigimu, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2014 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 1B-138 sudaryta komisija (toliau – ir Komisija), surašydama tarnybinio patikrinimo išvadą, neatsižvelgė į tai, kad įžeidžiančio ir grasinančio pobūdžio žinutes pareiškėjas A.

B. rašė tik pastarojo išprovokuotas, taip pat į tai, kad A. B. buvo jį sumušęs, už ką pripažintas kaltu ir nubaustas. Šias aplinkybes patvirtina 2009 m. spalio 7 d. apžiūros protokolas iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, tačiau tarnybinio patikrinimo išvadoje į šias aplinkybes neatsižvelgta, apie tai net neužsiminta. Tokio pobūdžio žinutes A. B. pareiškėjui į telefoną rašė maždaug iki 2012 m. lapkričio mėnesio, tačiau pareiškėjas daugelio žinučių su grasinimais nužudyti, necenzūriniais žodžiais savo telefone neišsaugojo.

Komisija taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjas ilgą laiką nereagavo į nuolatinius A. B. grasinimus ir įžeidinėjimus ir tik po ilgo laiko tarpo, neatlaikęs A. B. pastovaus terorizavimo ir grasinimo žinutėmis, atsakė jam tuo pačiu. Pareiškėjas nenorėjo žinutėmis įbauginti A. B. ar kitaip jam pakenkti, tik atsakė analogiškomis priemonėmis. Pareiškėjo teigimu, A. B. žinojo, kad jis yra muitinės pareigūnas, tokiu būdu jis norėjo pakenkti, išprovokavo atsakyti į SMS žinutes, o po to kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo jo atžvilgiu, nors prieš tai į klausimą, kodėl siunčia žinutes, atsakė, kad už įžeidžiančio ir grasinančio pobūdžio žinutes nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Pareiškėjas, nebūdamas teisininku, nesuvokė, kad už tokio pobūdžio žinučių rašymą gali iškilti baudžiamoji atsakomybė. Dėl A. B. jam rašytų grasinančio pobūdžio žinučių ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, nes pareiškėjas žinutes laikė nereikšmingomis, ne visas jas išsaugojo, nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo A. B. atžvilgiu. Taikiai susitarti su A. B. nepavykdavo. Be to, pareiškėjo teigimu, būtent A. B. žinutėse neigiamai minėdamas muitinės vardą, stengėsi pažeminti jį kaip muitinės pareigūną bei sumenkinti muitinės autoritetą.

A. B. rašytos nepagarbaus ir įžeidžiančio turinio žinutės, patvirtina jau susiformavusį žeminantį požiūrį į muitinės sistemą, todėl jo akyse sumenkinti muitinės autoriteto pareiškėjas negalėjo. Vienas iš teisinės valstybės principų yra įstatymų galiojimas ir taikymas visiems asmenims vienodai. Pareiškėjo teigimu, yra buvę atvejų, kai muitinės pareigūnams, padariusiems nusikaltimus, naudojusiems prieš kitą asmenį ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą, ir po to atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės, nebuvo taikomas atleidimas iš tarnybos.

Tokie jų veiksmai Komisijos nebuvo įvertinti kaip etikos pažeidimas ir muitinės pareigūno vardo diskreditavimas. Kaip pavyzdį pareiškėjas nurodo administracinę bylą Nr. A-369/2007, kurioje muitinės pareigūnas sumušė savo žmoną. Tokia veika buvo kvalifikuota kaip nusikalstama, tačiau nukentėjusiajai ir kaltininkui susitaikius, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Minėtas muitinės pareigūnas nebuvo atleistas iš tarnybos, kaip diskreditavęs pareigūno vardą, dalyvavo konkurse aukštesnėms pareigoms užimti. Dėl neteisėto atleidimo iš tarnybos, pareiškėjas patyrė didelį nervinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, todėl susirgo, pakilo kraujospūdis, svaigo galva, jautė kūno silpnumą ir buvo paguldytas į Kauno klinikinės ligoninės stacionarą, vėliau buvo skirta reabilitacija, gydėsi ambulatoriškai.

Dėl neteisėto atleidimo iš tarnybos patyrė pažeminimą, nes Komisija nepagrįstai konstatavo, jog jis sulaužė priesaiką, diskreditavo muitinės pareigūno vardą ir taip pažemino jį, kaip muitinės pareigūną. Taip pat bendradarbių, artimųjų ir pažįstamų akyse pablogėjo jo reputacija, jų akyse jis tapo bedarbiu, asmeniu už prasižengimus atleistu iš tarnybos. Dėl neteisėto atleidimo iš tarnybos patirto streso susirgo ir sumažėjo jo bendravimo galimybės, kadangi turėjo gydytis stacionare. Todėl patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 50 000 Lt.

Atsakovas Muitinės departamentas su skundu nesutiko ir atsiliepime (b. l. 22–26) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsakovo manymu, pareiškėjo argumentai, kad jo įvykdyti veiksmai, pasireiškę Lietuvos Respublikos piliečio bauginimu, panaudojant psichinę prievartą, įvykdyti ne tarnybos metu ir dėl asmeninių priežasčių, neturi reikšmės vertinant pareiškėjo veiksmus kaip diskredituojančius muitinės pareigūno vardą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-114/2007). Pareiškėjas, būdamas statutinis muitinės pareigūnas, Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d.

įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-76-923/2014 pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 2 dalyje (žmogaus terorizavimas grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą). Tarnybinio patikrinimo medžiagoje esantys baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad L. D. sistemingai ir sąmoningai, ilgiau nei mėnesį, grasino kitam asmeniui fiziniu susidorojimu, taip pat žemino šį asmenį, vartodamas necenzūrinio ir įžeidžiančio pobūdžio žodžius.

Pareiškėjo veiksmai išsamiai ištirti Kauno apylinkės teismo ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuota, kad L. D. padarė BK 145 straipsnio 2 dalyje nustatytas veikas, veikdamas tiesiogine tyčia. Neabejotina, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyti pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis ir teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų tiek jų tarnybos, tiek ne tarnybos metu. Tokie neteisėti statutinio valstybės tarnautojo – muitinės pareigūno veiksmai menkina ne tik nukentėjusįjį asmenį, patį taip besielgiantį pareigūną, bet ir instituciją, kurioje tarnauja statutinis muitinės pareigūnas, t. y.

Lietuvos Respublikos muitinę; daro neabejotiną žalą muitinės įvaizdžiui piliečių akyse. Apie L. D. veiksmus ir faktą, jog tai daro būtent muitinės pareigūnas, žinojo ir pašaliniai asmenys, t. y. ne tik pats nukentėjusysis, bet ir jo brolis, kurie susidarė neigiamą nuomonę ne tik apie patį pareiškėją, bet ir apie instituciją, kurioje jis tarnauja. Atsakovas pareiškėjo argumentą, kad jo veiksmai buvo atsakas jį išprovokavusiam nukentėjusiajam asmeniui už pastarojo 2009 m. įvykdytas nusikalstamas veikas pareiškėjo atžvilgiu, vertina kritiškai, nes pareiškėjo minimi nukentėjusiojo nuo jo nusikalstamos veikos asmens veiksmai buvo įvykdyti dar 2009 m., taigi nuo 2009 m. iki pareiškėjo veiksmų 2012 m. praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, be to, pareiškėjas dėl 2009 m.

įvykių kreipėsi į teisėsaugos institucijas, t. y. apgynė save įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas dirbo statutinėje valstybės tarnyboje ir savo darbe nuolat susidurdavo su asmenimis, pažeidžiančiais teisės aktų reikalavimus, pagal savo pareigas ir darbo patirtį neabejotinai žinojo, kad teisės aktų pažeidimai sprendžiami įstatymuose nustatytais būdais. Kilus konfrontacijai, pareiškėjas nesistengė veikti ir konflikto spręsti laikantis teisės aktų reikalavimų, nedėjo pastangų taikiam ginčo sprendimui, kas būtų suprantama kaip apdairaus, gerbiančio valstybę ir visuomenę, morališkai brandaus asmens veiksmai.

Priešingai, šio muitinės pareigūno necenzūrinės kalbos vartojimas, sistemingi, kryptingi tyčiniai bauginimai ir grasinimai kitam asmeniui susidorojimu rodo, jog L. D. gilino ir kurstė kilusį konfliktą, ir tai neatitinka nei visuomenėje priimtų moralės nuostatų, nei kylančių visuomenės teisėtų lūkesčių, kurių ji tikisi iš muitinės pareigūnų elgesio. Be to, atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu dėl lygiateisiškumo principo jo atžvilgiu pažeidimo. Pareiškėjo nurodyta administracinė byla nėra analogiška nagrinėjamai bylai ir joje nurodytos aplinkybės nesietinos su tarnybinės atsakomybės taikymu muitinės pareigūnams.

Dėl pareiškėjo prašymo priteisti 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas šios žalos atsiradimo faktą sieja su atleidimu iš tarnybos už pareigūno vardo diskreditavimą, tačiau sprendžiant pareiškėjo atsakomybės klausimą buvo įvertinti tik jo atlikti veiksmai, dėl kurių vyko baudžiamasis procesas ir dėl kurių yra kaltas pats pareiškėjas. Prašyme įvardytos pasekmės, kurias pareiškėjas vertina kaip neturtinę žalą (sveikatos pablogėjimas, reputacijos pablogėjimas artimųjų ir pažįstamų akyse ir pan.), realiai turėjo kilti dar viešai nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme ir pareiškėją pripažinus kaltu dėl jo įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo.

Atsakovo priimtas įsakymas yra pareiškėjo atliktų veiksmų pasekmė tarnyboje, neturinti įtakos baudžiamojo proceso sukeltam pareiškėjo įvaizdžiui artimųjų ir kitų asmenų akyse ir jo sveikatos būklės pokyčiams, kadangi iš esmės naujų aplinkybių nesukuria. Be to, Administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nenumato neturtinės žalos atlyginimo reikalavimuose dėl įsakymų panaikinimo, todėl toks pareiškėjo reikalavimas neturi pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 124–125) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą grindė Muitinės departamento atsiliepime išdėstytais motyvais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 30 d. sprendimu (b. l. 153–168) pareiškėjo L. D. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 3 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-76-923/2014, kuriuo nusprendė L. D., padariusį BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti; L. D. perduoti laiduotojo atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (650 litų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (b. l. 40–45, 47–52). Kauno apylinkės teismas minėtoje byloje nustatė, kad L. D. laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 13 d. iki 2012 m. gruodžio 23 d., įvairiu paros metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš savo mobilaus ryšio telefono, į nukentėjusiojo A. B. mobilaus ryšio telefoną, sistemingai (t. y. 2012 m. spalio 30 d. 4 kartus, 2012 m. lapkričio 13 d. 1 kartą, 2012 m. lapkričio 14 d. 23 kartus, 2012 m. lapkričio 18 d. 89 kartus, 2012 m. lapkričio 20 d. 5 kartus, 2012 m. lapkričio 21 d. 19 kartų, 2012 m. gruodžio 1 d. 1 kartą, 2012 m. gruodžio 6 d. 49 kartus, 2012 m. gruodžio 7 d. 21 kartą, 2012 m. gruodžio 10 d. 1 kartą, 2012 gruodžio 16 d. 14 kartų, 2012 m. gruodžio 19 d. 30 kartų, 2012 m. gruodžio 21 d. 29 kartus, 2012 m. gruodžio 22 d. 12 kartų, 2012 m. gruodžio 23 d. 37 kartus) skambindamas ir telefoninių pokalbių metu iškoneveikdamas nukentėjusįjį įvairiais necenzūriniais bei įžeidžiančio pobūdžio žodžiais, grasindamas, kad su A. B. susidoros ir jam bus blogai, bei rašydamas jam grasinančio pobūdžio (būtent, kad sumuš, sužlugdys, turės bėdų ir pan.), nepadoraus, įžeidžiančio turinio trumpąsias žinutes (iš viso užfiksuota 315 kontaktų) sistemingai baugino A. B. naudodamas psichinę prievartą. Teismas nusprendė, kad L. D. tai padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, kad sistemingai bet kuriuo paros metu skambindamas ir siųsdamas SMS pranešimus baugina nukentėjusįjį, numatydamas, kad tokiu būdu įbaugins nukentėjusįjį ir to siekdamas.

Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-367-593-2014 A. B. apeliacinį skundą atmetė (b. l. 55–56, 59–61). Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. B. prašė skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują, kuriuo L. D. nuteisti pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, taip pat visiškai patenkinti civilinį ieškinį ir priteisti A. B. naudai iš L. D. 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kauno apygardos teismas nukentėjusiojo apeliacinio skundo motyvus atmetė kaip nepagrįstus.

Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 10 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. PK-91-923/2014, kuriuo nusprendė A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; kardomosios priemonės A. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti; L. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. B. priteisti 1 000 litų neturtinei žalai atlyginti (b. l. 65–68). Kauno apylinkės teismas minėtoje byloje padarė išvadą, kad kaltinimas A. B. nežymiu L. D. sveikatos sutrikdymu pasitvirtino. Kaltinamasis A. B. savo kaltės nepripažino, teigdamas, jog kaltinime nurodytu laiku buvo visai kitoje vietoje – su draugais ir broliu žiūrėjo krepšinio varžybas klube (duomenys neskelbtini). Tačiau byloje esantys ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai teismui leido daryti priešingą išvadą, jog būtent A. B. 2009 m. rugsėjo 7 d., apie 22.30 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, pirmame aukšte, užpuolė L. D. ir suduodamas ne mažiau kaip dešimt smūgių kumščiu į galvą bei kitas kūno vietas, padarė nukentėjusiajam sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kauno teritorinė muitinė 2014 m. vasario 27 d. raštu Nr. (3.1) 1B-3433 „Dėl nuosprendžio perdavimo“ informavo Muitinės departamentą, kad 2014 m. vasario 3 d. Kauno apylinkės teismas priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-76-923/2014 (b. l. 39).

Muitinės departamento generalinis direktorius 2014 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 1B-138 „Dėl komisijos tarnybiniam patikrinimui atlikti sudarymo“, vadovaudamasis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 42 straipsniu, Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 (toliau – ir Taisyklės), 6, 7 ir 11 punktais ir atsižvelgdamas į Kauno teritorinės muitinės 2014 m. vasario 27 d. rašte Nr. (3.1) 1B-3433 „Dėl nuosprendžio perdavimo“ pateiktą informaciją, sudarė komisiją Kauno teritorinės muitinės posto inspektoriaus L. D., atliekančio pareigas Kauno oro uosto poste, galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti (1 p.); pavedė šio įsakymo 1 punktu sudarytai komisijai teisės aktų nustatyta tvarka atlikti tarnybinį patikrinimą ir pateikti tarnybinio patikrinimo išvadą (2 p.); sustabdė tarnybinį patikrinimą iki Taisyklių 31 punkte numatytų aplinkybių paaiškėjimo (3 p.) (b. l. 35). Minėtu įsakymu sudaryta komisija buvo pakeista Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1B-378 (b. l. 36).

Muitinės departamentas 2014 m. birželio 12 d. minėtą tarnybinį patikrinimą atnaujino, apie tai 2014 m. birželio 18 d. raštu Nr. (5.46)3B-6973 informavo Muitinės darbuotojų regioninės profesinės sąjungos pirmininką (b. l. 37). Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2014 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 1B-138 sudarytos komisijos 2014 m. birželio 13 d. pranešimu Nr. 7B-1537 (b. l. 62), su kuriuo pareiškėjas pasirašytinai susipažino 2014 m. birželio 3 d., pareiškėjui pranešta, kad yra duomenų, jog jis galimai diskreditavo muitinės pareigūno vardą (Statuto 2 str. 4 d.) (b. l. 63–64). Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2014 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 1B-138 sudaryta komisija 2014 m. liepos 1 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-1658 „Dėl posto inspektoriaus L. D. veiksmų“ (toliau – ir Išvada; b. l. 29–33) pasiūlė tarnybinį patikrinimą pareiškėjo atžvilgiu užbaigti ir, vadovaujantis Statuto 55 straipsnio 1 dalies 19 punktu, atleisti pareiškėją iš pareigų už muitinės pareigūno vardo diskreditavimą. Su Išvada pareiškėjas pasirašytinai susipažino 2014 m. liepos 2 d. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad įvertinusi tarnybinio patikrinimo metu surinktus įrodymus ir teisės aktų nuostatas, Komisija padarė išvadą, jog minėtais neteisėtais veiksmais L. D. šiurkščiai pažeidė Etikos kodekso 7.4.1, 7.8.7, 23.1, 23.3 punktų nuostatas, Muitinės įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 6 punkte ir Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas pareigas, Kauno teritorinės muitinės oro uosto inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno teritorinės viršininko 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 3B-962, 51 punkto, tuo diskredituodamas muitinės pareigūno vardą.

Muitinės departamento generalinis direktorius, vadovaudamasis Statuto 2 straipsnio 4 dalimi, 12 straipsnio 2 ir 6 dalimis, 55 straipsnio 1 dalies 19 punktu, 56 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdamas į Komisijos 2014 m. liepos 1 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 7B-1658, pareiškėją, Kauno teritorinės muitinės posto inspektorių, atleido iš pareigų už pareigūno vardo diskreditavimą. Įsakyme nurodyta, kad pareiškėjas atleidžiamas iš pareigų, pirmą darbo dieną pasibaigus L. D. laikinojo nedarbingumo laikotarpiui (b. l. 27).

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, sprendžiama, ar Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2014 m. liepos 7 d. įsakymas Nr. 1P-881 „Dėl L. D. atleidimo iš pareigų“ (b. l. 27) yra teisėtas ir pagrįstas. Šio įsakymo pagrindu yra Išvada, kurioje nustatyti pareiškėjo L. D. padaryti pažeidimai.

Teismas sutinka su skundžiamame įsakyme bei Išvadoje pateikta argumentacija, kad neturi teisinės reikšmės, jog pareiškėjas L. D. siuntė SMS žinutes kaip privatus asmuo, kad šiuos pareiškėjo veiksmus, esą, išprovokavo A. B. neteisėti veiksmai. Pagal Statuto 2 straipsnio 4 dalį muitinės pareigūno vardo diskreditavimas (kuris konstatuotas tarnybinio patikrinimo išvadoje) – su tarnybinių pareigų atlikimu susijusi ar nesusijusi muitinės pareigūno veika, kuria akivaizdžiai menkinamas muitinės autoritetas ir griaunamas pasitikėjimas ja.

Taigi, pagal šį teisinį reguliavimą nėra svarbu, ar nesuderinami su geru pareigūno vardu veiksmai yra susiję su pareigūno tarnybinėmis pareigomis, ar nėra susiję. Be to, Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 3 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-76-923/2014 (b. l. 40–45, 47–52) nusprendė L. D., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti; taip pat nustatė, kad L. D. laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 13 d. iki 2012 m. gruodžio 23 d., įvairiu paros metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš savo mobilaus ryšio telefono, į nukentėjusiojo A.

B. mobilaus ryšio telefoną, sistemingai skambindamas ir telefoninių pokalbių metu iškoneveikdamas nukentėjusįjį įvairiais necenzūriniais bei įžeidžiančio pobūdžio žodžiais, grasindamas, kad su A. B. susidoros ir jam bus blogai, bei rašydamas jam grasinančio pobūdžio (būtent, kad sumuš, sužlugdys, turės bėdų ir pan.), nepadoraus, įžeidžiančio turinio trumpąsias žinutes (iš viso užfiksuota 315 kontaktų) sistemingai baugino A. B. naudodamas psichinę prievartą; taip pat nusprendė, kad L. D. tai padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, kad sistemingai bet kuriuo paros metu skambindamas ir siųsdamas SMS pranešimus baugina nukentėjusįjį, numatydamas, kad tokiu būdu įbaugins nukentėjusįjį ir to siekdamas.

Dar daugiau, akcentuotina, jog minėtame nuosprendyje teismas jau vertino pareiškėjo argumentus, jog, esą, pareiškėjo elgesį išprovokavo A. B. veiksmai: tokios pat pozicijos teismas laikosi ir šioje administracinėje byloje, vertindamas, kad A. B. veiksmai nešvelnina ir nepaneigia pareiškėjo tarnybinės atsakomybės. Ypač atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjas pakankamai ilgą laikotarpį bei itin intensyviai, vartodamas degradavusių sovietinių kalinių žargoną, necenzūriniais žodžiais baugino A. B.. Įvertinus kaip neturinčius teisinės reikšmės skundžiamo įsakymo teisėtumui bei pagrįstumui pareiškėjo argumentus dėl to, kad pareiškėjas siuntė SMS žinutes kaip, esą, privatus asmuo, kad šiuos pareiškėjo veiksmus, esą, išprovokavo A.

B. neteisėti veiksmai, šioje administracinėje byloje būtina įvertinti, ar pareiškėjo veiksmai, kurie įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo įvertinti kaip tyčiniai baudžiamosios teisės prasme, yra taip pat tokio pobūdžio, jog gali būti vertinami kaip diskredituojantys muitinės pareigūno vardą. Pasak pareiškėjo, jis minėtus veiksmus atliko neatsargiai, todėl nepagrįstai ir neteisėtai buvo įvertinta, kad jis tyčia diskreditavo gerą pareigūno vardą.

Minėta, kad 2014 m. liepos 1 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-1658 „Dėl posto inspektoriaus L. D. veiksmų“ (b. l. 29–33), be kita ko, konstatuota:

„Statuto 2 straipsnio 4 dalis apibrėžia muitinės pareigūno vardo diskreditavimo sąvoką. Ji suprantama kaip tam tikra veika, priešinga teisei ar tarnybinės etikos normų reikalavimams bei šios veikos sukeltos pasekmės – akivaizdus muitinės autoriteto pažeminimas, neigiamos klaidingos nuomonės apie muitinę sudarymas, visuomenės pasitikėjimo šia institucija menkinimas. Tai vertinamojo pobūdžio aplinkybė, ji sietina su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, pateisinimu. Akivaizdu, jog tokie neteisėti statutinio valstybės tarnautojo – muitinės pareigūno veiksmai, kuomet kitas asmuo žeminamas, įžeidinėjamas, naudojama psichinė prievarta, grasinama susidorojimu – menkina ne tik nukentėjusįjį (A. B.), patį taip besielgiantį asmenį (L. D.), bet ir instituciją, kurią jis atstovauja, t. y. visą Lietuvos Respublikos muitinės sistemą. Paminėtina, jog apie L. D. veiksmus bei faktą, jog tai daro būtent muitinės pareigūnas, žinojo ir pašaliniai asmenys, t. y. A. B. ir jo brolis J. B., kurie neabejotinai susidarė neigiamą klaidingą nuomonę apie visus muitinės pareigūnus. Taigi, neteisėtais veiksmais L. D. pažemino ne tik savo, muitinės pareigūno, bet ir visų kitų muitinės pareigūnų autoritetą.

Statutiniai valstybės tarnautojai (pareigūnai) – ypatinga tarnybos Lietuvos valstybei kategorija, kuriems būdingi specifiniai tarnybos bruožai: specialus teisinis reguliavimas atitinkamos tarnybos ypatumus nustatančiais teisės aktais (statutais), griežto hierarchinio pavaldumo statutiniai santykiai, kuriems būdingas inter alia ypatingas tarnybos atlikimo režimas (inter alia tarnybos pareigų vykdymo, tarnybos laiko, tarnybinės subordinacijos ypatumai, pareigūnų karjerą ir vietą statutinių santykių hierarchijoje žyminčių specialių tarnybinių laipsnių (rangų) sistema, tarnybinės (drausminės) atsakomybės specifika), specialūs reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigūnams (inter alia susiję su jų lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu, išsilavinimu, amžiumi, sveikatos būkle ir pan.), specifiniai šių pareigūnų įgaliojimai (inter alia jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, taip pat susiję su prievartos priemonių naudojimu), specialios socialinės ir kitos garantijos. Iš to išplaukia, jog muitinės pareigūnas tiek tarnybos, tiek ir ne tarnybos metu privalo elgtis padoriai, laikytis teisės aktų reikalavimų, būti pavyzdžiu kitiems piliečiams. Kilus konfrontacijai tarp L. D. ir A. B., L. D. nesistengė veikti ir konflikto spręsti laikantis teisės aktų reikalavimų, nerodė ir nedėjo pastangų taikiam ginčo sprendimui, kas būtų suprantama kaip apdairaus, gerbiančio valstybę ir visuomenę, morališkai brandaus asmens veiksmai. Priešingai, šio muitinės pareigūno necenzūrinės kalbos vartojimas, sistemingi, kryptingi tyčiniai bauginimai ir grasinimai A. B. įrodo, jog L. D. gilino ir kurstė kilusį konfliktą, ir tai neatitinka nei visuomenėje priimtų moralės nuostatų, nei kylančių visuomenės teisėtų lūkesčių, kurių ji tikisi iš muitinės pareigūnų elgesio.

Atkreiptinas dėmesys, jog L. D., pradėdamas tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje, prisiekė, ir tai nėra tik simbolinės reikšmės aktas. Duota priesaika turi teisinę reikšmę ir sukelia teisines pasekmes: pareigūnas, prisiekdamas Lietuvos valstybei, įsipareigoja elgtis tik taip, kaip jį įpareigoja ši priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis šios priesaikos nesulaužyti. Jei muitinės pareigūnas elgiasi priešingai, t. y. savo elgesiu sulaužo duotą priesaiką, jis padaro teisės pažeidimą. Dėl muitinės pareigūno L. D. padarytos veikos kilusi pasekmė – muitinės pareigūno vardo diskreditavimas. Muitinės pareigūno vardo diskreditavimas sukelia ypatingas pasekmes muitinės pareigūno vardą diskreditavusiam muitinės pareigūnui – atleidimą iš darbo. Tai yra savarankiškas atleidimo iš tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje pagrindas, nustatytas Statuto 55 straipsnio 1 dalies 19 punkte; alternatyvių sprendimo būdų, kai konstatuojamas muitinės pareigūno vardo diskreditavimas, teisės aktais nenumatyta. Atleidimas iš tarnybos muitinėje, nustačius, kad muitinės pareigūnas diskreditavo savo vardą, yra imperatyvi teisinė priemonė, kuri negali būti keičiama kitomis priemonėmis.

Savo veika (veikimu) L. D. šiurkščiai pažeidė Etikos kodekso 7.4.1, 7.8.7, 23.1, 23.3 punktų nuostatas, Muitinės įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 6 punktą, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Kauno teritorinės muitinės oro uosto inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno teritorinės viršininko 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 3B-962, 51 punktą, sulaužė (duomenys neskelbtini) duotą priesaiką“.

Teismas sutinka su šiais tarnybinio patikrinimo išvadoje pateiktais argumentais. Papildomai pabrėžtina, kad LVAT 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-2593/2012 konstatavo, jog LVAT, spręsdamas tarnybinius ginčus dėl statutinių pareigūnų atleidimo už pareigūno vardo diskreditavimą, ne kartą yra išaiškinęs (ABTĮ 13 str.1 d., 20 str.3 d.), kad pareigūno vardo diskreditavimas yra siejamas su šiomis teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis: 1) pareigūno kaltės dėl tam tikros jo padarytos veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, nustatymu; 2) ši veika turi sukelti pasekmes – akivaizdžiai menkinti, žeminti sistemos, kurioje pareigūnas tarnauja, autoritetą, griauti pasitikėjimą ja (LVAT 2008 m. spalio 27 d. nutartis adm. byloje Nr. A63-1754/2010; 2010 m. vasario 22 d. sprendimas adm. byloje Nr. A556-27/2010; 2010 m. liepos 29 d. sprendimas adm. byloje Nr. A575-945/2010 ir kt.). LVAT jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad akivaizdžiu sistemos, kurioje tarnauja statutinis pareigūnas, autoriteto menkinimu ir visuomenės pasitikėjimo ta sistema griovimu, laikytinas toks pareigūnų elgesys, kuris akivaizdžiai kertasi įprastinėmis visuotinai pripažintomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš atitinkamos sistemos pareigūnų (LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartis adm. byloje Nr. A7-165/2005, 2008 m. kovo 12 d. nutartis adm. byloje Nr. A143-231/2008; 2008 m. spalio 27 d. nutartis adm. byloje Nr. A143-520/2009; 2010 m. vasario 22 d. sprendimas adm. byloje Nr. A556-27/2010, 2010 m. liepos 29 d. sprendimas adm. byloje Nr. A575-945/2010, 2012 m. birželio 29 d. nutartis adm. byloje Nr. A520-2412/2012 ir kt.).

Šioje administracinėje byloje nustatyta (b. l. 29–33), kad pareiškėjas nesilaikė savo 1996 m. spalio 28 d. duotos priesaikos (b. l. 107), inter alia „savo elgesiu nepakenkti muitinės darbuotojo garbei ir orumui“, Etikos kodekso 7.4.1 (pareigūnas privalo laikytis duotos priesaikos ir pasižadėjimų), 7.8.7 (pareigūnas privalo nepriekabiauti, savo elgesiu nežeminti pareigūnų orumo, ugdyti visuomenės pasitikėjimą muitine ir pareigūnais), 23.1 (ne tarnybos metu pareigūnas privalo elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas, kad jo elgesys nesukeltų abejonių dėl muitinės ir jos pareigūnų patikimumo ir gero vardo) , 23.3 (ne tarnybos metu pareigūnas privalo privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai, muitinės prestižas ir pareigūno reputacija) punktų nuostatų, Muitinės įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatytos pareigos laikytis Muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytos pareigos laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, Kauno teritorinės muitinės oro uosto inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno teritorinės viršininko 2004 m. gruodžio 31 d.

įsakymu Nr. 3B-962, 51 punkto (laikytis Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų), tuo diskredituodamas muitinės pareigūno vardą. Teismas akcentuoja, kad pareiškėjas L. D. pakankamai ilgą laikotarpį bei itin intensyviai, vartodamas degradavusių sovietinių kalinių žargoną, necenzūriniais žodžiais baugino A. B.. Tokiu būdu pareiškėjas siekė save prilyginti neteisėtam autoritetui, o tuo pakenkė muitinės darbuotojo garbei ir orumui, akivaizdžiai veikė priešingai įprastinėms visuotinai pripažintoms moralės normoms bei visuomenės teisėtiems lūkesčiams, kurių visuomenė tikisi iš atitinkamos sistemos pareigūnų.

Teismas ypač akcentuoja, kad pareiškėjas tikslingai vartojo necenzūrinius žodžius, taip siekdamas neteisėtai sumenkinti ir net įbauginti A. B. bei, kita vertus, save neteisėtai sureikšminti. Šiame kontekste būtina pasiremti ir šaltiniu, turinčiu teisinę reikšmę, kad etiniai ir moraliniai nusižengimai (inter alia moralinio pobūdžio muitinės pareigūno vardo diskreditavimas), visuomet yra tyčinio pobūdžio (žr. H. L. A. Hart. Teisės samprata. Vilnius: Pradai, 1997, p. 292-295), todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis neatsargiai elgėsi, atmestini kaip visiškai nepagrįsti, nes jis turėjo galimybę taip nesielgti.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2014 m. liepos 7 d. įsakymas Nr. 1P-881 „Dėl L. D. atleidimo iš pareigų“ yra teisėtas bei pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjo L. D. reikalavimai grąžinti jį į ankstesnes pareigas, priteisti jam iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2014 m. liepos 7 d. įsakymą Nr. 1P-881; pripažinus, jog skundžiamas įsakymas yra teisėtas bei pagrįstas, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas, priteisti pareiškėjui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, Civilinio kodekso 6.246 straipsniu, 6. 247 straipsniu, 6.249 straipsniu, 6.271 straipsnio 1 ir 4 dalimis, teismas pažymėjo, kad šioje administracinėje byloje nėra konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai, kitos būtinosios civilinės atsakomybės kilimo sąlygos, todėl pareiškėjo prašymas priteisti jam iš atsakovo 50 000 Lt neturtinę žalą nėra pagrįstas.

III. Pareiškėjas L. D. apeliaciniu skundu (b. l. 175–177) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad pareiškėjas muitinės inspektoriumi dirbo beveik 18 metų, per visą tarnybos laikotarpį kruopščiai ir sąžiningai atliko savo pareigas, visą tą laikotarpį tarnybines pareigas atliko ir privatų gyvenimą tvarkė taip, kad nenukentėtų muitinės vardas. Šis vienas įvykis nutraukė visą pareiškėjo karjerą.

2. Konfliktas su A. B. buvo grynai asmeninio pobūdžio, niekaip nesusijęs su tarnyba muitinėje. Taigi tokiais veiksmais nebuvo menkinamas muitinės pareigūno vardas.

3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėją rašyti aptariamas žinutes išprovokavo pats A. B., kad A. B. buvo pareiškėją sumušęs. Be to, neatsižvelgta į tai, kad pareiškėjas buvo suklaidintas: ikiteisminis tyrimas A. B. atžvilgiu nebuvo pradėtas, nors pastarasis ilgą laiką tokiomis žinutėmis terorizavo pareiškėją.

4. Teismas visiškai neanalizavo ir neatsižvelgė į pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, dėl kitų muitinės pareigūnų, kurie už psichologinio ir net fizinio smurto naudojimą nebuvo atleisti.

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 183–185) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tokiais pat argumentais, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, taip pat LVAT praktika bylose, suformuotose sprendžiant ginčus dėl pareigūno vardo pažeminimo. Atsakovo manymu, pareiškėjo argumentas, jog jo veika nesusijusi su tarnyba ir yra grynai asmeninio pobūdžio, nepaneigia to, jog jis pažemino pareigūno vardą. Be to, pareiškėjo išsilavinimas šiuo atveju nėra svarbus jo elgesio vertinimui, nes pareigūno vardo diskreditavimas siejamas su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais pareigūnų atžvilgiu. Šiuo atveju nebuvo pažeistas ir lygiateisiškumo principas, kadangi pareiškėjo nurodoma administracinė byla nėra tapati nagrinėjamai bylai, šių bylų faktinės aplinkybės skiriasi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė su atsiliepime (b. l. 186–187) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame išdėstytais argumentais, atsiliepimą grindžia iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos pateikė pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs tarnybinis ginčas dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2014 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. 1P-881 „Dėl L. D. atleidimo iš pareigų“ teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamu įsakymu L. D., Kauno teritorinės muitinės posto inspektorius, atleistas iš pareigų jam savo poelgiu ne tarnybos metu diskreditavus muitinės pareigūno vardą, atleidimo dieną laikant pirmą darbo dieną pasibaigus pareiškėjo laikinojo nedarbingumo laikotarpiui. Įsakymą atsakovas priėmė vadovaudamasis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 2 straipsnio 4 dalimi, 12 straipsnio 2 ir 6 dalimis, 55 straipsnio 1 dalies 19 punktu, 56 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2014 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 1B-138 sudarytos komisijos 2014 m. liepos 1 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 7B-1658.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu sudaryta komisija 2014 m. liepos 1 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatė, jog Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nuosprendžiu L. D. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 13 d. iki 2012 m. gruodžio 23 d., įvairiu paros metu baugino A. B., naudodamas psichinę prievartą, ir tai darė sistemingai skambindamas bei rašydamas grasinančio ir bauginančio pobūdžio SMS pranešimus.

Komisija pripažino, kad neteisėtais veiksmais, t. y. necenzūrinio pobūdžio trumposiomis žinutėmis bei telefono skambučiais, kuriais išplūstamas ir iškoneveikiamas A. B., L. D. šiurkščiai pažeidė Etikos kodekso 7.4.1 (pareigūnas privalo laikytis duotos priesaikos ir pasižadėjimų), 7.8.7 (pareigūnas privalo nepriekabiauti, savo elgesiu nežeminti pareigūnų orumo, ugdyti visuomenės pasitikėjimą muitine ir pareigūnais), 23.1 (ne tarnybos metu pareigūnas privalo elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas, kad jo elgesys nesukeltų abejonių dėl muitinės ir jos pareigūnų patikimumo ir gero vardo), 23.3 (ne tarnybos metu pareigūnas privalo privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai, muitinės prestižas ir pareigūnų reputacija) punktų nuostatas, Muitinės įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatytą pareigą laikytis Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą pareigą laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, Kauno teritorinės muitinės oro uosto inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno teritorinės muitinės viršininko 2004 m. gruodžio 31 d.

įsakymu Nr. 3B-962, 51 punktą (laikytis muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų), tuo diskredituodamas muitinės pareigūno vardą. Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodeksas reglamentuoja muitinės pareigūnų tarnybinės etikos principus, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje nustatytų valstybės tarnautojų veiklos svarbiausių etikos principų įgyvendinimą muitinėje, geresnių tarnybos rezultatų bei muitinės teisėtų interesų įgyvendinimo, formuoti teigiamą muitinės įvaizdį (1 p.).

Taigi, pareigūno vardo diskreditavimą atsakovas šiuo atveju iš esmės sieja su Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų pažeidimais, tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuodamas, kad tokie neteisėti L. D. veiksmai, kuomet žeminamas, įžeidinėjamas kitas asmuo, prieš jį naudojama psichinė prievarta, grasinama susidorojimu, menkina ne tik nukentėjusįjį (A. B.), patį taip besielgiantį asmenį (L. D.), bet ir instituciją, kurią jis atstovauja, t. y. visą Lietuvos Respublikos muitinės sistemą. Kadangi apie pareiškėjo veiksmus ir faktą, jog tai daro būtent muitinės pareigūnas, žinojo ir pašaliniai asmenys, t. y.

A. B. ir jo brolis, kurie neabejotinai susidarė neigiamą klaidingą nuomonę apie visus muitinės pareigūnus, savo veiksmais L. D. pripažintas pažeminęs ne tik savo, muitinės pareigūno, bet ir visų kitų muitinės pareigūnų autoritetą.

Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad muitinės pareigūno vardo diskreditavimas – su tarnybinių pareigų atlikimu susijusi ar nesusijusi muitinės pareigūno veika, kuria akivaizdžiai menkinamas muitinės autoritetas ir griaunamas pasitikėjimas ja. Taigi, muitinės pareigūno vardo diskreditavimu vertintina ne bet kokia su tarnybinių pareigų atlikimu susijusi ar nesusijusi muitinės pareigūno veika, o tik tokia, kuria menkinamas muitinės autoritetas ir griaunamas pasitikėjimas ja. Be to, muitinės autoriteto menkinimas ir pasitikėjimo ja griovimas turi būti akivaizdus. Akivaizdumas yra būtina sąlyga, konstatuojant muitinės pareigūno vardo diskreditavimą, kaip Statute numatytą atleidimo iš tarnybos pagrindą. Tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl minėtų aplinkybių egzistavimo, gali būti konstatuota, jog atitinkamais veiksmais ar neveikimu buvo diskredituotas pareigūno vardas ir pareigūnas pagrįstai atleistas iš tarnybos muitinėje šiuo pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Tarnybos muitinėje statuto 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pareigūno vardo diskreditavimo sąvoka iš esmės yra panaši į Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą sąvoką „pareigūno vardo pažeminimas“, tad analizuojant nagrinėjamoje byloje aktualias Tarnybos muitinėje statuto materialinės teisės normas, mutatis mutandis galima vadovautis ir teismų praktikoje suformuotomis atitinkamų Vidaus tarnybos statuto nuostatų taikymo ir aiškinimo taisyklėmis.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo bei pirmosios instancijos teismo pozicija, jog pareigūno veika sukeltų pasekmių, numatytų Statute, atsiradimas yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė.

Reikalavimas nustatyti akivaizdų institucijos autoriteto žeminimą (menkinimą), pasitikėjimo ja griovimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietina su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis bei elgesiu, kurio visuomenė tikisi iš pareigūnų. Tad šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt., bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015; 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2659/2012; 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2737/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo L. D. iš jo mobiliojo ryšio telefono A. B. siųstų trumpųjų žinučių bei telefoninių pokalbių turinį ir tai lėmusias byloje nustatytas faktines pažeidimo padarymo aplinkybes, atsižvelgusi į pareiškėjo paaiškinimus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo veika buvo akivaizdžiai menkinamas muitinės autoritetas ir griaunamas pasitikėjimas ja. Bylos duomenimis nustatyta, kad iš A. B. priklausančio mobilaus ryšio telefono (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 24 d. iki 2009 m. rugsėjo 8 d. (t. y. beveik pusantrų metų) nakties metu pareiškėjui taip pat sistemingai buvo siunčiami grasinančio ir bauginančio pobūdžio pranešimai, naudojant necenzūrinius posakius (b. l. 16-17). Be to, Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2009 m. rugsėjo 7 d. apie 22.30 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje užpuolė L. D. ir jį sumušė, sukeldamas nežymų sveikatos surikdymą (b. l. 10-13). Tad pareiškėjo 2014 m. liepos 4 d. paaiškinime (b. l. 34) Komisijai nurodytos aplinkybės, kad konfliktas su A. B. buvo tik privataus pobūdžio (išprovokuotas paties A. B. neteisėtų veiksmų), ir niekaip nesusijęs su pareiškėjo tarnyba muitinės sistemoje, jis nesiekė nei pakenkti muitinės pareigūno garbei ir orumui, nei sumenkinti muitinės autoriteto ar sugriauti pasitikėjimo ja, byloje nepaneigtos. Priešingai, iš esmės tai ir patvirtina anksčiau minėti byloje esantys įrodymai, tačiau nei Komisija, nei pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai neištyrė ir jų neįvertino. Pareiškėjas skunde pagrįstai tvirtina, kad Komisija neatsižvelgė į aplinkybę, kad jis tik po ilgo laiko tarpo, neatlaikęs A. B. pastovaus terorizavimo ir grasinimo žinutėmis, atsakė jam tuo pačiu. Pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje perrašytos tik Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. teismo nuosprendžiu, priimtu L. D., baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, ir joks papildomas tyrimas bei duomenų vertinimas neatliktas. Gi pirmosios instancijos teismas savo sprendimą iš esmės grindė tik atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytais argumentais bei 2014 m. liepos 1 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-1658 surašytais teiginiais.

Tačiau, kaip pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2015 m. birželio 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015) visais atvejais tyrimo metu turi būti užtikrintas tinkamas objektyviai reikšmingų aplinkybių, kurių pagrindu galima daryti išvadą, kad nustatyta pareigūno kalta veika sukeltos pasekmės yra akivaizdžiai žeminančios (menkinančios) tarnybos sistemos autoritetą ir griaunančios pasitikėjimą ja, ištyrimas. Turėtų būti surinkta pakankamai duomenų, kurių pagrindu galima prieiti prie išvados, jog egzistuoja pareigūno kaltė dėl atitinkamos jo padarytos veikos, susijusios ar nesusijusios su tarnybinių pareigų atlikimu ir šios veikos sukeltos pasekmės yra akivaizdžiai žeminančios (menkinančios) Tarnybos autoritetą ir griaunančios pasitikėjimą ja.

Asmens atleidimas dėl muitinės pareigūno vardo diskreditavimo yra itin griežta poveikio priemonė, sukelianti asmeniui neigiamas pasekmes, todėl atlikto tyrimo rezultatas turėtų būti neabejotinas įsitikinimas dėl asmens veiksmų (neveikimo) neteisėtumo, kaltės ir įstatyme įvardytų pasekmių akivaizdumo. Toks sprendimas neišvengiamai reiškia, kad, atsižvelgiant į galimas rimtas ir nepataisomas sprendimo pasekmes, institucijos vertinimas turi būti atidus. Atlikto tyrimo rezultatas – sprendimas atleisti pareigūną iš tarnybos dėl pareigūno vardo diskreditavimo, visais atvejais turi būti motyvuotas ir pagrįstas surinktais duomenimis. Tad tinkamai neištyrus ir neįvertinus faktinių aplinkybių bei kitų atleidimo pagrindą sudarančių veikos sudėtinių elementų, t. y. nesant materialinio teisinio pagrindo taikyti Statute nustatytas pareigūno vardo diskreditavimo pasekmes, sprendimas atleisti pareigūną iš tarnybos negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su Komisijos išvada, kad tarp jo ir A. B. kilusio konflikto nesistengdamas spręsti laikantis teisės aktų reikalavimų, o daugiau nei mėnesį laiko įvairiu paros metu sistemingai skambindamas ir rašydamas A. B. grasinamo pobūdžio žinutes su necenzūriniais posakiais L. D. nesilaikė visuomenėje galiojančių moralės nuostatų ir nusižengė muitinės pareigūnų etikos kodekso 23.3 punkte išdėstytai nuostatai privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų pareiškėjo, kaip pareigūno, reputacija. Tačiau atleidimas iš tarnybos šiuo atveju yra perdaug griežta ir neproporcinga poveikio priemonė, kurią atsakovas pritaikė pareiškėjui. Teisėjų kolegijos vertinimu, kitų Etikos kodekso pažeidimų, kuriuos Komisija ir pirmosios instancijos teismas konstatavo esant L. D. veiksmuose ir juos pripažino šiurkščiais, ir kurie siejami su pareigūno vardo diskreditavimu, pareiškėjas nagrinėjamos bylos aplinkybėmis nepadarė. Kitos teisės aktų normos, pagal kurias Komisija kvalifikavo pareiškėjo veiksmus (t. y. Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 5 p., Muitinės įstatymo 20 str. 4 d. 6 p. ir Pareigybės aprašymo 51 p.) yra bendro pobūdžio. Teisėjų kolegija dar kartą pabrėžia, kad asmeninis konfliktas tarp A. B. ir L. D. kilo kaip tarp dviejų privačių asmenų, o ne kaip tarp privataus asmens ir muitinės pareigūno. Vien ta aplinkybė, kad A. B. ir jo brolis žinojo kur dirba pareiškėjas, šiuo atveju reikšmės neturi, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas veikė būtent kaip muitinės sistemoje dirbantis pareigūnas. Šiuo konkrečiu atveju L. D. veikoje nenustatytas nei akivaizdus muitinės (kaip institucijos) autoriteto menkinimas, nei pasitikėjimo ja griovimas. Nei atsakovo įsakyme, nei Komisijos išvadoje sprendimas atleisti pareiškėją iš tarnybos dėl pareigūno vardo diskreditavimo nemotyvuotas ir nepagrįstas bylos įrodymais, todėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2014 m. liepos 7 d. įsakymas Nr. 1P-881 naikintinas, pareiškėjas L. D. grąžintinas į ankstesnes (Kauno teritorinės muitinės posto inspektoriaus) pareigas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrė bylai svarbias faktines aplinkybes ir netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas, netinkamai taikė materialinės teisės normas. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikinama priimant naują sprendimą pareiškėjo skundą dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2014 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. 1P-881 panaikinimo ir pareiškėjo grąžinimo į ankstesnes pareigas patenkinti.

Pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 1 straipsnio 2 dalį, Valstybės tarnybos įstatymas muitinės pareigūnams taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis statutas, o pagal šio straipsnio 3 dalį – darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai muitinės pareigūnams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas. Pažymėtina, kad pagal Darbo kodekso 300 straipsnio 3 dalį darbuotojui, kuris buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumas už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Atsižvelgiant į minėtas teisės aktų nuostatas, pareiškėjo prašymas priteisti jam iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką turėtų būti tenkinamas. Tačiau, kadangi byloje nėra surinkta duomenų nei apie L. D. vidutinį darbo užmokestį, apskaičiuotą vadovaujantis Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 (2012 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1561 redakcija) patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo nuostatomis, nei informacijos, ar pareiškėjas po atleidimo iš Kauno teritorinės muitinės buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje, L. D. priklausančio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dydžio klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo panaikinama.

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, kurią kildino dėl atleidimo iš tarnybos patirtu dideliu nerviniu sukrėtimu, dvasiniais išgyvenimais, emocine depresija, pažeminimu ir pan. Pirmosios instancijos teismui pareiškėjas pateikė 2014 m. rugsėjo 23 d. medicinos dokumentų išrašą, kuriame nurodyta, kad L. D. 2014 m. liepos 7 d. kreipėsi dėl sveikatos sutrikimo, kurį siejo su patirtu dideliu nerviniu stresu. Jam diagnozuotas padidintas AKS, tachikardija, skirtas gydymas, išduotas nedarbingumo pažymėjimas. 2014 m. liepos 10 d. būklei negerėjant, skirta neurologo, kardiologo konsultacijos, tęstas gydymas, ambulatorinė reabilitacija (b. l. 14).

Darbo kodekso 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio nuostata, tokios žalos atlyginimui šiuo atveju taikomas Darbo kodekso 250 straipsnis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-67/2012).

Atsižvelgus į pareiškėjo argumentus, kuriais jis grindžia neturtinę žalą, taip pat byloje esančius įrodymus, konstatavus, kad L. D. savo veiksmais vis tik pažeidė muitinės pareigūnų etikos kodekso 23.3 punkto nuostatą (privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų jo, kaip pareigūno, reputacija), teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėjo teisės yra apginamos pripažįstant jo atleidimą iš Kauno teritorinės muitinės neteisėtu ir grąžinant jį į ankstesnes pareigas bei priteisiant už priverstinę pravaikštą (satisfakcija už neteisėtą atleidimą). Todėl pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pagal Darbo kodekso 250 straipsnį nėra. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. D. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimą pakeisti ir panaikinti teismo sprendimo dalis, kuriomis buvo atmesti pareiškėjo reikalavimai dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2014 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. 1P-881 panaikinimo, pareiškėjo grąžinimo į ankstesnes pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo. Pareiškėjo L. D. skundą tenkinti iš dalies:

1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2014 m. liepos 7 d. įsakymą Nr. 1P-881 „Dėl L. D. atleidimo iš pareigų“;

2) grąžinti L. D. į ankstesnes, Kauno teritorinės muitinės posto inspektoriaus, pareigas;

3) pareiškėjui L. D. iš atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką (ar darbo užmokesčio skirtumą už atitinkamą laikotarpį, jei pareiškėjas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje), o jo dydžio klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė