2K-156-976/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K–156–976/2015 Teisminio proceso Nr. 1-06-1-04035-2012-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.10; 2.1.7.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Jono Prapiesčio ir pranešėjos Rimos Ažubalytės,

sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei,

dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,

išteisintojo gynėjui advokatui Rolandui Vaitekūnui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jolantos Činčikienės kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendis ir A. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžiu A. R. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas 40 MGL, t. y. 5200 Lt (1506 Eur) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla, išklausiusi teisėjos R. Ažubalytės pranešimo, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. R. buvo nuteistas už tai, kad būdamas E. J. įmonės (kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Panevėžyje, (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalis atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 7 d. iki 2012 m. birželio 30 d., tyčia apgaulingai organizavo teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą ir taip pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, t. y. laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 8 d. iki 2009 m. kovo 12 d., neužtikrinęs, kad įmonės apskaitos dokumentai – daikto įkeitimo sutartys, kuriose užfiksuoti fizinių asmenų įkeistų tauriųjų metalų ir brangakmenių bei jų gaminių aprašymai ir kuriomis

1) lombarde, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), įkeista gaminių už 22 162 Lt (6 419 Eur), kurių bendras svoris 388,19 g (iš viso 15 sutarčių):

Nr. 1891 (2007-09-11) įkeista 6 vnt. auskarų į bambą, 4 vnt. apyrankių, 2 vnt. grandinėlių, 6 vnt. auskarų, 15 vnt. pakabukų, iš viso 52,62 g svorio, užstato vertė – 2 500 Lt (724 Eur),

Nr. 2177 (2007-11-08) įkeista 2 vnt. apyrankių, grandinėlė, 2 vnt. pakabukų, iš viso 18,05 g svorio, užstato vertė – 1 000 Lt (290 Eur),

Nr. 2224 (2007-11-21) įkeista 3 vnt. žiedų, 3 vnt. pakabukų, iš viso 8,36 g svorio, užstato vertė – 500 Lt (145 Eur),

Nr. 2195 (2007-11-13) įkeista apyrankė, 6 vnt. auskarų, 11 vnt. žiedų, iš viso 33,50 g svorio, užstato vertė – 2 000 Lt (579 Eur),

Nr. 2228 (2007-11-23) įkeista grandinėlė, moteriškas žiedas, 1 auskaras, iš viso 7,84 g svorio, užstato vertė – 230 Lt (67 Eur),

Nr. 2599 (2008-02-19) įkeista 3 vnt. grandinėlių, 2 vnt. apyrankių, iš viso 36,07 g svorio, užstato vertė – 2 000 Lt (579 Eur),

Nr. 2587 (2008-02-15) įkeista 5 vnt. žiedų, 2 vnt. auskarų, pakabukas, iš viso 16,53 g svorio, užstato vertė – 1 000 Lt (290 Eur),

Nr. 3373 (2007-05-08) įkeista apyrankė, 6 vnt. auskarų, iš viso 16,56 g svorio, užstato vertė – 1 000 Lt (290 Eur),

Nr. 3334 (2008-07-19) įkeista 5 vnt. grandinėlių, 5 vnt. apyrankių, iš viso 34,20 g svorio, užstato vertė – 2 000 Lt (579 Eur),

Nr. 3871 (2008-11-18) įkeista 2 vnt. grandinėlių, 2 vnt. apyrankių, iš viso 45,15 g svorio, užstato vertė – 2 670 Lt (773 Eur);

2) lombarde esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), įkeista gaminių už 24 345 Lt (7 051 Eur), kurių bendras svoris 428,72 g (iš viso 40 sutarčių):

Nr. 5112 (2008-05-09) įkeista pakabukas, 2 vnt. apyrankių, 3 vnt. moteriškų žiedų, 8 poros auskarų, iš viso 33,40 g svorio, užstato vertė – 2 000 Lt (579 Eur),

Nr. 4548 (2008-02-19) įkeista grandinėlė, 2 vnt. apyrankių, iš viso – 14,58 svorio, užstato vertė – 1 000 Lt (290 Eur),

Nr. 1243 (2007-12-05) įkeista 6 vnt. auskarų, žiedas, iš viso 8,57 g svorio, užstato vertė – 500 Lt (145 Eur),

Nr. 1114 (2007-10-12) įkeista 1 pakabukas, 4 vnt. žiedų, 4 vnt. auskarų, iš viso 16,55 g svorio, užstato vertė – 1 000 Lt (290 Eur),

Nr. 226 (2008-07-09) įkeista 6 vnt. auskarų, 5 vnt. pakabukų, 2 vnt. vyriškų žiedų, 5 vnt. moteriškų žiedų, iš viso 33,43 g svorio, užstato vertė – 2 000 Lt (579 Eur),

Nr. 447 (2008-08-14) įkeista 7 vnt. grandinėlių 8 vnt. pakabukų, 3 vnt. moteriškų žiedų, 5 poros auskarų, iš viso 49,18 g svorio, užstato vertė – 3 000 Lt (869 Eur),

Nr. 439 (2008-08-13) įkeista 3 vnt. grandinėlių, 2 vnt. apyrankių, 4 vnt. moteriškų žiedų, 5 poros auskarų, iš viso 33,52 g svorio, užstato vertė – 2 000 Lt (579 Eur),

Nr. 3748 (2007-10-12) įkeista grandinėlė, apyrankė, 11 porų auskarų, iš viso 61,07 g svorio, užstato vertė – 3 000 Lt (869 Eur),

Nr. 3608 (2007-09-21) įkeista 3 poros auskarų, 14 vnt. moteriškų žiedų, iš viso 33,31 g svorio, užstato vertė – 2 000 Lt (579 Eur),

Nr. 3959 (2007-11-13) įkeista 6 vnt. moteriškų žiedų, 3 poros auskarų, 2 vnt. grandinėlių, 7 vnt. pakabukų, iš viso 31,76 g svorio, užstato vertė – 2 000 Lt (579 Eur),

Nr. 3958 (2007-11-13) įkeista 5 poros auskarų, 4 vnt. moteriškų žiedų, iš viso 16,78 g svorio, užstato vertė – 1 000 Lt (290 Eur),

Nr. 3988 (2007-11-20) įkeista 2 vnt. vyriškų žiedų, pora auskarų, iš viso 10,69 g svorio, užstato vertė – 600 Lt (174 Eur),

Nr. 3987 (2007-11-20) įkeista 2 vnt. moteriškų žiedų, 2 vnt. pakabukų, iš viso 6,61 g svorio, užstato vertė – 400 Lt (116 Eur),

Nr. 3986 (2007-11-20) įkeista pora auskarų, moteriškas žiedas, iš viso 7,78 g svorio, užstato vertė – 500 Lt (145 Eur),

Nr. 3989 (2007-11-07) įkeista 5 vnt. moteriškų žiedų, iš viso 8,06 g svorio, užstato vertė – 500 Lt (145 Eur),

Nr. 3961 (2007-11-15) įkeista 3 vnt. apyrankių, 2 vnt. grandinėlių, 2 poros auskarų, 2 vnt. pakabukų, iš viso 18,21 g svorio, užstato vertė 1 200 Lt (348 Eur),

Nr. 2897 (2007-09-26) įkeista 2 vnt. auskarų, grandinėlė, iš viso 1,44 g svorio, užstato vertė – 40 Lt (12 Eur);

3) lombarde, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), įkeista gaminių už 22 638 Lt (6 556 Eur), kurių bendras svoris 368,73 g (viso 20 sutarčių):

Nr. 2517 (2009-02-24) įkeista 10 vnt. žiedų, 4 poros auskarų, iš viso 33,75 g svorio, užstato vertė – 2 230 Lt (646 Eur),

Nr. 2493 (2009-02-13) įkeista 5 vnt. žiedų, 4 vnt. auskarų, iš viso 15,81 g svorio, užstato vertė – 1 000 Lt (290 Eur),

Nr. 2357 (2008-12-12) įkeista 2 vnt. grandinėlių, 2 vnt. auskarų, 2 vnt. pakabukų, 4 vnt. žiedų, iš viso 46,25 g svorio, užstato vertė – 3 000 Lt (869 Eur),

Nr. 2276 (2008-11-14) įkeista grandinėlė, pakabukas, 4 vnt. žiedų, iš viso 24,77 g svorio, užstato vertė – 1600 Lt (463 Eur)

Nr. 2291 (2008-11-20) įkeista apyrankė 2 vnt. žiedų, 4 vnt. auskarų, iš viso 15,58 g svorio, užstato vertė – 1 000 Lt (290 Eur),

Nr. 1202 (2008-12-11) įkeista 10 vnt. auskarų, 9 vnt. žiedų, iš viso 50,13 g svorio, užstato vertė – 3 000 Lt (869 Eur),

Nr. 3586 (2008-08-08) įkeista 6 vnt. auskarų, 22 vnt. pakabukų, iš viso 17,24 g svorio, užstato vertė 1 000 Lt (290 Eur),

Nr. 3316 (2008-07-14) įkeista 10 vnt. žiedų, 4 vnt. pakabukų, iš viso 27,76 g, užstato vertė – 1 665 Lt (482 Eur)

Nr. 3417 (2008-08-07) įkeista 7 vnt. žiedų, 3 vnt. pakabukų, iš viso 24,86 g svorio, užstato vertė – 1 500 Lt (434 Eur)

Nr. 3851 (2008-11-13) įkeista 6 vnt. žiedų, 2 vnt. grandinėlių, 10 vnt. pakabukų, iš viso 49,87 g svorio, užstato vertė – 3 000 Lt (869 Eur),

Nr. 2205 (2008-10-20) įkeista 8 vnt. auskarų, grandinėlė, apyrankė, 2 vnt. pakabukų, išviso 16,57 g svorio, užstato vertė – 1000 Lt (290 Eur),

būtų teisingai įformintos, t. y. kiekvienas įkeičiamas gaminys būtų užfiksuotas pagal pavadinimą, svorį, rūšį ir vertę. Dėl to nebuvo galima nustatyti, kokie konkretūs gaminiai įmonėje buvo parduoti, grąžinti ar nurašyti į prekybą, kokius 669 auksinius gaminius (bendras svoris – 1185,34 g) 2011 m. birželio 20 d. pagal Savininko paimtų prekių aktą Nr. 2011/4 E. J. paėmė iš įmonės savo, kaip savininko, reikmėms.

Taip pat A. R. pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4, 6 punktų reikalavimus, t. y. 2010 m. vasario 5 d. davęs nurodymą apie nusikalstamą veiką nežinančiam asmeniui – buhalterei I. A. – netinkamai, t. y., nefiksuojant visų būtinų rekvizitų (asmens kodo, parašo), suteikiančių galimybę nustatyti asmenis, vykdžiusius ūkines operacijas, ir nefiksuojant ūkinių operacijų tikslaus turinio, surašyti kasos pajamų orderius Nr. 0614 dėl 204 vnt. (477,07 g) aukso gaminių pardavimo S. S. už 22 899 Lt (6 632 Eur) ir Nr. 0615 dėl 173 vnt. (665,21 g) aukso gaminių pardavimo T. R. už 31 930 Lt (9 248 Eur), dėl to nebuvo galima nustatyti, kokie asmenys, kokius gaminius pagal jų pavadinimus, svorį ir kainą pirko iš E. J. įmonės ir patikrinti ūkinės operacijos pagrįstumą.

Be to A. R., pažeisdamas Lietuvos Respublikos finansų ministro 1999 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 146 (2006 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1K-360) 4 punktą, neužtikrino, kad būtų vedamas privalomas Realizacijos žurnalas, jame nebuvo užfiksuoti kasos pajamų orderių Nr. 0614, 0615 duomenys, nebuvo nurodyti privalomi realizuotų tauriųjų metalų pavadinimai, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti E. J. įmonės veiklos finansinių rezultatų, turto už 2009–2011 metus.

Panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir išteisindamas A. R., apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog jis užtikrino, kad įmonės buhalterinėje apskaitoje būtų užfiksuotos visos kaltinime nurodytos atliktos ūkinės operacijos: tauriųjų metalų įkeitimas pagal daiktų įkeitimo sutartis ir tai, kad savininkas E. J. iš įmonės paėmė 669 gaminius pagal savininko paimtų prekių aktą. Nors buhalterinės apskaitos duomenys specialistei nebuvo pakankamai informatyvūs dėl to, kad ji negalėjo nustatyti kiekvienos konkrečios prekės judėjimo, tačiau tiek iš jos išvados, tiek iš paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad ji galėjo nustatyti pagrindinius įmonės veiklą apibūdinančius duomenis (jos pajamas, sąnaudas), pagal kuriuos galima apskaičiuoti ir įmonės mokėtinus mokesčius, taigi, A. R. veika (pirmame epizode) nesukėlė inkriminuotų pasekmių – negalėjimo nustatyti E. J. IĮ veiklos finansinių rezultatų ir turto 2009–2011 metais.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje taip pat nurodoma, kad iš įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusios specialistės išvados, jos paaiškinimų teisme matyti, jog sandoris su S. S. ir T. R. buvo užfiksuotas įmonės buhalterinėje apskaitoje. Specialistės išvadoje nurodyta, kad įmonės suvestinėje „Pajamos–sąnaudos“ užfiksuota, jog lombarde, (duomenys neskelbtini), parduoti 377 aukso gaminiai, svėrę 1142,28 g už 54 829 Lt (15 880 Eur), o gautos pajamos užfiksuotos 2010 m. vasario mėn. kasos knygoje, šios dvi ūkinės operacijos įtrauktos ir į ūkinių operacijų registracijos žurnalą. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų apie A. R. bandymą nuslėpti šiuos sandorius ir už juos gautas pajamas, o vien tai, kad specialistė neturėjo galimybės kasos pajamų orderiuose nurodytų asmenų apklausti apie minėtų sandorių aplinkybes, nenulėmė negalėjimo iš dalies nustatyti E. J. IĮ veikos finansinių rezultatų ir turto 2009–2011 m. Teisėjų kolegija konstatavo, kad Realizacijos žurnale nurodyta pirmos grupės aukso gaminių bendra kaina ir kiekis atitinka S. S. parduotų gaminių kainą ir kiekį, o antros grupės gaminių bendra kaina ir kiekis atitinka T. R. parduotų gaminių kainą ir kiekį, todėl A. R. pateiktą Realizacijos žurnalą pripažino leistinu įrodymu, kuriame užfiksuoti kasos pajamų orderių Nr. 0614 ir 0615 duomenys. Esant tokioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad A. R. užtikrino Realizacijos žurnalo vedimą, todėl ir trečiasis nusikalstamos veikos epizodas jam inkriminuotas nepagrįstai.

Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė J. Činčikienė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 14 d. nuosprendį ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendį be pakeitimų.

Kasatorės teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog A. R. neužtikrino, kad E. J. IĮ su fiziniais asmenimis 2007–2009 m. sudarytose daiktų (tauriųjų metalų) įkeitimo sutartyse būtų detaliai (pagal svorį, rūšį ir vertę) aprašytas kiekvienas įkeistas gaminys ir šie pažeidimai sukėlė pasekmes – negalėjimą nustatyti, kokie konkretūs gaminiai įmonėje parduoti, grąžinti ar nurašyti į prekybą, kokius 669 auksinius gaminius pagal 2011 m. birželio 20 d. savininko paimtų prekių aktą savininkas E. J. paėmė iš IĮ savo reikmėms. Tokią teismo išvadą, pasak prokurorės, pagrindė specialistės išvada, o apeliacinės instancijos teismo teiginiai, jog specialistė galėjo nustatyti pagrindinius įmonės veiklą apibūdinančius duomenis (pajamas, sąnaudas), pagal kuriuos galima apskaičiuoti įmonės mokėtinus mokesčius, neteisingi ir nepagrįsti visais bylos duomenimis. Vertindamas byloje surinktus įrodymus, konstatuodamas, kad specialistei buvo pateikti visi reikalauti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, apeliacinės instancijos teismas pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, neįsigilino į pateiktos išvados turinį.

Prokurorė nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog tik pirmosios instancijos teisme buvo pateiktos sąskaitų faktūrų, serija JOV Nr. 001 ir Nr. 002, surašytų 2010 m. vasario 5 d., data, kopijos ir E. J. įmonės Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), Pardavimų (Realizacijos) žurnalo kopija, kurio originalas buvo pateiktas tik apeliacinės instancijos teisme. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino šių dokumentų kopijų kaip patikimų, jais negrindė priimto nuosprendžio išvadų, nes 2010 m. vasario 5 d. sąskaitos–faktūros Nr. 001 ir 002 kopijos bei ranka rašyto E. J.

įmonės Pardavimo žurnalo išrašas buvo pateikti 2013 m. rugsėjo 19 d., t. y. jau po to, kai byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui. Minėti dokumentai nebuvo pateikti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pridėti prie 2013 m. rugsėjo 18 d. advokato prašymo „Dėl specialisto išvados pateikimo“. Iš daiktų pateikimo protokolų bei buhalterės I. A. aiškinimų matyti, kad tiriamuoju laikotarpiu tokių dokumentų nebuvo, nors pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį buhalterinės apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

Iš 2012 m. spalio 16 d., 2013 m. vasario 5 d. bei 2013 m. vasario 20 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. J. įmonės buhalterė I. A. per tris kartus pateikė įmonės buhalterinius dokumentus, tarp kurių Realizacijos žurnalo nebuvo. Taigi, pasak kasatorės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad teisiamojo posėdžio metu pateiktos dviejų sąskaitų–faktūrų ir Pardavimų žurnalo kopijos specialistei D. Kupcikevičienei, surašiusiai 2013 m. vasario 28 d. specialisto išvadą Nr.5-5/16, nebuvo pateiktos ne dėl to, kad buvo kurį laiką saugomos pas išteisintąjį, kuris nesuprato, jog šiuos dokumentus buvo būtina laiku pateikti įmonės buhalterei, vėliau ir specialistei, o todėl, kad šie dokumentai ikiteisminio tyrimo atlikimo metu bendrovėje neegzistavo ir buvo surašyti vėliau, nei reikalauja įstatymas.

Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo visa bylos medžiaga, nuosprendyje padarydamas išvadą, jog A. R. pateikti dokumentai atitinka tikrąją situaciją ir teismui buvo pateikti vėliau, negu numato įstatymas, dėl svarbių priežasčių, todėl turi būti įvertinti kaip leistini ir patikimi įrodymai. Todėl, pasak kasatorės, spręsdamas A. R. kaltės klausimą apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingas išvadas. Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222, 223 straipsnių taikymo, realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus.

Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą ir kitus teisės aktus visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais. Buhalteriškai vertinant, sutikrinti, ar į kasos apskaitos knygą ir kitus dokumentus įrašyti teisingi duomenys, nesant pirminių apskaitos dokumentų, nėra galimybių. Dokumentuose nesant dalies privalomų rekvizitų, jie neturi juridinės galios.

Kasatorė taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo teiginiais, kad iš įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusios specialistės išvados, jos paaiškinimų teisme matyti, jog sandoris su S. S. ir T. R. buvo užfiksuotas įmonės buhalterinėje apskaitoje, gautos pajamos užfiksuotos 2010 m. vasario mėn. kasos knygoje, o ūkinės operacijos įtrauktos į ūkinių operacijų registracijos žurnalą. Kasatorės teigimu, padarydamas tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas neįvertino to, jog teisme apklaustas S. S. paneigė kasos pajamų orderyje Nr. 0614 neva atliktą buhalterinę operaciją, pasakydamas, kad jokių aukso gaminių nepirko, savo dokumentų niekam nedavė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvoje yra tik vienas asmuo, kurio vardas ir pavardė yra S. S., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojo S. S. parodymus įvertino visų bylos įrodymų kontekste kaip įrodančius, kad ūkinė operacija tarp S. S. ir E. J. IĮ neįvyko. Nors nebuvo galimybės nustatyti T. R. ir jį apklausti teisme apie kasos pajamų orderyje Nr. 0615 nurodytą operaciją, pirmosios instancijos teismas, pasak kasatorės, remdamasis įrodymų visetu, padarė teisingą išvadą, kad E. R. apgaulingai vedė buhalterinę apskaitą ir dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti E. J.

įmonės veiklos finansinių rezultatų, turto už 2009–2011 metus. Apeliacinės instancijos teismas, padarydamas priešingas išvadas dėl šių dviejų ūkinių operacijų realumo, dėl Realizacijos žurnalo tinkamo vedimo, neišsamiai išanalizavo visas pirmosios instancijos teismo ištirtas aplinkybes ir priimdamas sprendimą rėmėsi tik dalimi baudžiamojo proceso metu gautų įrodymų, jų nesusiejo į vientisą logišką grandinę ir taip padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas pripažino Realizacijos žurnalą leistinu įrodymu, nors prokuroras, atkreipė dėmesį į tai, kad įrašai padaryti vieną dieną – 2010 m. vasario 5 d., ta pačia ranka, parašyti skirtingos spalvos rašalu, o A.

R. nurodžius, kieno ranka tai padaryta, reikalavo apklausti tą asmenį kaip liudytoją apie šias aplinkybes, tačiau toks prašymas buvo atmestas motyvuojant tuo, jog D. B. byloje jau apklaustas. Kasatorė pažymi, kad D. B. apklausos metu apie šio žurnalo buvimą (suradimą) nebuvo žinoma, tačiau apeliacinės instancijos teismas to netikrino ir nevertino, o tiesiog nepaneigdamas specialistės D. Kupcikevičienės išvadų pripažino, kad pagal vedamą apskaitą galima visiškai nustatyti E. J. IĮ turtą ir finansinius rezultatus.

Taigi, kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šioje byloje esančius įrodymus ir padarydamas priešingas išvadas, negu pirmosios instancijos teismas, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, priimti teisingą sprendimą bei tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, todėl šio teismo nuosprendis naikintinas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktinas galioti.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nenagrinėtinų skundo argumentų

BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teismas patikrina teisės taikymo aspektu. Bylos apskundimo ir nagrinėjimo kasaciniai pagrindai yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ir esminiai BPK pažeidimai (BPK 369 straipsnis). BPK 369, 376 straipsniuose nustatytos bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribos reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Tuo tarpu iš kasacinio skundo turinio matyti, kad didelė dalis kasacinio skundo teiginių yra suformuluoti kaip apeliacinės instancijos teismo sprendime, kuriuo A. R. išteisintas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, padarytų išvadų kritika. Proceso dalyvių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas kasacinės instancijos teismui naikinti ar keisti teismų sprendimus, todėl su įrodymu vertinimu susiję kasacinio skundo argumentai nenagrinėjami.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendį grindė E. J. įmonės Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), Pardavimo žurnalu, pateiktu apeliacinės instancijos teismui, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Šie kasatorės argumentai atmestini.

Kasacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar buvo padaryta esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, gali tikrinti, ar kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose atliktas įrodymų vertinimas yra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei teisingu įstatymų taikymu. BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos, nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikimo BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus atitinka; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-587/2014).

Kasatorės teigimu, teismas nepagrįstai Pardavimo žurnalą pripažino leistinu įrodymu, nes šis dokumentas nebuvo pateiktas ikiteisminio tyrimo metu ir iš buhalterės I. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jo įmonėje net nebuvo. Bylos duomenys rodo, kad šio žurnalo kopijos buvo pateiktos pirmosios instancijos teismui (T. 3, b. l. 150–152), o originalas – apeliacinės instancijos teismui (T. 4, b. l. 80). Spręsdamas, ar išnagrinėtus duomenis pripažinti įrodymais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK numatytais veiksmais (BPK 20 straipsnis). Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas sprendė Pardavimo žurnalo, kaip įrodymo, leistinumo ir patikimumo klausimą ir, įvertinęs A. R. parodymus, I. A. parodymus, duotus teisme, kuriuose ji paaiškina, dėl kokių priežasčių ji manė, kad Pardavimo žurnalo lombarde, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), nėra, paties žurnalo turinį, kuriame fiksuotų operacijų duomenys sutampa su kituose dokumentuose fiksuotų tų pačių operacijų duomenimis (tai nurodoma specialistės D. Kupcikevičienės išvadoje (T. 2, b. l. 116) ir išvadoje, pateiktoje R. Glebavičienės, taip pat abiejų specialisčių paaiškinimuose, duotuose nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (T. 4, b. l. 88, 90)), pagrįstai pripažino jį tinkamu įrodymu.

Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, nepaneigęs specialistės D. Kupcikevičienės išvados, pripažino, kad pagal įmonėje vestą buhalterinę apskaitą galima nustatyti E. J. IĮ turtą ir finansinius rezultatus. Šie kasatorės argumentai nepagrįsti, todėl atmestini.

Reikšmingos bylai aplinkybės yra grindžiamos įstatymų nustatyta tvarka ir teisėtais būdais gautais duomenimis, kurie pagrindžia ar paneigia teisiškai reikšmingas bylai aplinkybes ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais veiksmais. Siekiant nustatyti BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarinius svarbus tampa specialių žinių panaudojimas. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nors nagrinėjamoje byloje tokia išvada dėl E. J. IĮ ūkinės finansinės veiklos 2009–2012 m. yra pateikta ir joje nurodyta, kad E. J. IĮ nebuvo vadovautasi Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, 12 straipsnio 1, 4 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4, 6 punktų reikalavimais, todėl tyrimo metu iš dalies nebuvo galima nustatyti 2009–2011 metų įmonės finansinių rezultatų, turto, tačiau pirmosios instancijos teismas privalėjo specialisto išvadą vertinti kartu su kitais bylos įrodymais ir pirmiausia spręsti, ar padaryti buhalterinės apskaitos pažeidimai ir dėl to kilusios pasekmės yra reikšmingi baudžiamosios atsakomybės požiūriu, o ne tik buhalterinės apskaitos požiūriu. Specialisto išvadoje pateiktų duomenų vertinimas yra teismo prerogatyva ir pareiga. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir kruopščiai ištyrė bei įvertino duomenų, kuriuos bylai pateikė specialių žinių turintys asmenys ir kurie buvo svarbūs nustatant nusikalstamos veikos sudėtį, visetą: paaiškinimus dėl prieštaravimų specialistų išvadose teismui davė abi specialistės, pateikusios išvadas byloje. Apeliacinės instancijos teismas pateikė nuoseklias, grįstas išsamiai išnagrinėtais ir įvertintais įrodymais, išvadas, kodėl byloje konstatuoti buhalterinės apskaitos pažeidimai nesukėlė BK 222 straipsnyje numatytos veikos padarinių.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų neturi. Duomenys, kuriais teismas pagrindė savo išvadas, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, išnagrinėti teisiamajame posėdyje bei tinkamai įvertinti. Nuosprendyje pasisakyta dėl jų pakankamumo bei patikimumo, išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai ir padarytos aiškios išvados dėl to, kokias faktines aplinkybes jie patvirtina. Toks įrodymų vertinimas ir nuosprendžio turinys atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 301 straipsnio 1 dalyje, 305 ir kituose straipsniuose išdėstytus reikalavimus.

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-16/2014, 2K-233/2014). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, Nr. 2K-180/2014).

A. R. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu buvo išteisintas, teismui byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų pagrindu konstatavus, kad jo veiksmai nesukėlė įstatyme nustatytų padarinių, t. y. negalėjimo iš dalies nustatyti 2009–2011 m. E. J. individualios įmonės finansinių rezultatų, turto. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nenustatyta, kad buhalterinėje apskaitoje nurodyti duomenys yra neteisingi, t. y. kad E. J. IĮ buhalterinėje apskaitoje tikrai buvo neteisingai fiksuotas tauriųjų metalų judėjimas, kad E. J. iš savo įmonės paėmė ne 2011 m. birželio 20 d. savininko paimtų prekių akte nurodytos 70 500 Lt (20 418 Eur) vertės, o kitokios vertės gaminius, kad įmonė tikrai dviem asmenims nepardavė bendros 54 829 Lt (15 880 Eur) vertės aukso gaminių.

Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas padarė remdamasis specialistės D. Kupcikevičienės išvada (jos tiriamojoje dalyje nurodyta, kad tyrimui buvo pateikti pirminiai įmonės apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai, surašyti 2009–2012 m.; nustatyta įmonės 2009–2011 m. pajamų struktūra; aprašyta įmonės savininko E. J. lėšų apskaita), R. Glebavičienės duota išvada (T. 3, b. l. 131–134) bei specialistės R. Glebavičienės paaiškinimais, kuriuose nurodoma, kad buhalterinės apskaitos reikalavimų pažeidimai nesukėlė baudžiamojo įstatymo reikalaujamų pasekmių, liudytojų parodymais, kita bylos medžiaga.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadas dėl dviejų ūkinių operacijų, t.y. aukso gaminių pardavimo S. S. ir T. R., realumo, neišsamiai išanalizavo aplinkybes, priimdamas sprendimą pasirėmė tik dalimi baudžiamojo proceso metu gautų įrodymų ir taip padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą. Šie kasatorės argumentai atmestini.

Kaip minėta pirmiau, teismas, įvertinęs A. R. pateiktą Pardavimo žurnalą, konstatavo, kad jame nurodyta pirmos grupės aukso gaminių bendra kaina – 22 899 Lt (6 632 Eur) ir kiekis – 204 vnt. atitinka S. S. parduotų gaminių kainą ir kiekį, o antros grupės gaminių bendra kaina – 31 930 Lt (9 248 Eur) ir kiekis – 173 vnt. atitinka T. R. parduotų gaminių kainą ir kiekį, ir pripažino, kad jame užfiksuoti kasos pajamų orderių Nr. 0614 ir 0615 duomenys. Apeliacinės instancijos teismui specialistė D. Kupcikevičienė nurodė, kad šios dvi operacijos užfiksuotos kituose apskaitos dokumentuose – laisvos formos rašytinėje suvestinėje ir kasos knygoje, taip pat kad pagal sąskaitas faktūras operacijos atsispindėjo ūkinių operacijų registravimo žurnale, kuriame įtraukti kasos pajamų orderiai ir atitinka juose esančios sumos (T. 4, b. l. 88, 90). Taigi, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad iš įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusios specialistės išvados, jos paaiškinimų teisme matyti, jog sandoriai su S. S. ir T. R. buvo užfiksuoti įmonės buhalterinėje apskaitoje, taigi, byloje nėra jokių duomenų apie A. R. bandymą nuslėpti šiuos sandorius ir už juos gautas pajamas. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog vien tai, kad specialistė neturėjo galimybės kasos pajamų orderiuose nurodytų asmenų apklausti apie minėtų sandorių aplinkybes, nenulėmė negalėjimo iš dalies nustatyti E. J. IĮ veikos finansinių rezultatų ir turto 2009–2011 m.. Tiek specialistė D. Kupcikevičienė duodama paaiškinimus teisme, tiek konsultacinę išvadą pateikusi R. Glebavičienė nurodė, kad aukso gaminiai S. S. ir T. R. galėjo būti parduoti ir pagal kasos čekius, kuriuose nenurodomi jokie pinigus sumokėjusio asmens duomenys, ir toks ūkinės operacijos įforminimas būtų buvęs teisėtas.

Kasaciniame skunde netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas išteisinant A. R. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, grindžiamas kasatorės nesutikimu su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Nenustačius jokių įrodymų vertinimą reglamentuojančių BPK nuostatų pažeidimų, nėra pagrindo nesutikti su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis dėl nusikalstamos veikos sudėties požymių nebuvimo A. R. veikoje.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jolantos Činčikienės kasacinį skundą.

Teisėjai

Vladislovas Ranonis Jonas Prapiestis Rima Ažubalytė