A-2178-624/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2178-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00132-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 71

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. U. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. U. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 4 000 eurų neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad kreipėsi į teismą dėl nežmoniškų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, t. y.: dėl kamerų ploto ir jose esančių žmonių skaičiaus disproporcijos, dėl psichologų netinkamai teikiamos pagalbos kaliniams. Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2015 m. sausio 9 d., kuomet buvo teismui pateiktas skundas, bei šiuo metu yra Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Patyrė didelius emocinius išgyvenimus, ėmė bijoti mažų patalpų, tapo uždaras, žalojo save. Laikino paskirstymo kamerose laikoma po 20 asmenų, kurie būna rūkantys. Be to, laikino paskirstymo kamerose nėra vietos kur pavalgyti, nėra stalo bei jose laikoma 5–6 valandas. Neturtinė žala pasireiškė dideliais psichologiniais, emociniais išgyvenimais, patirtomis traumomis, nes gydytojai neskiria medikamentų. Save žalojo, nes kreipėsi į izoliatoriaus vadovybę dėl geresnių kalinimo sąlygų, tačiau į jo prašymus nebuvo atsižvelgta, taip pat dėl pareigūnų piktnaudžiavimo tarnyba, nes pareigūnai paskirsto asmenis į kameras, kuriose asmuo negali būti. Šiuo metu nerūko, o anksčiau rūkė. Krūtinės ląsta jam buvo sužalota kitų kameroje buvusių asmenų ir šį sužalojimą siejo su pareigūnų piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, nes į kameras keliami asmenys, tarp kurių kyla nuolatiniai konfliktai.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, jog vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124, 1.3 punktu, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus.

Pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje iš viso buvo laikomas 131 dieną. Pasivaikščiojimo laiku, medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. Pažymėjo, jog higienos normoje nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui. Nei trumpalaikio laikymo, nei priėmimo-paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos. Atsakovas pažymėjo, jog laikino sulaikymo kamerose draudžiama rūkyti ir pareiškėjas nepateikė jokių pretenzijų Šiaulių tardymo izoliatoriui dėl tariamo rūkymo laikino sulaikymo kamerose.

Nurodė, jog pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kai kuriose kamerose atlikti sąlygų atitikimo higienos normų reikalavimams patikrinimai. Nurodė, jog Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl taikytinos tik tos taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius, kuris yra numatytas teisės aktuose. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodamos pagal suimtųjų/nuteistųjų prašymus. Kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus resursus.

Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Šiaulių tardymo izoliatoriaus režiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176, reikalavimais. Pareiškėjo teiginys dėl antisanitarinių kalinimo sąlygų yra labai abstraktus ir nepakankamai detalizuotas. Byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas kalinimo metu kokiu nors būdu skundėsi Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, ar kitų jo laikymo sąlygų. Pareiškėjo teiginiai dėl šalčio, purvo yra abstraktūs, netikslūs ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, dėstomi remiantis subjektyviais pojūčiais.

Atsakovas pažymėjo, jog suimtieji (nuteistieji) Šiaulių tardymo izoliatoriuje maitinami pagal nustatytą dienotvarkę. Atsakovas neturi duomenų, jog pareiškėjui buvo tiekiamas maistas į laikino sulaikymo kamerą. Visi Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. 2015 m. sausio 3 d. kameroje Nr. 54 buvo pastebėtas pareiškėjas V. U. susižalojęs kairės rankos dilbį, pareiškėjas paaiškino, kad žalojosi, nes nenorėjo būti paskirtoje kameroje.

V. U. nurodė, kad kameroje žalotis niekas nevertė ir pretenzijų niekam neturi. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kokius teisės aktus pažeidė Šiaulių tardymo izoliatorius, kokie atsakovo veiksmai ar neveikimas prieštarauja teisės aktams. Abstraktus pareiškėjo teiginys, kad dėl laikymo sąlygų dėl baimės būti sumuštam jis žalojosi, neįrodo atsakovo veiksmų neteisėtumo.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 27 d. sprendimu (b. l. 106–118) pareiškėjo V. U. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu.

Byloje pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2015 m. sausio 20 d. pažyma Nr. 69/06-405 „Dėl V. U. laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje“. Iš pateiktos pažymos negalima nustatyti, kada ir kiek laiko pareiškėjas buvo laikomas kamerose nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui kameros ploto normos, todėl konstatuota, kad pareiškėjui 95 dienas (išskyrus nurodytus laikotarpius nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. spalio 10 d., nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2014 m. lapkričio 26 d., nuo 2014 m. lapkričio 28 d. iki 2014 m. gruodžio 3 d., nuo 2015 m. sausio 2 d. iki 2015 m. sausio 3 d., nuo 2015 m. sausio 3 d. iki 2015 m. sausio 5 d., viso 36 dienas) galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3, 6 kv. m kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Pareiškėjas apskritai nurodė, kad jam kalint Šiaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo sudarytos normalios kalinimo sąlygos. Teismas atsižvelgė į atsakovo pateiktą Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo aktą Nr. EP-340, Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. lapkričio 24 d. patikrinimo aktą Nr. EP-523, Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. rugpjūčio 13 d. patikrinimo aktą Nr. EP-330, 2014 m. spalio 3 d. Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktą Nr. EP-406, byloje esančią Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2015 m. sausio 20 d. pažymą Nr. 62/08-66 „Apie V.

U. laikymo sąlygas“, Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2015 m. sausio 20 d. pažymą Nr. 69/06-405 „Dėl V. U. laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje“, Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo aktą Nr. EP-340. Nurodė, jog pareiškėjo teiginys, kad laikino sulaikymo kameroje asmenys rūko, yra abstraktus. Iš asmens sveikatos istorijos matyti, kad iš pirminės gydytojų apžiūros (tardymo izoliatoriuje) 2013 m. birželio 3 d. ir 2014 m. rugpjūčio 18 d. metu prie pareiškėjo žalingų įpročių yra įrašyta: rūkymas.

Dėl asmenų rūkymo laikino sulaikymo kameroje pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai pareiškimo nepateikė, o atstovauti kitų asmenų interesams tuo klausimu pareiškėjas neturi įgaliojimų. Pažymėjo, jog iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2015 m. sausio 27 d. pažymos Nr. 60/09-3112 „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje suimtųjų ir nuteistųjų priėmimo / paskirstymo patalpose yra vaizdo kamera, fiksuojanti daiktų ir bagažo saugumo kontrolės prietaiso (introskopo) darbą, o ne patalpoje esančius nusirengusius žmones, kaip teigia pareiškėjas.

Pareiškėjas nurodė, kad save žalojosi dėl pareigūnų piktnaudžiavimo tarnyba, nes pareigūnai paskirsto asmenis į kameras, kuriose asmuo negali būti, taip pat dėl geresnių kalinimo sąlygų. Toks pareiškėjo aiškinimas vertintas kritiškai, nes iš pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjas susižalojo, nes nenori būti paskirtoje kameroje, medicininės apžiūros pažymoje susižalojimo aplinkybių neišsakė, pats susižalojo niekieno neverčiamas, nes nepatiko būti dviese kameroje. Nėra užfiksuota, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl didelių emocinių išgyvenimų, mažų patalpų baimės, uždarumo, ką akcentavo pareiškėjas.

Tuo pačiu teismas pažymėjo, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Taigi, teismas kitų atsakovo pažeidimų dėl netinkamų kalinimo sąlygų nenustatė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014).

Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo argumentai nelaikytini pakankamai aiškiais ir detalizuotais.

Nurodė, kad ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, intensyvumą, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, į kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daryta išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą), kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu. Pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatorius būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo V. U. orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalėjimo sąlygos.

Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus pinigais, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, įvertinęs turimų įrodymų visetą, pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, bei atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismas mano, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 500 Eur.

III. Pareiškėjas V. U. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 122–123), kuriuo skundžia Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimą.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad kamerose vienam asmeniui tenka labai mažai laisvo judėjimo ploto. Rūkantys asmenys yra laikomi kartu su nerūkančiais. Laikymo sąlygos pažeidžia pareiškėjo orumą, sukelia kančias, pastovius konfliktus, dėl ko teko žalotis bei būti sužalotam. Mano, kad Šiaulių tardymo izoliatorius nepateikė teismui dokumentų, kad pareiškėjas kreipėsi į gydytojus, psichologus. Tvirtina, kad pareiškėjas pradėjo jausti nuolatinę baimę, emocinius išgyvenimus, dvasinę skriaudą.

Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 128–130) prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių išgyvenimų, objektyviai pagrįstų nusiskundimų, kurie leistų nustatyti buvus neigiamą poveikį, sąlygojusį neturtinės žalos atsiradimą. Laiko, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje esančiais duomenimis bei CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, priteisė pagrįstą neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui.

2015 m. gegužės 18 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo V. U. prašymas (b. l. 131–132), kuriame jis nurodo, kad atsisako savo skundo ir prašo palikti ankstesnę Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartį, kuria pareiškėjui priteista 500 Eur neturtinės žalos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas V. U. pateikė prašymą, kuriame nurodo, kad atsisako nuo savo skundo ir prašo palikti ankstesnę nutartį. Atsižvelgiant į prašymo turinį, darytina išvada, kad pareiškėjas prašo palikti galioti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimą, kuriuo jam buvo priteista 500 Eur neturtinės žalos. Taigi, šiuo prašymu jis atsisako Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikto apeliacinio skundo.

Vertindama pateiktą pareiškėjo prašymą teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalis suteikia teisę apeliacinį skundą padavusiam asmeniui jo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu administracinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, ir tai, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, yra pagrindas teismui apeliacinį procesą nutraukti (ABTĮ 132 str. 2 d.). Taigi, šios teisės įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, nes apeliacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (apelianto) iniciatyva. Kita vertus, ABTĮ 132 straipsnio 3 dalis imperatyviai numato, jog apeliacinio skundo atsisakęs asmuo pakartotinai jį paduoti neturi teisės.

Iš teismui pateikto pareiškėjo V. U. rašytinio prašymo turinio matyti pareiškėjo valia atsisakyti nuo apeliacinio skundo dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimo t. y. apeliantas naudojasi anksčiau minėta įstatymo suteikta galimybe. Nustatyta, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimo kiti proceso dalyviai neskundė.

Kadangi V. U. pateiktas atsisakymas įstatymo nuostatoms neprieštarauja ir iš esmės yra pateiktas laikantis ABTĮ 132 straipsnyje nustatytų reikalavimų, apeliacinio proceso nutraukimas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, atsisakymas priimamas ir apeliacinis procesas nutraukiamas (ABTĮ 132 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 132 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. U. atsisakymą nuo apeliacinio skundo priimti.

Apeliacinį procesą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. U. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė Virginija Volskienė