AS-556-575-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS556-575/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01296-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 59 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. Z. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Kauno miesto savivaldybės 1 100 Lt turtinės žalos atlyginimo.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir priteisė pareiškėjui 1 100 Lt turtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. vasario 12 d. nutartimi atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmetė, o Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą.

III. Pareiškėjas 2014 m. vasario 18 d. pateikė teismui prašymą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priteisimo.

Pareiškėjas prašyme nurodė, jog išlaidas patyrė dėl teisinių konsultacijų, skundo parengimo, kitų byloje esančių procesinių dokumentų parengimo ir atstovavimo teismo posėdžiuose ir prašė priteisti iš atsakovo 1 500 Lt išlaidų advokato padėjėjo Tomo Ryzgelio pagalbai apmokėti už suteiktas teisines paslaugas.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo nurodė, jog su prašymu nesutinka, nurodydamas, jog pareiškėjo išlaidos turi būti pagrįstos, iš priėmimo kvito nėra aišku, ar įskaičiuotos paslaugos būtent už administracinę bylą Nr. I-502-428/2013.

IV. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 19 d. nutartimi prašymą dėl išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu patenkino. Teismas priteisė iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareiškėjui A. Z. 1 500 Lt išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44, 45 str.).

Teismas konstatavo, kad nuostatos dėl teismo išlaidų atlyginimo įtvirtintos ABTĮ 44 straipsnyje, Civilinio proceso kodekso 98 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Vertinant šių teisės aktų nuostatas, įstatymas proceso šaliai suteikia teisę gauti tik pagrįstų ir racionalių teismo išlaidų atlyginimą.

Pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalį, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką kol vyko procesas, bei dienpinigių - 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną - išlaidas. Rekomendacijų 8 punkte nurodytos išlaidų už advokato teikiamas paslaugas kategorijos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui teisinę pagalbą nagrinėjant šią administracinę bylą teikė advokato padėjėjas Tomas Ryzgelis. Tai patvirtina 2012 m. gruodžio 14 d. sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Advokato padėjėjas Tomas Ryzgelis parengė skundą teismui. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad advokato atstovavimo išlaidų sumos apskaičiuojamos taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Teismas, skaičiuojant ir priteisiant atstovavimo išlaidas, rėmėsi LR Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718 nustatytu MMA dydžiu. Pagal Rekomendacijų 8.2 ir 5 punktus maksimali priteistina maksimali suma už skundo parengimą yra 2 040 Lt (3 x 850 = 2 550 Lt x 0,8 proc.).

Advokato padėjėjas taip pat atstovavo pareiškėją 2013 m. vasario 11 d. ir 2013 m. gegužės 22 d. teismo posėdžiuose. Pareiškėjo atstovas prašo priteisti iš viso 1 500 Lt išlaidų atlyginimą. Jas patvirtina pinigų priėmimo kvitas Serija LAT, Nr. 679378. Kadangi prašoma priteisti išlaidų už atstovavimą 1 500 Lt suma neviršija Rekomendacijoje nustatyto maksimalaus užmokesčio už advokato paslaugas dydžio (vien tik už skundo surašymą galima priteisti suma yra 2 040 Lt), todėl ji priteistina.

V. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Atsakovas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina. Teismas klaidingai taikė teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo teismo formuojamos vienodos teisinės praktikos, nevertino ir nepasisakė dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 3 d. atsiliepime į prašymą išdėstytų argumentų. Teismas, spręsdamas, ar patirtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos pagrįstomis, atsižvelgė tik į tai, kad jos neviršija maksimalių Rekomendacijose numatytų sumų.

Tačiau pažymėtina, kad teismas visiškai nevertino Kauno miesto savivaldybės argumentų apie tai, jog sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje byloje turėjo būti atsižvelgta, jog administracinė byla Nr. I-502-428/2013 teisės aiškinimo ir taikymo prasme nebuvo sudėtinga ar reikalaujanti specifinių žinių. Tai konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2012 m. birželio 11 d. nutartyje Nr. A662-1673/2012, sprendžiant klausimą dėl išlaidų priteisimo už atstovavimą šios bylos apeliacinėje instancijoje.

Lietuvos vyriausiojo teismo formuojamoje praktikoje (2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-762/2011) pabrėžiama, kad „Rekomendacijos nustato ne tik maksimalius priteistinus dydžius, tačiau kartu įtvirtina priteistino užmokesčio už teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus (Rekomendacijų 2 p.), tarp kurių yra ir bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas ir kitos aplinkybės.“ Tačiau teismas, priimdamas sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vadovavosi vieninteliu kriterijumi, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių sumų už tokio tipo teisines paslaugas.

Šiuo atveju pareiškėjo atstovo ruošto skundo apimtis nebuvo labai didelė, byla nebuvo sudėtinga, didelės apimties, joje nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai ar reikalaujanti specifinių žinių, taip pat nagrinėjant bylą Kauno apygardos administraciniame teisme advokato padėjėjui nebuvo poreikio išvykti į kitą vietovę nei registruota jo darbo vieta. Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas Tomas Ryzgelis realiai atstovaudamas pareiškėją teismo posėdyje laiko sugaišo minimaliai, todėl atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidos iš viso neturėtų būti priteisiamos (Rekomendacijų 9 punktas).

Administracinėje byloje Nr. I-502-428/2013 sprendžiami teisiniai klausimai nebuvo nauji, tik besikartojantys, skunde reiškiamas reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų yra visiškai analogiškas reikalavimui, kuris buvo reiškiamas bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Teismas šių aplinkybių nevertino ir į jas neatsižvelgė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje praktikoje aiškiai ir vienareikšmiškai pasisako, kad kiekvienu atveju privalu nustatyti, ar šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo realiai patirtos, būtinos ir protingo dydžio.

Iš pinigų priėmimo kvito nėra aišku, ar įskaičiuotos paslaugos būtent už administracinę bylą I-502-428/2013, kurioje ir buvo priteista 1 100 Lt suma pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų administracinio teisės pažeidimo byloje kaip jo patirta turtinė žala. Pareiškėjo prašoma priteisti 1 500 Lt suma už atstovavimą pirmosios instancijos teisme yra akivaizdžiai per didelė ir viršija teismo priteistą 1 100 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą, kurią sudarė pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos bendrosios kompetencijos kelių lygių teismuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-771/2012).

Atsižvelgiant į Rekomendacijų 2.5 punktą privalo būti atsižvelgta ir į tai, jog priteista suma pareiškėjui šiuo atveju buvo 1 100 Lt. Taigi, įvertinus visus aukščiau išvardintus kriterijus, pareiškėjo atstovo prašoma priteisti suma už išlaidas, susijusias su administracinės bylos nagrinėjimu, yra aiškiai per didelė, todėl nepagrįsta ir nepriteistina.

Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas klaidina teismą ir bando išvengti įstatymo nustatytos prievolės pralaimėjus bylą sumokėti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas. Atkreipia dėmesį, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 500 Lt atstovaujant pareiškėją pirmosios instancijos teisme. Šios išlaidos apima visą pareiškėjo atstovavimą Kauno apygardos administraciniame teisme. Maksimaliai už skundo surašymą teismas galėtų priteisti 2 040 Lt, o pareiškėjas patyrė tik 1 500 Lt išlaidų už visą atstovavimą pirmosios instancijos teisme.

Šiuo atveju vien tik už skundo surašymą galima būtų priteisti 1 500 Lt, nes skundas yra 8 puslapių apimties, buvo pateiktas administraciniam teismui, skunde nereikėjo prašyti priteisti bylinėjimosi išlaidas, o reikėjo įrodinėti neteisėtus atsakovo darbuotojos veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę, žalą. Todėl tapatinti šios bylos su atsakovo nurodoma išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla nėra jokio pagrindo, nes administracinio teisės pažeidimo byloje, kuri pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta, buvo nagrinėjamas visiškai kitas klausimas, t. y. ar pareiškėjas padarė administracinį teisės pažeidimą ar to pažeidimo nepadarė.

Skirtingi procesai suponuoja ir skirtingas teisinių paslaugų sutartis bei atlygį už teisines paslaugas. Pareiškėjas nesutinka, kad šiuo atveju negali būti priteistos išlaidos už atstovavimą teismo posėdžiuose. Pažymėtina, kad teismo posėdžiai vyko ir pareiškėjo atstovas juose dalyvavo. Atstovui reikėjo sugaišti savo darbo laiko, t. y. nuvykti į teismą, dalyvauti teismo posėdyje atstovaujant pareiškėją, todėl ir išlaidos yra pagrįstos. Taip pat nepagrįstas atsakovo argumentas, kad nėra aišku, ar už tą procesą sumokėta.

Pažymi, kad teisinių paslaugų sutartis tarp pareiškėjo ir jo atstovo buvo sudaryta 2012 m. gruodžio 14 d. Tai patvirtina byloje esantis 2012 m. gruodžio 17 d. išrašas iš teisinių paslaugų sutarties, kuris buvo pridėtas kartu su skundu Kauno apygardos administraciniam teismui. Tuo pačiu 2012 m. gruodžio 17 d. pareiškėjas sumokėjo savo atstovui 1 500 Lt ir jam buvo išduotas grynųjų pinigų priėmimo kvitas, kuris vėliau buvo pateiktas į bylą. Kitų procesų pareiškėjas administraciniuose teismuose neturi, todėl teigti, kad nėra aišku už kokį procesą pateiktas kvitas, nėra pagrindo.

Šiuo atveju yra vedama buhalterinė apskaita, kvitas yra griežtos atskaitomybės dokumentas, be to, prašyme priteisti bylinėjimo išlaidas aiškiai buvo nurodyta už kokį teisminį procesą prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

VI. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija nesutinka su Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartimi, kuria teismas pareiškėjo prašymą dėl išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu patenkino, priteisė iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareiškėjui A. Z. 1 500 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Kauno apygardos administraciniame teisme, atlyginimą.

Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju galutinis sprendimas byloje buvo priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisinės paslaugos nagrinėjamoje byloje buvo teikiamos 2012 m. gruodžio 14 d. sutarties pagrindu (b. l. 12), šias paslaugas teikė advokato padėjėjas Tomas Ryzgelis. Pinigų priėmimo kvitas (Serija LAT Nr. 679378) (b. l. 78) patvirtina, jog pareiškėjas sumokėjo 1 500 Lt advokato padėjėjui Tomas Ryzgeliui.

Kaip pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, priteisiamos gali būti tik pagrįstos ir atitinkamai suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009). Pastebėtina, jog nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. minimalioji mėnesinė alga yra 850 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 718 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal Rekomendacijų 8.2 ir 5 punktus maksimali priteistina maksimali suma už skundo parengimą yra 2 040 Lt (3 x 850 = 2 550 Lt x 0,8 proc.).

Teismų praktika patvirtina, jog kai kurios Rekomendacijų 8 punkte tiesiogiai neminimos teisinės paslaugos atitinkamais atvejais gali būti nelaikomos savarankiškomis ir už jų teikimą patirtos išlaidos gali būti atskirai nepriteisiamos, teismui įvertinus bylos medžiagą ir pripažinus, jog jos įeina į atskirų paslaugų, išvardytų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį. Pavyzdžiui, susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, teisinės konsultacijos ir teisinės pozicijos formavimas, teismo sprendimo gavimas gali būti sudėtine skundo parengimo paslaugos dalimi, todėl ir patirtos išlaidos už minėtas paslaugas gali būti traktuojamos kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą – skundo parengimą (2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245-/2012). Šiuo atveju pareiškėjo nurodomos advokato padėjėjo suteiktos teisinės konsultacijos laikytinos sudėtine skundo parengimo paslaugos dalimi.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad advokato padėjėjas Tomas Ryzgelis atstovavo pareiškėją 2013 m. vasario 11 d. ir 2013 m. gegužės 22 d. teismo posėdžiuose (33 min.), kas pagal Rekomendacijų 9 punktą prilyginama vienai valandai. Pažymėtina, jog šiuo atveju pareiškėjui teiktų teisinių paslaugų metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ 1 000 Lt MMA. Pagal Rekomendacijų 8.18, 9 ir 5 punktus maksimali priteistina suma yra 120 Lt (0,15 x 1 000 = 150 Lt x 0,8 proc.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, kuria remdamasis Kauno apygardos administracinis teismas priėmė ginčijamą nutartį, pateiktus dokumentus apie pareiškėjo patirtas išlaidas, Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus, Rekomendacijose numatytas maksimalias priteistinų atstovavimo išlaidų sumas, nesutinka su atsakovo argumentu, jog priteista išlaidų suma yra nepagrįstai didelė. Šiuo atveju nėra pagrindo dar sumažinti pareiškėjui priteistinų išlaidų atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė