AS-438-961-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS438-961/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01561-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjo skyrimo bylose protokolų panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–3), prašydamas:

1) atnaujinti praleistą 1 mėnesio terminą skundui paduoti dėl teisėjų skyrimo Šiaulių apygardos teisme 2012–2014 metais, nagrinėjant pareiškėjo skundus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) X dalies tvarka;

2) panaikinti atsakovo Šiaulių apygardos teismo teisėjo skyrimo bylose 2012 m. lapkričio 5 d., 2012 m. lapkričio 15 d., 2012 m. lapkričio 15 d., 2012 m. lapkričio 15 d., 2012 m. lapkričio 15 d., 2012 m. lapkričio 15 d., 2012 m. gruodžio 3 d., 2012 m. sausio 29 d., 2013 m. vasario 8 d., 2013 m. vasario 11 d., 2013 m. vasario 19 d., 2013 m. vasario 26 d., 2013 m. kovo 26 d., 2013 m. balandžio 17 d., 2013 m. balandžio 19 d., 2013 m. gegužės 9 d., 2013 m. spalio 28 d., 2013 m. lapkričio 25 d., 2013 m. gruodžio 30 d., 2014 m. sausio 27 d. protokolus ir įpareigoti Šiaulių apygardos teismą paskirti pareiškėjo skundų nagrinėjimą, laikantis įstatymų ir Teisėjų tarybos nutarimais patvirtintos teisėjų skyrimo tvarkos;

3) panaikinti Šiaulių apygardos teismo laikinai einančio Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko teisėjo B. Z. 2014 m. birželio 2 d. atsisakymą atlikti veiksmus, nurodytus pareiškėjo 2014 m. gegužės 5 d. skunde ir įpareigoti atsakovą atlikti specialų patikrinimą dėl pareiškėjo skundų 2012–2014 metais paskyrimo teisėjams aplinkybes bei išnagrinėti pareiškėjo baudžiamosios bylos perdavimo teismui klausimus naujo; išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. balandžio 19 d. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės 2013 m. balandžio 19 d. nutarties iš naujo; peržiūrėti visas Šiaulių apygardos teismo 2011‑2014 metais priimtas nutartis iš naujo pagal pareiškėjo skundus, pateiktus BPK X dalies tvarka.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 10 d. nutartimi (b. l. 60–62), be kita ko, pareiškėjo skundą priimti atsisakė, nes skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).

Teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundo priėmimo klausimą dėl ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje numatytų subjektų veiksmų ar neveikimo, kiekvienu atveju turi vertinti šių subjektų veiklos (neveikimo) turinį ir tai, kokio materialinio teisinio rezultato tikisi pareiškėjas patenkinus skundą. Tik tuo atveju, kai pareiškėjo skunde nurodyti reikalavimai yra siejami su viešojo administravimo sritimi, teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo patikra patenka į administracinių teismų kompetencijos sritį.

Administracinių bylų teisenos paskirtis – ginčų dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų ar neveikimo (pareigų nevykdymo) nagrinėjimas. Administraciniai teismai nagrinėja bylas, kylančias iš teisinių santykių, kurių ratas apibrėžtas ABTĮ 15 straipsnyje, tačiau kiekvienu atveju tam, kad ginčas būtų nagrinėjamas administraciniuose teismuose, jis turi atitikti tam tikrus įstatyminius kriterijus. Vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus).

Taigi tik tuo atveju, kai pareiškėjo skunde nurodyti reikalavimai yra siejami su viešojo administravimo sritimi, teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo patikra patenka į administracinių teismų kompetencijos sritį.

BPK 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog bylos teisėjams paskirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos laikantis nustatytos bylų paskirstymo ir teisėjų kolegijų sudarymo tvarkos. BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nušalinimas gali būti pareikštas ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui, teisėjui, teisiamojo posėdžio sekretoriui, vertėjui, ekspertui ir specialistui. Šio kodekso 59 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nušalinimas turi būti pareikštas ir motyvuotas iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai nušalinimą pareiškiantis asmuo nušalinimo pagrindą sužino pradėjus įrodymų tyrimą. Nušalinimo pagrindai nurodyti šio kodekso 58 straipsnyje.

Teismas pažymėjo, kad proceso šalys, nesutikdamos su administracinėse, baudžiamosiose ar civilinėse bylose priimtais procesiniais sprendimais, gali juos apskųsti aukštesnės instancijos teismui įstatymų nustatyta tvarka. Procesinių sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą gali patikrinti tik aukštesnės instancijos teismas įstatymais numatyta procesine tvarka. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde dėsto įvairius reikalavimus, tačiau iš skundo visumos ir skundžiamų aktų turinio matyti, jog pareiškėjas prašo vertinti teismų procesinius veiksmus, susijusius su teisingumo vykdymu ir bylos tyrimu, pareiškėjas savo reikalavimus kildina ne iš viešojo administravimo teisinių santykių, o dėl veiksmų, susijusių su baudžiamosios bylos nagrinėjimu Šiaulių apygardos teisme, tokie jo reikalavimai negali būti nagrinėjami administraciniame teisme administracinio proceso tvarka.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 64–66), kuriuo prašo šią nutartį panaikinti bei skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės.

Nurodo, kad jo skundo reikalavimai yra susiję su atsakovo veikla viešojo administravimo srityje, paskiriant jo skundų nagrinėjimą konkretiems teisėjams, o tai neturi nieko bendra su teisingumo vykdymu.

Teigia, kad analogišką skundą pateikė ir Teisėjų tarybai, tačiau ši, nenustačiusi, jog jo skundas susijęs su teisingumo vykdymu, persiuntė jo skundą nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Atsakovas Šiaulių apygardos teismas atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kai nepagrįstą.

Nurodo, kad teisėjo skyrimo protokolai nėra viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktas ar veiksmas, sukeliantis asmenims teisines pasekmes, kaip ir nutartis perduoti bylą iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, nes tokios nutarties priėmimas yra procesinis veiksmas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad „administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti <...> kitų teismų teisėjų <...> procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu <...>“.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi pareiškėjo skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui, pagrindą bei reikalavimus, nustatė, kad pareiškėjo skundas iš esmės yra grindžiamas pareiškėjo padaryta prielaida, jog jo skundus, pateiktus Šiaulių apygardos teismui, išnagrinėjo teisėjai, paskirti pažeidžiant Šiaulių apygardos teismo pirmininko 2013 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. V-13 (pakeista 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. V-5) patvirtintas Šiaulių apygardos teismo bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisykles, taip pat šiems teisėjams galimai darė įtaką šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė I. I., t. y. jo skundus išnagrinėjo neteisėtos sudėties ir šališkas teismas. Atitinkamai pareiškėjas reikalauja, kad visus jo skundus iš naujo išnagrinėtų pagal teisės aktų reikalavimus paskirti teisėjai. Laikytina, kad pastarojo pareiškėjo reikalavimo tenkinimas yra pagrindinis materialinis teisinis rezultatas, kurio tikisi pareiškėjas, teikdamas teismui skundą. Taigi pareiškėjas kvestionuoja teismo procesinių sprendimų teisėtumą, kas yra betarpiškai susiję su teisingumo vykdymu, o tokių veiksmų tyrimas nėra administracinių teismų kompetencija.

Pažymėtina, kad proceso šalys, nesutikdamos su administracinėse, baudžiamosiose ar civilinėse bylose priimtais procesiniais sprendimais, gali juos apskųsti aukštesnės instancijos teismui įstatymų nustatyta tvarka. Procesinių sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą gali patikrinti tik aukštesnės instancijos teismas įstatymais numatyta procesine tvarka. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino taikytinų teisės aktų nuostatas, todėl priėmė teisėtą nutartį. Pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys