AS-492-959-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS492-959/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00788-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.1; 63.2; 63.3.1; 63.3.8; 66; 73

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. Š. 2014 m. birželio 3 d. pateikė skundą (b. l. 9-14) Kauno apygardos administraciniam teismui, prašydama:

1) pripažinti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 19VĮ-(14.19.2)-692 „Dėl fizinių asmenų, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams (duomenys neskelbtini)kadastro vietovėje, sąrašo patvirtinimo“, priedo 1-os eilutės, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus 2014 m. balandžio 9 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktų Nr. 19ŽN-(14.19.73.)-18, Nr. 19ŽN-(14.19.73.)-20 apskundimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti;

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 19VĮ-(14.19.2)-692 „Dėl fizinių asmenų, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašo patvirtinimo“, priedo 1-ą eilutę;

3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus 2014 m. balandžio 9 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktus Nr. 19ŽN-(14.19.73.)-18, Nr. 19ŽN-(14.19.73.)-20;

4) panaikinti Marijampolės apskrities viršininko 2001 m. sausio 17 d. įsakymą Nr. 52v „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės asmeninio ūkio žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau – ir 2001 m. sausio 17 d. įsakymas Nr. 52v);

5) panaikinti 2008 m. spalio 24 d. Marijampolės apskrities viršininko įsakymą Nr. ŽV-542 „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo po patikslinimo“ apimtimi, kuria pareiškėjai leidžiama pirkti patikslintus asmeninio ūkio žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (sklypus Nr.134- 1 0,57 ha, Nr. 134-3 0,47 ha) (toliau – ir 2008 m. spalio 24 d. įsakymą Nr. ŽV-542);

6) panaikinti Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. spalio 24 d. įsakymą Nr. ŽV-342, kuriuo pareiškėjai leista pirkti asmeninio ūkio žemės sklypus Nr. 134-1 0,57 ha ir Nr. 134-3 0,47 ha (duomenys neskelbtini);

7) panaikinti 2001 m. asmeninio ūkio žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) Nr. 134-1 0,57 ha, Nr. 134-3 0,47 ha paženklinimo; 8) įpareigoti atsakovą parduoti pareiškėjai 1993 m. kovo 27 d. Vilkaviškio rajono Virbalio apylinkės tarybos sprendimu Nr. 3 suteiktą ir naudojamą 3 ha asmeninio ūkio žemę (duomenys neskelbtini) 0002 bloke.

Nurodė, kad yra brandaus amžiaus pensininkė, dirbo žemės ūkio darbus kolūkyje, turi vidurinį išsilavinimą ir nesuprato, kuris Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) raštas sukelia teisines pasekmes ir kurį raštą reikia skųsti per įstatymo nustatytą terminą, kuris raštas turi galutinę reikšmę. Tik kai kreipėsi į advokatę sužinojo, kad buvo valdininkų suklaidinta, neišaiškinta apskundimo tvarka ir terminai. 2001 m. sausio 17 d. Marijampolės apskrities viršininko įsakymas Nr. 52 ŽV ir 2008 m. spalio 24 d. Marijampolės apskrities viršininko įsakymas Nr. ŽV-542 pareiškėjai nebuvo įteikti, todėl ji ir nepraleido jų apskundimo terminų. Apie 2001 m. sausio 17 d. įsakymą sužinojo tik 2014 m. kovo 24 d., kai gavo Tarnybos pranešimą. 2014 m. balandžio 9 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktai pareiškėjai įteikti tik 2014 m. balandžio 16 d., jų apskundimo tvarka ir terminai taip pat nebuvo išaiškinti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 13 d. nutartimi (b. l. 2-6) atnaujino skundo padavimo terminą skundui paduoti dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 19VĮ-(14.19.2)-692 „Dėl fizinių asmenų, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašo patvirtinimo“ dalies panaikinimo.

Priėmė pareiškėjos R. Š. skundą dėl reikalavimų: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 19VĮ-(14.19.2)-692 „Dėl fizinių asmenų, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašo patvirtinimo“, priedo 1-ą eilutę; 2) įpareigoti atsakovą parduoti pareiškėjai 1993 m. kovo 27 d. Vilkaviškio rajono Virbalio apylinkės tarybos sprendimu Nr. 3 suteiktą ir naudojamą 3 ha asmeninio ūkio žemę (duomenys neskelbtini) kaime 0002 bloke.

Atsisakė priimti pareiškėjos R. Š. skundą dėl reikalavimų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus 2014 m. balandžio 9 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktus Nr. 19ŽN-(14.19.73.)-18, Nr. 19ŽN-(14.19.73.)-20 ir 2001 m. asmeninio ūkio žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) Nr. 134-1 0,57 ha, Nr. 134-3 0,47 ha paženklinimo.

Atsisakė priimti pareiškėjos R. Š. skundą dėl reikalavimų panaikinti Marijampolės apskrities viršininko 2001 m. sausio 17 d. įsakymą Nr. 52v „Dėl (duomenys neskelbtini)kadastro vietovės asmeninio ūkio žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, panaikinti 2008 m. spalio 24 d. Marijampolės apskrities viršininko įsakymą Nr. ŽV-542 „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo po patikslinimo“ apimtimi, kuria pareiškėjai leidžiama pirkti patikslintus asmeninio ūkio žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (sklypus Nr. 134-1 0,57 ha, Nr. 134-3 0,47 ha); panaikinti Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. spalio 24 d. įsakymą Nr. ŽV-342, kuriuo pareiškėjai leista pirkti asmeninio ūkio žemės sklypus (duomenys neskelbtini) Nr. 134-1 0,57 ha, Nr. 134-3 0,47 ha.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus 2014 m. balandžio 9 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktus Nr. 19ŽN-(14.19.73.)-18, Nr. 19ŽN-(14.19.73.)-20 ir 2001 m. asmeninio ūkio žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus ginčija kaip individualius teisės aktus. Į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. 2001 m. asmeninio ūkio žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo aktai ir Žemės naudojimo patikrinimo aktai, kuriuose nustatyta, kad patikrintuose žemės sklypuose faktiškai žemės ūkio veiklą vykdo R. S., kuriam pareiškėja yra žodžiu leidusi naudotis jai suteiktais asmeninio ūkio žemės sklypais ir, kad pareiškėja pageidauja, jog žemės sklypo planas būtų parengtas jai pamatuotomis ribomis, negali būti pripažįstami individualiais teisės aktais, skųstinais administraciniam teismui, kadangi minėtų aktų pagrindu buvo priimti atitinkamai 2001 m. sausio 17 d. įsakymas Nr. 52 žv ir 2014 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr. 19VĮ-(14.19.2)-692, kurie ir sukėlė pareiškėjai teisines pasekmes. Žemės sklypų ribų paženklinimas – parodymas ir žemės sklypo naudojimo patikrinimas yra tik administracinės procedūros dalys.

Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad apie 2001 m. sausio 17 d. įsakymą Nr. 52 žv pareiškėjai buvo pranešta 2009 m. vasario 23 d. raštu Nr. S-109 bei vėlesniais Tarnybos raštais. Apie 2008 m. spalio 24 d. Marijampolės apskrities viršininko įsakymą Nr. ŽV-542 pareiškėjai pranešta 2011 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 19SS-44, apie Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. spalio 24 d. įsakymą Nr. ŽV-342, pareiškėja vėliausiai sužinojo 2013 m. gruodžio 23 d., gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio žemėtvarkos skyriaus 2013 m. gruodžio 20 d. raštą Nr. 19SD-(14.19.104.)-3076, tačiau į teismą dėl minėtų administracinių aktų panaikinimo kreipėsi tik 2014 m. birželio 3 d. Pareiškėja akivaizdžiai praleido skundo padavimo terminus ir neprašė jų atnaujinti, todėl teismas šioje dalyje pareiškėjos skundą dėl minėtų įsakymų panaikinimo ginčijama apimtimi atsisakė priimti, kaip paduotą praleidus įstatymo nustatytą terminą ir neprašant jo atnaujinti.

III. Pareiškėja R. Š. atskiruoju skundu (b. l. 129-130) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartį dėl atsisakymo priimti skundo reikalavimus dėl 2001 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. 52v ir 2008 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. ŽV-542 ta apimtimi, kuria pareiškėjai leidžiama pirkti patikslintus asmeninio ūkio žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (sklypus Nr. 134-1 0,57 ha, Nr. 134-3 0,47 ha) panaikinimo.

Pareiškėja nurodo, kad teismas neatsižvelgė į skunde nurodytas ginčijamo akto neapskundimo teismui priežastis. Ginčijami aktai pareiškėjai nebuvo įteikti, todėl ir apskundimo terminas nepraleistas. Teismas jau skundo priėmimo stadijoje konstatavo, jog terminai apskųsti 2001 m. sausio 17 d. įsakymą Nr. 52v ir 2008 m. spalio 24 d. įsakymą Nr. ŽV-542 yra praleisti, prašymas atnaujinti praleistą apskundimo terminą nepateiktas, tačiau teismas nesuteikė galimybės tokio prašymo pateikti.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas pažymi, kad pagal galiojusį reglamentavimą Marijampolės apskrities viršininko administracija neturėjo pareigos įteikti pareiškėjai Marijampolės apskrities viršininko 2001 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. 52v ir 2008 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. ŽV-542. Teismas nutartyje teisingai konstatavo, kada pareiškėja žinojo apie ginčijamus įsakymus, be to, pareiškėja dalyvavo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkime. Pareiškėja žinojo apie rengiamo projekto eigą, tvarką, tačiau nebuvo aktyvi, neatliko jokių veiksmų, kad sužinotų apie priimtus administracinius aktus ir juos apskųstų teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti skundo dalį konstatavus, kad praleistas įstatymo nustatytas terminas skundui paduoti ir neprašoma jo atnaujinti.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą. Jeigu bylos nagrinėjimo metu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą, administracinė byla nutraukiama (ABTĮ 101 straipsnio 7 punktas).

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Aiškindamas šią nuostatą, Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Remiantis Vyriausiojo administracinio teismo praktika, tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012).

Pareiškėja nurodė, kad ginčijami administraciniai aktai, dėl kurių skundo dalį pirmos instancijos teismas atsisakė priimti, nebuvo įteikti, todėl ir apskundimo terminas nepraleistas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, Marijampolės apskrities viršininko administracijos Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyrius 2009 m. vasario 23 d. raštu Nr. S-109 informavo pareiškėją, jog 2001 m. sausio 17 d. Marijampolės apskrities viršininkas įsakymu Nr. ŽV-52 patvirtino (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės asmeninio ūkio žemės reformos žemėtvarkos projektą. Apie šį įsakymą pareiškėja buvo informuota ir vėlesniais raštais: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio žemėtvarkos skyriaus 2011 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 19SS-44, 2012 m. spalio 18 d. raštu Nr. 19SD-(14.19.104.)-958, 2013 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 19SD-(14.19.104.)-3076 bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. kovo 24 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-735. Apie 2008 m. spalio 24 d. Marijampolės apskrities viršininko įsakymą Nr. ŽV-542 „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo po patikslinimo“ pareiškėja buvo informuota Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio žemėtvarkos skyriaus 2011 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 19SS-44, kuriame nurodyta, kad minėtu įsakymu pareiškėjai leidžiama pirkti patikslintus asmeninio ūkio žemės sklypus (duomenys neskelbtini): Nr. 134-1 – 0,57 ha, Nr. 134-2 – 1,72 ha, Nr. 134-3 – 0,47 ha.

Pačių skundžiamų aktų kopijų neturėjimas (negavimas) negali būti tapatinamas su nežinojimu apie skundžiamus aktus, kadangi ABTĮ bei teismų praktika sužinojimą apie skundžiamą aktą sieja su informacijos apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus prieinamumu ne tik tiesiogiai iš tokio akto teksto, tačiau ir kitokiais būdais. Be to, neturėjimas arba negalėjimas gauti skundžiamo akto kopijos neužkerta kelio Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka ir terminais paduoti skundą teismui (ABTĮ 23, 24, 33, 37, 68 str.).

Pabrėžtina, kad kaip matyti iš atsakovo 2012 m. spalio 18 d. rašto Nr. 19SD-(14.19.104.)-958 (b. l. 28-29), adresuoto pareiškėjai, 2012 m. birželio 13 d. vyko susirinkimas, kuriame pati pareiškėja dalyvavo. Susirinkime pareiškėjai buvo pasiūlyta pakeisti asmeninio ūkio žemėtvarkos projektą, kadangi aplink pareiškėjos naudojamą žemę sklypai yra privatūs, pareiškėja su šiuo siūlymu nesutiko. Todėl jau nuo 2012 m. pareiškėja turėjo ir galėjo rinkti informaciją bei domėtis projekto rengimo tvarka bei eiga, tačiau skundą dėl skundžiamų aktų, kuriais patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės asmeninio ūkio žemės reformos žemėtvarkos projektas bei patvirtintas leidimas pirkti patikslintus asmeninio ūkio žemės sklypus, pareiškėja pateikė tik 2014 m. birželio 3 d., t. y. praleidusi ABTĮ 33 straipsnyje numatytą skundo padavimo terminą.

Atsižvelgiant į tai, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės – teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012), ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir padarė. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą, termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (prašymą). Įstatymas neįpareigoja teismo papildomai siūlyti pareiškėjai pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-63/2012).

Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, rėmėsi administracinių teismų praktika, suformuota analogiškose bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Taigi, pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos R. Š. atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Stasys Gagys

Virginija Volskienė