A-525-1825-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A525-1825/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05237-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. M. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau–ir VRM) 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 1D-8730(11) ir įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vidaus reikalų ministerijos, apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl laikotarpiu nuo 2010 metų sausio mėnesio iki 2012 metų spalio mėnesio taikytų Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų.

Pagrįsdama savo reikalavimus pareiškėja nurodė, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. jai paskirta 1 302,33 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, todėl pareiškėjai kiekvieną mėnesį mokėta sumažinta 1 074,21 Lt pensija. Nuo 2012 m. birželio 1 d. pareiškėja pradėjo dirbti, todėl 2012 metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais jai buvo išmokėta tik 600,03 Lt dydžio pensija, o nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. mokama 794,21 Lt. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjos pensijos perskaičiavimas pagal šias teisės aktų nuostatas yra neteisėtas, todėl ji įgijo teisę į susidariusios pensijos nepriemoką.

Atsakovas Vidaus reikalų ministerija taip pat atstovaujanti ir Lietuvos valstybei, atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 24–26) su juo nesutiko ir prašė bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad, mokėdama pareiškėjai perskaičiuotą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, atsakovas veikė teisėtai ir vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu atsakovas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą ir išmokėti jai susidariusį pensijos skirtumą. Dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų susidariusi pareiškėjos pensijos nepriemoka yra 388,36 Lt. Dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų pareiškėjai neišmokėta 9 221,24 Lt pensijos suma, tačiau Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymas buvo pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir nepripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Byla stabdytina, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės, ar Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatos, kuriomis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo valstybinių pensijų gavėjams yra pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d., neprieštarauja Konstitucijai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 12 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies. Panaikino Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. 1D-8730(11) dalį, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, išmokėjimo, įpareigojo Lietuvos valstybę, atstovaujamą VRM, per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmokėti 388,36 Lt (trijų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių litų ir 36 ct) dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. taikytų Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas apibrėžė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjai paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ribojimo 2010–2012 metais, taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Pagal bylos duomenis teismas nustatė kad pareiškėjai J. M. nuo 2000 m. vasario 15 d. neterminuotai buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 15). Pareiškėja 2013 m. rugsėjo 20 d. (registracijos data 2013 m. rugsėjo 24 d.) Vidaus reikalų ministerijai pateikė prašymą: nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo perskaičiuota jai paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija; nurodyti, kokiu dydžiu, vadovaujantis prieštaraujančiomis nuostatomis, kiekvieną mėnesį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. bei iki šios dienos buvo sumažinta paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, nurodyti apskaičiavimo metodiką ir koeficientus; išmokėti neteisėtai neišmokėtos valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. ir nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki šios dienos (b. l. 18–19).

Vidaus reikalų ministerija 2013 m. rusėjo 30 d. sprendimu Nr. 1D-8730(11) paaiškino, kad pareiškėjai paskirta valstybinė pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. iki šiol yra ribojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis, o prašymo dalį išmokėti pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, nagrinėti atsisakė, motyvuodama tuo, kad pareiškėja praleido Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą, kuris skaičiuotinas nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo dienos, t. y. nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. (b. l. 22–23).

Analizuodamas su ginču susijusius santykius reglamentuojančius teisės aktus pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kurio 4 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 1 d.) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos <...>, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Iš esmės analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d. ir nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas buvo taikomos iki 2012 m. rugsėjo 1 d., kol minėtos normos neteko galios.

Teismas atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą konstatavo, kad Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, jog pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos) ir Laikinojo įstatymo 5 straipsniu, pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.

Vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimu 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kad reikalavimui dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo pareikšti taikomas trejų metų procesinis kreipimosi į teismą terminas, kurio eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo dienos. Taip pat išaiškinimu, kad skundui dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau į teismą asmuo gali kreiptis tik po to, kai tarp šalių yra kilęs ginčas, t. y. tik po to, kai kompetentingas subjektas, išmokantis valstybinę pensiją, atsisako išmokėti pensijos nepriemoką.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjai paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2010 metų sausio mėnesio iki 2012 metų spalio mėnesio, buvo perskaičiuojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsnio nuostatomis (b. l. 20–21). Priešingai nei nurodo pareiškėja, jai paskirta pareigūnų ir karių pensija pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas perskaičiuota nebuvo. Taigi, pareiškėja yra įgijusi teisę reikalauti priteisti pensijos nepriemoką, susidariusią tik dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo. Teismas atsižvelgdamas į Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM 2013 m. rugsėjo 26 d. pažymos Nr. 11PP(P)-5692 duomenis, pagal kuriuos pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas sumažinta pensija pareiškėjai buvo mokėta 2012 metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais, vertino, kad pareiškėja skundą padavusi 2013 m. spalio 14 d. (b. l. 10) nepraleido trejų metų procesinio termino kreiptis į teismą. Konstatavo, kad pareiškėja turi teisę teisme reikalauti pašalinti jos teisių pažeidimą, susijusį su visa neišmokėtos valstybinės pensijos nepriemoka ir termino kreiptis į teismą nepraleido.

Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimu administracinėje byloje Nr. A552-519/13, kad teismas, paisydamas įsipareigojimų garantuoti tinkamą ir veiksmingą konstitucinės teisės į pensiją ir nuosavybės teisių gynima, turi taikyti Konstitucijos 110 straipsnyje nustatytą išimtį iš 107 straipsnio 1 dalies įtvirtintos bendrosios taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama tik į ateitį.

Taip pat vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, darė išvadą, kad iki skundo išnagrinėjimo teisme, atsakovo sprendimas perskaičiuoti pareiškėjos valstybinę pensiją nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiškėjos teisės prisiteisti nepagrįstai neišmokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012 m. rugsėjo 21 d., taip pat tai, kad į teismą pareiškėja kreipėsi po Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo.

Nurodė, kad bylos duomenimis dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo pareiškėjai neišmokėta 388,36 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, dėl nurodytos sumos byloje ginčo nėra ir neišmokėtos pensijos dalį pareiškėjai įpareigotina išmokėti Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos.Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nustatė atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, įpareigojimą įvykdyti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktais pažymėjo, kad pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas nustato nagrinėjamos bylos ribas bei pasirinktą gynybos būdą. Priimdamas sprendimą, teismas negali pakeisti pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ir peržengti nagrinėjamos bylos ribų. Pareiškėja prašė panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 1D-8730(11), tačiau, kaip matyti iš skunde suformuluotų reikalavimų, ginčas byloje dėl pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, priteisimo nėra keliamas. Vadinasi, pagal pareiškėjos apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas, teismas neturi teisinio pagrindo vertinti viso Vidaus reikalų ministerijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ir pasisakė tik ta apimtimi, kiek 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimas Nr. 1D-8730(11) susijęs su keliamu ginču.

Darė išvadą, kad VRM priimdama 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 1D-8730(11) dalį dėl pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, išmokėjimo, iš esmės neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą ir išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką, tačiau nepagrįstai atsisakė prašymą nagrinėti vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies nuostatomis, nes pagal minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, ginčo teisinius santykius reglamentuoja specialios teisės normos, o kreipimosi į teismą terminas nustatomas pagal analogiją taikant Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas. Taigi, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, atsakovas netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, todėl priėmė iš esmės neapgrįstą ir neteisėtą sprendimą, kurio dalis naikintina Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors VRM dalies panaikinimas realiai pareiškėjos teisių neapgina, tačiau situacija, kai jis nebūtų pašalintas iš teisės sistemos, prieštarautų teisėtumo principui.

III. Pareiškėja J. M. padavė apeliacinį skundą (b. l. 47–48), kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimą. Pareiškėja sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl 388,36 Lt pritesimo, tačiau prašo tenkinti jos skundą visa apimtimi – įpareigoti atsakovą, Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vidaus reikalų ministerijos išmokėti visą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką bei panaikinti VRM 2013 m. rugsėjo 30 d. raštą Nr. ID-8730.

Atsakovas Vidaus reikalų ministerija bei trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimų į pareiškėjos apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad pareiškėjai VRM 2000 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 16200 nuo 2000 m. vasario 15 d. neterminuotai buvo paskirta 942,23 Lt (po indeksavimo) valstybinė pareigūnų ir karių pensija, kuri iki 2012 m. birželio 1 d. mokėta su priedu.

Atsižvelgiant į pareiškėjos skunde apibrėžtą laikotarpį, t. y. 2010 m. sausio 1 d.–2012 m. spalio mėn., pagal Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. rugsėjo 26 d. pažymą apie 2010-2013 m. pensijos dydį Nr. 11PP(P)-S692 (b. l. 8-9), matyti, kad minėtu laikotarpiu valstybinė pensija pareiškėjai buvo perskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį (5 grafa), o taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnį – 2012 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais (6 grafa). Pagal pateiktus duomenis, pareiškėjai pensija taikant Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ribojama nebuvo.

2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymas Nr. XI-537), pagal kurio 4 straipsnio 1 dalį, paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kūno kultūros ir sporto srityje, kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei šalpos kompensacijų gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, <...>, išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į gautų draudžiamųjų pajamų dydį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas, kai išmoka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamąsias pajamas.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., pripažino, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820, taip pat 2010 m. vasario 11 d. redakcija; 2010 m. spalio 26 d. redakcija) 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Tuo pačiu minėtu Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu Laikinojo įstatymo 4 straipsnio neatitikimas konstituciniams principams nenustatytas.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos pensijos ribojimas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis 2012 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais yra neteisėtas ir priteisė susidariusią 388,36 Lt nepriemoką. Tokiam pirmosios instancijos teismo sprendimui pareiškėja neprieštarauja.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad ginčas byloje dėl pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, priteisimo nėra keliamas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui ir reikalavimą apeliaciniame skunde priteisti visą neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, su tokiu pareiškėjos reikalavimų vertinimu iš dalies nesutinka, ir pasisako dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo išmokant valstybinę pensiją pareiškėjai.

Kaip minėta, minėtu Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu Laikinojo įstatymo 4 straipsnio neatitikimas konstituciniams principams nenustatytas, taigi, atsakovas pagrįstai mažino pareiškėjai valstybinę pensiją taikydamas minėto Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, todėl būtent dėl to visa susidariusi valstybinės pensijos nepriemoka pareiškėjai nėra priteistina.

Atsižvelgiant į tai, pripažintinas naikintinas, kaip sprendė ir pirmosios instancijos teismas tik vadovaudamasis kitais motyvais, ne visas VRM 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimas Nr. 1D-8730(11), o tik jo dalis, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas.

Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktus ir teismų praktiką, teisingai nustatė priteistinos susidariusios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos sumą, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keistina tik dalis motyvų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjos J. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas Irmantas Jarukaitis