A-822-432-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A822-432/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01342-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. B. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja B. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2013 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. 4-01-2256 dalį, kuria atsisakyta išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, sumažintą vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 8 478,47 Lt neišmokėtos valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2010 m. lapkričio mėn.; 3) įpareigoti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip valstybės įgaliotą instituciją, mokėti paskirtą valstybinę pensiją, po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmokėti priteistą neišmokėtą valstybinės pensijos dalį; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pagrįsdama savo reikalavimus pareiškėja paaiškino, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) išvada Nr. 46 jai buvo paskirta 1 843,17 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Pareiškėjai išmokėjus ne visą pensiją, ji su 2013 m. kovo 25 d. prašymu kreipėsi į STT prašydama išmokėti visą paskirtą pensiją. STT 2013 m. balandžio 10 d. sprendimu informavo pareiškėją, kad neišmokėta pensijos dalis nebus išmokėta. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimu paskirtos pensijos perskaičiavimas ir mokėjimas pagal Laikinojo įstatymo 2 priedą buvo pripažintas neteisėtu, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taigi atsakovas neteisėtai pareiškėjai mokėjo sumažintą pensiją, todėl šis turtinis praradimas turėtų būti pripažintas teisių pažeidimu.

Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pagrįsdamas savo poziciją atsiliepime paaiškino, kad atsižvelgiant į nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusį laikiną valstybinių pensijų mokėjimo tvarką nustatantį reglamentavimą ir į tai, kad pareiškėja atitinkamu laikotarpiu, kurį galiojo Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, turėjo draudžiamųjų pajamų, už ginčo laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2010 m. lapkričio mėn. pareigūno pensiją perskaičiavo ir mokėjo pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 priede nurodytą formulę. STT perskaičiuodama ir išmokėdama pareiškėjai pensiją vadovavosi tuo metu galiojusiomis ir nepripažintomis prieštaraujančiomis Konstitucijai teisės nuostatomis, todėl pareiškėjos reikalavimas panaikinti sprendimą ir išmokėti pensijos nepriemokos dalį yra nepagrįstas. Skundžiamas STT raštas yra informacinio pobūdžio, be to, pareiškėja yra praleidusi 6 mėnesių terminą kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino: priteisė B. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Specialiųjų tyrimų tarnybos, 8 478,47 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2010 m. lapkričio mėn., panaikino Specialiųjų tyrimų tarnybos 2013 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. 4-01-2256 dalį, kurioje atsisakyta B. B. pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų, iš Specialiųjų tyrimų tarnybos pareiškėjai B. B. priteisė 92 Lt teismo išlaidų.

Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai nuo 2006 m. gruodžio 30 d. neterminuotai buvo nuspręsta skirti 1 843,17 Lt pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Pareiškėja 2013 m. kovo 25 d. kreipėsi į STT, prašydama išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką ir mokėti jai paskirtą valstybinę pensiją. STT 2013 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 4-01-2256 atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą ir nurodė, jog pareiškėjai paskirta valstybinė pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis. Taip pat pažymėjo, kad Laikinasis įstatymas sumažintų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo nenumato. Byloje pateikta Specialiųjų tyrimų tarnybos pažyma apie pareiškėjai paskirtos valstybinės pensijos perskaičiavimą ir valstybinės pensijos neišmokėjimą 2010 metais patvirtina, kad pareiškėjai sumažinta pensija buvo mokama taikant Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas.

Nustatyta, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., pripažino, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai; Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai.

Ginčo atveju atsižvelgta į išplėstinės teisėjų kolegijos administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 suformuotą praktiką, susijusią su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Atsižvelgęs į pateiktus išaiškinimus teismas sprendė, kad iki skundo išnagrinėjimo teisme atsakovo sprendimas perskaičiuoti pareiškėjos valstybinę pensiją nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiškėjos teisės prisiteisti nepagrįstai neišmokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012 m. rugsėjo 21 d.

Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje taikytina Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatytas trejų metų terminas apskųsti socialinio draudimo skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimus pensijų klausimais nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, o ne Valstybinių socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas šešių mėnesių terminas, nes senaties termino normos yra materialinės, taikomos toms susiklosčiusioms teisinėms situacijoms, kurios įvyko šių normų galiojimo metu. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjai pirmoji sumažinta valstybinė pensija išmokėta 2010 m. vasario 25 d., vadinasi ginti pažeistas teises pareiškėja galėjo iki 2013 m. vasario 25 d., į STT dėl pensijos dalies išmokėjimo ji kreipėsi 2013 m. kovo 25 d., t. y. praleidusi vieno mėnesio terminą. Į teismą pareiškėja kreipėsi nepraleidusi nustatyto termino skundui dėl institucijos sprendimo paduoti. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad institucija pareiškėjos prašymo (paduoto praleidus vieno mėnesio terminą) išnagrinėti neatsisakė ir skundą išsprendė iš esmės, laikytina, kad pareiškėja termino reikalavimui dėl pensijos dalies priteisimo pareikšti nėra praleidusi.

Teismas nustatė, kad Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Konstitucijai prieštarauja Laikinojo įstatymo 5 straipsnyje nustatytas valstybinių pensijų ribojimas, pareiškėjai laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2010 m. lapkričio mėn. turėjo būti išmokėta valstybinės pensijos suma, perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. 16 219,94 Lt. Faktiškai, pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, pareiškėjai minėtu laikotarpiu buvo išmokėta 7 741,47 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai priteistina susidariusi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka – 8 478,47 Lt (16 219,94 – 7 741,47) suma.

Nagrinėjamo ginčo atveju atsižvelgta ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 pateiktus išaiškinimus, konstatuojant, kad neteisėtai neišmokėta valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos STT.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pateiktu išaiškinimu, jog STT, priimdama byloje skundžiamą sprendimą, iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip, tačiau teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos, teismas konstatavo, jog yra pagrindas naikinti STT 2013 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. 4-01-2256 dalį, kuria atsisakyta pareiškėjos pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos priteista 92 Lt teismo išlaidų (transporto išlaidos ir įrodymų rinkimo išlaidos).

III. Atsakovai Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, apeliaciniu skundu (b. l. 74–77) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėjai paskirta valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo normas, kurios šiuo metu yra pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, buvo ne tik perskaičiuota, bet ir išmokėta iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo, todėl atsakovas veikė teisėtai. Teismas plečiamai aiškindamas įvykdymo sąvoką nepagrįstai konstatavo, jog sprendimas perskaičiuoti pareiškėjos pensiją nelaikytinas įvykdytu.

Teismas nepagrįstai vertino, kad STT neatsisakė išnagrinėti pareiškėjos prašymo ir išsprendė skundą iš esmės, todėl nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja nėra praleidusi termino reikalavimui dėl pensijos priteisimo pareikšti. STT 2013 m. balandžio 10 d. rašto turinys yra informacinio pobūdžio. Nesant teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjai valstybinės pensijos dalį, atsakovas, realizuodamas jos teisę gauti informaciją, privalėjo pateikti atsakymą į jos prašymą. Pareiškėjos kreipimosi į STT metu (2013 m. kovo 25 d.) Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 103 punkte įtvirtinta nuostata, dėl galimybės kreiptis į STT per 3 metus nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dėl pensijos perskaičiavimo nebegaliojo (pripažinta netekusia galios Vyriausybės 2013 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 95). Valstybinių pensijų įstatymas, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas ir Laikinasis įstatymas nereglamentuoja termino, per kuri pareiškėja galėjo kreiptis dėl pensijos perskaičiavimo, todėl pagal įstatymo analogija buvo taikytos kreipimosi metu galiojusios Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies nuostatos. Pareiškėja pensiją už 2010 m. spalio mėnesį (paskutinį mėnesį, kai buvo taikoma Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis) gavo 2010 m. lapkričio mėnesį. Net ir tuo atveju, jei nagrinėjamoje byloje būtų taikomas ne STT nurodomas 6 mėnesių, o teismo sprendime taikytas 3 metų terminas, pareiškėja kreipėsi į STT praleidusi terminą dėl dalies reikalavimų.

Pareiškėja B. B. su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 87–88) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėja mano, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, dėl kurių teismo sprendimas turėtų būti panaikintas. 6 mėnesių terminas negali būti taikomas byloje, nes reglamentavimas dėl termino įsigaliojo nuo 2013 m. sausio 1 d., o neteisėtas valstybinės pensijos sumažinimas buvo taikomas nuo 2010 m. sausio iki lapkričio mėnesio. Kadangi neteisėtai neišmokėta pensija negrąžinta iki šiol, neteisėti veiksmai pareiškėjos atžvilgiu tebevykdomi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjai B. B. paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo, pareiškėjai taikomo nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Laikinojo įstatymo pagrindu: taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas (šio straipsnio nuostatos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai) ir – Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas (šio straipsnio nuostatos paminėtu Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai).

Pareiškėja prašė priteisti iš atsakovų laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2010 m. lapkričio mėnesio jai neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 8 478,47 Lt. Pirmoji sumažinta pensija už 2010 m. sausio mėnesį pareiškėjai išmokėta 2010 m. vasario 25 d. (b. l. 17).

Atsižvelgiant į tai, kad tikrinamoje administracinėje byloje atsakovų apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas nesutikimu su pirmosios instancijos teismo pateiktu terminų reikalavimams dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos skaičiavimu, yra reikšminga ir aktualu atsakyti į pagrindinį klausimą, ar pareiškėja, siekdama savo galbūt pažeistas teises ir interesus ginti teismine tvarka administraciniame teisme, tinkamai realizavo teisę kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamai bylai yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija sprendė klausimus, susijusius su procesinio termino kreiptis į teismą, siekiant prisiteisti valstybinės pensijos nepriemoką, skaičiavimo tvarka, kai asmuo skundą teismui paduoda po 2013 m. sausio 1 d. (Teismų įstatymo 33 str. 4 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str.). Išplėstinė teisėjų kolegija šioje byloje konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra objektyvių priežasčių nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 suformuotos išvados, jog suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminą. Toks aiškinimas nepaneigiamas tuo, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo teisinio reguliavimo pakeitimai valstybinių socialinio draudimo pensijų srityje. Nors Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-88 redakcija) numatyta, jog valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjai kompetentingų institucijų sprendimus privalo apskųsti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą, tai savaime nereiškia, kad minėta nuostata reguliuoja pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjų padėtį. 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje pažymėta, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarkos. Išplėstinė teisėjų kolegija laikėsi nuomonės, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad tikrinamoje byloje pareiškėjai apie jos teises pažeidžiančius veiksmus tapo žinoma (arba turėjo tapti žinoma) 2010 m. vasario mėnesį, kai nebuvo išmokėta tam tikra valstybinės pensijos dalis. Pareiškėja į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo kreipėsi 2013 m. balandžio 26 d. (b. l. 18), t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą – sumažintos valstybinės pensijos mokėjimą. Ši aplinkybė yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja į teismą kreipėsi praleidusi terminą tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti.

Atsižvelgus į paminėtus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino kreipimosi į teismą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo terminų skaičiavimo tvarką, be to, neįvykdė jam tenkančių pareigų, bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog pareiškėja praleido terminą kreiptis į teismą.

Šioje byloje, kaip ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, nėra įvertintos teisiškai reikšmingos aplinkybės, galinčios pagrįsti pareiškėjos delsimą kreiptis į teismą, ir tokia padėtis susiklostė dėl pirmosios instancijos teismo padarytos teisės klaidos.

Paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje šiuo aspektu pažymėta, kad remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 dalimi, teismas, skundo nagrinėjimo metu nustatęs, jog skundas paduotas praleidus terminą, administracinę bylą nutraukia. Šiame kontekste taip pat akcentuota ir tai, kad teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, jog tokiomis aplinkybėmis bylą nagrinėjantis teismas turėtų padėti pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises (Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 str.) ir išaiškinti pareiškėjui jo teisę reikšti prašymą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti. Nutraukus administracinę bylą ir nepasiūlius pareiškėjui prašyti atnaujinti skundo padavimo terminą, suinteresuotiems asmenims nepagrįstai apribojama teisė ginti galbūt pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-75/2009).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtus argumentus teismų praktikos kontekste, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas pareiškėjai turi išaiškinti jos teisę teikti prašymą atnaujinti terminą skundui dėl valstybinės pensijos nepriemokos sumokėjimo paduoti, nurodyti termino praleidimo priežastis ir pateikti praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus. Tik įgyvendinus šią teismui tenkančią pareigą bus nustatytos visos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios liko neįvertintos pirmosios instancijos teismui priimant nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovų Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė