AS-127-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-127-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04804-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų suinteresuotų asmenų R. R., V. R., R. R. prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo, nagrinėjant administracinę bylą Nr. AS-127-438/2015 pagal pareiškėjos Z. P. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. R., V. R., R. R. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja Z. P. (toliau – ir pareiškėja) 2014 m. lapkričio 3 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (I t., b. l. 1–14), prašydama:

1) pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais Vilniaus miesto valdybos 1994 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. I714V, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. 30-1343 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui tvirtinimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau- ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 49SK‑(14.49.109.)-1815 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 12 d.

įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-191 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo V. R. ir R. R.“, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-676 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“;

2) pripažinti negaliojančiomis 1994 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P01/95-1776, 1994 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P01/95-2777, 2013 m. kovo 1 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 49SU‑(14.49.55.)‑120, 2013 m. birželio 12 d. žemės sklypų sujungimo sutartį;

3) panaikinti 1994 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių Nr. P01/95-1776 ir Nr. P01/95-2777 bei 2013 m. kovo 1 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 49SU-(14.49.55.)-120 ir 2013 m. birželio 12 d. žemės sklypų sujungimo sutarties pagrindu atliktą teisinę registraciją valstybės įstaigos Registrų centro Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR);

4) taikyti restituciją natūra, t. y. atidalinti ir grąžinti valstybės nuosavybėn trečiųjų suinteresuotų asmenų R. R., R. R. ir V. R. (toliau – ir tretieji suinteresuoti asmenys) valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) 434 kv. m dydžio dalį, įsigytą pagal prieš tai nurodytas pirkimo–pardavimo sutartis; 5) įpareigoti atsakovus Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir NŽT savo lėšomis parengti naują žemės sklypo, įsiterpusio tarp sklypų, (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, netaikant jokių papildomų mokesčių, su pareiškėja sudaryti pagal 1992 m. balandžio 28 d. susitarimą jai ir jos sutuoktiniui leistą privatizuoti 255 kv. m ploto žemės sklypo, esančio šalia (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, išduoti pareiškėjai leidimą įregistruoti nuosavybės teisę į prieš tai minėtą žemės sklypą NTR, teismui nustačius, jog restitucija natūra šioje byloje negalima, priteisti iš atsakovų pareiškėjos naudai ekvivalentą pinigais, t. y. 71 440 Lt;

6) taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant suinteresuotiesiems asmenims imtis veiksmų, kurie pablogintų neteisėtai jiems privatizuotos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies (434 kv.

m) būklę arba padidintų jos vertę, siekiant išvengti išlaidų kompensavimo už atliktus veiksmus ateityje;

7) atlyginti patirtą žalą dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, priteisiant pareiškėjos naudai iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas ir 5 000 Lt dydžio neturtinę žalą;

8) teismui nustačius, kad terminas skundui administraciniam teismui pateikti yra pasibaigęs, terminą atnaujinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi (I t., b. l. 108‑112) be kita ko netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti jos skundą dalyje dėl 1–5 punktų reikalavimų, kitą skundo dalį (7 reikalavimas) priėmė, taip pat atmetė pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (I t., b. l. 124–129), prašydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti skundą ir netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti, ir šioje dalyje priimti naują nutartį – pareiškėjos skundą priimti, prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti tenkinti, priimti pareiškėjos skundą dalyje dėl 1–5 punktų reikalavimų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. R., V. R., R. R. imtis veiksmų, kurie pablogintų neteisėtai jiems privatizuotos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies (434 kv. m) būklę arba padidintų jos vertę, siekiant išvengti išlaidų kompensavimo už atliktus veiksmus ateityje, priteisti iš atsakovų pareiškėjos naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjos atskirąjį skundą, 2015 m. sausio 7 d. nutartimi (II t., b. l. 23–29) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį paliko nepakeistą, o pareiškėjos Z. P. atskirąjį skundą atmetė.

2015 m. sausio 22 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų (II t., b. l. 31–32), kurio dalį dėl apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi perdavė pagal kompetenciją nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šioje dalyje tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, jog pateikdami atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą jie patyrė išlaidų už rengiant procesinius dokumentus suteiktas teisines paslaugas. 2015 m. kovo 2 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautuose trečiųjų suinteresuotų asmenų paaiškinimuose dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų detalizavimo (II t., b. l. 63–64) paaiškinta, jog Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, pateikę atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, tretieji suinteresuoti asmenys patyrė 434,43 Eur išlaidų. Tretieji suinteresuoti asmenys taip pat pažymėjo, jog teisinę pagalbą rengiant dokumentus jie pasitelkė taip įgyvendindami ekonomiškumo ir procesinio bendradarbiavimo principus. Atkreipė dėmesį, kad dėl pareiškėjos netinkamai įgyvendinamų materialinių teisių bei galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (ABTĮ 53 str. 3 d.), tretiesiems suinteresuotiems asmenims neturėtų būti užkertama teisė į įstatyme numatytą realiai patirtų, su bylos nagrinėjimu susijusių, išlaidų atlyginimą, taip pat dėl šių priežasčių jis neturėtų būti mažinamas.

Pareiškėja atsiliepimu į trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas (II t., b. l. 67–69) su šiuo prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjos teigimu, trečiųjų suinteresuotų asmenų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nėra tinkamai detalizuotos, taip pat neįrodytos pareiškėjų patirtos konkrečios teismo išlaidos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Šioje byloje sprendžiamas tretiesiems suinteresuotiems asmenims iš pareiškėjos priteistinų apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų klausimas. Tretieji suinteresuoti asmenys prašo jiems priteisti 434,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias jie patyrė dėl atsiliepimo į pareiškėjos atskirąjį skundą parengimo, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė pareiškėjos atskirąjį skundą. Pažymėtina, jog šiuo atveju ginčas, be kita ko, kilo ir dėl to, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę gauti patirtų išlaidų atlyginimą, kadangi byla nebuvo nagrinėjama iš esmės ir, pareiškėjos teigimu, negalima teigti, jog Lietuvos vyriausiojo adminsitracinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis buvo priimta trečiųjų suinteresuotų asmenų naudai.

Pasisakydama dėl ginčo dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų, teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, kad teisė naudotis advokato ar kito atstovo pagalba administraciniame procese pripažįstama vienu iš esminių elementų, padedančių užtikrinti teisę į teisminę gynybą. Profesionalus teisinis atstovavimas administracinėse bylose skirtas ne vien padėti šalims tinkamai išdėstyti ir teisiškai pagrįsti savo poziciją, bet ir veikia kaip sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis. Atitinkamai, ir ABTĮ 49 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Pačios šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų. Taigi kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą ir ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą. Ar yra poreikis byloje naudotis teisine advokato pagalba, priklauso nuo kiekvienos proceso šalies apsisprendimo.

Be kita ko, pastebėtina, jog teisminės gynybos prieinamumas yra tiesiogiai susijęs su teises ginančių asmenų galimybėmis pakelti bylinėjimosi išlaidų naštą ir galimybėmis pagrįstas, racionalias išlaidas susigrąžinti. Manytina, jog šiuo tikslu įstatymų leidėjas administracinėje teisenoje ir yra įtvirtinęs bylinėjimosi išlaidų institutą, kuris reglamentuojamas ABTĮ VI skirsnio nuostatų. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – ir Advokatūros įstatymas) 50 straipsnio 1 dalį advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Kita vertus, pastebėtina, jog teisės aktai nenumato, kad visada visas sutartas užmokestis atitinkamai šaliai laimėjus bylą jai būtų iš pralaimėjusios šalies ir priteisiamas. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis numato, kad administraciniame procese priteistinų atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Byloje taikytinas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos bylinėjimosi išlaidos teismo yra ir turi būti atlyginamos, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Be to, ne visų išlaidų atlyginimas gali būti pateisinamas proceso išlaidų atlyginimo instituto paskirtimi ir esme. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos patyrusiai šaliai. Priešingu atveju, pareikalavus nerealaus, nepagrįsto dydžio bylinėjimosi išlaidų, o teismui jas priteisus, gali būti paneigta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pabrėžtina, jog tokiu būdu, kai galutinis bylinėjimosi išlaidų įvertinimas ir jų dydžio nustatymas paliekamas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui, užtikrinama pusiausvyra, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone, kad būtų užtikrinamas proceso šalių lygiateisiškumas, apsaugoma nuo piktnaudžiavimo administraciniu procesu. Atitinkamai, administraciniam teismui konkrečiu atveju sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ar jų dydžio kyla pareiga būti aktyviam, ex officio atsižvelgti į tai, kad tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir bylinėjimosi išlaidų būtų tam tikras priežastinis ryšys (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).

Teismas, spęsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 53 str. 3 d.). Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Pastebėtina, jog nei vienas iš šių nurodytų kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamai šaliai klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).

Pažymėtina, kad išlaidos atlyginamos tik tokiai proceso šaliai, kurios naudai yra priimtas teismo sprendimas (ABTĮ 44 str. str. 1 d. ir 6 d.). Vadinasi, jei sprendimas nėra priimamas šalies naudai, išlaidos yra neatlyginamos (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013). Taigi šioje byloje būtina įvertinti, ar trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymas atlyginti išlaidas gali būti tenkintas, o jei taip – kokia apimtimi.

Iš bylos medžiagos matyti, kad, tenkinus pareiškėjos skunde suformuluotus reikalavimus, galėjo būti tiesiogiai apribota trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybė, todėl byloje teismų priimti procesiniai sprendimai, kuriais tokie pareiškėjos reikalavimai nebuvo priimti, yra akivaizdžiai palankūs tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis buvo (iš dalies) priimta trečiųjų suinteresuotų asmenų naudai, todėl pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį tretieji suinteresuoti asmenys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo, atlyginimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nesutiktina su pareiškėjos teiginiu, jog trečiųjų suinteresuotų asmenų prašomos priteisti išlaidos yra tinkamai nedetalizuotos, kadangi 2015 m. kovo 2 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautuose trečiųjų suinteresuotų asmenų paaiškinimuose (II t., b. l. 63–64) yra aiškiai nurodyta, jog už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą pareiškėjai patyrė 434,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat nurodyta, kad kitos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos pirmosios instancijos teisme, o tai, kad tretieji suinteresuoti asmenys prašomą priteisti sumą už jiems suteiktas atstovavimo (įskaitant atsiliepimo į atskirtąjį skundą parengimą) paslaugas sumokėjo savo atstovams (advokatų kontorai Sorainen ir partneriai) patvirtina 2014 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra (II t., b. l. 33) bei 2015 m. sausio 21 d. vietinio mokėjimo nurodymas (II t., b. l. 34). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, jog tretieji suinteresuoti asmenys pakankamai detaliai nurodė ir pagrindė apeliacinio proceso metu patirtas išlaidas.

Nustačius, kad tretieji asmenys turi teisę į rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą patirtų išlaidų atlyginimą, turi būti nustatytas atlygintinų išlaidų dydis. Rekomendacijų 7 punkte yra įtvirtinti rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymo metu (2014 m. gruodžio 15 d.) galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ patvirtinta minimali mėnesinė alga – 1035 Lt. Pagal Rekomendacijų 8.15 punktą už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikomas koeficientas yra 0,5, todėl maksimali galima priteisti suma už tokio dokumento surašymą yra 517,50 Lt (149,88 Eur). Atsakovo prašoma priteisti 434,43 Eur suma šią maksimalią sumą ženkliai viršija, todėl ji yra mažintina. Atsižvelgus į Rekomendacijų 8.15 punktą, tai, kad ne visi administracinėje byloje atmesti pareiškėjos reikalavimai buvo susiję su trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis ir interesais, atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyta pozicija pareikšta ne vienu, o keliais, tačiau teisiškai nesudėtingais klausimais, atsiliepimo apimtis nėra itin didelė, vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymas priteisti iš pareiškėjos 434,43 Eur atstovavimo išlaidų tenkinamas iš dalies, priteisiant tretiesiems suinteresuotiems asmenims iš pareiškėjos 149,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiųjų suinteresuotų asmenų R. R., V. R., R. R. prašymą dėl išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. R., V. R., R. R. iš pareiškėjos Z. P. 149,88 Eur (šimtą keturiasdešimt devynis eurus ir aštuoniasdešimt aštuonis centus) turėtų atstovavimo išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys