AS-502-423-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS502-423/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00212-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. B. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja A. B. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2013 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. (12.14.-Kl)2Kl-293 dalį, kuria įpareigojama rengiant gyvenamosios paskirties pastato techninį projektą žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje, vadovautis paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-538, 12.3 punkto nuostatomis, numatančiomis privalomai atlikti archeologinius tyrimus. Taip pat prašė iš atsakovo priteisti pareiškėjai 700 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjos A. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 71-76).

Pareiškėja A. B. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti, bei priteisti 647 Lt (50 Lt žyminis mokestis ir 597 Lt vertės apeliacinio skundo surašymo paslauga) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjos A. B. apeliacinį skundą tenkino, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimą panaikino, pareiškėjos skundą tenkino, panaikino Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2013 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. (12.14.-Kl)2Kl-293 dalį, kuria įpareigojama rengiant gyvenamosios paskirties pastato techninį projektą žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje, vadovautis paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-538, 12.3 punkto nuostatomis. Priteisė iš atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio pareiškėjos naudai 647,00 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Pareiškėjos A. B. įgaliotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Almontus“ 2014 m. sausio 9 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas išspręsti klausimą dėl pareiškėjos skunde pirmosios instancijos teismui pateikto prašymo dėl 700 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 10 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino, priteisė pareiškėjai iš atsakovo 700 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme.

III. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad:

1. Pirmosios instancijos teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjos skundas buvo atmestas, taigi, pareiškėjos reikalavimas nebuvo patenkintas, todėl pareiškėjos prašymas dėl išlaidų atlyginimo atmestinas.

2. Pareiškėja neprašė jai priteisti atstovavimo išlaidų, bet išlaidas už žyminį mokestį bei už skundo pirmosios instancijos teismui surašymą, o šios išlaidos nėra priteistinos nei pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nei pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pareiškėjos skundą pasirašė ne advokatas ar advokato padėjėjas, o pareiškėjos įgaliotas asmuo – UAB „Almontus“ direktorius.

Pareiškėja A. B. atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir iš atsakovo priteisti 605 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. nutarties, kuria pareiškėjai priteista iš atsakovo 700 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, pagrįstumas.

Pareiškėja kartu su skundu pirmosios instancijos teismui pateikė: Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro įgaliojimo, kuriuo pareiškėja įgaliojo UAB „Almontus“ ir (ar) V. P., be kita ko atstovauti pareiškėjai teismuose, visose jos civilinėse ir administracinėse bylose, kopiją; PVM sąskaitos faktūros ALM Nr. 039, 600 Lt sumai, už skundo Klaipėdos apygardos administraciniam teismui surašymą, kopiją; 2013 m. kovo 6 d. Kasos pajamų orderio ALM Nr. 013-13, 600 Lt sumai, už skundo surašymą pagal sąskaitą-faktūrą Nr. 039, kopiją; 100 Lt žyminio mokesčio kvito kopiją.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Sprendimas, kurio pagrindu proceso šalis įgyja teisę gauti patirtas bylinėjimosi išlaidas, laikytinas teismo baigiamuoju aktu, kuriuo konkreti byla išsprendžiama iš esmės. Tik galutinis teismo sprendimas yra tas, kuriuo teismas nustato, kas konkrečioje situacijoje buvo teisus, todėl ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti susiejamas su tokiu konstatavimu (2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858–696/2010, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-704/2011). Taigi, ta šalis, kurios atžvilgiu priimtas baigiamasis teismo aktas yra palankus, t. y. kuriuos patenkinami šalies materialiniai reikalavimai, įgyja teisę į išlaidų atlyginimą.

Nors Klaipėdos administracinio teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjos A. B. skundas buvo atmestas, tačiau šis pirmosios instancijos teismo sprendimas neįsiteisėjo, buvo panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu, kuriuo pareiškėjos skundas buvo tenkintas visa apimtimi. Taigi, iš esmės, galutiniu teismo sprendimu, ginčas buvo išspręstas pareiškėjos naudai, jos reikalavimai buvo patenkinti, atsakovo sprendimo dalis panaikinta, todėl pareiškėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Dėl pareiškėjos pasirinkto atstovo – uždarosios akcinės bendrovės „Almontus“ pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio, įtvirtinančio teisę kreiptis gynybos į teismą, 3 dalyje numatyta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo skundą ar prašymą. Atstovams administraciniame procese suteikiamas byloje dalyvaujančių asmenų statusas (ABTĮ 48 str. 3 d.). Įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) teisme paprastai būna advokatai (ABTĮ 49 str. 3 d.), tačiau ši nuostata nedraudžia asmeniui pasirinkti atstovą ne advokatą ar advokato padėjėją. Administracinis teismas neturi teisės prieš bylos šalies valią nurodyti, kas turi būti šalies atstovu byloje ir įsiterpti į vidinius atstovo ir atstovaujamojo teisinius santykius. Svarbu tik tai, kad subjektas pagal įstatymą galėtų būti atstovu procese ir kad jo įgalinimai atstovauti būtų tinkamai įforminami (2008 m. balandžio 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 14).

Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Kaip yra pasisakiusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 20 d. nutartyje (administracinės bylos Nr. AS143-31/2012), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nėra jokių nuostatų, numatančių, jog šio įstatymo 44 straipsnio 6 dalies pirmame sakinyje numatyta bendra teisė į atstovavimo išlaidų atlyginimą garantuojama tik tai proceso šaliai, kuriai bylos nagrinėjimo administraciniame teisme metu atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Išplėstinė kolegija konstatavo, jog, kadangi ABTĮ leidžia atsirasti procesiniams atstovavimo santykiams ne tik tarp advokatų (jų padėjėjų) ir proceso šalių, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalies pirmu sakiniu, administracinių bylų teisenoje proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka reikalauti atlyginti jai tokias atstovavimo išlaidas, kurias ji patyrė ne tik advokato ar advokato padėjėjo, bet ir kitų asmenų, kurie teisėtai atstovavo proceso šaliai, teisinėms paslaugoms apmokėti. Jei įstatymas apribotų teisę gauti atstovavimo išlaidų, sumokėtų ne advokatui ar advokato padėjėjui, atlyginimą, atsirastų prielaidos teigti, kad ABTĮ požiūriu iš esmės panašioje padėtyje esantys (nes turintys teisėtus atstovus) asmenys būtų diskriminuojami vien tik dėl to, kad pasirinktų kaip atstovą ne advokatą ar advokato padėjėją, bet kitą teisėtai atstovauti jiems galintį asmenį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-31/2012). Taip pat, minėtoje administracinėje byloje išplėstinė teisėjų kolegija laikėsi pozicijos, jog apskaičiuojant atstovavimo paslaugų išlaidų atlyginimą galima vadovautis Rekomendacijomis, nepaisant to, kad šios paslaugos suteiktos ne advokato ir ne advokato padėjėjo.

Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas pareiškėjos teisę į išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą ir jas priteisdamas iš atsakovo tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir pritaikė teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas.

Taigi, atsakovo atskirasis skundas atmestinas, todėl spręstinas klausimas dėl pareiškėjos prašymo priteisti išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą atlyginimą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad pareiškėja už jo parengimą sumokėjo UAB „Almontus“ 605 Lt. Pareiškėja pateikė UAB „Almontus“ išrašytos 2014 m. vasario 24 d. PVM sąskaitos faktūros LT Nr. 00128, 605 Lt sumai, kopiją, bei 2014 m. vasario 24 d. kasos pajamų orderio 605 Lt sumai kopiją.

Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 nuo 2013 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga – 1 000 litų. Rekomendacijų 8.15 punkte už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai nustatytas koeficientas – 0.5. Už advokato teisinių paslaugų, nenumatytų šiose rekomendacijose, teikimą priteistino užmokesčio dydis nustatomas kaip už analogiškas teisines paslaugas, numatytas šiose rekomendacijose (Rekomendacijų 10 punktas). Atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas prilyginamas 8.15 punkte nurodytų procesinių dokumentų parengimui. Taigi maksimali priteistina išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą suma yra 500 Lt.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Rekomendacijų 2 punktą nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, be nustatyto maksimalaus dydžio, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes.

Pažymėtina, kad klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, dėl ko buvo paduotas atskirasis skundas, nelaikytinas sudėtingu, nereikalavo specialių žinių ar teisinių paslaugų kompleksiškumo, UAB „Almontus“ atstovavo pareiškėjai nuo pat proceso administracinėje byloje pradžios. Atsižvelgiant į tai, priteistina suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą nuo maksimalios sumos mažintina 50 procentų ir galutinė priteistina suma yra 250 Lt.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, 45 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjos A. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti pareiškėjai A. B. iš atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į atskirąjį skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė