A-502-1457-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedTeismas nenustatė faktinės aplinkybės, kad advokatas prašė E. K. pasirašyti ant tuščio popieriaus lapo, nepaaiškindamas, kad tai bus pastarojo sutikimas apmokėti teisines paslaugas. Advokatas nesugaišo dviejų valandų laiko, nes tik pakoregavo Vilniaus universiteto Teisės klinikos parengtą dokumentą (skundą) ir nukreipė atsakovą atgal į Vilniaus universiteto Teisės kliniką.
Legislator headnote
AI generatedA-502-1457-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš E. K. į Lietuvos valstybės biudžetą 40 Lt valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Full text
Administracinė byla Nr. A502-1457/2014
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04180-2013-2
Procesinio sprendimo kategorija 24
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gegužės 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo E. K. (E. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovui E. K., trečiajam suinteresuotam asmeniui advokatui A. K. dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš E. K. į Lietuvos valstybės biudžetą 40 Lt valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Prašyme (b. l. 1–5) pareiškėjas paaiškino, kad Tarnybos 2012 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. (1.7.)-S-1064-12 atsakovui E. K. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-65-295/2012 apskundimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinę teisinę pagalbą paskirtas teikti advokatas A. K.. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą E. K. nurodė, jog sutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas. E. K. 2012 m. kovo 28 d. prašant Tarnybos 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. (1.7.)-NSP-144-12 antrinė teisinė pagalba buvo nutraukta, nurodant pareiškėjui sumokėti 40 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Minėtas sprendimas atsakovui buvo įteiktas 2012 m. gegužės 28 d., tačiau antrinės teisinės pagalbos išlaidos nebuvo apmokėtos. Advokatas A. K., teikdamas antrinę teisinę pagalbą pagal 2012 m. kovo 22 d. sprendimą, sugaišo 2 valandas – 1 val. susipažino su sprendimu ir įrodymais (2012 m. kovo 23 d.) ir 1 val. konsultavo E. K. bei rengė prašymą (2012 m. kovo 28 d.).
Atsakovas E. K. su pareiškėjo reikalavimu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime (b. l. 25–27) atsakovas paaiškino, kad 2012 m. kovo 23 d. gavo Tarnybos 2012 m. kovo 22 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Po dviejų dienų paskambino advokatui A. K., nes iki 2012 m. kovo 29 d. reikėjo pateikti dokumentus teismui. Advokatas paprašė atvykti 2012 m. kovo 28 d. E. K. nurodė, kad kreipėsi į Vilniaus universiteto Teisės kliniką, prašydamas padėti surašyti dokumentus teismui. 2012 m. kovo 28 d. nuvykus pas advokatą A. K., jam buvo paduotas tuščias popieriaus lapas, ant kurio buvo paprašyta pasirašyti. Advokatas perrašė Vilniaus universiteto Teisės klinikos parengtą dokumentą ir jį atidavė atsakovui. Tuomet atsakovas vėl nuvyko į Vilniaus universiteto Teisės kliniką, kur jam buvo iš naujo perrašytas dokumentas, reikalingas kreipiantis į teismą. Į teismą E. K. pristatė Vilniaus universiteto Teisės klinikos parengtą dokumentą. Pas advokatą A. K. jis užtruko 10–15 min., jokios teisinės konsultacijos negavo, jo interesų teisme šis advokatas negynė, todėl E. K. atsisako mokėti už tariamas paslaugas.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, prašymą tenkino – priteisė pareiškėjui iš atsakovo E. K. 40 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 43–45).
Teismas nustatė, kad E. K. kreipdamasis į Tarnybą 2012 m. kovo 21 d. prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodė, jog sutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tokį savo sutikimą patvirtino parašu. Pagal advokato A. K. pateiktus duomenis, jis E. K. teisinę pagalbą teikė 2 val., iš kurių 1 val. susipažino su sprendimu ir įrodymais (2012 m. kovo 23 d.) ir 1 val. vyko konsultavimas bei prašymo rengimas (2012 m. kovo 28 d.). Teismas atmetė atsakovo teiginį, jog Tarnybos prašyme nurodyta jo konsultavimo data 2012 m. kovo 25 d. yra neteisinga, nes tai sekmadienis, kadangi klaidingas datos nurodymas prašyme vertintinas kaip rašymo apsirikimas.
Advokato pateiktame rašte bei paties E. K. atsiliepime nurodyta, kad E. K. pas advokatą lankėsi 2012 m. kovo 28 d., be to, tai teismo posėdžio metu patvirtino pareiškėjo atstovė. Netikėti advokato pateiktų duomenų teisingumu nėra pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad E. K. vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, Įstatymas) 18 straipsnio 7 dalimi būtų kreipęsis į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl netinkamos teisinės pagalbos ar prašė pakeisti advokatą.
E. K. 2012 m. kovo 28 d. pateikė Tarnybai prašymą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, nenurodymas jokių prašymo priežasčių. Teismas pažymėjo, kad advokatas A. K. paprašė E. K. atvykti konsultacijai 2012 m. kovo 28 d., t. y. dar nesuėjus terminui pateikti skundą teismui, kurį advokatas rengė. Į Vilniaus universiteto Teisės kliniką E. K. kreipėsi savo noru, nesant tam būtinybės. Kaip E. K. paaiškino atsiliepime, jis pats pateikė advokatui Vilniaus universiteto Teisės klinikos parengtą dokumentą, todėl minėto dokumento peržiūrėjimas ir tam tikrų aplinkybių perrašymas, nėra pagrindas pripažinti advokato A.
K. veiksmus netinkamais. Taip pat byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad teismui atsakovas pristatė Vilniaus universiteto Teisės klinikos parengtą dokumentą. Be to, atsakovas neskundė Tarnybos 2012 m. gegužės 21 d. sprendimo. Pranešimas sumokėti 40 Lt teisinės pagalbos išlaidų dalį E. K. įteiktas 2013 m. gegužės 28 d. Įstatymo 4 straipsnio 5 punktas įtvirtina pareigą asmeniui, kuris pateikė prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir (ar) kuriam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų laikantis šio ir kitų įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos, jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis.
Prašoma priteisti suma yra pagrįsta ir tinkamai apskaičiuota – Tarnyba prašyme pateikė tokios sumos paskaičiavimus ir teismas su jais sutiko.
III. Atsakovas E. K. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.
Apeliacinis skundas (b. l. 51–53) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismas nenustatė faktinės aplinkybės, kad advokatas prašė E. K. pasirašyti ant tuščio popieriaus lapo, nepaaiškindamas, kad tai bus pastarojo sutikimas apmokėti teisines paslaugas.
2. Advokatas nesugaišo dviejų valandų laiko, nes tik pakoregavo Vilniaus universiteto Teisės klinikos parengtą dokumentą (skundą) ir nukreipė atsakovą atgal į Vilniaus universiteto Teisės kliniką.
3. Teismas nepagrįstai teisingais pripažino advokato, bet ne E. K. nurodytus faktinius duomenis, neįvertino Vilniaus universiteto Teisės klinikos atliko darbo.
4. Pirmosios instancijos teismui atsakovas įvardijo specialistą, kuris jį aptarnavo Vilniaus universiteto Teisės klinikoje.
5. Tarnybos sprendimas Nr. (1.7.)-NSP-144-12 buvo priimtas 2012 m. gegužės 21 d., o į teismą Lietuvos valstybė kreipėsi 2013 m. spalio 7 d., t. y. po pusantrų metų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinis kilo dėl reikalavimo apmokėti dalį valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Tikrinant pareikšto reikalavimo pagrįstumą, byloje nustatyta, kad E. K. kreipdamasis į Tarnybą 2012 m. kovo 21 d. prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodė, jog sutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tokį savo sutikimą patvirtino parašu. Tarnybos 2012 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. (1.7.)-S-1064-12 atsakovui E. K. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-65-295/2012 apskundimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinę teisinę pagalbą paskirtas teikti advokatas A. K.. Pagal advokato A. K. pateiktus duomenis, jis E. K. teisinę pagalbą teikė 2 val., iš kurių 1 val. susipažino su sprendimu ir įrodymais (2012 m. kovo 23 d.) ir 1 val. vyko konsultavimas bei prašymo rengimas (2012 m. kovo 28 d.). E. K. 2012 m. kovo 28 d. pateikė Tarnybai prašymą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, nenurodymas jokių prašymo priežasčių. Tarnybos 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. (1.7.)-NSP-144-12 antrinė teisinė pagalba buvo nutraukta, nurodant pareiškėjui sumokėti 40 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Minėtas sprendimas atsakovui buvo įteiktas 2012 m. gegužės 28 d., tačiau antrinės teisinės pagalbos išlaidos nebuvo apmokėtos.
Įstatymo 4 straipsnio 5 punktas įtvirtina pareigą asmeniui, kuris pateikė prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir (ar) kuriam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų laikantis šio ir kitų įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos, jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Pirmosios instancijos teismas prašomą priteisti sumą pagrįstai pripažino tinkamai apskaičiuota ir priteisė iš atsakovo.
Byloje surinkti įrodymai teismo įvertinti laikantis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taisyklių, o bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu šį vertinimą galima būtų keisti. Be to pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad E. K. vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 7 dalimi būtų kreipęsis į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl netinkamos teisinės pagalbos ar būtų prašęs pakeisti advokatą, taip pat, kad atsakovas neskundęs Tarnybos 2012 m. gegužės 21 d. sprendimo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo E. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Veslava Ruskan
Virginija Volskienė