A-464-756/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-464-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01102-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 29

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. J. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. J. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1), prašydamas: panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK) 2014 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. 14-IL-40-01800-e ir įpareigoti Šiaulių AVPK priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą dėl leidimo įsigyti šaunamąjį ginklą medžioklės tikslams išdavimo patenkinti.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2014 m. kovo 6 d. jis kreipėsi į Šiaulių AVPK dėl leidimo įsigyti šaunamąjį ginklą (medžioklės tikslams) išdavimo, tačiau Šiaulių AVPK 2014 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 14-IL-40-01800-e jo prašymą atmetė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir GŠKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. E. J. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 25 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalyje, ir jam buvo skirta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių, o vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi bei 2 dalies 7 punktu bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams. Pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui pareiškėjas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nuo paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės buvo atleistas. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktu pareiškėjas laikomas neteistu – tai yra laikoma, kad pareiškėjui teistumas pasibaigęs. Todėl nebėra pagrindų, kuriais remiantis pareiškėjo prašymas leisti įsigyti šaunamąjį ginklą medžioklės tikslams būtų netenkinamas. Įstatymo normos, pagal kurią asmenys būtų skirstomi į priekaištingos ar nepriekaištingos reputacijos, nėra. Pareiškėjas darbdavio ir seniūnijos yra charakterizuojamas teigiamai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 29 straipsnį, įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, todėl skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas, nes jis savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, t. y. Konstitucijai.

Atsakovas Šiaulių AVPK su skundu nesutiko ir atsiliepimu (b. l. 25–26) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Nurodė, kad 2014 m. kovo 6 d. per policijos elektroninių paslaugų sistemą buvo gautas E. J. prašymas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus. Atliekant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (2011 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 5-V-172 redakcija) patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12 punkte nurodytus patikrinimus, gautas Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas apie E. J., kuriame pateikta informacija, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas 2007 m. liepos 25 d. nuosprendžiu jį pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 10 mėnesių; pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 punktą, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. Vadovaujantis Taisyklių 16 punktu (jeigu patikrinimo metu buvo nustatyta priežasčių, dėl kurių leidimas laikyti (nešiotis) ginklus neišduodamas remiantis patikrinimo rezultatais, parengiamas neigiamas sprendimas ir atsakymas asmeniui dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimo) ir GŠKĮ 17 straipsnio (teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai) 1 dalies (B ir C kategorijų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo) 2 punktu (nesantis nepriekaištingos reputacijos), 18 straipsnio (nepriekaištingos reputacijos asmuo) 2 dalies (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo) 4 punktu (įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo), E. J. atsisakyta išduoti laikyti (nešiotis) ginklus.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 16 d. sprendimu (b. l. 37–40) pareiškėjo E. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas ginčija Šiaulių AVPK 2014 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. 14-IL-40-01800-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą įsigyti šaunamąjį ginklą“ (b. l. 17), kuriuo, vadovaujantis GŠKĮ 17 straipsnio 2 dalimi, 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu nuspręsta E. J. atsisakyti išduoti leidimą įsigyti šaunamuosius ginklus medžioklės tikslams.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnyje nurodyta, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus. Tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. Kaip matyti iš GŠKĮ 1 straipsnio 1 dalies nuostatų, šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą ir taip užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. GŠKĮ paskirtis – nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (1 str. 2 d.). GŠKĮ turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. GŠKĮ nuostatos (pvz., 17, 18, 30 str.) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2010 m. lapkričio 18 d. pakeitimo įstatymu (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) pakeitus GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalį, nustatančią sąrašą atvejų, kada asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, buvo nustatyti griežtesni apribojimai. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1146) nustatyta, jog nurodytoje teisės normoje nustatyti griežtesni apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Taigi, įstatymų leidėjas griežtesnių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų netaikymą nustatė tiems asmenims, kurie atitinka dvi sąlygas: 1) aplinkybė, dėl kurios gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo; 2) asmuo ginklą įsigijo iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo. Pakeitimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Pakeitimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.

Iš administracinėje byloje esančių dokumentų matyti, kad E. J. 2007 m. liepos 25 d. Radviliškio rajono apylinkės teismas nuosprendžiu pripažino kaltu pagal BK 253 straipsnio (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis) 1 dalį (tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų) ir skyrė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 punktą, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. Atsižvelgiant į GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą, pareiškėjas nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, kadangi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pareiškėjas yra pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.

Pažymėtina, kad Pakeitimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose apibrėžtos aplinkybės (įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą arba nusikaltimą), kurių taikymui teistumo išnykimas nėra reikšmingas. Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimo nuostatomis, teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Tokios pozicijos nuosekliai laikosi savo praktikoje ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), taip pat konstatuodamas, jog sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (LVAT 2014 m. birželio 2 d. nutartis adm. byloje Nr. A525-1254/2014, 2013 m. vasario 14 d. sprendimas adm. byloje Nr. A492-233/2013, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis adm.byloje Nr. A662-1233/2012). Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas parinko formuluotę „įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą“, neminėdamas šio pripažinimo momento laike, neminėdamas teistumo ar jo išnykimo, tokiu būdu siekdamas įtvirtinti atsižvelgimą į prašančio išduoti leidimą asmens elgesį praeityje, kad būtų įvertinta tokio asmens galima grėsmė visuomenei, įsigijus ginklą. Be to, ta aplinkybė, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, turintis teistumą, kaip savarankiškas pagrindas numatytas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

Pareiškėjo prašymas išduoti leidimą įsigyti šaunamuosius ginklus medžioklės tikslams Šiaulių AVPK buvo pateiktas 2014 m. kovo 6 d. Pareiškėjas, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitiko antrosios Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1146) numatytos sąlygos, nes byloje nėra duomenų, kad jis prieš įsigaliojant Pakeitimo įstatymui buvo įsigijęs ginklą. Šiuo atveju pažymėtina, kad Pakeitimo įstatymo sąlygose nurodant ginklo įsigijimą turimas omenyje teisėtas įsigijimas, t. y. ne ginklo faktinis turėjimas, o leidimo įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus turėjimas. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, jog pareiškėjui tinkamai taikytos griežtesnės GŠKĮ nuostatos.

Pagal GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 2 punktą, pareiškėjas pagrįstai nelaikytas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Teisėjų kolegijos vertinimu, Šiaulių AVPK, vadovaudamasis GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu, pagrįstai atsisakė išduoti leidimą pareiškėjui įsigyti ginklą. Taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui leidimą ginklui.

III. Pareiškėjas E. J. apeliaciniu skundu (b. l. 42) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti. Pareiškėjas remiasi iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos pateikė pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad nebėra pagrindų, kuriais remiantis E. J. būtų neleidžiama įsigyti šaunamąjį ginklą medžioklės tikslams. Įstatymo normos, pagal kurią asmenys būtų skirstomi į priekaištingos ar nepriekaištingos reputacijos asmenis, nėra. Darbdavio bei seniūnijos pareiškėjas charakterizuojamas gerai. Skundžiamas atsakovo sprendimas turėtų būti panaikintas, kadangi savo turiniu prieštarauja Konstitucijos 6, 14 straipsniams.

Atsakovas Šiaulių AVPK su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (b. l. 46–47) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepimą grindžia tokiais pat argumentais, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių AVPK 2014 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 14-IL-40-01800-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą įsigyti šaunamąjį ginklą“ pagrįstumo ir teisėtumo.

Ginčijamu sprendimu atsakovas, vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu, nusprendė neišduoti E. J. leidimo įsigyti šaunamųjų ginklų medžioklės tikslams.

Pareiškėjui 2014 m. kovo 6 d. pateikiant prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklės tikslams (b. l. 19) ir atsakovui priimant ginčijamą 2014 m. kovo 25 d. sprendimą (b. l. 17) galiojusios Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijos 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustatė, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos. Pažymėtina, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtinto reguliavimo prasme fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti diskreciją specialiajam subjektui, kurį įstatymų leidėjas įgaliojo priimti sprendimus dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, pačiam nuspręsti, kuriuo atveju pretendentas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal šį įstatymą, o kuriuo nelaikytinas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnyje sureglamentuota, koks asmuo pagal šį įstatymą laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu: 1 dalyje nurodyta, kad šiame įstatyme nepriekaištingos reputacijos asmeniu laikomas asmuo, kuriam netaikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos.

Nagrinėjamam ginčui yra aktualus atvejis, numatytas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagal kurį nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.

Pareiškėjas E. J. apeliaciniu skundu skundžia Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą, kuriuo teismas jo skundą atmetė kaip nepagrįstą, nustatęs, jog pareiškėjas nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka.

Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, jog E. J. 2007 m. liepos 25 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio „Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis“ 1 dalį, nustatančią, jog tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pareiškėjui skirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pritaikius Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 punktą, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams.

Įvertinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas bei pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo atžvilgiu įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, buvo tinkamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, Šiaulių apygardos administracinis teismas bylai reikšmingas aplinkybes vertinio tinkamai, materialinės teisės normas taikė teisingai.

Atsakydama į apeliacinio skundo teiginį, jog pareiškėjo teistumas jau yra išnykęs, teisėjų kolegija pažymi, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nustatant sąlygas, pagal kurias šio įstatymo prasme asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu vartojama formuluotė „įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą“ (kiekviename punkte nurodant atitinkamus nusikaltimus pagal Baudžiamojo kodekso ypatingąją dalį ir didžiausią įstatyme numatytą už tokį nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę) negali būti siejama su teistumo išnykimu pagal Baudžiamajame kodekse nustatytas teistumo išnykimo sąlygas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktų taikymas pagal minėtose įstatymo normose įtvirtintą teisinį reguliavimą siejamas su sąlygomis, kad fizinio asmens, kuris prašo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) B ir C kategorijų ginklus, atžvilgiu yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis (nuosprendžiai), kuriuo (kuriais) asmuo pripažintas padaręs nusikaltimą (nusikaltimus), nurodytus aptariamo įstatymo 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose, už kuriuos Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Ši išvada atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šios kategorijos bylose formuojamą praktiką (žr., LVAT 2015 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-295-146/2015).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas apeliaciniu skundu skundžiamame sprendime pagrįstai atkreipė dėmesį į Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime pateiktą išaiškinimą dėl teistumo išnykimo teisinių pasekmių. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime, be kita ko, išaiškinta, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi. Vadinasi, pareiškėjo teistumas už atitinkamą Baudžiamajame kodekse numatytą veiką, nors jis ir yra išnykęs baudžiamosios justicijos požiūriu, tačiau yra pareiškėjo biografijos faktas, kuris Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo prasme yra reikšmingas vertinant pareiškėjo atitikimą nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė tinkamai ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių dėl kurių būtų pagrindas grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo E. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė