A-442-2582-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A442-2582/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02890-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas), Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Ingai Grišutinienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovams V. V., advokatui Justui Sankaičiui,

atsakovo atstovams V. C. ir V. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. TŪB „Santimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. TŪB „Santimas“ skundą atsakovams VĮ „Lietuvos Prabavimo rūmai“ ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“, dėl sprendimo ir aktų panaikinimo bei žalos atlyginimo.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. V. TŪB „Santimas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ direktoriaus 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 1.5-656 (toliau – ir Sprendimas) ir Ūkio subjekto veiklos, susijusios su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, 2010 m. rugpjūčio 23 d. patikrinimo aktą Nr. 04-lS-124 (toliau – ir Aktas-1) bei Ūkio subjekto veiklos, susijusios su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, 2010 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo aktą Nr. 04-lS-124/l (toliau – ir Aktas-2), priteisti iš Lietuvos valstybės pareiškėjo naudai 1 616,97 Lt nuostolių.

2. Pareiškėjas nurodė Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 21 punktą, 17 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir paaiškino, kad tarp pareiškėjo ir viešojo administravimo subjekto kilo ginčas dėl to, kurią iš minėtų, savo esme prieštaringų, normų atsakovas turėjo taikyti, spręsdamas pareiškėjo skundą, ir kuria iš šių normų pareiškėjas turi vadovautis, vykdydamas savo ūkinę-komercinę veiklą. Teigė, kad, atsakovo manymu, ūkio subjektui prekiaujant Lenkijos valstybiniu prabavimo ženklu pažymėtais dirbiniais, turėtų būti vadovaujamasi Įstatymo 3 straipsnio 21 punktu.

Atkreipė dėmesį, kad atsakovas Sprendime nepasisako, kuo remdamasis darė Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies taikymo išlygą. Nurodė, jog iš Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto formuluotės matyti, kad šis punktas numato dvi tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių realizavimo Lietuvoje sąlygas: šie gaminiai yra patikrinti ir paženklinti Europos ekonominės erdvės (toliau – ir EEE) valstybės ir Turkijos valstybės įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo priežiūros institucijos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu; šie gaminiai turi įspaustą toje valstybėje registruotą privalomą atsakomybės ženklą (specialų simbolį ar abreviatūrą, patvirtinančią asmenį, pateikusį gaminį rinkai).

Atkreipė dėmesį, kad iš Akto-1 ir Akto-2 matyti, jog pareiškėjo turimi eksploatuojami aukso dirbiniai atitiko abi Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas taikymo sąlygas, todėl, pareiškėjo manymu, jie teisėtai nebuvo pateikti atsakovui kontroliniam įspaudavimui ir buvo pateikti prekybai. Ta aplinkybė, kad pareigūnas tiesiogiai nenurodė gaminius perprabuoti Lietuvos prabavimo rūmuose, pareiškėjo manymu, reikšmės šiam ginčui neturi. Iš teismui pateikiamų aukso dirbinių, paženklintų Lenkijos Respublikos įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo institucijos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu, fotokopijų matyti, kad vartotojų toks ženklinimas neklaidina, kadangi jiems suprantamas prabos ženklinimas „585“ šiuose gaminiuose yra įspaustas ir aiškiai matomas.

Atitinkamai, tokį atsakovo elgesį laikė prieštaraujančiu Įstatymo 17 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos ratifikuotos Tauriųjų metalų gaminių kontrolės ir prabavimo konvencijos (toliau – ir Konvencija) tikslui, įtvirtintam Konvencijos preambulėje. Pabrėžė, kad nepagrįstas nesivadovavimas Įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi, prisidengiant vartotojų interesų apsauga, prieštarauja Konvencijos 1 straipsnio 1 daliai. Pareiškėjo teigimu, atsakovo argumentas, kad Įstatymo 3 straipsnio 21 punkte įtvirtinta valstybinio kontrolinio prabavimo ženklo sąvoka suderinta su Konvencijos II priedo 4.3 punkte pateiktu Bendrojo kontrolės ženklo aprašymu, klaidina teismą, kadangi valstybinis kontrolinis prabavimo ženklas, apibrėžtas Įstatymo 3 straipsnio 21 punkte, nesutampa ir neturi būti tapatinamas ar derinamas su Konvencijoje apibūdinamu bendruoju kontrolės ženklu, kuris yra vienodas visose valstybėse Konvencijos narėse ir kuriam apibrėžti skirtas Įstatymo 3 straipsnio 18 punktas.

3. Paaiškino, kad valstybinis kontrolinis prabavimo ženklas yra skirtingas kiekvienoje valstybėje Konvencijos narėje, kadangi jis turi identifikuoti prabavimo įstaigą, paženklinusią ir / ar patikrinusią gaminį. Atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2006 m. kovo 14 d. nutarimą, 1995 m. sausio 24 d. išvadą, 1995 m. spalio 17 d. nutarimą, 2002 m. balandžio 25 d. ir 2004 m. balandžio 7 d. sprendimus ir pažymėjo, kad tais atvejais, kai nacionaliniuose teisės aktuose nustatomas toks teisinis reguliavimas, kuris konkuruoja su nustatytuoju tarptautinėje sutartyje, turi būti taikoma tarptautinė sutartis.

4. Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai vadovavosi ne Konvencijos 1 straipsnį atitinkančiu Įstatymo 17 straipsniu, o šio Įstatymo sąvokos išaiškinimu, kurio atitikimas Konvencijos nuostatoms, pareiškėjo manymu, yra abejotinas. Pažymėjo, kad Įstatyme pateiktas prabavimo ženklo apibrėžimas neįtvirtina privalomo elgesio taisyklės, o Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punktas įtvirtina tam tikrą privalomos elgesio taisyklės išimtį, t. y. kad tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai be Lietuvos prabavimo rūmų kontrolinio įspaudavimo ar kokybės pažymėjimo gali būti realizuojami, jeigu jie yra paženklinti atitinkamos valstybės kontroliniu prabavimo ženklu.

5. Nesutiko su Akte-1 ir Akte-2 padaryta išvada, kad aukso gaminiai, paženklinti Lenkijos Respublikos įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo institucijos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu, Lietuvos Respublikoje negalioja.

6. Dėl nuostolių atlyginimo pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad Įstatymas nenumato galimybės ūkio subjektui skundžiant privalomus nurodymus laikinai sustabdyti šių nurodymų galiojimą ar vykdymą. Paaiškino, kad pareiškėjas, nors ir nesutikdamas su privalomais nurodymais, buvo priverstas juos įvykdyti, t. y. perprabuoti Lenkijos Respublikos įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo institucijos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu paženklintus aukso gaminius, dėl ko patyrė 1 616,97 Lt nuostolio.

7. Atsakovas VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ su pareiškėjo skundu nesutiko.

8. Atsakovas nurodė Įstatymo 3 straipsnio 21 dalį, kurioje yra pateikiama prabavimo ženklo sąvoka – apibrėžimas, todėl, atsakovo manymu, pareiškėjui neturėtų kilti neaiškumų ar ginčo dėl prabavimo ženklo sąvokos. Atkreipė dėmesį, kad valstybinio kontrolinio prabavimo ženklo sąvoka, pavartota Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte, yra tapati, neprieštaringa Įstatymo 3 straipsnio 21 dalyje pateikiamai valstybinio kontrolinio prabavimo ženklo sąvokai. Pažymėjo, kad iki 2010 m. vasario 2 d. galiojusio Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nebuvo numatyta, kokiu Europos ekonominei erdvei priklausančios valstybės įgaliotos ir nepriklausomos institucijos ženklu turi būti paženklinti tos institucijos patikrinti tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai, kad Lietuvoje jie galėtų būti realizuojami be Lietuvos prabavimo rūmų kontrolinio įspaudavimo ar kokybės pažymėjimo.

9. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad vartotojų toks ženklinimas neklaidina, nes skaičiai „585“, atsakovo teigimu, nėra ir negali būti prabos ženklinimas. Pažymėjo, kad Lenkijoje (taip pat ir kitose EEE valstybėse) tokie gaminiuose įspausti skaičiai nėra laikomi oficialiu prabos ženklinimu. Nurodė, kad Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punktas reikalauja, jog gaminiai, skirti realizuoti Lietuvos Respublikoje, privalo būti paženklinti dviem ženklais – Lietuvos ar EEE valstybės valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu ir registruotu atsakomybės ženklu (privaloma atsakomybės ženklo registracija numatyta Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte). Visi kiti neprivalomi ženklai, simboliai ir pan., esantys tauriųjų metalų gaminiuose, atsakovo tvirtinimu, yra niekiniai.

10. Paaiškino, kad EEE valstybėse nėra harmonizuota tauriųjų metalų sritis, todėl kiekviena EEE valstybė savo teisinėje bazėje yra įtvirtinusi tik toje valstybėje galiojančią prabavimo sistemą, prabų standartus, ženklinimo reikalavimus, keliamus toje valstybėje skirtiems realizuoti tauriųjų metalų gaminiams. Lietuvos ūkio subjektams buvo sudaryta galimybė Lietuvos rinkoje realizuoti tauriųjų metalų gaminius, paženklintus Konvencijos bendruoju kontrolės ženklu, be papildomo ženklinimo. Pareiškėjas, turėdamas tauriųjų metalų gaminius, paženklintus vartotojams nesuprantamu kitos EEE valstybės valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu, turėjo ir turi galimybę kreiptis į bet kurios Konvencijos valstybės narės įgaliotą ir nepriklausomą prabavimo instituciją tokius gaminius paženklinti bendruoju kontrolės ženklu, kurio sąvoka pateikiama Įstatymo 3 straipsnio 18 punkte, kad būtų išvengta Įstatymo pažeidimų.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas pažymėjo, kad dėl pareiškėjo keliamo klausimo dėl Įstatymo 3 straipsnio 21 punkto atitikimo Europos Bendrijos sutarties (toliau – ir EB sutartis) 30 straipsnio reikalavimams pasisakė Europos teisės departamentas 2009 m. birželio 30 d. raštu Nr. NR-711, pateikdamas išvadą. Atsižvelgdamas į tai, kad kai kurie arabiškais skaičiais ar tam tikrais simboliais išreikšti kitų valstybių kontroliniai prabavimo ženklai Lietuvos Respublikos vartotojams yra nesuprantami, Europos teisės departamentas priėjo išvadą, kad galima reikalauti juos pakartotinai prabuoti Lietuvos prabavimo rūmuose. Tai įvertinus teismui nekilo neaiškumų dėl Įstatymo 3 straipsnio 21 punkto reikalavimų atitikties EB sutarties 30 straipsniui, todėl pareiškėjo prašymą kreiptis į ESTT preliminaraus nutarimo atmetė. Taip pat netenkino, kaip nemotyvuoto teisiniais argumentais, pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Įstatymo 3 straipsnio 21 dalies bei 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto neatitikimo Konstitucijai.

13. Nurodė Konvencijos 1 straipsnio 1, 2 dalis, 3 straipsnio 1 dalį, II priedo 4, 4.2, 4.3 punktus, Įstatymo 3 straipsnio 11, 18, 21 dalis, 17 straipsnio 2 dalį, atsižvelgė į tai, kaip buvo sužymėti ginčo gaminiai, įvertino atsakovo pateiktus žymėjimo grafinių pavyzdžius ir darė išvadą, jog žymėjimas neatitinka nei Konvencijos, nei Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų, nes gaminiai nėra paženklinti Lenkijos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu, kuriame būtų arabiškas skaičius, atitinkantis gaminio prabos standartą, matuojamą tauriojo metalo dalimis lydinio masės tūkstantyje dalių. Ginčo gaminiuose įspaudas su skaičiumi „3“ ir kario galva bei atskirai įspausti skaičiai „585“, teismo teigimu, nėra reikalavimus atitinkantis Lenkijos valstybinis kontrolinis prabavimo ženklas.

14. Konstatavo, kad skundžiami atsakovo patikrinimo aktai su nurodymais perprabuoti ginčo gaminius ir Sprendimas, kuriuo nepatenkintas pareiškėjo skundas šiuos reikalavimus atšaukti, laikytini iš esmės atitinkantys teisės aktų reikalavimus, todėl teisėti. Sutiko su skundo argumentu, jog konstatuojant pažeidimą be pagrindo remtasi Įstatymo 3 straipsnio 21 dalimi, nes reikalavimai gaminių be Lietuvos prabavimo rūmų kontrolinio įspaudavimo ar kokybės pažymėjimo realizacijai yra nustatyti Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje. Pažymėjo, kad neteisingas teisės normos nurodymas nešalina pažeidimo sudėties.

15. Nurodė CK 6.271 straipsnio 1, 4 dalis ir darė išvadą, kad, skundžiamus atsakovo aktus įvertinus kaip atitinkančius teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo atsakovo tarnautojo veiksmus pripažinti neteisėtais. Dėl to darė išvadą, kad deliktinė atsakomybė atsakovui nekyla.

III. 16. Pareiškėjas V. V. TŪB „Santimas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo 2010 m. spalio 20 d. patikslintą skundą tenkinti.

17. Atkreipė dėmesį į ESTT 1994 m. rugsėjo 15 d. sprendimą byloje C-293/93, kuriame pažymėta, kad pagal ESTT praktiką valstybė narė negali reikalauti naujo perprabavimo ant importuojamų tauriųjų metalų gaminių, kurie buvo eksportuojančios valstybės narės paženklinti pagal tos valstybės teisės aktus ir kurių ženklinimas bet kokia forma atitinka importuojančios valstybės ženklinimą ir yra suprantami vartotojams. Pareiškėjo teigimu, pagal ESTT praktiką valstybės narės teismas, prieš konstatuodamas, kad valstybė narė gali reikalauti perprabuoti importuojamus tauriuosius metalus, turi nustatyti bent vieną iš trijų sąlygų: importuojami gaminiai faktiškai nebuvo paženklinti eksportuojančios valstybės nepriklausomos institucijos kontroliniu prabavimo ženklu; eksportuojančios valstybės ženklinimas jokia forma (savo turiniu) neatitinka importuojančios valstybės ženklinimo; eksportuojančios valstybės ženklinimas nėra suprantamas importuojančios valstybės vartotojams. Pareiškėjo manymu, nenustačius nei vienos iš šių sąlygų, importuojami gaminiai negali būti reikalaujami perprabuoti. Nurodė, kad teismas nenustatė nei vienos iš ESTT išskirtų sąlygų, jų nevertino, nesiaiškino, ar ginčo objektai, pažymėti Lenkijos įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo institucijos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu, prabos įspaudu „585“ ir Lietuvos Respublikoje registruotais pateikusio gaminį į rinką asmens (gamintojo) atsakomybės ženklu, savo turiniu atitinka Įstatymo keliamus reikalavimus, ar toks ginčo objektų žymėjimas neklaidina vartotojų. Manė, kad teismo minima Europos teisės departamento išvada yra bendro pobūdžio.

18. Nurodė, kad keltinas Įstatymo 3 straipsnio 21 punkto, 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto atitikties Konstitucijai klausimas, nes Įstatymo pakeitimai, įsigalioję nuo 2010 m. vasario 2 d., pareiškėjo nuomone, riboja Lietuvos veikiančių tauriųjų metalų dirbinių prekiautojų (juvelyrų) konstitucinę ūkinės veiklos laisvę, kadangi nebegalima laisvai iš kitų valstybių importuoti ir Lietuvoje realizuoti ar kitose valstybėse kontroliniu prabavimo ženklu ženklinti ir Lietuvoje realizuoti tauriųjų metalų dirbinių.

19. Manė, kad teismas, klaidingai aiškino Įstatymo nuostatas, kadangi, pripažindamas, jog ginčo gaminiai yra patvirtinti Lenkijos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu, nepagrįstai EEE valstybės ir Turkijos valstybės įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo priežiūros institucijos valstybiniam kontroliniam prabavimo ženklui kėlė Įstatymo, o ne tos valstybės, kurioje ženklas yra paženklintas valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu, teisės aktų reikalavimus. Nurodė, kad Lietuvos teisės aktų keliami papildomi reikalavimai kitų valstybių valstybiniams kontroliniams prabavimo ženklams turėtų būti traktuojami kaip šių valstybių valstybinių kontrolinių prabavimo ženklų diskriminavimas lyginant su Lietuvos valstybinio kontrolinio prabavimo ženklu, o tai nepagrįstai ir neproporcingai ribotų laisvą prekių judėjimą Europos Bendrijoje. Nepagrįsta laikė teismo išvadą, kad Įstatymo 17 straipsnio 2 dalis įtvirtina reikalavimą gaminių be Lietuvos prabavimo rūmų kontrolinio įspaudavimo ar kokybės pažymėjimo realizacijai Lietuvoje.

20. Tvirtino, kad ginčo gaminiuose įspaustas žymuo „585“ yra reikšmingas, kadangi pagal Konvencijos nuostatas gaminyje privalo būti įspaudas, o prabą nurodantį įspaudą „585“ mechaniniu, liejimo ar graviravimo būdu įspaudžia gaminį į rinką pateikęs asmuo (gamintojas). Įstatymo 3 straipsnio 21 dalies valstybiniam kontroliniam prabavimo ženklui nustatomi papildomi reikalavimai neatitinka Konvencijos nuostatų, kadangi Konvencijos nuostatos nereikalauja, kad valstybinis kontrolinis prabavimo ženklas (prabavimo įstaigos ženklas) savyje turėtų arabišku skaičiumi išreikštą prabą, rodančią tauriojo metalo dalį lydinio masės tūkstantyje dalių.

21. Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, jog ginčo gaminiai nėra patvirtinti Lenkijos Respublikos įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo institucijos. Pabrėžė, kad ginčo gaminiai buvo paženklinti Lenkijos Respublikos įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo institucijos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu, registruotais gaminius į rinką pateikusių asmenų atsakomybės ženklais (OT, GL) bei žymeniu „585“. Tvirtino, kad tokio žymėjimo visuma savo turiniu atitinka Įstatymo 3 straipsnio 11 punktą, 4 straipsnio 1 dalį. Priėjo išvadą, kad pareiškėjo tauriųjų metalų gaminiai Lietuvoje realizuotiniems tauriųjų metalų gaminiams keliamus Įstatymo reikalavimus savo turiniu atitinka. Pabrėžė, kad teismas neprieštaravo pareiškėjo argumentams, kad gaminiai vartotojų neklaidina, šių argumentų nepaneigė.

22. Atsakovas VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutiko.

IV. 23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą, pareiškėjo V. V. TŪB „Santimas“ apeliacinį skundą atmetė.

24. Teismas pažymėjo, jog lyginant dvi Įstatyme įtvirtintas normas (1995 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. I–996 redakcija) (3 straipsnio 21 dalis ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punktas) matyti, kad jos labai panašios, tačiau nėra tapačios, t. y. atstovauja skirtingas normų rūšis: 3 straipsnio 21 dalis – definityvinė norma, o 17 straipsnio 2 dalies 2 punktas – išimtinė norma. Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta norma nuo 3 straipsnio 21 dalies nuostatos skiriasi ir savo struktūra (normos struktūrinių elementų prasme). Čia be valstybės įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo priežiūros institucijos patikrinimo ir paženklinimo tos valstybės valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu būtina, jog gaminys turėtų įspaustą toje valstybėje registruotą privalomą atsakomybės ženklą. Tai reiškia, kad įvežami iš kitos valstybės – Europos ekonominės erdvės valstybės ir Turkijos, kuriose juos leidžiama teikti rinkai, tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai be Lietuvos prabavimo rūmų kontrolinio įspaudavimo ar kokybės pažymėjimo gali būti realizuojami, jeigu atitinka dvi sąlygas: yra valstybės įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo priežiūros institucijos patikrinti ir paženklinti tos valstybės valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu (1) ir turi gaminyje įspaustą toje valstybėje registruotą privalomą atsakomybės ženklą (2). Šioje normoje vartojamas terminas „valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu“ turi būti suprantamas ir aiškinamas taip kaip jis apibrėžtas Įstatymo 3 straipsnio 21 dalyje. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 14 punktą atsakomybės ženklas – specialus simbolis ar abreviatūra, patvirtinanti asmenį, pateikusį gaminį rinkai. Tik šias sąlygas atitinkantys tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai be Lietuvos prabavimo rūmų kontrolinio įspaudavimo ar kokybės pažymėjimo gali būti realizuojami Lietuvos Respublikoje.

25. Pažymėjo, jog, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojama sąvoka „valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu“ turi būti suprantama taip kaip ji apibrėžta šio įstatymo 3 straipsnio 21 dalyje, Lietuvos prabavimo rūmai teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog V. V. TŪB „Santimas“ realizuojamų aukso gaminių ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų reikalavimų (nenurodyta praba, rodanti tauriojo metalo dalių skaičių lydinio masės tūkstantyje dalių).

26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat rėmėsi Konvencijos (Seimo ratifikuota 2004 m. kovo 30 d. įstatymu Nr. IX–2088) 1 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir nustatė, jog iš šių Konvencijos nuostatų seka, kad Susitariančioji Valstybė negali papildomai reikalauti tauriųjų metalų gaminius įspauduoti oficialiais įspaudais, jeigu iš kitos Susitariančiosios Valstybės teritorijos įvežami tauriųjų metalų gaminiai yra jau patikrinti ir įspauduoti pagal šios Konvencijos nuostatas. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju V. V. TŪB „Santimas“ aukso gaminiai nebuvo įspauduoti pagal Konvencijos nuostatas, todėl atsakovas turėjo teisę reikalauti juos įspauduoti nacionalinių teisės aktų nustatyta tvarka.

V. 27. Pareiškėjas V. V. TŪB „Santimas“ pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašydamas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A662-2650/2011.

28. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą pateikė vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 12 punktu, nurodydamas, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka nagrinėjo kitą analogiško pobūdžio administracinę bylą Nr. A602-22/2014, kurioje kreipėsi į ESTT prašydamas priimti prejudicinį sprendimą. Išnagrinėjęs minėtą prašymą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo 2014 m. sausio 16 d. ESTT priėmė prejudicinį sprendimą byloje C-481/12. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje remiantis naujai paaiškėjusia aplinkybe – ESTT išaiškinimu, pateiktu 2014 m. sausio 16 d. prejudiciniame sprendime. ESTT minėtu išaiškinimu paneigė tiek 2010 m. gruodžio 13 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime administracinėje byloje Nr. I-3746-121/2010, tiek ir 2011 m. spalio 17 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2650/2011 padarytas išvadas, jog atsakovo pareiškėjui duoti privalomi nurodymai perprabuoti auksinius gaminius yra teisėti ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisei.

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas 2014 m. liepos 28 d. nutartimi pateikė siūlymą vertinti, ar nėra pagrindo atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A662-2650/2011 ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

30. Nutartyje pažymima, jog kyla pagrįsta abejonė, ar šioje byloje priimtu galutiniu teismo aktu buvo tinkamai aiškintos ir taikytos materialinės teisės normos, ar buvo tinkamai atsižvelgta ir įvertintas Europos Sąjungos teisėje galiojantis laisvas prekių judėjimo principo taikymas, ar tokiu ribojimu (t. y. reikalavimu auksinius gaminius naujai paženklinti laikantis Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo reikalavimų) nebuvo pažeistas proporcingumo principas. Teismas nurodytoje administracinėje byloje iš esmės nevertino, ar tikslas apsaugoti Lietuvos vartotojus gali būti pasiektas prekybą tauriųjų metalų gaminiais Europos Sąjungoje mažiau ribojančiomis priemonėmis nei minėtu reguliavimu numatyta pareiga ženklinti nauju prabavimo ženklu importo valstybėje narėje (pvz., papildomu ženklinimu ar kitomis priemonėmis, žr. ESTT (antroji kolegija) 2014 m. sausio 16 d. prejudicinio sprendimo byloje UAB „Juvelta“ prieš VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ (C-481/12) 33 p.). Iš esmės tokių aplinkybių ir kriterijų neįvertinimas aiškinant Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 3 straipsnio 21 dalį, 17 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra prielaida galimam Europos Sąjungos teisės pažeidimui ir kelia pagrįstas abejones dėl tinkamo materialinės teisės aiškinimo. Šis klausimas, be kita ko, yra reikšmingas sprendžiant dėl pareiškėjo prašytos priteisti žalos atlyginimo

VI. 31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pareiškėjo V. V. TŪB „Santimas“ prašymo atnaujinti procesą netenkino, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko teikimą dėl proceso atnaujinimo tenkino ir atnaujino procesą administracinėje byloje Nr. A662-2650/2011 pagal pareiškėjo V. V. TŪB „Santimas“ skundą atsakovams VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“, dėl sprendimo ir aktų panaikinimo bei žalos atlyginimo.

32. Teisėjų kolegija nurodė, kad kaip pagrįstai nurodoma pateiktame teikime, ESTT (antroji kolegija) 2014 m. sausio 16 d. prejudiciniame sprendime byloje UAB „Juvelta“ prieš VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ (C–481/12, OL L C 009, 2013, p. 32), nagrinėdamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kreipimąsi dėl prejudicinio sprendimo priėmimo iš esmės panašioje administracinėje byloje Nr. A602-1218/2012 (dabartinis bylos Nr. A602-22/2014), pažymėjo, kad minėtas Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas yra kiekybiniam importo apribojimui lygiaverčio poveikio priemonė, draudžiama pagal SESV 34 straipsnį. Tačiau ribojamąjį poveikį galima pateisinti siekiu užtikrinti veiksmingą Lietuvos vartotojų apsaugą, suteikiant jiems suprantamos informacijos apie į Lietuvą importuotų tauriųjų metalų gaminių prabą, tik jei šis reguliavimas yra proporcingas juo siekiamam tikslui, t. y. jeigu jis tinka šiam tikslui įgyvendinti ir neviršija to, kas būtina jam pasiekti. Taigi būtina atsižvelgti į tai, ar minėtas tikslas gali būti pasiektas prekybą tauriųjų metalų gaminiais Europos Sąjungoje mažiau ribojančiomis priemonėmis nei minėtu reguliavimu numatyta pareiga ženklinti nauju prabavimo ženklu importo valstybėje narėje

33. Teisėjų kolegija sutiko su teikime nurodytais argumentais, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje, kurioje siūlytina atnaujinti procesą, pastarųjų kriterijų visiškai nevertino, todėl kyla pagrįsta abejonė, ar šioje byloje priimtu galutiniu teismo aktu buvo tinkamai aiškintos ir taikytos materialinės teisės normos, ar buvo tinkamai atsižvelgta ir įvertintas Europos Sąjungos teisėje galiojančio laisvo prekių judėjimo principo taikymas, ar tokiu ribojimu (t. y. reikalavimu auksinius gaminius naujai paženklinti laikantis Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo reikalavimų) nebuvo pažeistas proporcingumo principas. Teismas nurodytoje administracinėje byloje iš esmės nevertino, ar tikslas apsaugoti Lietuvos vartotojus gali būti pasiektas prekybą tauriųjų metalų gaminiais Europos Sąjungoje mažiau ribojančiomis priemonėmis nei minėtu reguliavimu numatyta pareiga ženklinti nauju prabavimo ženklu importo valstybėje narėje. Iš esmės tokių aplinkybių ir kriterijų neįvertinimas aiškinant Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 3 straipsnio 21 dalį, 17 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra prielaida galimam Europos Sąjungos teisės pažeidimui ir kelia abejones dėl tinkamo materialinės teisės aiškinimo.

34. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju galėjo būti padarytas esminis materialinių teisės normų – Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo – pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą teismo nutartį, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VII. 35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ (toliau – ir Lietuvos prabavimo rūmai) 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. 1.5-656, 2010 m. rugpjūčio 23 d. patikrinimo akto Nr. 04-lS-124 bei 2010 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo akto Nr. 04-lS-124/l teisėtumo ir pagrįstumo bei nuostolių atlyginimo.

36. Ginčijamuose 2010 m. rugpjūčio 23 d. ir 2010 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo aktuose Nr. 04-1S-124 ir Nr. 04-lS-124/1 nurodyta, kad Lietuvos prabavimo rūmų įgaliotas pareigūnas, patikrinęs pareiškėjo V. V. TŪB „Santimas“ komercinę-ūkinę veiklą, susijusią su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, nustatė, jog patikrinti tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai paženklinti Lenkijos Respublikos įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo institucijos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu, kuriame esantis vienas arabiškas skaitmuo „3“ nepatvirtina santykinio tauriųjų metalų kiekio lydinio masės tūkstantyje dalių, kas neatitinka Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 3 straipsnio 21 punkto reikalavimų. Dėl šių pažeidimų 2010 m. rugpjūčio 23 d. ir 2010 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo aktuose Nr. 04-1S-124 ir Nr. 04-lS-124/1 buvo suformuluoti privalomi nurodymai pareiškėjui aukso gaminius, kuriais jis prekiavo, paženklinti valstybinėje įgaliotoje ir nepriklausomoje prabavimo institucijoje prabavimo ženklais, kurie atitiktų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus.

37. Išnagrinėjęs pareiškėjo 2010 m. rugsėjo 3 d. skundą Nr. 1046 „Dėl tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnų veiksmų, Lietuvos prabavimo rūmų direktorius 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. 1.5-656 „Dėl skundo“ 2010 m. rugpjūčio 23 d. patikrinimo aktą Nr. 04-lS-124 ir 2010 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo aktą Nr. 04-lS-124/l paliko galioti.

38. Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog į Lietuvos Respubliką įvežti tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai turi būti įspauduojami Lietuvos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu. Turi būti patikrinta brangakmenių gaminių tapatybė ir charakteristikos bei išduoti kokybės pažymėjimai. Įvežantys ūkio subjektai pateikia tauriuosius metalus bei neįtvirtintus brangakmenius Lietuvos prabavimo rūmams kokybės pažymėjimui gauti, o tauriųjų metalų gaminius – prabuoti bei įspauduoti. Remiantis to paties straipsnio 2 dalies 2 punktu, tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai be Lietuvos prabavimo rūmų kontrolinio įspaudavimo ar kokybės pažymėjimo gali būti realizuojami, jeigu tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai, įvežami iš kitos valstybės – Europos ekonominės erdvės valstybės ir Turkijos, kuriose juos leidžiama teikti rinkai, – yra valstybės įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo priežiūros institucijos patikrinti ir paženklinti tos valstybės valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu ir turi gaminyje įspaustą toje valstybėje registruotą privalomą atsakomybės ženklą.

39. Taigi remiantis Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimu, į Lietuvos Respubliką įvežti tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai neprivalo būti įspauduojami Lietuvos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu, jei: 1) tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai yra įvežami iš EEE priklausančios valstybės ar Turkijos; 2) šiuos gaminius yra leidžiama teikti minėtų valstybių rinkose; 3) yra Europos ekonominės erdvės valstybės ar Turkijos įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo priežiūros institucijos patikrinti ir paženklinti tos valstybės valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu ir turi gaminyje įspaustą toje valstybėje registruotą privalomą atsakomybės ženklą.

40. Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 3 straipsnio 21 dalis valstybinį kontrolinį prabavimo ženklą apibrėžia kaip Europos ekonominės erdvės valstybės ir Turkijos nustatytą ženklą, kuris patvirtina, kad jį turintis gaminys yra tos valstybės įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo priežiūros institucijos patikrintas ir paženklintas ir atitinka ženkle arabišku skaičiumi išreikštą prabą, rodančią tauriojo metalo dalių skaičių lydinio masės tūkstantyje dalių.

41. Nagrinėjamu atveju atsakovas, kaip minėta, ginčijamuose 2010 m. rugpjūčio 23 d. ir 2010 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo aktuose Nr. 04-1S-124 ir Nr. 04-1S-124/1 nurodė, kad tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiuose įspausti ženklai neatitiko minėtame Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 3 straipsnio 21 punkte nustatyto valstybinio kontrolinio prabavimo ženklo formos reikalavimų, nes juose nebuvo nurodyta tauriojo metalo praba, išreikšta arabiškais skaičiais ir rodanti šio metalo dalių skaičių lydinio masės tūkstantyje dalių.

42. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2014 m. sausio 16 d. sprendime byloje Juvelta prieš VĮ Lietuvos prabavimo rūmus, C-481/12 (toliau – ir ESTT sprendimas C-481/12) išaiškino, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 34 straipsnis draudžia nacionalinį teisinį reguliavimą, kaip įtvirtintas ginčo teisiniams santykiams taikytinose minėtose Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo nuostatose, pagal kurį, norint valstybės narės rinkoje prekiauti tauriųjų metalų gaminiais, įvežtais iš kitos valstybės narės, kurioje jais leidžiama prekiauti, ir paženklintais prabavimo ženklu laikantis šios antrosios valstybės narės teisės aktų, privaloma, kai šiame ženkle esanti informacija apie šių gaminių prabą neatitinka pirmosios valstybės narės teisės aktų reikalavimų, šiuos gaminius iš naujo paženklinti pirmosios valstybės narės įgaliotos nepriklausomos prabavimo priežiūros institucijos prabavimo ženklu, patvirtinančiu, kad gaminiai buvo patikrinti, ir nurodančiu jų prabą laikantis minėtų reikalavimų.

43. Aptariamame sprendime Europos Sąjungos Teisingumo Teismas konstatavo, jog iš tiesų valstybė narė negali reikalauti iš naujo ženklinti prekes, importuotas iš kitos valstybės narės, kur jomis buvo teisėtai prekiaujama ir jos buvo paženklintos laikantis tos valstybės teisės aktų, jeigu pradinio prabavimo ženklo, kad ir kokia būtų jo forma, turinys yra lygiavertis tam, kurio reikalaujama importo valstybėje narėje, ir suprantamas šios valstybės vartotojams. Siekiant nustatyti, ar nurodant prabą valstybės narės teisės aktuose nenumatyta forma šios valstybės vartotojams suteikiama lygiavertė ir suprantama informacija, reikia atsižvelgti į vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo preziumuojamus lūkesčius (žr. ESTT sprendimo C-481/12 22 ir 23 p.).

44. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl 2010 m. rugpjūčio 23 d. ir 2010 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo aktuose Nr. 04-1S-124 ir Nr. 04-1S-124/1 nustatytos aplinkybės, jog tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai buvo paženklinti Lenkijos Respublikos prabavimo ženklu, kuriame nurodytas arabiškas skaitmuo „3“. Nagrinėjamam ginčui aktualiame 2014 m. spalio 6 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A602-22/2014, išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad Lenkijos Respublikos prabavimo ženklas, kuriame nurodytas arabiškas skaitmuo „3“, yra skirtas žymėti aukso gaminius, kurių praba, išreikšta tauriojo metalo dalių skaičiumi lydinio masės tūkstantyje dalių, yra 585, bei kad skaitmeniu „3“ perteikiama informacija, kiek tai susiję su Lenkijoje paženklintais tauriųjų metalų gaminiais, yra lygiavertė nurodomai skaitmeniu „585“, esančiu prabavimo ženkle, kurį uždeda atsakovas Lietuvoje.

45. Minėtame 2014 m. spalio 6 d. sprendime Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis ESTT sprendimu C-481/12, taip pat nurodė, jog ženklinimu, kai tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai, paženklinti Lenkijos Respublikos prabavimo ženklu, kuriame nurodytas arabiškas skaitmuo „3“, bei papildomu ir savarankišku ženklu – trimis arabiškais skaitmenimis „585“, kas atitinka aukso gaminio prabą, išreikštą tauriojo metalo dalių skaičiumi lydinio masės tūkstantyje dalių, pasiekiamas tikslas pateikti Lietuvos vartotojams suprantamą informaciją apie aukso gaminio prabą ir kad jis yra tauriųjų metalų gaminių judėjimą Sąjungoje mažiau ribojanti priemonė, nei Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatyme nustatyta pareiga ženklinti nauju prabavimo ženklu, su sąlyga, kad tokiu ženklinimu teikiama informacija atitinka nurodomąją prabavimo ženkle, kuriuo tokius gaminius ženklina jų eksporto valstybės narės įgaliota nepriklausoma prabavimo priežiūros institucija (žr. administracinę bylą Nr. A602-22/2014).

46. Nagrinėjamu atveju išplėstinė teisėjų kolegija neturi pagrindo nesiremti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendime pateiktu teisės normų išaiškinimu bei iš esmės analogiškų faktinių aplinkybių vertinimu. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ginčo aukso gaminiai buvo paženklinti papildomu ir savarankišku ženklu – trimis arabiškais skaitmenimis „585“ (I t., b. l. 21), kas atitinka aukso gaminio prabą, išreikštą tauriojo metalo dalių skaičiumi lydinio masės tūkstantyje dalių. Taigi Lietuvos vartotojams buvo pateikta suprantama ir teisinga informacija apie aukso gaminių prabą. Kadangi, kaip konstatavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtame 2014 m. spalio 6 d. sprendime, remiantis Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aiškinimu, reikalavimas, jog Lietuvos vartotojams suprantamas ženklinimas apie tauriojo metalo prabą būtų pateikiamas pagal atsakovo nurodomus Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo reikalavimus, esant nustatytomis aplinkybėmis, suponuotų SESV 36 straipsnio pažeidimą, Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 3 straipsnio 21 punkte įtvirtintas reikalavimas, jog valstybiniame kontroliniame prabavimo ženkle būtų nurodyta arabišku skaičiumi išreikšta praba, rodanti tauriojo metalo dalių skaičių lydinio masės tūkstantyje dalių, nagrinėjamoje byloje negali būti taikomas. Atsakovas 2010 m. rugpjūčio 23 d. ir 2010 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo aktuose Nr. 04-1S-124 ir Nr. 04-1S-124/1 nepagrįstai reikalavo pareiškėją aukso gaminius paženklinti valstybinėje įgaliotoje ir nepriklausomoje prabavimo institucijoje prabavimo ženklais vien dėl to, kad Lenkijos prabos ženkle nebuvo nurodyta arabišku skaičiumi išreikšta praba, rodanti tauriojo metalo dalių skaičių lydinio masės tūkstantyje dalių, kaip numatyta Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 3 straipsnio 21 punkte. Todėl ginčijami 2010 m. rugpjūčio 23 d. ir 2010 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo aktai Nr. 04-1S-124 ir Nr. 04-1S-124/1 bei 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimas Nr. 1.5-656 nelaikytini teisėtais.

47. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui nurodė, jog ginčo tauriųjų metalų gaminių prabavimo ženklas neatitinka Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygų, nes nėra aišku, ar ginčo gaminai buvo patikrinti Europos ekonominės erdvės valstybės, t. y. Lenkijos valstybės įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo priežiūros institucijos, nes, be kita ko, jie buvo paženklinti Lietuvos registruotais atsakomybės ženklais „OT“ ir „GL“, todėl gaminiai negali būti realizuoti Lietuvos rinkoje. Tačiau pažymėtina, kad ginčijamuose Lietuvos prabavimo rūmų 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendime Nr. 1.5-656 ir 2010 m. rugpjūčio 23 d. bei 2010 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo aktuose Nr. 04-1S-124 ir Nr. 04-1S-124/1 draudimą realizuoti ginčo aukso gaminius Lietuvoje, jų iš naujo nepaženklinus, yra grindžiamas vienintele aplinkybe, jog prabavimo ženklas „3“ nepatvirtina santykinio tauriųjų metalų kiekio lydinio masės tūkstantyje dalių, kaip to reikalauja Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 3 straipsnio 21 punktas, kuris, kaip nustatyta byloje, negali būti taikomas. Kadangi tikrinamuose individualiuose administraciniuose aktuose nebuvo nurodytos kitos aplinkybės, pagrindžiančios draudimą realizuoti ginčo aukso gaminius Lietuvoje jų iš naujo nepaženklinus, apeliacinės instancijos teismui nurodyti atsakovo argumentai dėl aukso gaminių neatitikimo kitiems Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo reikalavimams, iš esmės nėra reikšmingi sprendžiant dėl minėtų administracinių teisės aktų teisėtumo ir pagrįstumo.

VIII. 48. Pareiškėjas taip pat reikalauja iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos prabavimo rūmų, priteisti 1 616,97 Lt patirtai turtinei žalai atlyginti.

49. Reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Taigi, sprendžiant turtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar pareiškėjo nurodyta institucija veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (Civilinio kodekso 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala (pasekmės), taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tos valstybės institucijos (jos pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

50. Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visiško nuostolių atlyginimo principą, t. y. kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Šio principo esmė – žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.

51. VĮ Lietuvos prabavimo rūmai 2010 m. rugpjūčio 23 d. patikrinimo akte Nr. 04-lS-124 pareikštu privalomu nurodymu pareiškėjui nurodė iki 2010 m. rugsėjo 1 d. patikrintus aukso gaminius – 161 vnt. žiedų – pateikti paženklinti valstybinėje įgaliotoje ir nepriklausomoje prabavimo institucijoje prabavimo ženklais, kurie atitiktų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus. 2010 m. rugpjūčio 2 d. patikrinimo akto Nr. 04-1S-124/1 privalomu nurodymu pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2010 m. rugsėjo 1 d. pateikti paženklinimui, be kita ko, patikrintus 77 vnt. aukso gaminius (31 vnt. pakabukų, 30 vnt. apyrankių, 2 vnt. sagių ir 14 vnt. auskarų). Pareiškėjo pateikti įrodymai – Lietuvos prabavimo rūmų 2010 m. rugpjūčio 24 d. ir 2010 m. rugpjūčio 25 d. PVM sąskaitų faktūrų Nr. 02469 ir Nr. 02472 kopijos (I t., b. l. 22, 23), Lietuvos prabavimo rūmų 2010 m. rugpjūčio 24 d. ir 2010 m. rugpjūčio 25 d. kasos pajamų orderių kvitų Nr. 01309 ir Nr. 01310 kopijos (I t., b. l. 24) – patvirtina, kad vykdydamas minėtuose patikrinimo aktuose atsakovo pareikštus privalomus nurodymus ir pateikdamas išvardintus konkrečius aukso gaminius Lietuvos prabavimo rūmams prabavimui bei įspaudavimui, pareiškėjas patyrė iš viso 1 617 Lt išlaidų (tiesioginių nuostolių) (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis 1 d.).

52. Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo Lietuvos prabavimo rūmų neteisėtus veiksmus, t. y. neteisėtų 2010 m. rugpjūčio 23 d. ir 2010 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo aktų Nr. 04-1S-124 ir Nr. 04-1S-124/1, kuriuose buvo pateikti privalomi nurodymai pareiškėjui pateikti prabavimui išvardytus tauriųjų metalų gaminius, bei 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. 1.5-656 priėmimą, ir pareiškėjo pateiktus įrodymus, vadovaudamasi protingumo, teisingumo principais, prieina išvadą, kad pareiškėjas neabejotinai patyrė turtinę žalą, pateikdamas atsakovo nurodytus aukso gaminius paženklinti Lietuvos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 1 617 Lt turtinės žalos atlyginimo.

53. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikia konkretaus ir išsamaus pagrindimo, kokias bylinėjimosi išlaidas patyrė apeliacinės instancijos teisme, kaip to reikalauja įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d.). Todėl šis prašymas šioje bylos stadijoje nenagrinėtinas. Tai neužkerta kelio pareiškėjui pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, apskaičiavimu ir pagrindimu, tokį prašymą paduodant teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 162 straipsnio 1 dalies 3 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo V. V. TŪB „Santimas“ apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo V. V. TŪB „Santimas“ skundą tenkinti.

Panaikinti atsakovo VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ direktoriaus 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 1.5-656, VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ 2010 m. rugpjūčio 23 d. patikrinimo aktą Nr. 04-1S-124 ir 2010 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo aktą Nr. 04-1S-124/1.

Priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“, 1 617 Lt turtinės žalos atlyginimą.

Sprendimas neskundžiamas

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė