AS-602-587-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-587/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01778-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. A. L. (toliau – ir pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis 2014 m. kovo 20 d. pateikė skundą (b. l. 2-8) Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriame prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2014 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. 12-01-417 „Dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 12-01-417); 2) dėl svarbių, objektyvių priežasčių atnaujinti praleistą terminą skundui dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir valstybinė pensija) nepriemokos sumokėjimo paduoti; 3) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, (toliau – ir atsakovas) nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. birželio mėn. neišmokėtos valstybinės pensijos dalį – 7 040,14 Lt; 4) priteisti pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 26 d. nutartimi (b. l. 15-18) atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nurodė, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. šio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013), pareiškėjo skundo dalį dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2014 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. 12-01-417 „Dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ panaikinimo atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.), kadangi Sprendimas Nr. 12-01-417 tėra įrodymas, jog tarp šalių (t. y. pareiškėjo ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos) yra kilęs ginčas dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo, tačiau tai nėra administracinis aktas, skųstinas administraciniam teismui.

Dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo teismas nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 nagrinėjamu atveju kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo taikytinas trejų metų procesinis terminas, skaičiuotinas nuo tada, kai asmuo sužinojo ar / ir turėjo sužinoti apie pirmąją nepriemoką. Teismas konstatavo, kad spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, vadovavosi būtent Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, o ne Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS502-169/2014, kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atnaujino pareiškėjui terminą skundui dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo paduoti vien tais pagrindais, kad teisė yra neaiški, nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2007 m. spalio 24 d. nutarime suformuluotų precedentų taikymo taisyklių, be kita ko, nuostatų, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą, kad teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.

Pareiškėjui nuo 2010 m. sausio mėn. valstybinė pensija buvo perskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio nuostatas, tačiau pareiškėjas skundą dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė tik 2014 m. kovo 20 d., t. y. praėjus daugiau kaip 4 metams nuo pirmojo valstybinės pensijos sumažinimo pagal Laikinąjį įstatymą.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kuriam pareigūnų ir karių valstybinė pensija mažinama nuo 2010 m. sausio mėn., įsigaliojus Laikinajam įstatymui, į teismą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo kreipėsi tik su 2014 m. kovo 20 d. skundu, t. y. praėjus daugiau kaip 4 metams nuo pirmojo valstybinės pensijos sumažinimo pagal Laikinojo įstatymo nuostatas. Teismas vertino, kad pareiškėjas nepateikė argumentų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas nepraleido procesinio termino kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo, taip pat pareiškėjas nepateikė argumentų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad minėtą terminą teismas galėtų atnaujinti (konstatavęs, kad minėtas terminas praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių, aplinkybių). Taigi, atsižvelgęs į nurodytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, šio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, konstatavo, kad pareiškėjo įvardytos procesinio 3 metų termino skundo teismui paduoti praleidimo aplinkybės nepripažintinos svarbiomis ir pareiškėjo prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo netenkintinas.

Netenkinus pareiškėjo prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti pareiškėjui iš atsakovo nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. birželio mėn. neišmokėtos valstybinės pensijos dalį atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, tuo pačiu pagrindu atsisakyta priimti ir pareiškėjo skundo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 20-23), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartį ir patenkinti pareiškėjo prašymą – atnaujinti terminą skundui paduoti ir pareiškėjo skundą tenkinti.

Atskirajame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme kreipimosi į teismą terminai apskritai nėra nustatyti. Gavęs pirmą sumažintą pensiją, pareiškėjas nebuvo informuotas, kad galės šį sprendimą apskųsti tik per 3 metus. Tai buvo išaiškinta tik 2013 m. lapkričio 7 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje. Pareiškėjas teigia, kad skundo teismui iškart nepadavė, nes turėjo teisėtą lūkestį, kad greitai bus nustatytas mechanizmas dėl neišmokėtų pensijų dalies grąžinimo. Skaičiuoti skundo padavimo terminą nuo pirmos sumažintos valstybinės pensijos gavimo yra nelogiška, nes Laikinojo įstatymo 16 straipsnyje buvo numatyta, kad bus parengtas sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmas. Taigi 3 metų terminas galėtų būti skaičiuojamas nebent nuo 2013 m. lapkričio 7 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties.

2. Pareiškėjas nurodo, kad pensininkų kaltės dėl praleisto termino nėra, todėl terminas turėtų būti atnaujintas, nes kitose Vilniaus apygardos administracinio teismo spręstose bylose jis buvo atnaujintas ir turėtų būti laikomasi vienodos praktikos.

3. Valstybinė pensija laikytina periodine išmoka, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 9 punkte reikalavimams dėl palūkanų ir kitų periodinių išmokų nustatytas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas, todėl terminas apskritai nebuvo praleistas.

4. Tai, kad turi būti taikomas 3 metų kreipimosi terminas, buvo išaiškinta tik 2013 m. lapkričio 7 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, todėl terminas skundui paduoti praleistas dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių.

5. Pareiškėjas remiasi teismų praktika ir nurodo, kad turi būti įvertinta paini skundų dėl sumažintų valstybinių pensijų padavimo tvarka ir tai, kad tai yra svarbios ir objektyvios priežastys skundų padavimo terminams atnaujinti.

6. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atsisakymas išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką atitinka teisės aktui keliamus reikalavimus, nes nebuvo teisinio pagrindo valstybinės pensijos nepriemokai išmokėti. Tačiau vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 prieš paduodant skundą teismui, reikia kreiptis į valstybines pensijas paskyrusią instituciją, todėl pareiškėjas ir prašė teismo panaikinti Sprendimą Nr. 12-01-417.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas R. A. L. elektroninių ryšių priemonėmis 2014 m. kovo 20 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde (b. l. 2-8) prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2014 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. 12-01-417 „Dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“; 2) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. birželio mėn. neišmokėtos valstybinės pensijos dalį – 7 040,14 Lt. Pareiškėjas savo reikalavimų pagrįstumą sieja su Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo, kuris „Valstybės žiniose“ oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., priėmimu. Būtent, pareiškėjas siekia, kad jo atžvilgiu būtų taikomos minėto Konstitucinio Teismo nutarimo pasekmės, priteisiant pareiškėjui valstybinės pensijos dalį, kuri nebuvo sumokėta dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo normų.

Pateiktame skunde pareiškėjas, be kita ko, prašė atnaujinti praleistą terminą skundui dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos sumokėjimo paduoti.

Pirmosios instancijos teismas 2014 m. kovo 26 d. nutartimi (b. l. 15-18) atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas skundą dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė tik 2014 m. kovo 20 d., t. y. praėjus daugiau kaip 4 metams nuo pirmojo valstybinės pensijos sumažinimo pagal Laikinąjį įstatymą. Teismas vertino, kad pareiškėjas nepateikė argumentų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas nepraleido procesinio termino kreiptis į teismą, taip pat pareiškėjas nepateikė argumentų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad minėtą terminą teismas galėtų atnaujinti, todėl praleistą terminą atsisakyta atnaujinti.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą nagrinėjant ginčus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013), reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai. Nustatant šio termino eigos pradžią kiekvienu atveju būtina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiškėjas sieja savo reikalavimą, pobūdį ir bylos individualias faktines aplinkybes. Pažymėtina, jog pareiškėjui R. A. L. paskirtos valstybinės pensijos mažinimas buvo pradėtas nuo 2010 m. sausio 1 d. atsakovui nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, o kiekvieną mėnesį tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas ir perskaičiuojant mokėtinos pensijos dydį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 išaiškino, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės rodo, jog pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2010 m. vasario mėnesį, t. y. gavęs pirmą sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2010 m. sausio mėnesį. Į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2014 m. kovo 20 d. (b. l. 1-8), taigi praleidęs minėtą 3 metų terminą.

Pažymėtina, kad ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Šioje vietoje svarbu įvertinti tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, išanalizavusi Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, jog įstatymų leidėjas nėra sureguliavęs pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų. Išvardytuose teisės aktuose nėra numatyti ir kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, veiksmų apskundimo terminai. Taigi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme specialus trejų metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl pareiškėjas, 2010 m. vasario mėnesį gavęs pirmąją sumažintą pensiją ir nežinodamas, ko iš jo reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sąlygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (ABTĮ 13 str. 1 d.). Atsižvelgdama į tai, kad ginčo teisinių santykių reguliavimas yra sudėtingas, teisės aktų aiškinimas keitėsi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas valstybinių pensijų gavėjams buvo žymiai apsunkintas.

Be to, Konstituciniam Teismui 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu, 2010 m. birželio 29 d. nutarimu ir 2012 m. vasario 6 d. nutarimu konstatavus, kad įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina valstybinėms pensijoms mokėti, dideliu mastu mažindamas valstybines pensijas, privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo, pareiškėjas įgijo teisėtą lūkestį tikėtis, kad praradimai, patirti dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, bus kompensuojami teisėkūros subjektų nustatyta tvarka bei terminais, t. y. išvengiant teisminės valdžios įsikišimo.

Apibendrinant konstatuotina, kad formuojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra atnaujinamas kreipimosi į teismą procesinis terminas, kurio skaičiavimo taisyklės buvo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, bylose, kuriose pareiškėjai savo teisių pažeidimą siejo su Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo, kuris „Valstybės žiniose“ oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., priėmimu. Analogiškais atvejais, t. y. asmenims, kurie kreipėsi į teismą 2014 m. kovo mėnesį, skundo padavimo terminas yra atnaujintas. Šioje byloje nėra aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų nukrypti nuo savo suformuotos praktikos (Teismų įstatymo 33 str., Konstitucijos 29 str.).

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijai daro išvadą, kad jos sudarė pareiškėjui objektyvias kliūtis laiku paduoti skundą teismui, todėl remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais apeliacinės instancijos teismas tenkina pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. AS502-169/2014, AS525-267/2014, AS143-219/2014, AS756-279/2014, AS756-280/2014, Nr. AS525-469/2014, Nr. AS662-809/2014, Nr. AS756-836/2014, Nr. AS756-885/2014), ir atnaujinęs jam kreipimosi į teismą terminą, perduoda skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Iš atskiruoju skundu skundžiamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2014 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. 12-01-417 „Dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ nurodė, jog minėtas atsakovo sprendimas nėra teismui skųstinas administracinis aktas. Įvertinus tai, kad terminas kreiptis į teismą dėl pensijos nepriemokos priteisimo nagrinėjamu atveju yra atnaujintinas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, spręstinas ir pareiškėjo reikalavimas dėl Sprendimo Nr. 12-01-417 panaikinimo.

Apibendrinant teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias termino atnaujinimo klausimą, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartis naikintina, terminas skundui paduoti atnaujintinas, o skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. A. L. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti, atnaujinti pareiškėjui R. A. L. trejų metų terminą skundui paduoti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė