A-724-146/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-724-146/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06768-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. (J. B.) skundą atsakovams Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Specialiajai priešgaisrinei gelbėjimo valdybai ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas J. B. (toliau – ir pareiškėjas) padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui patikslintus skundus (I t., b. l. 14–18, 144–148), prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir Vilniaus APGV, atsakovas) 4 632,19 Lt turtinės žalos atlyginimą ir įpareigoti atsakovą išduoti jam vieną išeiginės tarnybinės uniformos komplektą bei kasdienės tarnybinės uniformos dalis, kurioms baigėsi dėvėjimo terminas.

Pareiškėjas paaiškino, kad yra Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos statutinis valstybės tarnautojas. 2008 m. sausio – 2013 m. rugpjūčio mėn. (įskaitytinai) laikotarpiu jam nebuvo išduota priklausanti tarnybinė uniforma ir / ar ją sudarančios dalys, todėl kreipėsi į Vilniaus APGV, prašydamas nurodyti, kokios tarnybinės uniformos dalys nebuvo išduotos, bei nurodyti šių dalių vertę, taip pat prašė išmokėti kompensaciją už nurodytu laikotarpiu neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis). Atsakovas 2013 m. spalio 4 d. raštu informavo pareiškėją apie jam išduotas tarnybinės uniformos dalis, tačiau atsisakė išmokėti kompensaciją, kadangi ji nenustatyta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir PAGD, Departamentas) direktoriaus 2005 m. gruodžio 21 d.

įsakymu Nr. 1-397 patvirtintose Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normose ir dėvėjimo taisyklėse (toliau – ir Uniformos dėvėjimo taisyklės). Nuo 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 46 straipsnio 1 dalis (originali redakcija) nustatė pareigą valstybės lėšomis aprūpinti pareigūnus tarnybine uniforma pagal vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytas normas. Pareiškėjo nuomone, 2008 m. sausio – 2013 m. rugpjūčio mėn. laikotarpiu neišdavus jam priklausančios uniformos, jis įgijo teisę reikalauti, kad tarnybines uniformas išduodanti institucija (Vilniaus APGV) įvykdytų pareigą išduoti tarnybinę uniformą ir jos dalis, taip pat įgijo teisę į kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 1999 m. gruodžio 22 d.

įsakymą Nr. 690 „Dėl piniginių kompensacijų vietoje uniformos mokėjimo tvarkos“, nes negavęs priklausančių uniformos dalių pareiškėjas buvo priverstas tarnyboje dėvėti tas pačias turimas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigę, dėl to patyrė įvairių nepatogumų: uniformą reikėjo dažnai skalbti, siūti ir lopyti, nuo ilgo dėvėjimo ji išbluko, pareiškėjas tarnyboje nešiojo savo lėšomis įsigytus žieminius, demisezoninius batus, batelius, savo šaliką, pirštines, marškinius ir t. t., taip patirdamas ir materialinę žalą.

Duomenų apie patirtas išlaidas pareiškėjas nekaupė, tačiau mano, kad jo patirta žala pasireiškė negautomis pajamomis – neišmokėta kompensacija, kurios dydis lygus neišduotos uniformos (jos dalių) kainai – 4 632,19 Lt.

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, o nusprendus skundą tenkinti, prašė atsižvelgti į proporcingumo kriterijus ir priteisti ne daugiau kaip 10 procentų kasdieninės (darbinės) uniformos vertės, t. y. iki 250 Lt.

Atsiliepimuose į skundą ir patikslintą skundą (I t., b. l. 23–26, 160–162) Vilniaus APGV paaiškino, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti jam turtinę žalą, nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, patvirtinančių jos buvimo faktą. Atsakovo nuomone, pareiškėjo nurodyta žala, susijusi su jo išvardytų tarnybinės uniformos dalių įsigijimu, neatitinka realios situacijos. Pareiškėjas turtinę žalą paskaičiavo susumavęs visų jam neišduotų tarnybinės uniformos dalių kainas, tiek kasdieninės darbinės uniformos, tiek išeiginės, tačiau išeiginės uniformos pareiškėjas tarnyboje niekuomet nedėvi. Pagal tarnybinių pareigų pobūdį ir sezoną, pareiškėjas tarnyboje negalėjo dėvėti demisezoninių batų ar batelių, taip pat marškinių, kadangi šios tarnybinės uniformos dalys yra priskirtinos išeiginei uniformai. Pagal tarnybos pobūdį pirminės grandies pareigūnai, kurie dirba pamainomis ir kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su incidentų likvidavimu, tarnyboje gali dėvėti tik konkrečiai įvardytas tarnybinės uniformos dalis: vasarinę kepurę, žieminę megztą kepurę, demisezoninę striukę, darbinį kostiumą, megztinį, golfą, marškinėlius ilgomis ir trumpomis rankovėmis, šaliką, diržą, batus pailgintais aulais. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendras trejų metų ieškinio senaties terminas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje taip pat nurodyta, kad ieškiniams dėl žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Atsižvelgdamas į šias teisės normas, atsakovas prašė pareiškėjo reikalavimą apriboti trejų metų laikotarpiu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Specialioji priešgaisrinė gelbėjimo valdyba (toliau – ir Specialioji PGV) atsiliepimuose į pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą (I t., b. l. 65–66, 163–164) paaiškino, kad pagal Specialiosios priešgaisrinės gelbėjimo valdybos nuostatų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1-107, 10.10. ir 10.16. punktus, Specialioji PGV renka ir sistemina duomenis apie Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės uniformos poreikį, teikia Departamentui pasiūlymus dėl jos įsigijimo ir paskirstymo jam pavaldžioms įstaigoms, tarp jų ir Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, bei Departamento pavedimu atlieka centralizuotus viešuosius pirkimus, t. y. perka tarnybinių uniformų tiek, kiek Departamentas tam skiria lėšų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į patikslintą skundą (I t., b. l. 165–168) PAGD paaiškino, kad pagal Statuto 46 straipsnio 1 dalį, pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma pagal vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytas normas, tačiau šiame straipsnyje įstatyminė prievolė mokėti kompensaciją vietoj neišduotos uniformos nenustatyta. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 690 „Dėl piniginių kompensacijų vietoj uniformos mokėjimo tvarkos“, kuriuo vadovaujasi pareiškėjas, 1 punkte piniginių kompensacijų vietoj neišduotos uniformos mokėjimo klausimus pavesta spręsti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos centrinių įstaigų vadovams. PAGD direktorius 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1-397 patvirtino Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo taisykles, kuriose kompensacija vietoj neišduotos uniformos taip pat nenustatyta. Dėl 2008 m. ekonominio sunkmečio lėšų poreikis tarnybinių uniformų įsigijimui nebuvo tenkinamas, todėl buvo imtasi taupymo priemonių. PAGD direktorius 2009 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 1-1 patvirtino Taupymo priemonių planą, kuriuo taip pat nurodyta apriboti kasdieninės ir išeiginės uniformos pirkimus. Minėtą įsakymą pareiškėjas skunde ignoravo. Pareiškėjas nepateikė jokių patirtą žalą patvirtinančių įrodymų, t. y. kad jis už savo lėšas pirko avalynę, marškinius ir pan. Pareiškėjas tarnyboje dėvėjo ne savo, o jam išduotą tarnybinę uniformą, todėl žala jam neatsirado. Departamento nuomone, pareiškėjas nepagrįstai patirtos žalos dydį prilygina visų tarnybinės uniformos dalių įsigijimo kainai – 4 632,19 Lt. Pareiškėjas yra budinčios pamainos pareigūnas, kurio darbas yra tiesiogiai susijęs su gaisrų likvidavimu, todėl atsižvelgiant į pareiškėjo darbo pobūdį, jam yra išduodamos tik konkrečios tarnybinės uniformos dalys: vasarinė, megzta kepurė, demisezoninė striukė, darbinis kostiumas (švarkas ir kelnės), golfas, megztinis, marškinėliai trumpomis rankovėmis (trikotažiniai), marškinėliai ilgomis rankovėmis (trikotažiniai), batai pailgintais aulais. Pareiškėjas tarnyboje dėvi tik šias tarnybinės uniformos dalis, taigi, kreipdamasis į teismą jis siekia ne kompensuoti turėtus nuostolius (kurių nepagrindė), o pasipelnyti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimu (I t., b. l. 186–192) pareiškėjo J. B. (J. B.) skundą patenkino iš dalies, t. y.: įpareigojo atsakovą Vilniaus apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą išduoti pareiškėjui vieną išeiginės tarnybinės uniformos dalių komplektą ir vieną kasdienės tarnybinės uniformos dalių komplektą; priteisė pareiškėjui iš Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1 390 Lt turtinės žalos atlyginimą; kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje teismas nustatė, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl statutinio pareigūno teisės gauti tarnybos metu dėvimą uniformą ar jos dalis, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, bei prašo priteisti turtinę žalą, kurios atsiradimą sieja su pareigos išduoti tarnybinės uniformos dalis nevykdymu ir atsisakymu išmokėti jam kompensaciją už laikotarpiu nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2013 m. rugpjūčio mėn. neišduotas uniformos dalis.

Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas nustatė, kad pareiškėjas yra statutinis pareigūnas, einantis Vilniaus APGV 3-iosios komandos ugniagesio-gelbėtojo pareigas, jam suteiktas vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio laipsnis (I t., b. l. 7). Pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 15 d. kreipėsi į Vilniaus APGV, prašydamas pateikti pažymą apie 2008 m. sausio–2013 m. birželio mėn. laikotarpiu pasibaigusių jam išduotos tarnybinės uniformos kasdienių, išeiginių ir specialiųjų dalių dėvėjimo laiką bei nurodyti jų neišdavimo priežastis ir ekonominę vertę, taip pat paskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją už neišduotą tarnybinę uniformą arba nedelsiant ją išduoti (I t., b. l. 9). Vilniaus APGV 2013 m. spalio 4 d. raštu Nr. 3-5-4001(3.43.-5) atsakė pareiškėjui, kad tarnybinės uniformos nebuvo išduotos dėl valstybės biudžeto stokos. Atsakovas, motyvuodamas tuo, jog Statuto 46 straipsnyje ir Uniformos dėvėjimo taisyklėse nėra nustatyta prievolė mokėti kompensaciją vietoje neišduotos uniformos, pareiškėjo prašymo netenkino (I t., b. l. 6).

Iš Vilniaus APGV 3-osios komandos komendantės patvirtintų duomenų apie pareiškėjui neišduotas tarnybinės uniformos dalis teismas nustatė, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjui nebuvo išduotos šios tarnybinės uniformos dalys: vasarinės kepurės – 3 vnt. (neišduotos 2010–2012 m., vertė – 66,34 Lt), megztos kepurės – 3 vnt. (neišduotos 2010–2012 m., vertė – 31,35 Lt), kepurės – 2 vnt. (neišduotos 2008 m., 2012 m., vertė – 232,22 Lt), žieminės kepurės – 2 vnt. (neišduotos 2008 m., 2011 m., vertė – 291,94 Lt), demisezoninės striukės – 2 vnt. (neišduotos 2010 m., 2012 m., vertė – 618,18 Lt), kostiumas darbinis – 3 vnt. (neišduotas 2010–2012 m., vertė – 554,62 Lt), megztinis – 2 vnt. (neišduota 2010 m., 2012 m., vertė – 165,21 Lt), golfas – 3 vnt. (neišduota 2010–2012 m., vertė – 135,50 Lt), marškinėliai ilgomis rankovėmis – 6 vnt. (neišduota 2010–2012 m., vertė – 151,68 Lt), marškinėliai trumpomis rankovėmis – 6 vnt. (neišduota 2010–2012 m., vertė – 116,92 Lt), kaklaraištis – 2 vnt. (neišduota 2008 m., 2012 m., vertė – 17,67 Lt), kaklaraiščio segtukas – 2 vnt. (neišduota 2008 m., 2012 m., vertė – 28,32 Lt), pavardės lentelė – 2 vnt. (neišduota 2008 m., 2012 m., vertė – 36,49 Lt), šalikas – 1 vnt. (neišduota 2012 m., vertė – 8,50 Lt), diržas – 1 vnt. (neišduota 2012 m., vertė – 20 Lt), vyriški pusbačiai – 1 vnt. (neišduota 2008 m., vertė – 96 Lt), vyriški žieminiai batai – 1 vnt. (neišduota 2008 m., vertė – 129,80 Lt), batai pailgintais aulais – 3 vnt. (neišduota 2010–2012 m., vertė – 587,21 Lt), lietpaltis – 1 vnt. (neišduota 2008 m., vertė – 283,20 Lt), išeiginis kostiumas – 1 vnt. (neišduota 2008 m., vertė – 689 Lt), balti marškiniai ilgomis rankovėmis – 1 vnt. (neišduota 2008 m., vertė – 75 Lt), balti marškiniai trumpomis rankovėmis – 1 vnt. (neišduota 2008 m., vertė – 75 Lt), baltas šalikas – 1 vnt. (neišduota 2008 m., vertė – 7 Lt), baltos pirštuotos pirštinės – 1 vnt. (neišduota 2008 m., vertė – 5 Lt), akselbantai su vienu antgaliu – 1 vnt. (neišduota 2008 m., vertė – 210,04 Lt). Bendra pareiškėjui neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė yra 4 632,19 Lt (I t., b. l. 149–150).

Iš byloje pateikto Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. gegužės 4 d. rašto Nr. (1.19-0206)-5k-0909288)-6k-0904667 teismas nustatė, kad, atsižvelgiant į ekonomikos krizės sukeltas pasekmes, Departamentui buvo nurodyta pakoreguoti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos tarnybinės uniformos metinių finansinių normų nustatymo, naudojimo bei skaičiavimo metodikos aprašą, patenkinant tik būtiniausius Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų tarnybinės aprangos poreikius (I t., b. l. 116). Vadovaudamasis nurodytu raštu, PAGD direktorius 2009 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 1-1 patvirtino Taupymo priemonių planą, apribodamas kasdieninės ir išeiginės uniformos pirkimus (I t., b. l. 135–138). PAGD pažymoje apie uniformos, specialių drabužių, jų priedų ir kitos aprangos bei avalynės įsigijimui skirtų asignavimų panaudojimą nurodyta, kad 2008–2014 m. fiksuotam 5 700 Lt poreikiui tenkinti buvo skirta: 2008 m. – 4 210,20 Lt, 2009 m. – 500 Lt, 2010 m. – 126,40 Lt, 2011 m. – 464,90 Lt, 2012 m. – 1 094,80 Lt, 2013 m. – 561,70 Lt, 2014 m. planuojama – 1 051 Lt (I t., b. l. 139). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nurodytu laikotarpiu tarnybinės uniformos dalių įsigijimui buvo skiriamos minimalios lėšos, tačiau prievolė valstybės lėšomis aprūpinti pareigūnus tarnybine uniforma, nustatyta Statuto 46 straipsnio 1 dalyje, egzistavo ir privalėjo būti vykdoma.

PAGD direktoriaus 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1-397 patvirtintų Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo taisyklių (I t., b. l. 32–35) 3 punkte nustatyta, kad Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai dėvi uniformą ir skiriamuosius ženklus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 748 „Dėl pareigūnų tarnybinių uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 95-3512). Uniformos dėvėjimo taisyklių 6 punkte nustatyta, kad pareigūnams ir darbuotojams uniforma išduodama pagal Departamento direktoriaus įsakymu patvirtintas normas ir dėvėjimo terminus. Kiekvienas pareigūnas gautą uniformą privalo saugoti ir tvarkingai ją dėvėti. Asmuo vilkintis suglamžytais, nešvariais drabužiais, avintis nevalyta avalyne, žemina pareigūno įvaizdį visuomenėje (Uniformos dėvėjimo taisyklių 15 p.).

Nagrinėdamas šią administracinę bylą teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotą vieningą praktiką administracinėse bylose dėl institucijos pareigos nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis. Aiškindamas Statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad tokiu būdu įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Vidaus tarnybos statutas vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams deleguoja teisę, o taip pat ir pareigą nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Priešingas nei įstatymo nustatytas pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis reguliavimas negalimas (žr. LVAT 2010 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1244/2010, 2011 m. kovo 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011). Šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis (žr. LVAT 2009 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-580/2009).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nurodytos administracinių teismų praktikoje suformuotos taisyklės turi būti mutatis mutandis taikomos ir šioje administracinėje byloje.

Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas iki šiol pareiškėjui neišdavė atitinkamų tarnybinės uniformos dalių, kurių nustatytas dėvėjimo terminas pasibaigė. Šios pareigos atsakovas neginčijo, tačiau jos nevykdymą grindė sunkia valstybės ekonomine padėtimi ir dėl to patvirtintu Taupymo priemonių planu. Tačiau pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-295/2009 ir 2011 m. kovo 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011 yra pažymėjęs, jog aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoje jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu, nes įstatymas to nenumato, todėl finansinių lėšų trūkumas negali būti pagrindas neišduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė atitinkamais metais.

Teismas atsakovo argumentą, kad pareiškėjas tarnyboje pagal tarnybinių pareigų pobūdį (t. y. pirminės grandies pareigūnas, dirbantis pamainomis) išeiginės uniformos niekuomet nedėvi, atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą, kartu pažymėdamas, kad pagal PAGD direktoriaus 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1-397 patvirtintas Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normas, pirminės grandies pareigūnams, taip pat ir dirbantiems pamainomis, išeiginė uniforma taip pat turi būti išduodama (b. l. 95–106).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės, tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangai, kurią jis dėvi tarnybos metu, iš kitos pusės – tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo kitų asmenų. Taigi tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita. Tarnybinės uniformos papildomų dalių išdavimas už praeitą laikotarpį nėra pateisinamas tarnybos uždaviniais ir funkcijomis, negali tinkamai kompensuoti pareigūnų patirtų nuostolių dėl uniformos neišdavimo praeityje, nes tarnybinę uniformą pareigūnas gali dėvėti tik po to, kai ji jam išduota ir tik tam tikrą laikotarpį. Galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą, o ne išduodant tiek uniformos dalių, kiek jų nebuvo išduota per visą praėjusį laikotarpį ir neatsižvelgiant į pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtį (LVAT 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012).

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas atsakovo neveikimą neišduodant pareiškėjui tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimas yra pasibaigęs, pripažino neteisėtu ir nepagrįstu, todėl įpareigojo atsakovą išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis, kurios sudaro vieną uniformos komplektą, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs.

Teismas vadovavosi Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis bei atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktą išaiškinimą, kad imperatyvu įstaigai nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: aprūpinant pareigūnus uniformomis; sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (LVAT 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2134/2013, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė priteisti jam 4 632,19 Lt turtinę žalą dėl laiku neišduotos tarnybinės uniformos, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus bei nurodytus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti žalos atlyginimo institutą.

Teismas, konstatavęs atsakovo veiksmų (neveikimo) neišduodant pareiškėjui tarnybinės uniformos dalių neteisėtumą, įvertinęs laikotarpį, kuriuo pareiškėjui nebuvo išduodamos naujos tarnybinės uniformos dalys, vidinę pareiškėjo savijautą atliekant valstybės tarnybą dėvint netinkamą uniformą, atsakovo atsisakymą išduoti naujas uniformos dalis, taip pat įvertinęs faktą, jog pareiškėjas turėjo dėvėti nublukusią uniformą, asmeniškai pirkti tam tikras uniformos dalis, sprendė, kad pareiškėjo patirta turtinė žala yra reali. Atsakovo argumentus, kad pareiškėjas turtinės žalos dėl neišduotos išeiginės uniformos dalies nepatyrė, kadangi pareiškėjo nurodytų tarnybinės uniformos dalių jis nedėvi tarnyboje, teismas atmetė, pažymėdamas, kad aplinkybės, jog tokia uniforma yra dėvima retai, nepaneigia žalos padarymo fakto. Kaip minėta, byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui nebuvo išduota išeiginė uniforma. Pagal Uniformos dėvėjimo taisyklių 9 punktą, išeiginė uniforma dėvima valstybinių švenčių dienomis, bažnytinėse iškilmėse, paraduose, per apžiūras, būnant garbės sargyboje ir kitais atvejais, kai įstaigos vadovas nurodo dėvėti išeiginę uniformą. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atsakovui neįvykdžius pareigos aprūpinti pareiškėją išeigine uniforma, Uniformos dėvėjimo taisyklių 9 punkte nurodytais atvejais jis išeiginės uniformos dėvėti negalėjo ir patyrė žalą, kuri turi būti atlyginta.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašomą priteisti turtinę žalą sudaro jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Kadangi pareiškėjas, tikėdamasis, kad susidariusi situacija yra laikina, išlaidas patvirtinančių įrodymų nekaupė ir jų nepateikė, o atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į skundą nurodė, kad nėra patvirtinęs kompensacijų dėl uniformos neišdavimo, pasibaigus dėvėjimo terminui, tvarkos, teismas sprendė, jog yra pagrindas vadovautis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią tuo atveju, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas.

Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką dėl statutinių valstybės tarnautojų neaprūpinimo tarnybine uniforma laiku, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad 30 proc. (1 390 Lt) nuo neišduotų tarnybinės uniformos dalių bendros sumos (4 632,19 Lt), kurią apskaičiavo atsakovas (I t., b. l. 149–150), yra pakankamas ir pagrįstas priteistinos turtinės žalos dydis.

Pareiškėjas teismui pateiktame patikslintame skunde atsakovais nurodė tiek Vilniaus APGV, tiek Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vilniaus APGV, tačiau įvertinęs aplinkybę, kad pareiškėjui žala kilo tarnybos teisiniuose santykiuose atsakovui netinkamai vykdant savo pareigą laiku išduoti tarnybinės uniformos dalis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tinkamu atsakovu pareiškėjo patirtai turtinei žalai atlyginti laikytinas pareiškėjo darbdavys Vilniaus APGV, o ne Lietuvos valstybė, todėl 1 390 Lt turtinė žala pareiškėjui priteistina iš darbdavio Vilniaus APGV. Tokį sprendimą teismas grindė LVAT 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014 suformuota praktika.

III. Atsakovas Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (I t., b. l. 196–199) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Apeliaciniame skunde atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Vilniaus APGV pareiškėjui pateiktą informaciją (pažymą), neišduotų tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, bendra kaina yra 3 980,10 Lt. Tiek pareiškėjui, tiek teismui buvo pateikti tie patys duomenys, todėl neaišku, kodėl teismas priteisė pareiškėjui 30 procentų nuo 4 632,19 Lt, o ne nuo neišduotų tarnybinės uniformos dalių bendros sumos, nurodytos pažymoje, t. y. 3 980,10 Lt. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų ar paaiškinimų, kodėl prašydamas priteisti žalą jis nurodo sumą, didesnę nei Vilniaus APGV pateiktoje pažymoje. Be to, apelianto įsitikinimu, teismo priteista pareiškėjui suma yra per didelė ir neatitinka proporcingumo kriterijaus, todėl teismas, nuspręsdamas iš atsakovo Vilniaus APGV priteisti pareiškėjui 1 390 Lt turtinės žalos atlyginimą, atliko ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją.

Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas tarnyboje pagal tarnybinių pareigų pobūdį ir sezoną gali dėvėti tik šias tarnybinės uniformos dalis: vasarinę kepurę, žieminę megztą kepurę, demisezoninę striukę, darbinį kostiumą, megztinį, golfą, marškinėlius ilgomis rankovėmis, marškinėlius trumpomis rankovėmis, šaliką, diržą, batus pailgintais aulais. Taigi pareiškėjas tarnyboje negalėtų dėvėti demisezoninių batų ar batelių, taip pat marškinių, kadangi šios tarnybinės uniformos dalys yra priskirtinos išeiginei uniformai, o pagal tarnybos pobūdį pirminės grandies pareigūnai, kurie dirba pamainomis ir kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su incidentų likvidavimu tarnyboje, net ir švenčių dienomis privalo dėvėti kasdieninį darbinį, o ne išeiginį uniformos komplektą. Atsižvelgiant į tai, nebuvo pagrindo priteisti pareiškėjui turtinės žalos atlyginimo dėl jam neišduotos išeiginės tarnybinės uniformos. Dėl minėtų priežasčių apeliantas mano, kad teismas nevertino ir nenagrinėjo į bylą pateiktų įrodymų bei priteisė pareiškėjui žalą, patirtą dėl negautų, tačiau tarnyboje net nedėvimų tarnybinės uniformos dalių.

Teismas sprendimu įpareigojo Vilniaus APGV išduoti pareiškėjui vieną kasdieninės tarnybinės uniformos dalių komplektą, t. y. teismas įpareigojo išduoti pareiškėjui ne tik tas kasdieninės (darbinės) tarnybinės uniformos dalis, kurių terminas yra pasibaigęs, tačiau ir tas dalis, kurių dėvėjimo terminas net nėra pasibaigęs. Uniformos dėvėjimo taisyklių 6 punkte yra įtvirtinta nuostata, kad pareigūnams ir darbuotojams uniforma išduodama pagal PAGD direktoriaus įsakymu patvirtintas normas ir dėvėjimo terminus. Teismas nenagrinėjo ir nevertino, ar pareiškėjui yra išduotos kasdieninės tarnybinės uniformos dalys, kurių dėvėjimo normos dar nepasibaigė, nors Vilniaus APGV buvo pateikusi teismui pažymą, patvirtinančią, jog 2013 m. pareiškėjui buvo išduoti batai pailgintais aulais, kurių dėvėjimo terminas dar nėra pasibaigęs. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismas, įpareigodamas Vilniaus APGV išduoti visą kasdieninės tarnybinės uniformos dalių komplektą, priėmė neteisėtą ir todėl naikintiną sprendimą.

Pareiškėjas J. B. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 4–7) pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuluotą sprendžiant analogiško pobūdžio administracines bylas, todėl naikinti jį nėra pagrindo. Administracinių bylų praktikoje pripažįstama, jog nustatant priteistinos žalos dydį, pareigūnai neturi įrodinėti konkrečių patirtų išlaidų, rinkti tokias išlaidas patvirtinančius įrodymus ir pan., pakanka fakto, kad pareigūnas, turėdamas teisėtus lūkesčius gauti visas tarnybinės uniformos dalis, jų nustatytais terminais negavo.

Todėl šiuo atveju pareiškėjas neprivalėjo įrodinėti priteistinos žalos dydžio. Teismas sprendime išvardijo tarnybinės uniformos dalis, kurių pareiškėjas nebuvo gavęs per savo tarnybos laikotarpį, šias aplinkybes grindė paties atsakovo pateikta pažyma apie pareiškėjui neišduotas tarnybinių uniformų dalis. Teismas teisingai apskaičiavo pareiškėjui neišduotų tarnybinių uniformų vertę ir, pritaikęs priteistinos žalos procentą, teisingai nustatė pareiškėjui priteistinos žalos dydį. Iš lingvistinės ir loginės Uniformos dėvėjimo taisyklių 7–9 punktų analizės matyti, kad išeiginė uniforma yra privaloma dėvėti šiose taisyklėse numatytais atvejais, o kitais atvejais pareigūnai privalo dėvėti kasdienę uniformą.

Taigi Uniformos dėvėjimo taisyklių 9.1.–9.7. punktuose nurodytais atvejais pareigūnai negali rinktis kitų rūbų, nei yra numatyta šiuose punktuose. Atsakovui neįvykdžius pareigos aprūpinti pareigūnus išeiginės ir kasdienės tarnybinės uniformos dalimis, pareigūnai negali dalyvauti numatytuose renginiuose dėvėdami šventinę uniformą, nes jie pažeistų imperatyvias teisės aktų nuostatas. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas mano, kad atsakovas buvo pagrįstai įpareigotas išduoti jam visą išeiginės uniformos komplektą.

Dėl apeliacinio skundo argumento, kad atsakovas neva nepagrįstai buvo įpareigotas išduoti pareiškėjui batus pailgintais aulais, pareiškėjas atkreipia dėmesį į byloje pateiktą Uniforminės aprangos apskaitos kortelę Nr. 3-6, kurioje nurodyta, kad batai pailgintais aulais paskutinį kartą buvo jam išduoti 2009 m. Vadinasi, teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir, atsižvelgdamas į realiai išduotas ir neišduotas tarnybinės uniformos dalis, priėmė sprendimą įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui neišduotas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Specialioji priešgaisrinė gelbėjimo valdyba atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 8–9) pateikia duomenis apie lėšų poreikį ir faktiškai skirtas lėšas tarnybinei uniformai įsigyti, iš kurių matyti, kad 2008 m. tuometinė Vilniaus miesto priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba tarnybine uniforma buvo aprūpinta 100 proc., 2009 m. lėšos nebuvo skirtos, 2010 m. Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba buvo aprūpinta tarnybine uniforma 5,6 proc., 2011 m. – 5,1 proc., 2012 m. – 21,2 proc., 2013 m. – 2,5 proc. nuo viso lėšų poreikio.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime (II t., b. l. 1–2) atsakovo apeliaciniam skundui pritaria ir prašo jį tenkinti visa apimtimi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo, statutinio valstybės tarnautojo, teisės į aprūpinimą tarnybine uniforma valstybės lėšomis įgyvendinimo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnis. Šio straipsnio 1, 2 dalyse (2006 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. X-804 redakcija) nustatyta, kad pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma pagal vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytas normas; pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo, dėvėjimo ir grąžinimo tvarką nustato vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai.

Pareiškėjas tarnauja Vilniaus apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo taisyklės, taip pat Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos buvo patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1-397 (2006 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 1-478 redakcija). Uniformos dėvėjimo taisyklių 3, 8–12 punktuose įtvirtinta valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų prievolė dėvėti uniformą (atitinkamą jos rūšį). Uniformos dėvėjimo taisyklių 6 punktas numato, kad pareigūnams ir darbuotojams uniforma išduodama pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus įsakymu patvirtintas normas ir dėvėjimo terminus. Uniformos dėvėjimo taisyklių 15 punkte nustatyta, kad kiekvienas pareigūnas gautą uniformą privalo saugoti ir tvarkingai ją dėvėti. Asmuo, vilkintis suglamžytais, nešvariais drabužiais, avintis nevalyta avalyne, žemina pareigūno įvaizdį visuomenėje.

Analogiško pobūdžio administracinėse bylose dėl institucijos pareigos nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybine uniforma Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad tokiu būdu įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Vidaus tarnybos statutas vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams deleguoja teisę, o taip pat ir pareigą nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Priešingas nei įstatymo nustatytas pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis reguliavimas negalimas (LVAT 2010 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1244/2010, 2011 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011). Teisės aktai nenumato atvejų, kada pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami, todėl minėta nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis (LVAT 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės, tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangai, kurią jis dėvi tarnybos metu, iš kitos pusės – tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo nuteistųjų, kalinamųjų ar kitų asmenų. Tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita. Neturėtų būti tokios faktinės situacijos, kai pareigūnas gauna iš karto kelis komplektus uniformos ar jos sudedamųjų dalių, išskyrus atvejus, kai tarnybinės uniformos išdavimo normose nustatytas daugiau nei vieno atskiros uniformos dalies egzemplioriaus išdavimas. Tarnybinės uniformos papildomų dalių išdavimas už praeitą laikotarpį nėra pateisinamas tarnybos uždaviniais ir funkcijomis, negali tinkamai kompensuoti pareigūnų patirtų nuostolių dėl uniformos neišdavimo praeityje, nes tarnybinę uniformą pareigūnas gali dėvėti tik po to, kai ji jam išduota ir tik tam tikrą laikotarpį. Galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą, o ne išduodant tiek uniformos dalių, kiek jų nebuvo išduota per visą praėjusį laikotarpį ir neatsižvelgiant į pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtį (pvz., LVAT 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012, kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog imperatyvu statutinei įstaigai nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis, o pareigūnų teisė į aprūpinimą tarnybine uniforma gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2134/2013, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje expressis verbis yra nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau pateiktoje administracinių teismų praktikoje suformuluotos taisyklės turi būti mutatis mutandis taikomos ir šioje administracinėje byloje, kadangi tiek Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalis, tiek Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 straipsnis iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, taip pat LVAT 2015 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-397-520/2015, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012 ir kt.). Pažymėtina, kad tos pačios pozicijos buvo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose administracinėse bylose Nr. A-387-146/2015, Nr. A-397-520/2015 ir Nr. A-658-146/2015, kuriose analogiškai kaip ir šioje byloje buvo nagrinėjami statutinių valstybės tarnautojų, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnų, reikalavimai, susiję su jų teisės į aprūpinimą tarnybine uniforma valstybės lėšomis pažeidimu.

Pareiškėjas šioje byloje prašė teismo priteisti iš atsakovo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 4 632,19 Lt turtinės žalos, patirtos dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių, atlyginimą ir įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui vieną išeiginės tarnybinės uniformos komplektą bei kasdienės tarnybinės uniformos dalis, kurioms baigėsi dėvėjimo terminas ir kurios nebuvo išduotos nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. Iš pareiškėjo patikslintų skundų argumentų matyti, kad pareiškėjas iš esmės prašė teismo įpareigoti Vilniaus APGV išduoti jam tarnybinės uniformos dalis, sudarančias vieną tarnybinės uniformos komplektą, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė ir kurios nebuvo laiku išduotos pareiškėjui, o už likusias neišduotas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, priteisti iš atsakovo Vilniaus APGV patirtą turtinę žalą, kurios dydį pareiškėjas apskaičiuoja pagal neišduotos tarnybinės uniformos (jos dalių) įsigijimo kainą (vertę).

Šiuo aspektu pažymėtina, kad administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, kuris reiškia, jog bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pats pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (ABTĮ 23 str. 2 d. 7, 8 p.). Įvertinus pareiškėjo patikslintuose skunduose suformuluotą reikalavimą dėl piniginės sumos priteisimo ir šio reikalavimo pagrindimą, atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai formuojamą poziciją, kad galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-810-662/2015, LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012, 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2695/2012, kt.), konstatuotina, kad pareiškėjas prašo atlyginti jam turtinę žalą, kuri pasireiškė pareiškėjo turėtomis išlaidomis, jam savo lėšomis įsigyjant atitinkamus rūbus ir avalynę, kurią jis dėvėjo vietoj jam neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat išlaidomis tarnybinės uniformos dalims, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, taisyti. Dėl išvardytų motyvų atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, esą pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, nes PAGD nebuvo nustatęs kompensacijos mokėjimo vietoj neišduotos uniformos mechanizmo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo neteisėtus veiksmus, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neišdavus pareiškėjui tarnybinės uniformos dalių, laikotarpį, kurio metu pareiškėjui nebuvo išduodamos naujos tarnybinės uniformos dalys (nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d., t. y. daugiau kaip 5 metai), pareiškėjo dėl to patirtas pasekmes ir nepatogumus (uniformą reikėjo dažnai skalbti, taisyti, savo lėšomis pirkti atskiras uniformos dalis), pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas patyrė turtinę žalą, kuri pasireiškė pareiškėjo turėtomis išlaidomis įsigyjant aprangą ir avalynę, kurias jis dėvėjo vietoj jam neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat taisant tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė Civilinio kodekso normas, kurios reglamentuoja civilinę atsakomybę už padarytą žalą. Pareiškėjo argumentai, kad dėl to, jog atsakovas teisės aktų nustatytais terminais neaprūpino jo tarnybinės uniformos dalimis, kurių dėvėjimo terminai buvo pasibaigę, jis patyrė nuostolių, nes teko savo lėšomis pirkti tarnybai tinkamus rūbus ir avalynę ir juos naudoti vietoj neišduotų tarnybinės uniformos dalių, nepaneigti. Priešingų įrodymų atsakovas nepateikė. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, priėjo prie teisingų išvadų, kad pareiškėjas pagrįstai prašo atlyginti nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl tarnybinės uniformos atitinkamų dalių neišdavimo, ir pagrįstai vadovavosi CK 6.249 straipsniu spręsdamas dėl atlygintinų nuostolių dydžio.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, nagrinėdama iš esmės analogišką ginčą dėl tarnybinės uniformos dalių teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neišdavimo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų pareigūnams, vertino, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjų patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo. Toks pareiškėjų patirtos žalos dydžio apskaičiavimas taikytas ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose administracinėse bylose dėl tarnybinės uniformos dalių neišdavimo laiku statutiniams pareigūnams, kuriose pripažinta, kad pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus minėtos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Tvarkos 1 punkte numatytai kompensacijai (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-810-662/2015, LVAT 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2013 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013, 2013 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1648/2013, 2013 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1608/2013, 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013, kt.).

Atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas ir Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas, kaip minėta, panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus, bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo, mutatis mutandis atsižvelgiant į pirmiau nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, pasirinktu pareiškėjo patirtos žalos dydžio apskaičiavimo metodu – 30 proc. nuo bendros neišduotų tarnybinės uniformos dalių sumos.

Vis dėlto atsakovas apeliaciniame skunde teisingai atkreipia dėmesį į tai, kad teismo priteista pareiškėjui turtinės žalos suma yra per didelė. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas turtinės žalos dydį apskaičiavo kaip 30 proc. nuo neišduotų tarnybinės uniformos dalių bendros sumos (vertės) – 4 632,19 Lt, nurodytos Vilniaus APGV 3-osios komandos komendantės 2014 m. birželio 2 d. parengtoje pažymoje „Duomenys apie J. B. neišduotas tarnybinės uniformos dalis laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d.“ (I t., b. l. 149–150; toliau – ir Pažyma). Tačiau tos pačios dienos, t. y. 2014 m. birželio 2 d., Vilniaus APGV 3-osios komandos komendantės parengtoje išsamesnėje pažymoje „Duomenys apie J. B. neišduotas tarnybinės uniformos dalis“ duomenys apie tuo pačiu laikotarpiu (nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d.) pareiškėjui neišduotas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, patikslinami atsižvelgiant į tai, kad kai kurios tarnybinės uniformos dalys turėtų būti išduotos pareiškėjui, kad jis turėtų vieną uniformos komplektą (I t., b. l. 151–153; toliau – ir Išsamesnė pažyma). Dėl šios priežasties nesutampa nurodytose dviejose atsakovo Vilniaus APGV 3-osios komandos komendantės 2014 m. birželio 2 d. parengtose pažymose (I t., b. l. 149–150 ir b. l. 151–153) pateikiami duomenys apie laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjui neišduotas tokias tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs: kepurę, demisezoninę striukę, megztinį, kaklaraištį, kaklaraiščio segtuką, pavardės lentelę, šaliką. Kadangi išvardytos tarnybinės uniformos dalys po vieną vienetą turėtų būti išduotos pareiškėjui kaip vieno uniformos komplekto visumos dalys, Išsamesnėje pažymoje nurodoma pareiškėjui neišduotų tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs ir kurios nebuvo išduotos nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d., bendra suma (kaina) atitinkamai sumažinta anksčiau paminėtų tarnybinės uniformos dalių 1 vieneto (t. y. 1 kepurės, 1 demisezoninės striukės, 1 megztinio, 1 kaklaraiščio, 1 kaklaraiščio segtuko, 1 pavardės lentelės, 1 šaliko) kaina (verte).

Kaip minėta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog pareigūnų teisė į aprūpinimą tarnybine uniforma gali būti įgyvendinama trimis būdais, t. y. aprūpinant pareigūnus uniformomis, sumokant jiems kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos. Atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu įpareigojo atsakovą išduoti pareiškėjui vieną tarnybinės uniformos dalių komplektą, būtų nepagrįsta bei neteisinga už tas pačias tarnybinės uniformos dalis, kurios turi būti išduotos pareiškėjui (šiuo atveju 1 kepurę, 1 demisezoninę striukę, 1 megztinį, 1 kaklaraištį, 1 kaklaraiščio segtuką, 1 pavardės lentelę, 1 šaliką), priteisti pareiškėjui dar ir turtinės žalos atlyginimą. Tokiu būdu, būtent Išsamesnėje pažymoje (I t., b. l. 151–153) nurodoma pareiškėjui neišduotų tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, bendra suma – 3 980,10 Lt, o ne teismo taikyta, pagal Pažymos (I t., b. l. 149–150) duomenis nustatyta bendra suma – 4 632,19 Lt, turi būti imama kaip pagrindas pareiškėjui priteistinos turtinės žalos dydžiui apskaičiuoti.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia esant būtina pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, sumažinant pareiškėjui iš atsakovo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos priteistiną turtinės žalos atlyginimo sumą iš 1 390 Lt į 1 194,03 Lt (3 980,10 x 30 proc.), arba 345,81 Eur. Pažymėtina, kad toks skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimas nesudaro pagrindo naikinti patį sprendimą, nes, visų pirma, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių ABTĮ 141–143 straipsniuose numatytų pagrindų naikinti apskųstą teismo sprendimą, antra, konstatuotas pirmos instancijos teismo sprendimo trūkumas yra susijęs ne su bylai aktualių materialiosios ar proceso teisės normų neteisingu taikymu ar ginčui išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių neteisingu vertinimu, bet išimtinai su atsakovo pateiktų labai panašaus turinio pažymų (apie pareiškėjui neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertę) netinkamu vertinimu (netinkamos pažymos parinkimu) matematiškai apskaičiuojant pareiškėjui priteistinos turtinės žalos dydį.

Pirmosios instancijos teismas nustatė ir iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas neginčija faktų, jog pareiškėjui nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. nebuvo suteiktos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, pasibaigus Uniformos dėvėjimo taisyklių nustatytam tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, ir kad pareiškėjui nebuvo išmokėta kompensacija už laiku neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis). Atsakovas tokios padėties susidarymą argumentuoja sunkia ekonomine situacija. Tačiau šios atsakovo nurodytos tarnybinės uniformos dalių neišdavimo priežastys vertintinos kaip teisiškai nereikšmingos nagrinėjamam ginčui, nes, kaip minėta, Statuto 46 straipsnyje nustatytu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas nustatė valstybės pareigą valstybės lėšomis aprūpinti vidaus tarnybos statutinius pareigūnus tarnybine uniforma pagal nustatytas normas, o Uniformos dėvėjimo taisyklės įpareigoja pareiškėją (statutinį pareigūną) tarnyboje dėvėti tarnybinę uniformą, t. y. nuostata dėl atsakovo pareigos nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis yra imperatyvi ir jokių išlygų nenumato.

Teismas rezoliucinėje skundžiamo sprendimo dalyje įpareigojo atsakovą Vilniaus apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą išduoti pareiškėjui vieną išeiginės tarnybinės uniformos dalių komplektą ir vieną kasdienės tarnybinės uniformos dalių komplektą. Apeliantas supranta tai kaip įpareigojimą išduoti pareiškėjui ne tik tas kasdieninės tarnybinės uniformos dalis, kurių terminas yra pasibaigęs, tačiau ir tas dalis, kurių dėvėjimo terminas net nėra pasibaigęs, taip pat mano, jog teismas neįvertino byloje pateiktos Vilniaus APGV pažymos, kuri patvirtina, jog 2013 m. pareiškėjui buvo išduoti batai pailgintais aulais, kurių dėvėjimo terminas dar nėra pasibaigęs. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas teigia, kad teismas, įpareigodamas Vilniaus APGV išduoti visą kasdieninės tarnybinės uniformos dalių komplektą, priėmė neteisėtą ir todėl naikintiną sprendimą.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais sutinka tik iš dalies. Iš tikrųjų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje atsakovas Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba įpareigojamas išduoti pareiškėjui vieną išeiginės tarnybinės uniformos dalių komplektą ir vieną kasdienės tarnybinės uniformos dalių komplektą, nekonkretizuojant kokias uniformos dalis privaloma išduoti pareiškėjui. Tačiau teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra aiškiai nurodoma, kad teismas, pripažindamas atsakovo neveikimą neišduodant pareiškėjui tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimas yra pasibaigęs, neteisėtu ir nepagrįstu, įpareigojo atsakovą išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis, kurios sudaro vieną uniformos komplektą, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimu įpareigojo atsakovą Vilniaus apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą išduoti pareiškėjui būtent tas tarnybinės uniformos dalis, sudarančias vieną išeiginės uniformos komplektą ir vieną kasdienės uniformos komplektą, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs ir kurios nebuvo išduotos pareiškėjui ginčo laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. Pažymėtina, kad analogiško pobūdžio teismo įpareigojimai dėl vieno tarnybinės uniformos komplekto išdavimo (t. y. išdavimo tų tarnybinės uniformos dalių, kurioms baigėsi dėvėjimo terminas ir kurios nebuvo išduotos nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d.) buvo suformuluoti ir kitose pirmiau nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo apeliacine tvarka išnagrinėtose bylose. Taigi aptariamu aspektu teisėjų kolegija nenustatė pagrindo pripažinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimą neteisėtu ir naikintinu, kaip prašo apeliantas, nes apskųstas teismo sprendimas iš esmės atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma.

Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kad teismas neturėjo pagrindo priteisti pareiškėjui turtinės žalos atlyginimą dėl jam neišduotos išeiginės tarnybinės uniformos, nes pagal savo tarnybos pobūdį pareiškėjas (pirminės grandies pareigūnas, dirbantis pamainomis, kurio darbas yra tiesiogiai susijęs su incidentų likvidavimu) išeiginės tarnybinės uniformos dalių nedėvi, teisėjų kolegija pažymi, kad Statuto 46 straipsnio ir Uniformos dėvėjimo taisyklių nuostatų prasme atsakovo pareiga aprūpinti pareigūnus tarnybine uniforma nenumato išlygų dėl aprūpinimo atskiromis šios uniformos rūšimis, be kita ko, atsakovas negali būti atleidžiamas nuo pareigos aprūpinti pareiškėją išeigine uniforma (jos dalimis). Juo labiau, kad Uniformos dėvėjimo taisyklių 9 punkte išvardytais atvejais pareigūnui nustatyta pareiga dėvėti išeiginę uniformą, kurios (pareigos) vykdymas šiuo atveju tiesiogiai priklauso nuo atsakovo pareigos aprūpinti pareigūną šia uniformos rūšimi vykdymo. Pagal pirmiau minėtą administracinių teismų praktiką šios kategorijos bylose išimtys dėl išeiginės uniformos nedaromos.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė konkrečių argumentų ir įrodymų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu (2008 m. sausio mėn. – 2013 m. rugpjūčio mėn.) nedėvėjo išeiginės uniformos (jos dalių) ir todėl jokių nuostolių dėl šios uniformos rūšies neišdavimo neva negalėjo patirti. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nesutinka su tuo, jog pareiškėjui būtų priteista kompensacija už neišduotus demisezoninius batus ar batelius, tačiau šių uniformos dalių vertė nėra įtraukta į bendrą pareiškėjui neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertę (I t., b. l. 151–153), todėl atitinkami apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas dėl atsisakymo šioje byloje taikyti pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo atsakovo prašomą 3 metų senaties terminą atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, formuojamą analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2013 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1639/2013, 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013, 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1632/2013,2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011, kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. vasario 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-810-662/2015 taip pat yra pažymėjusi, kad pažeidimas, su kuriuo pareigūnai sieja savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, pripažįstamas tęstinio pobūdžio. Atsižvelgus į šią aplinkybę, pareigūnų, laiku negavusių tarnybinės uniformos ar jos dalių ar tam tikro dydžio kompensacijos, pažeistos teisės ir teisėti interesai teismine tvarka yra ginami visa apimtimi.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimas priimtas teismui iš esmės teisingai įvertinus faktines aplinkybes, tinkamai pritaikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei atsižvelgus į ginčui aktualią teismų praktiką. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų ar kitų pagrindų naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris savo esme yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl atsakovo apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, atmestinas. Tačiau dėl anksčiau išdėstytų motyvų turi būti pakeista pareiškėjui iš atsakovo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos priteistina turtinės žalos atlyginimo suma, t. y. vietoj 1 390 Lt priteisiant pareiškėjui 1 194,03 Lt, arba 345,81 Eur, žalos atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimą iš dalies pakeisti. Priteisti pareiškėjui J. B. (J. B.) iš atsakovo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 345 (trijų šimtų keturiasdešimt penkių) eurų 81 (aštuoniasdešimt vieno) euro cento dydžio turtinės žalos atlyginimą.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis