A-602-490-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A602-490/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02625-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Nacionalinės teismų administracijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. R. skundą atsakovams Nacionalinei teismų administracijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. J. R. (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. spalio 15 d. (pagal gavimo datą) su skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės teismų administracijos (toliau – ir NTA; atsakovas) 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 4R-1853-(4.34); 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2 483,11 Lt teisėjo valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2010 m. lapkričio 16 d.; 3) priteisti iš atsakovo Nacionalinės teismų administracijos 4 237,49 Lt teisėjo valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. liepos 31 d.; 4) įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją mokėti pareiškėjui paskirtą teisėjo valstybinę pensiją neribojant jos skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžiais.

Paaiškino, kad Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2003 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 5 pareiškėjui buvo paskirta 1 770,99 Lt teisėjų valstybinė pensija. 2009 m. gruodžio 8 d., pasikeitus Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių pensijų įstatymas) 3 straipsniui, Nacionalinė teismų administracija pritaikė šią normą ir neteisėtai iki 1,3 šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumažino paskaičiuotos pensijos išmokas, dėl ko nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2010 m. lapkričio 16 d. nebuvo sumokėta 2 483,11 Lt pensijos. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas)2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas) 6 straipsnio 3 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) bei konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl nuo 2010 m. lapkričio 16 d. mokama teisėjų pensija neturėjo būti ribojama šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžiu. Pažymėjo, kad Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. rugsėjo 12 d. pažymoje Nr. SR-1039 paskaičiuota, kad laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. liepos 31 d. neatsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo nuostatas pareiškėjui išmokėta 4 237,49 Lt mažiau pensijos. Nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. liepos 31 d. nebuvo sumokėta 6 720,60 Lt pensijos. Pabrėžė, kad Nacionalinė teismų administracija 2012 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. 4R-1853-(1.13) netenkino pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 5 d. prašymo dėl skirtumo išmokėjimo bei nurodė, jog 2010 m. lapkričio 16 d. oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo nutarimą ir nesant naujo teisinio reguliavimo, neturi galimybių skirti, mokėti, perskaičiuoti tokių valstybinių pensijų, kurios atitiktų Konstitucijoje įtvirtintus principus. Manė, kad toks Nacionalinės teismų administracijos sprendimas buvo neteisėtas, prieštaraujantis Konstitucinio Teismo nuostatoms, todėl naikintinas.

Atsakovai Nacionalinė teismų administracija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, atsiliepime į skundą (b. l. 13-17) nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundo reikalavimais, ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad nuo 2010 m. lapkričio 16 d. oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimą ir iki šios dienos nesant naujo teisinio reguliavimo, Nacionalinė teismų administracija neturi galimybių skirti, mokėti ir (ar) perskaičiuoti tokių valstybinių pensijų, kurios atitiktų Konstitucijoje įtvirtintus principus. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymu nurodyta mokėti valstybines pensijas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dienos, o 2012 m. vasario 17 d.

įsakymu nustatyta, kad teisėjų valstybinės pensijos skaičiuojamos ir mokamos vadovaujantis Konstitucinio Teismo nutarimu, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymu, Valstybinių pensijų įstatymu ir Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (toliau – ir Laikinasis įstatymas; Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas). Pažymėjo, kad ne kartą buvo kreiptasi į turinčius įstatymų leidybos iniciatyvos teisę prašant skubos tvarka spręsti klausimą dėl teisėjų valstybinių pensijų teisinio reglamentavimo, tačiau nei Teisėjų tarybos, nei Nacionalinės teismų administracijos prašymai nebuvo tenkinami.

Atsižvelgiant į tai, kad nėra naujo teisinio reglamentavimo ir pakankamai biudžeto lėšų, 2012 m. kovo 16 d. priimtas įsakymas, kuriuo pripažintas netekusiu galios 2012 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. 9FB-3-(4.46), ir pensijas nurodyta skaičiuoti ir mokėti pagal Nacionalinės teismų administracijos 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymą, t. y. pagal teisinį reglamentavimą, buvusį iki Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo įsigaliojimo dienos. Pažymėjo, kad Nacionalinės teismų administracijos direktorius 2012 m. spalio 18 d. priėmė įsakymą Nr. 9FB-23-(4.46), kuriame nurodyta nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki bus priimti įstatymų pakeitimai, atitinkantys Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime įtvirtintus teisėjų valstybinių pensijų apskaičiavimo principus bei užtikrintas finansavimas, teisėjų valstybines pensijas skaičiuoti ir mokėti atsižvelgiant į teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo principus ir ribojimus pagal Valstybinių pensijų įstatymo, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo, Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo bei 2012 m. rugsėjo 1 d.

įsigaliojusio Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo nuostatas. Pažymėjo, jog paskirta teisėjo valstybinė pensija dar kartą bus perskaičiuota, kai bus pašalinti Konstitucinio Teismo konstatuoti teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo ir mokėjimo teisinio reguliavimo trūkumai ir priimti teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.

Teigė, kad jeigu teismas sprendimu įpareigotų Nacionalinę teismų administraciją pareiškėjui mokėti tam tikro dydžio teisėjo valstybinę pensiją, būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtintas valdžių padalijimo principas, t. y. teismas iš esmės pasisakytų dėl klausimų, kuriuos pagal kompetenciją priklauso spręsti įstatymų leidžiamajai valdžiai. Pagal konstitucinę jurisprudenciją, pensinio aprūpinimo pagrindai, asmenys, kuriems skiriamos ir mokamos pensijos, pensijų skyrimo mokėjimo sąlygos, taip pat pensijų dydžiai nustatomi įstatymu (Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).

Teismas galėtų įpareigoti mokėti atitinkamo dydžio teisėjų valstybinę pensiją tik iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo mokėjimo. Tvirtino, kad pareiškėjui galimai teisėjų valstybinės pensijos dalis (nepriemoka) buvo neišmokėta ne dėl Nacionalinės teismų administracijos kaltės, o todėl, kad Lietuvos Respublikos Seimas po Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo priėmimo, pagal teisės aktus turėdamas pareigą atitinkamai pakeisti įstatymų normas, kurios buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, laiku to neatliko ir neužpildė susidariusios teisės spragos.

Esant tokioms aplinkybėms, neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis neturėtų būti priteisiama iš Nacionalinės teismų administracijos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012). Nurodė, jog skirdama ir mokėdama teisėjų valstybines pensijas, Nacionalinė teismų administracija vadovaujasi įstatymais. Teisėjų valstybinės pensijos mokamos iš valstybės biudžeto, teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka atlyginama valstybės iš valstybės biudžeto lėšų, todėl pareiškėjui teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka turi būti išieškoma iš Lietuvos valstybės (Lietuvos Respublikos Vyriausybės), o ne iš Nacionalinės teismų administracijos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 21 d. sprendimu (b. l. 35-41) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 4R-1853-(4.34) kaip nepagrįstą, priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės 2 483,11 Lt teisėjo valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2010 m. lapkričio 15 d., priteisė pareiškėjui iš atsakovo Nacionalinės teismų administracijos 4 237,49 Lt teisėjo valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. liepos 31 d. Kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo komisija pateikė 2003 m. vasario 12 d. išvadą dėl teisėjo valstybinės pensijos skyrimo Nr. 11 ir rekomendavo Nacionalinei teismų administracijai paskirti pareiškėjui 1 770,99 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją (b. l. 19). Nacionalinės teismų administracijos direktorius 2003 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 5 pareiškėjui paskyrė 1 770,99 Lt teisėjų valstybinę pensiją, išmokant sumą, pritaikius Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje numatytą pensijos dydžio ribojimą (b. l. 4). Nacionalinės teismų administracijos direktorius 2012 m. vasario 17 d. įsakyme Nr. 9FB-3-(4.46) (b. l.

21) nurodė apskaičiuojant ir išmokant teisėjų valstybines pensijas nuo 2010 m. lapkričio 16 d. netaikyti Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo; apskaičiuoti ir išmokėti teisėjų valstybinių pensijų gavėjams teisėjų valstybinių pensijų skirtumus, susidariusius nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo pritaikymo; nuo 2010 m. lapkričio 16 d. teisėjų valstybines pensijas apskaičiuoti įvertinus kiekvienus teisėjo darbo stažo metus; apskaičiavus teisėjų valstybines pensijas šio įsakymo 1.3 punkte nustatyta tvarka, teisėjų valstybinių pensijų gavėjams išmokėti teisėjų valstybinių pensijų skirtumus, susidariusius nuo 2010 m. lapkričio 16 d.;

šio įsakymo nustatyta tvarka apskaičiavus teisėjų valstybines pensijas, jas išmokant nuo 2010 m. sausio 1 d. taikyti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą. Taip pat pripažino netekusiu galios Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46) (b. l. 20). Nacionalinės teismų administracijos direktorius 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 9FB-7-(4.46) (b. l.

22) pripažino netekusiu galios Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. 9FB-3-(4.46) ir nurodė teisėjų valstybines pensijas skaičiuoti ir mokėti pagal Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46). Pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į Nacionalinę teismų administraciją dėl sumažintos teisėjų valstybinės pensijos mokėjimo, kuri 2012 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. 4R-1853-(1.13) (b. l. 5-6), pareiškėjui pranešė, kad paskelbus Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutartį, iki šiol nesukurtas naujas teisinis reguliavimas, pagal kurį atsakovas mokėtų ir perskaičiuotų tokį teisėjų valstybinės pensijų dydį, kokio prašo pareiškėjas, todėl pensijos skaičiuojamos pagal iki Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarties galiojusias teisės normas.

Pirmosios instancijos teismas apžvelgė Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo (2002 m. liepos 2 d. redakcija Nr. IX-1011) 6 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų, 6 straipsnio 3 dalies, Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 5 punkto nuostatas. Teismas palygino Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies redakcijas: 2002 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. IX-1013 redakciją, galiojančią nuo 2003 m. sausio 1 d., 2009 m. gruodžio 8 d. įstatymo Nr. XI-531 redakciją, galiojančią nuo 2010 m. sausio 1 d., ir 2010 m. lapkričio 12 d. įstatymo Nr. XI-1124 redakciją, galiojančią nuo 2010 m. lapkričio 27 d. Nurodė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo, kuris, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d., 1 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 16 straipsnio 4 dalies normas.

Teismas atsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimą ir pažymėjo, jog Konstitucinis Teismas savo nutarimuose, inter alia 2011 m. spalio 25 d. nutarime yra nurodęs, kad iš Konstitucijos kyla draudimas, jog Seimo aktas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Seimo aktas prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnyje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį.

Sprendė, jog Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažinus, kad Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) nuostata „Kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, nuo oficialaus Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos, t. y. nuo 2010 m. lapkričio 16 d., Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo, Valstybinių pensijų įstatymo straipsniai (jų dalys), kurie yra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi. Teismas sprendė, jog Nacionalinė teismų administracija taiko teisės aktą ir po to, kai oficialiai paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad Seimo aktas prieštarauja Konstitucijai. Tokie atsakovo veiksmai, inter alia ginčijamas 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimas, įformintas raštu Nr. 4R-1853-(4.34), buvo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijoje įtvirtintiems teisėtumo, teisingumo principams. Teismas sprendė, jog nuo 2010 m. lapkričio 16 d., kai Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas buvo paskelbtas leidinyje „Valstybės žinios“, pareiškėjui mokama pensija neturėtų būti ribojama šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžiu.

Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju yra nustatytas teisės į teisingą valstybinę pensiją pažeidimas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad jeigu įstatymų leidėjas įtvirtina tokią teisėjo socialinę (materialinę) garantiją, nutrūkus teisėjo įgaliojimams, kaip teisėjo pensija, ši garantija yra ginama ne tik pagal Konstitucijos 109 straipsnį, bet ir pagal 52 straipsnį. Nustačius minėtos teisės pažeidimą, teismas privalo ją veiksmingai ginti, įveikiant Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu nustatytus ir Konstituciją pažeidžiančius teisinio reguliavimo trūkumus ad hoc. Nagrinėjamoje byloje teismui nevykdant šios pareigos ir šiuo atveju nepriteisiant pareiškėjui pensijos netaikant ribojimų, kuris buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikomas Konstitucijai prieštaraujantis teisinis reguliavimas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas nusprendė, kad Nacionalinė teismų administracija nepagrįstai apskaičiavo pareiškėjui valstybinę teisėjų pensiją, ją ribojant Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais. Iš Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. rugsėjo 12 d. pažymos Nr. 3R-1039 nustatė, kad taikant ribojimus ir po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, pareiškėjui susidariusi pensijos nepriemoka už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. liepos mėn. buvo 4 237,49 Lt (b. l. 8). Ši suma priteistina iš Nacionalinės teismų administracijos.

Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 konstatavo, jog teisėjų valstybinės pensijos dalis, susidariusi iki 2010 m. lapkričio 16 d., buvo neišmokėta ne dėl Nacionalinės teismų administracijos kaltės, nes pastaroji institucija teisėtai taikė iki 2010 m. lapkričio 16 d. galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Šios teisėjų valstybinės pensijos dalies neišmokėjimas buvo sąlygotas to, kad Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo teisėjų valstybinės pensijos mokėjimo klausimus, o vėliau, po 2010 m. birželio 29 d. Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, laiku neužpildė susidariusios teisės spragos. Todėl laikė, kad neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės. Nurodė, kad pareiškėjui už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. priteistina 2 483,11 Lt neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka, susidariusi dėl prieštaraujančio Konstitucijai teisinio reguliavimo, įtvirtinto Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, taikymo.

Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės ginčijamu Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. 4R-1853-(4.34) buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo, t. y. atsisakyta vykdyti Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime įtvirtintas nuostatas, šis sprendimas buvo naikinamas kaip nepagrįstas, neatitinkantis Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime suformuluotų nuostatų.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-2804/2011 ir konstatavo, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas Valstybinių pensijų įstatymo atžvilgiu yra lex specialis, taigi Nacionalinei teismų administracijai nebuvo pagrindo pareiškėjui skiriamą teisėjų valstybinę pensiją nuo 2010 m. sausio 1 d. perskaičiuoti remiantis Valstybinių pensijų įstatyme nustatytu ribojimu. Nacionalinė teismų administracija, atsisakydama taikyti specialųjį įstatymą, neteisėtai atsisakė pareiškėjui mokėti teisėjų valstybinę pensiją, apskaičiuotą pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatą pritaikius ribojimą, numatantį, kad teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų suma negali viršyti minėto 1,5 dydžio. Pareiškėjui neteisėtai pritaikius Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatytą gaunamų pensijų ribojimo dydį 1,3 vietoje 1,5, per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. pareiškėjui, pagal atsakovo pateiktus paskaičiavimus (b. l. 7), susidarė 2 483,11 Lt dydžio teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka, todėl ši suma priteista pareiškėjui iš Lietuvos valstybės.

Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A662-2941/2012, Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimais, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu ir sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją mokėti teisėjų valstybinę pensiją, netaikant jokių pensijos dydžių ribojimų, negali būti tenkinamas, nes yra nukreiptas į ateitį reglamentuoti teisinius santykius, kurie turi būti reglamentuojami atitinkamų teisės aktų, t. y. tokio reikalavimo patenkinimas hipotetiškai galėtų sukelti koliziją su atitinkamu šių teisinių santykių teisiniu reglamentavimu, kurio numatyti ir aptarti nėra galima (pavyzdžiui, analogiško Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymui teisės akto priėmimas ar pan.) ir dėl to galėtų atsirasti teisinė situacija, kai teismo sprendimas susikirstų laike su atitinkamais teisės aktais. Pažymėjo, jog atsakovui ateityje nevykdant prievolės mokėti pareiškėjui galiojančių teisės aktų pagrindu apskaičiuotą valstybinę pensiją, pareiškėjas galės bendra tvarka kreiptis dėl nepriemokos priteisimo, be to, jau apsvarstyti ir galimybę prašyti atlyginti neteisėta veika padarytą neturtinę žalą, jeigu tokia yra padaryta.

III. Atsakovai Nacionalinė teismų administracija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Nacionalinė teismų administracija, apeliaciniu skundu (b. l. 46-50) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Atidėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimo vykdymą vieneriems metams nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Apeliaciniame skunde pakartoja argumentus, pateiktus atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad nesant naujo teisinio reglamentavimo ir nebuvus tinkamo finansavimo, Nacionalinė teismų administracija neturėjo galimybių perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą pensiją vadovaujantis Konstitucijoje įtvirtintais tokių pensijų apskaičiavimo principais, išaiškintais Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime. Tačiau, gavus pakankamą finansavimą 2013 metams Nacionalinės teismų administracijos biudžeto programai „Teismų savivaldos aptarnavimas ir veiklos užtikrinimas“ įgyvendinti, buvo priimtas Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 22 d. įsakymas Nr. 9FB-1-(4.46), kuriuo buvo nustatyta, kad teisėjų valstybinės pensijos nuo 2013 m. sausio 1 d. bus skaičiuojamos ir mokamos vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo Nacionalinės teismų administracijos 4 237,49 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. liepos 31 d. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 yra pasakęs, kad teisėjų valstybinės pensijos dalis, susidariusi po 2010 m. lapkričio 16 d., buvo neišmokėta ne dėl Nacionalinės teismų administracijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos valstybė, konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo teisėjų valstybinės pensijos mokėjimo klausimus, o vėliau, po 2010 m. birželio 29 d. Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, laiku neužpildė susidariusios teisės spragos. Pažymi, kad Nacionalinė teismų administracija nėra įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turintis subjektas. Skirdama ir mokėdama teisėjų valstybines pensijas, ji vadovaujasi įstatymais. Todėl mano, kad pareiškėjui valstybinės pensijos nepriemoka turi būti išieškoma iš Lietuvos valstybės (Lietuvos Respublikos vyriausybės), o ne iš Nacionalinės teismų administracijos.

Atkreipia dėmesį, kad 2013 metams Nacionalinės teismų administracijos biudžete numatyta teisėjų valstybinėms pensijoms išmokėti suma planuota nesant teisinio reglamentavimo, atitinkančio Konstituciją. 2013 metų Nacionalinės teismų administracijos biudžeto programai „Teismų savivaldos aptarnavimas ir veiklos užtikrinimas“ skirtų lėšų dydis leidžia mokėti teisėjų valstybines pensijas, skaičiuojamas pagal Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimą, tik nuo 2013 m. sausio 1 d. taigi, įvertinus esamą finansinę situaciją, gali kilti sunkumų vykdant teismo sprendimus šioje ir analogiškose bylose. Kadangi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nereglamentuoja teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, prašo pagal analogiją taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 271 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo teisinių santykių.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjui NTA direktoriaus 2003 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 5 buvo paskirta 1 770,99 Lt teisėjų valstybinė pensija. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo gautos Nacionalinės teismų administracijos pažymos bei paaiškinimai (b. l. 61-66), iš kurių matyti, kad A. J. R. nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. gauta teisėjų valstybinė pensija faktiškai buvo mokama mažesnė nei 1 770,99 Lt dydžio dėl jam pritaikytų įstatymuose numatytų apribojimų.

Pirmosios instancijos teismas panaikino Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 4R-1853-(4.34) atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimą, priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės 2483,11 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2010 m. lapkričio 15 d. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo Nacionalinės teismų administracijos 4237,49 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. liepos 31 d. Kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Atsakovų apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad nesant naujo teisinio reglamentavimo ir nebuvus tinkamo finansavimo, NTA neturėjo galimybių perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą pensiją. Teisėjų valstybinė pensija pareiškėjui buvo neišmokėta ne dėl NTA kaltės, o dėl to, kad Lietuvos valstybė, konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo teisėjų valstybinės pensijos mokėjimo klausimus, todėl teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka priteistina iš Lietuvos valstybės, o ne iš NTA. Kartu prašoma atidėti teismo sprendimo vykdymą.

Pagal ABTĮ 136 straipsnį apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, be kita ko, atsižvelgdama į šį įstatymo reikalavimą.

Pažymėtina, kad teisėjų valstybinė pensija yra viena iš Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymu nustatytų valstybinių pensijų (Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 5 p.). Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, taip pat nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos pagal šį įstatymą. Pareigūnų ir karių, mokslininkų bei teisėjų valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus. Specialusis teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantis įstatymas yra Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas.

Bylai aktualioje Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje (2002 m. liepos 2 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 73-3088) buvo nustatyta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotos teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų (valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų) suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko teisėjų valstybines pensijas mokanti institucija. Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 151-6778) buvo įtvirtinta nuostata, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio.

Minėta, jog pareiškėjui apskaičiuotos pensijos dydis 2010 m. sausio 1 d. – 2012 m. rugpjūčio 31 d. buvo ribojamas pagal VPĮ 3 straipsnio 3 dalį – Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžiu.

Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime, viena vertus, pabrėžė, jog Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas Valstybinių pensijų įstatymo atžvilgiu yra lex specialis, t. y. sprendžiant su būtent teisėjų valstybinių pensijų skyrimu ir mokėjimu susijusius klausimus, pirmenybė turi būti teikiama jo nuostatoms. Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas, be kita ko, pripažino nesuderinamomis su Konstitucija tiek paminėtą Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalį (2002 m. liepos 2 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 73-3088), tiek paminėtą Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 151-6778) nuostatą ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas.

Konstitucinio Teismo birželio 29 d. nutarimas, kuriuo prieštaraujančiomis Konstitucijai buvo pripažintos paminėtos nagrinėjamai bylai aktualios nuostatos, „Valstybės žiniose“ oficialiai buvo paskelbtas 2010 m. lapkričio 16 d. Aptariamame Konstitucinio Teismo nutarime buvo nurodyta, kad jį paskelbus iškart po jo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje, susidarytų teisėjų valstybinių pensijų teisinio reguliavimo vakuumas, kuris iš esmės sutrikdytų teisėjų valstybinių pensijų skyrimą. Konstitucinis Teismas nurodė, jog šiam teisinio reguliavimo vakuumui pašalinti reikalingas tam tikras laikas. Tačiau teisėjų valstybinių pensijų teisinio reguliavimo vakuumas iki šio nutarimo paskelbimo užpildytas nebuvo, Konstitucijai prieštaraujančios nuostatos nebuvo pakeistos. Pažymėtina, jog buvo atliktos tik prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintų Valstybinių pensijų įstatymo nuostatų korekcijos, tačiau jos neaprėpia teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo reguliavimo.

Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjo pensija taip pat buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 1 priedo formulę, t. y. taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 152-6820) nuostatas. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Paminėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą. Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime konstatavo, kad šis punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, jog šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarimu nepaneigė galimybės teisėjams, kaip ir kitiems asmenims, taikyti Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą formulę, kuri taikoma teisėjų valstybinėms pensijoms vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu. 2012 m. vasario 6 d. nutarime Konstitucinis Teismas inter alia konstatavo, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 152-6820) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.

Taigi pareiškėjui ginčo laikotarpiu turėjo būti mokama pensija, netaikant pensijos dydžio ribojimo (nei pagal Valstybinių pensijų įstatymą, nei pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą) nuostatų, tačiau taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 152-6820), tai yra, perskaičiuojant pensiją pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą formulę. Nors teisėjų valstybinių pensijų apskaičiavimo teisinis reguliavimas įstatymų leidėjo iki šiol nėra pakeistas (nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo tik Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų 3 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2012, Nr. 82-4275)), remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-673/2013, konstatuotina, kad apskaičiuojant pareiškėjui dėl antikonstitucinių nuostatų taikymo ginčo laikotarpiu susidariusią nepriemoką, negali būti taikomas nei VPĮ, nei TVPĮ nustatytas pensijos ribojimo dydis, t. y. pareiškėjo pensijos dydis neribotinas.

Pabrėžtina ir tai, kad 2012 m. birželio 30 d. priimtas Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymas (Žin., 2012, Nr. 82-4274) bei Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2012, Nr. 82-4275). Minėti įstatymai įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 1 d. Taigi nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. buvo ištaisyti pažeidimai, susiję su minėtų antikonstitucinių įstatymų nuostatų taikymu.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad NTA direktoriaus 2013 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 9FB-1-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“ buvo nustatyta, kad teisėjų valstybinės pensijos nuo 2013 m. sausio 1 d. bus skaičiuojamos ir mokamos vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu: apskaičiuojant teisėjų valstybines pensijas, netaikomas Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje numatytas pensijos dydžio ribojimas; apskaičiuojant teisėjų valstybinės pensijos dydį, įskaitomi kiekvieni teisėjo darbo stažo metai; išmokant teisėjų valstybines pensijas, taikomas Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytas koeficientas.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas (neišskiriant nė legislatyvinės omisijos) galima užpildyti ad hoc, teismams pagal savo kompetenciją sprendžiant bylas dėl individualaus visuomeninio santykio ir taikant (bei aiškinant) teisę. Teismai turi konstitucinę pareigą užtikrinti asmens, kuris kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar laisvių pažeidimo, teises, laisves, kitas konstitucines vertybes; taigi teismai neabejotinai turi ir iš Konstitucijos kylančius įgaliojimus taikyti inter alia bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją – aukščiausiąją teisę. Nors galutinai pašalinti teisės spragas (taip pat ir legislatyvinę omisiją) galima tik teisę kuriančioms institucijoms išleidus atitinkamus teisės aktus, tačiau visais atvejais yra nepaneigiama galimybė teismams žemesnės galios teisės akte esančią teisės spragą užpildyti ad hoc (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei NTA pažymas apie pareiškėjo 2010 m. sausio 1 d. – 2010 m. lapkričio 15 d. ir 2010 m. lapkričio 16 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. gautą teisėjų valstybinę pensiją, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjo prašomą 2483,11 Lt pensijos nepriemoką, susidariusią per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. Be to, pagal NTA pateiktus duomenis, pareiškėjui, netaikant pensijos dydžio ribojimo, tačiau taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. turėjo būti išmokėta 37 654,56 Lt teisėjų valstybinės pensijos. Tačiau faktiškai šiuo laikotarpiu buvo išmokėta 33 229,73 Lt dėl aptartų antikonstituciniais pripažintų įstatymų ribojimų taikymo, todėl susidarė 4424,83 Lt dydžio pensijos nepriemoka. Taigi iš viso ginčo laikotarpiu (nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.) pareiškėjui neteisėtai buvo neišmokėta 6907,94 Lt dydžio suma, kuri jam turi būti grąžinta.

Pažymėtina, jog nors pareiškėjas skunde reikalavo priteisti teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką tik už laikotarpį iki 2012 m. liepos 31 d., tačiau jis taip pat prašė įpareigoti NTA mokėti jam visą paskirtą teisėjų valstybinę pensiją. Taigi pareiškėjo skundo turinys bei paaiškinimai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su reikalavimais, kuriais siekė apginti savo teises nuo teisės į pensiją paskyrimo tęsiant pensijos mokėjimą pagal galiojančius teisės aktus, kurie nėra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Todėl laikytina, jog yra pagrįsta priteisti pareiškėjui pensijos nepriemoką už visą laikotarpį, kai apskaičiuojant jo teisėjų valstybinę pensiją buvo taikomi Konstitucijai prieštaraujantys pensijų ribojimo dydžiai, t. y. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.

Teisėjų kolegija pastebi, jog pirmosios instancijos teismas pensijos nepriemoką, susidariusią per laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2010 m. lapkričio 15 d., priteisė iš Lietuvos valstybės, o pensijos nepriemoką, susidariusią per laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. liepos 31 d. – iš NTA. Tačiau šiuo klausimu yra pasisakiusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-673/2013 siekdama suvienodinti ligšiolinę administracijų teismų praktiką tiek dėl teisėjų valstybinių pensijų nepriemokų, susidariusių dėl antikonstitucinėmis pripažintų teisės normų taikymo, priteisimo, tiek dėl tinkamo atsakovo, iš kurio šios sumos priteistinos, nustatymo. Šioje nutartyje konstatuota, kad išskirtinis teisėjo santykis su valstybe bei valstybės pareiga užtikrinti tinkamas teisėjų materialines garantijas, inter alia teisėjų valstybinių pensijų mokėjimą, taip pat teismo aptarti pensijos nepriemoką nulėmę įstatymų leidėjo veiksmai, suponuoja tai, kad būtent valstybė laikytina atsakinga ir už tokių garantijų realų įvykdymą. Esant tokioms aplinkybėms, išplėstinė teisėjų kolegija vertino, kad susidariusi teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka priteistina iš Lietuvos valstybės, o ne iš Nacionalinės teismų administracijos. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 992 „Dėl atstovavimo valstybei (Vyriausybei) bylose dėl neišmokėtos socialinių išmokų ir darbo užmokesčio dalies priteisimo“ 1.10 punktą, Nacionalinė teismų administracija yra įgaliota atstovauti valstybei bylose dėl teisėjų valstybinių pensijų. Todėl darytina išvada, jog visa susidariusi teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka yra priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Nacionalinė teismų administracija.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą įpareigoti NTA mokėti pareiškėjui paskirtą teisėjo valstybinę pensiją neribojant pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais. Kadangi nesumažinta pensija pareiškėjui yra išmokama jau nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. (b. l. 65), darytina išvada, jog pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti NTA mokėti visą paskirtą teisėjų valstybinę pensiją tenkinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas. Šiame kontekste pastebėtina, jog klausimas dėl įpareigojimo mokėti atitinkamo dydžio teisėjų valstybinę pensiją analogiškai spręstas ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose administracinėse bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-671/2013, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-716/2013, 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-202/2013 ir kt.).

Pažymėtina, kad atsakovas NTA apeliaciniame skunde prašė atidėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimo vykdymą vieneriems metams nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija pažymi, jog analogiškas prašymas buvo vertinamas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-673/2013, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnis, kuris pagal analogiją yra taikomas ir administracinių bylų teisenoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-844/2010), numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnis 2013 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. XII-633 yra papildytas nuostata nustatančia, kad jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams.

Teismas, priimdamas nutartį atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Tad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą teismas turi išspręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais. Spendžiant, ar atidėti (išdėstyti) teismo sprendimo vykdymą, reikia remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu, pagal kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas teises. Teismo sprendimu nustatyta, kad skolininkas ir taip yra pažeidęs prievolę, taigi ir išieškotojo teises, todėl vien blogos atsakovo materialinės padėties aptariamam procesiniam institutui taikyti nepakanka. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, svarbus šalių lygiateisiškumo principas – būtina nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-100/2013).

Šiuo atveju atsakovas tinkamai nepagrindė prašymo taikyti teismo sprendimo vykdymo atidėjimą būtinumo. NTA teismui nepateikė argumentų, kad teismo sprendimo vykdymas sukels ypatingai neigiamas pasekmes, taip pat kad neatidėjus teismo sprendimo vykdymo, bus pažeisti teisingumo ir protingumo principai bei iš esmės paneigta teismo sprendimo efektyvaus vykdymo galimybė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju taikyti sprendimo vykdymo atidėjimą nėra tikslinga, nes toks atidėjimas pernelyg suvaržytų pareiškėjo teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją, kuri dėl taikomų apribojimų, pripažintų antikonstituciniais, pareiškėjui buvo mokama žymiai mažesnė negu priklausytų mokėti be antikonstituciniais pripažintų apribojimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu turėjo būti mokama pensija, netaikant Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies (2002 m. liepos 2 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 73-3088), Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 151-6778) nuostatų, tačiau taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 152-6820), t. y. perskaičiuojant pensiją pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą formulę. Dėl to atsakovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, priteisiant pareiškėjui 6907,94 Lt dydžio teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovų Nacionalinės teismų administracijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimo rezoliucinę dalį pakeisti ir ją išdėstyti taip:

„Pareiškėjo A. J. R. skundą patenkinti iš dalies.

Pareiškėjui A. J. R. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, priteisti 6907,94 Lt (šešių tūkstančių devynių šimtų septynių litų devyniasdešimt keturių centų) dydžio teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.

Kitoje dalyje pareiškėjo A. J. R. skundą atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius