2K-117/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-117/2014

Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00812-2011-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.23.2;

2.1.7.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 30 d. nutarties.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendžiu V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

V. K. dėl kaltinimų pagal BK 164 straipsnio 1 dalį ir 246 straipsnio 1 dalį (turi būti BK 146 straipsnio 1 dalį ir 264 straipsnio 1 dalį) išteisintas.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 30 d. nutartimi nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

V. K. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 18-19 dienomis, bute Kaune, (duomenys neskelbtini), neteisėtai platino narkotinę medžiagą – kokainą, t. y. neatlygintinai davė R. J. ir E. S. nenustatytą kiekį šios narkotinės medžiagos, kurią išpylė ant lėkštės ir kurią jos vartojo iki 2011 m. rugpjūčio 19 d., apie 21.40 val., kai šiame bute buvo rastas nesuvartotas nedidelis 0,0003 g kiekis narkotinės medžiagos – kokaino.

Kasaciniu skundu nuteistojo V. K. gynėjas advokatas R. Girdziušas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kasaciniame skunde gynėjas nurodo, jog nuteistojo apeliacinio skundo teiginiui, kad nebuvo nustatyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, pagrįsti buvo nurodyta pakankamai daug svarbių argumentų. V. K. nebuvo kaltinamas ir nuteistas už narkotinių medžiagų laikymą, o ši aplinkybė itin svarbi nustatant, ar jis platino kokainą ar tik drauge su kitais jį vartojo, ir vertinant jį kaltinusių asmenų parodymus, kad būtent jis atnešė ir išbėrė ant lėkštelės miltelius, kuriais remiantis teismai padarė išvadą, jog V.

K. platino kokainą. Specialisto išvada, kad nukentėjusioji ir liudytoja vartojo kokainą, patvirtina tik dalį įrodinėtinų aplinkybių. V. K. organizme narkotinių medžiagų pėdsakų nebuvo rasta. Byloje iš esmės nepaneigta versija, jog narkotinę medžiagą atsinešė ir pasiūlė vartoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytas asmuo, kuris ir buvo tikrasis kokaino turėtojas, o V. K., suformavęs keturias miltelių juosteles, patvirtinančias, kad buvo keturi asmenys, tebuvo kokaino vartotojas. V. K. nebuvo kaltinamas ar nuteistas už narkotinių medžiagų platinimą nenustatytam asmeniui, o tai tik dar labiau sustiprina jo poziciją, kad jis nebuvo tas asmuo, kuris platino kokainą ir padarė nusikalstamą veiką, nes negalima platinti tam, kas yra medžiagos turėtojas.

Pagal apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, ant svetainės stalelio rastas plastikinis užsuktas maišelis su baltos spalvos milteliais, ant to paties stalelio yra lėkštė, kurioje yra užspaudžiamas plastikinis maišelis su baltos spalvos milteliais, taip pat ant lėkštės yra priberta baltos spalvos miltelių; užsuktas plastikinis maišelis su milteliais, užspaudžiamas plastikinis maišelis su milteliais ir lėkštėje buvę milteliai, suberti į popieriaus lankstinį, buvo sudėti į atskirus paketus. 2011 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2229(11) nurodyta, kad plastikiniuose maišeliuose buvusiuose rusvos spalvos milteliuose narkotinių ar psichotropinių medžiagų nėra.

Kokaino pėdsakų rasta tik popieriaus lankstinyje buvusiuose milteliuose. Dėl to, net ir nustačius, kad V. K. atnešė du maišelius su milteliais, nėra pagrindo išvadai, jog šis platino narkotines medžiagas, nes jo atneštuose maišeliuose nebuvo nei narkotinių, nei psichotropinių medžiagų. Specialistas nustatė, kad maišeliuose buvo kosmetinis arba gydomasis molis, o tai patvirtina V. K. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis kalbėjo apie kažkokius vaistinius miltelius, bei liudytojos R. J. parodymus apeliacinės instancijos teisme.

Pasilinksminimo V. K. bute dalyviai nenurodė dar vieno vaikino, kurio vaidmuo reikšmingas sprendžiant V. K. atsakomybės klausimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas visą dėmesį skyrė tik vienam iš šių argumentų, kad ne nuteistasis pasiūlė kitiems asmenims vartoti narkotinę medžiagą, kurį bandė paneigti vien tik analizuodamas ir vertindamas nukentėjusiosios E. S. bei liudytojos R. J. parodymus, ir visiškai neteikė reikšmės kitiems skundo argumentams. Be to, nukentėjusiosios E. S. ir liudytojos R. J. parodymai viso proceso metu buvo prieštaringi.

Apeliacinės instancijos teisme joms vėl pakeitus savo parodymus, apeliacinės instancijos teismas tokį parodymų keitimą palaikė melagingų parodymų davimu, noru palengvinti nuteistojo padėtį. Liudytojos R. J. parodymus teismas turėjo palyginti su liudytojo T. S. parodymais. Kasatoriaus manymu, teismų išvada, kad nėra jokio pagrindo netikėti V. K. kaltinančiais merginų parodymais, nes jos neturėjo pagrindo jį apkalbėti, padarytas ignoruojant E. S. artimųjų parodymus pirmosios instancijos teisme, jog nukentėjusioji buvo griežtai auklėjama, todėl nustatytas faktas, kad ji linksminosi su vaikinais ir vartojo narkotines medžiagas, galėjo versti jas abi pasiteisinti E. S. tėvams ir kurti versiją apie tai, jog kartu su jomis sulaikytas ir aiškiai įvardytas V.

K. vertė vartoti kokainą. Taip pat kasatoriui atrodo nelogiškas apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad tos pačios merginos, kurios neva nebuvo suinteresuotos apkalbėti V. K., staiga tapo suinteresuotomis padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kasatorius teigia, kad, nenustatę skunde paminėtų aplinkybių, būtinų norint patraukti žmogų baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, bet konstatavę, jog V. K. platino narkotines medžiagas, teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 276 straipsnio 4 dalies ir 301 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, todėl priėmė nepagrįstus procesinius sprendimus, o apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes neišnagrinėjo apeliacinio skundo.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Aleksandras Kazakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo V. K. gynėjo advokato R. Girdziušo kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras nurodo, kad kasatoriaus argumentai, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nepagrįsti. Nuteistasis V. K. paduotame apeliaciniame skunde kėlė įrodymų tyrimo ir vertinimo bei faktinių aplinkybių nustatymo klausimus. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, atlikęs įrodymų tyrimą, papildomai apklausęs nukentėjusiąją E. S., liudytoją R. J. ir kitus liudytojus, dar kartą išanalizavęs bylos įrodymus, pripažino, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados pagrįstos ir atitinka faktines bylos aplinkybes, kad pagal nustatytas aplinkybes nuteistasis pagrįstai pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.

Taip pat nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus, neteisingai įvertino įrodymus, jų patikimumą, netyrė V. K. teisinančių įrodymų ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl V. K. kaltės padarė įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą – paties nuteistojo parodymus, liudytojų R. J., A. K., R. S., D. J., nukentėjusiosios E. S. parodymus, specialisto išvadas, įvykio vietos apžiūros protokolą bei kitus įrodymus. Be to, apeliacinės instancijos teismas nutartyje išdėstė motyvus, kodėl atmetė liudytojos R.

J. ir nukentėjusiosios E. S. parodymus, duotus apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, o vadovavosi jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nuteistojo V. K. gynėjo keliama gynybos versija, kad liudytoja R. J. ir nukentėjusioji E. S., duodamos parodymus, galėjo apkalbėti V. K., buvo tiriama ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje motyvuotai, remiantis byloje ištirtais įrodymais, atmesta. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytų išvadų teisėtumą ir pagrįstumą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 276, 301 straipsnių nuostatas, nes nuosprendyje analizavo liudytojos R.

J. ir nukentėjusiosios E. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir neperskaitytus balsu teisme. Šį pažeidimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka ištaisė ir pripažino, kad tai nėra esminis pažeidimas, dėl kurio būtų suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės.

Nuteistojo V. K. gynėjo advokato R. Girdziušo kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl įrodymų vertinimo, veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį

Kasaciniame skunde nuteistojo gynėjas nesutinka su faktinių bylos aplinkybių nustatymu ir teismų atliktu įrodymų vertinimu, nurodo, kad byloje surinkti ir teismų ištirti įrodymai nepatvirtina nuteistojo kaltės.

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, pagal kurią teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltininkui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą. Visi įstatyme numatyti požymiai yra alternatyvūs, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto veikos požymio buvimo. Ta aplinkybė, kad V. K. nenuteistas už narkotinių medžiagų laikymą, nepaneigia jo atsakomybės už narkotinių medžiagų platinimą. Byloje nustatyta, kad V. K. narkotines medžiagas išpylė ant lėkštelės, padalijo į keturias dalis ir pasiūlė vartoti R. J. bei E. S., nukentėjusiąją E. S. palenkė prie lėkštelės, kad ji įkvėptų narkotinių medžiagų. Pagal byloje teismų nustatytas aplinkybes V. K. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kaip narkotinių medžiagų platinimas. Teismų praktikoje platinimu laikomas bet koks psichotropinių ar narkotinių medžiagų ir pirmos kategorijos jų pirmtakų (prekursorių) perdavimas kitiems asmenims, išmainant juos į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, duodant paskolą ir pan. Platinimu pripažįstami ir veiksmai, kai medžiagų turėtojas suleidžia jų dozę kitam asmeniui.

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo V. K. apeliacinio skundo argumentą, kad jis nebuvo kaltinamas laikęs narkotines medžiagas, o ši aplinkybė, pasak advokato, itin svarbi nustatant, ar jis platino kokainą, taip pat teisingai nurodė, kad BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti alternatyvūs nusikalstami veiksmai, todėl baudžiamoji atsakomybė atsiranda asmeniui padarius bent vieną iš šių veiksmų. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas išvadą dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarė įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą – paties nuteistojo parodymus, nukentėjusiosios E. S., liudytojų R. J., A. K., R. S., D. J. parodymus, specialisto išvadas, įvykio vietos apžiūros protokolą bei kitus įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą tikrindamas priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, atliko įrodymų tyrimą ir apklausė nukentėjusiąją E. S., liudytoją R. J., vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1, 4 dalimi, perskaitė jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme, taip pat nuteistojo V. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, apklausė pirmosios instancijos teisme neapklaustą liudytoją T.

S. bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus A. O. bei G. K., užfiksavusius nukentėjusiosios ir liudytojos parodymus protokoluose. Nutartyje apeliacinės instancijos teismas išdėstė ir išsamiai įvertino nukentėjusiosios E. S. ir liudytojos R. J. parodymus viso proceso metu, liudytojų A. O., G. K. ir T. S. parodymus apeliacinės instancijos teisme. Teismas pagrįstai nukentėjusiosios E. S. parodymus ir liudytojos R. J. parodymus, duotus bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, įvertino kaip melagingus, duotus siekiant padėti išvengti V. K. baudžiamosios atsakomybės, ir vadovavosi nukentėjusiosios E. S. ir liudytojos R.

J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme. Nukentėjusiosios parodymais ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme taip pat nustatyta, kad, jai atsisakius uostyti kokainą, V. K. palenkė jos kaklą prie lėkštutės ir ji įtraukė miltelių. Šiuos nukentėjusiosios ir liudytojos parodymus ikiteisminio tyrimo metu iš dalies patvirtino ir pats V. K., kuris, neigdamas savo kaltę dėl narkotinių medžiagų platinimo, nurodė, kad buvo gerokai girtas, gerai aplinkybių neprisimena, vienai kažkuriai merginai paprašius narkotikų, jų neturėdamas pasakė, kad turi kokaino.

E. S. ir R. J. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, jog V. K. išpylė ant lėkštelės narkotinę medžiagą – kokainą ir pasiūlė ją visiems vartoti, sutapo tarpusavyje ir iš dalies su V. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, be to, šiuos jų parodymus patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai, o būtent įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvados, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktai, liudytojo D. J. parodymai, todėl netikėti jais teismui nebuvo pagrindo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nutartyje išsamiai pasisakė ir įvertino esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl nukentėjusiosios, liudytojos parodymų patikimumo, jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių bei nuteistojo kaltės, motyvuotai paneigė nuteistojo pateiktą įvykių versiją, todėl BPK 320 straipsnio 3 dalies bei 332 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadaryta, pagal teismų nustatytas ir sprendimuose aprašytas nusikalstamos veikos aplinkybes nuteistojo V. K. veika kvalifikuota teisingai, o nuteistojo gynėjo kasaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti byloje priimtus teismų sprendimus.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo V. K. gynėjo kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Viktoras Aidukas

Vladislovas Ranonis

Vytautas Piesliakas