AS-525-182-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS525-182/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03079-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 67.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. firmos „Egreka“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. K. firma „Egreka“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. šioje Kauno prekybos vietoje: (duomenys neskelbtini), Kaunas.

Taip pat pateiktas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (b. l. 10−12), kuriuo prašė sustabdyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. šioje Kauno prekybos vietoje – (duomenys neskelbtini), Kaunas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Nurodė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių nepritaikymas suponuos realius, nepataisomus neigiamus padarinius pareiškėjui. Įsigaliojus skundžiamam sprendimui ir sutrumpinus prekybos alkoholiniais gėrimais laiką akivaizdžiai sumažės pareiškėjo pajamos, įmonė negalės vykdyti finansinių įsipareigojimų, dėl to gali tapti nemoki, ar net bankrutuoti, į biudžetą bus surinka mažiau mokesčių, praras dalį klientų be to, sutrumpėjus prekybos laikui, dalis darbuotojų taps nereikalingais, todėl dalis jų bus atleisti iš darbo. Dėl šių priežasčių buvusios iki ginčijamo sprendimo priėmimo padėties atkūrimas bus apsunkintas arba neįmanomas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo tenkino. Laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdė ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalies, dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje: (duomenys neskelbtini), Kaune, galiojimą.

Teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011, 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010. Pažymėjo, jog vadovaujantis ABTĮ 92 straipsniu, skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Nesustabdžius ginčijamo atsakovo sprendimo galiojimo, pareiškėjui būtų apribota prekyba alkoholiu, prekyba gali tapti nepelninga, gali ženkliai sumažėti įmonės pajamos, todėl pareiškėjas bus priverstas priimti sprendimą dėl labiausiai pažeidžiamo socialinio sluoksnio – darbuotojų – galimybės toliau tęsti darbo santykius. Akivaizdu, kad galimai palankaus pareiškėjui teismo sprendimo priėmimo atveju pasunkėtų iki ginčijamo sprendimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas, nes atsirastų neigiamos pasekmės tretiesiems asmenims, kadangi būtų nutraukti darbo teisiniai santykiai ir dėl to darbuotojai patirtų nuostolių. Be to, teisės prekiauti alkoholiniais gėrimais apribojimas tam tikrą laiką sukeltų neigiamas pasekmes ir pareiškėjo veiklai (prarastų dalį klientų, sumažėtų pajamos ir pan.), kurių pašalinimas apsunkintų buvusios padėties atkūrimą. Teismas vertino, kad šiuo atveju pirmiausia turėtų būti galutinai išspręstas kilęs ginčas ir tik po to realiai įgyvendinamas ginčijamas atsakovo sprendimas. Teismas pripažino, kad siekiant išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su priimto galimai palankaus pareiškėjui sprendimo vėlesniu vykdymu, būtina imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.

III. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.

Atskirajame skunde daro nuorodas į ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. AS16-528/2007, 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-496/2006, 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008 ir kt. Nurodo, kad skundžiamas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas yra norminis teisės aktas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių bus įmanomas ir iš esmės neapsunkintas galimas teismo sprendimo vykdymas, apsiribojo galimų privataus subjekto turtinių interesų apsauga, nors tai pagal ABTĮ 71 straipsnį nėra reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslas.

Taip teismas pažeidė ABTĮ nuostatas, išplėsdamas šio imperatyvaus teisės akto taikymą. Vertino, kad tiek teigiamo, tiek neigiamo sprendimo atveju, pareiškėjo reikalavimo atžvilgiu, sprendimą nebus sudėtinga ar neįmanoma įvykdyti, t. y. pareiškėjas galės arba ne ir toliau prekiauti nuo 22.00 val. iki 8 val. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teigia, kad prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimas negali būti vertinamas kaip sankcija pažeidėjui už konkrečius teisės aktų pažeidimus, savo paskirtimi tai yra priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiko, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2814/2011).

Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė skundžiamą sprendimą priėmė, būdama atsakinga už gyventojus, gyvenančius Kaune, žinodama naktinės prekybos Kauno mieste problemas ir įvertinusi visą jai pateiktą medžiagą, pasiūlymus bei visuotinai žinomą aplinkybę, kad asmenys, apsvaigę nuo alkoholio, neretai būna agresyvūs, konfliktiški, pažeidžia viešąją tvarką, o kai kuriais atvejais ir patys tampa nusikaltimo aukomis. Mano, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas viešajam, o ne verslo subjekto interesui. Teismui nevertinus reikalavimo užtikrinimo priemonės adekvatumo siekiamam tikslui, buvo pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ir viešasis interesas.

Pareiškėjas G. K. firma „Egreka“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo palikti 2013 m. gruodžio 9 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartį nepakeistą.

Teigia, jog kaip patvirtina prie atsiliepimo pridedami dokumentai, po skundžiamo Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo ženkliai krito įmonės pajamos, pinigų likučiai sąskaitose sumažėjo, įmonė vos galėjo sumokėti mokesčius Valstybinei darbo inspekcijai bei įmokas VSDFV. Pajamos nedidele dalimi padidėjo tik 2013 m. gruodžio 13 d., pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teigia, kad panaikinus pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones, pareiškėjas bus priverstas stabdyti veiklą ir bankrutuoti. Pažymi, kad po skundžiamo įsakymo priėmimo pareiškėjas buvo priverstas atleisti du darbuotojus, o likę du darbuotojai gruodžio mėnesį buvo priversti išeiti neapmokamų atostogų, nes įmonė neturėjo iš ko mokėti darbo užmokesčio. Nuo 2013 m. gruodžio 13 d. pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, darbuotojų paprašyta nutraukti neapmokamas atostogas, vėliau įdarbintos atleistos darbuotojos. Panaikinus pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjas vėl bus priverstas prašyti darbuotojų eiti neapmokamų atostogų ar reorganizacijos pagrindu juos atleisti. Kadangi neaišku, kiek truks šios bylos nagrinėjimas, pareiškėjas bus priverstas darbuotojus atleisti, nes jie nebus suinteresuoti būti neapmokamose atostogose. Dėl darbuotojų atleidimo nebus mokami mokesčiai biudžetui. Atleidus darbuotojus, įmonė negalės vykdyti veiklos, uždirbti pajamų ir dėl to bankrutuos. Įmonės bankrotas neigiamai atsilieptų ir savininkei, kuri išsiskyrusi viena augina nepilnametę dukrą, kurios išlaikymu, dukros tėvui prie jo prisidedant nereguliariai, turi pasirūpinti pati. Teigia, kad pateikia pakankamai įrodymų apie realią skundžiamu sprendimu keliamų neigiamų padarinių grėsmę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdė ginčijamo sprendimo dalies, dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune, galiojimą. Sprendimą taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę teismas motyvavo tuo, kad apribojus pareiškėjo prekybą alkoholiu, prekyba gali tapti nepelninga, gali ženkliai sumažėti įmonės pajamos, todėl pareiškėjas bus priverstas priimti sprendimą dėl labiausiai pažeidžiamo socialinio sluoksnio – darbuotojų – galimybės toliau tęsti darbo santykius, darbo santykiai galimai bus nutraukti, dėl ko darbuotojai patirtų nuostolių, be to, įsakymo galiojimas sukeltų neigiamas pasekmes pareiškėjo veiklai, jų pašalinimas apsunkintų buvusios padėties atkūrimą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais.

Viena vertus, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-376/2013, 2012 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-768/2012) aplinkybė, jog dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjas gali patirti finansinių sunkumų, nėra tokia, dėl kurios būtų neįmanoma atkurti padėties, buvusios iki skundžiamo sprendimo priėmimo. Taip pat pažymima, kad galima tam tikra neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (žr. pvz., 2009 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009). Aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, galiojant ginčijamam administraciniam aktui, per se nėra pagrindas ABTĮ 71 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jei pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr. pvz., 2012 m. balandžio mėn. 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012).

Kita vertus, kiekvieną kartą, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimo, atsižvelgiama į konkrečią bylos medžiagą bei faktinę situaciją (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492–229/2012). Spręsdamas reikalavimo užtikrinimo klausimą, teismas atsižvelgia į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą (žr. pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-365/2012). Skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna specifinis, todėl, sprendžiant skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, iš esmės negalima tapatinti atskirų bylų faktinių situacijų (pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-349/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateikti įrodymai – darbo laiko apskaitos žiniaraščiai − patvirtina, kad dalis įmonės darbuotojų dirba naktimis, t. y. tuo metu, kuriuo skundžiamu atsakovo sprendimu pareiškėjo prekybos vietoje apribota prekyba alkoholiniais gėrimais. Todėl tikėtina, jog šie darbuotojai, pareiškėjui vykdant skundžiamą sprendimą ir neprekiaujant alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val., sumažėjus pareiškėjo pajamoms iš tokios prekybos ir jai galimai tapus nepelninga, bus atleidžiami iš darbo arba dėl darbo laiko pokyčių, nedirbant naktimis, jiems bus mažinamos algos, siūloma eiti neapmokamų atostogų ir panašiai. Pareiškėjas nurodė, kad tokių veiksmų – darbuotojų atleidimo ir jų išleidimo neapmokamų atostogų, po sprendimo priėmimo iki pritaikant reikalavimo užtikrinimo priemonę, jau buvo imtasi. Aplinkybę, dėl suteiktų neapmokamų atostogų ir patvirtina ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog yra reali grėsmė, kad skundžiamo sprendimo galiojimas iki teismo sprendimo dėl jo teisėtumo įsiteisėjimo, labiausiai pažeidžiamam socialiniam sluoksniui – darbuotojams, gali sukelti padarinius, dėl kurių realus bei veiksmingas iki skundžiamo akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas būtų neįmanomas ar sudėtingas, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgiama į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, atsakovo skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

atsakovo Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Stasys Gagys