AS-812-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-812-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00248-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 59; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Anykščių kvarcas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Anykščių kvarcas“ skundą atsakovams Anykščių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims T. J., R. J. dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas akcinė bendrovė „Anykščių kvarcas“ (toliau – ir pareiškėjas, AB „Anykščių kvarcas“) 2014 m. birželio 23 d. pateikė Panevėžio apygardos administraciniam teismui skundą prašydamas panaikinti Anykščių rajono valdybos 1994 m. rugpjūčio 18 d. potvarkį Nr.232p-v dalyje, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės J. P. į žemę, kuri buvo ištirtų ir nustatyta tvarka patvirtintų naudingų iškasenų telkinių teritorijoje; panaikinti Anykščių rajono valdybos 1994 m. rugpjūčio 18 d. potvarkį Nr.232p-v dalyje, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės L. J. į žemę, kuri buvo ištirtų ir nustatyta tvarka patvirtintų naudingų iškasenų telkinių teritorijoje; panaikinti Anykščių rajono valdybos 1994 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr.232-2068 dalyje, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės J. P. į žemę, kuri buvo ištirtų ir nustatyta tvarka patvirtintų naudingų iškasenų telkinių teritorijoje; panaikinti Anykščių rajono valdybos 1994 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr.232-2069 dalyje, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės L. J. į žemę, kuri buvo ištirtų ir nustatyta tvarka patvirtintų naudingų iškasenų telkinių teritorijoje (toliau – ir ginčijami sprendimai), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 25 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pateikti duomenis kada ir kokioms aplinkybėms esant, pareiškėjui tapo žinoma apie ginčijamus sprendimus.

Pareiškėjas Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

Paaiškino, kad 2013 m. kovo 20 d. tretieji suinteresuoti asmenys T. J. ir R. J. pateikė Anykščių rajono apylinkės teismui ieškinį dėl nuosavybės teisės gynimo, kuriuo prašė įpareigoti pareiškėją AB „Anykščių kvarcas“ atlaisvinti savavališkai užimtus ir naudojamus trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypus, pašalinti prikastą bei sandėliuojamą gruntą ir bet kokias kitas medžiagas, atstatyti sklypus į buvusią padėtį iki sklypų savavališko užėmimo. Prie ieškinio tretieji suinteresuoti asmenys pridėjo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, tačiau pareiškėjui iš šių duomenų nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie jo pažeistas teises, kadangi pareiškėjas nežinojo, ar tikrai trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypai patenka į 1994 m. balandžio 21 d. potvarkiu Nr. 1080“ Dėl žemės sklypų suteikimo Anykščių valstybiniam statybinių medžiagų kombinatui“ suteiktą teritoriją. Tik 2014 m. balandžio 23 d. Anykščių rajono apylinkės teismo posėdžio metu trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovui pateikus informaciją apie trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypų kadastrinius matavimus ir sklypų planus, pareiškėjas sužinojo apie tai, kad galimai yra pažeisti jo interesai, nes L. J. ir J. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į tą pačią teritoriją, kuri aukščiau paminėtu aktu buvo suteikta pareiškėjui. Tačiau net ir tada pareiškėjui nebuvo visiškai aišku dėl galimo jo teisių pažeidimo, nes pareiškėjui nebuvo žinoma, ar buvo gauti J. P. ir L. J. sutikimai gauti dalį žemės ribotam tiksliniam naudojimui, kuo pareiškėjas nedelsdamas pradėjo domėtis, pareikšdamas prašymą teismui išreikalauti nuosavybės teisių atkūrimo bylų kopijas. Šias kopijas pareiškėjo direktorius gavo 2014 m. gegužės 23 d. Tik turėdamas visus būtinus duomenis, pareiškėjas ne tik objektyviai, bet ir subjektyviai galėjo suprasti apie savo pažeistas teises. Todėl pareiškėjas mano, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Atsakovas Anykščių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į prašymą dėl termino atnaujinimo su prašymu nesutinka ir prašė termino skundui paduoti neatnaujinti.

Atsakovas paaiškino, kad J. P. ir L. J. nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos po to, kai pareiškėjui buvo suteikti žemės sklypai. Žemės sklypų, į kuriuos buvo atkuriamos nuosavybės teisės, ribos buvo tikslinamos taip, kad jie nepatektų į naudingųjų išteklių teritorijų ribas. Pareiškėjas jau tada kaip gretimo sklypo naudotojas galėjo dalyvauti žemės sklypų ribų nustatyme. Grąžintuose žemės sklypuose buvo verčiamasi žemės ūkio veikla, todėl dar iki 2000 metų pareiškėjas galėjo ir turėjo žinoti, kad gretimi sklypai yra privatūs. 2000 metais pareiškėjui savavališkai užėmus sklypus, pareiškėjo direktorius buvo nubaustas administracine tvarka. 2001 m. kovo 9 d. pareiškėjui išnuomoto sklypo plane buvo nurodyta, kad gretimo sklypo savininkė yra L. J.. Pareiškėjo nuomojamo sklypo plane matyti, kad jam pagal 1994 m. balandžio 21 d. ir 1994 m. gegužės 19 d. Anykščių rajono valdybos potvarkius suteikti žemės sklypai ribojasi su žemės sklypais Nr.43 ir Nr.39, kurie priklausė J. P. ir L. J., o taip pat matyti, kad jie nepatenka į pareiškėjui suteiktų žemės sklypų teritoriją. Kadastriniai sklypų matavimai negali turėti jokios įtakos pareiškėjo galimybėms išsiaiškinti galimą teisių pažeidimą, nes vietoje paženklintų ir privačia nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ribos niekada nesikeitė. Taigi, pareiškėjas turėjo visas galimybes domėtis ir ginti tariamai jo pažeistas teises, tačiau to nedarė ir delsė net 20 metų.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyrius atsiliepimu į prašymą dėl termino atnaujinimo su prašymu nesutinka ir prašo termino skundui paduoti neatnaujinti.

Patvirtina, kad pareiškėjas galėjo ir turėjo žinoti apie tariamai jo pažeistas teises jau nuo 2001 m. vasario 26 d., kai buvo paženklintos pareiškėjui iš valstybės išsinuomotų žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribos ir pareiškėjo atstovas – direktorius technikai ir gamybai E. A. pasirašė žemės sklypų, besiribojančių su L. J. žeme, paženklinimo akte. Žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plane, parengtame 2001 m. kovo 9 d., kurį yra pasirašęs pareiškėjo direktorius technikai ir gamybai E. A., yra nurodyta pareiškėjo nuomojamo sklypo gretimybėje 8-9 esanti L. J. žemė. AB „Anykščių kvarcas“ (monomineralinio kvarcinio smėlio karjerui Šeimyniškių ir Penionių kaimuose eksploatuoti) žemės nuomos projekte, kurį 2001 m. vasario 27 d. suderino direktorius technikai ir gamybai E. A., yra pažymėti sklypai Nr.43 ir Nr.39, suteikti Anykščių rajono valdybos 1994 m. balandžio 21 d. potvarkiu Nr.108p-v ir 1994 mm. gegužės 19 d. potvarkiu Nr.132v-p. Mano, kad pareiškėjas, būdamas rūpestingas civilinių teisinių santykių dalyvis, prieš sudarydamas nuomos sutartis, turėjo galimybę pasidomėti, ar tinkamai yra suformuoti žemės sklypai, ar jo teisių nepažeidžia suformuoti ir įregistruoti gretimi žemės sklypai, sužinoti, kad gretimi sklypai yra privatūs, išsiaiškinti, kokiu pagrindu jie priklauso J. P. ir L. J.. Be to, ginčijamais aktais atkuriant nuosavybės teises, grąžintų žemės sklypų kadastriniai matavimai buvo atliekami tomis pačiomis, anksčiau paženklintomis ribomis ir žemės sklypų ribos nepasikeitė bei nebuvo pažeistos gretimų pareiškėjo nuomojamų žemės sklypų ribos, kurios buvo nustatytos 2001 m. vasario 26 d. atliekant pareiškėjui išnuomotų sklypų kadastrinius matavimus.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovas advokatas G. B. atsiliepimu į pareiškėjo prašymą nesutinka, kad būtų atnaujintas terminas skundui paduoti.

Paaiškino, kad pareiškėjas apie tariamą savo teisių pažeidimą galėjo sužinoti 2000 m. rugpjūčio 23 d., kai Anykščių rajono apylinkės teismas pareiškėjo direktoriui paskyrė baudą už savavališką privačios L. J. žemės užėmimą. Mano, kad 2001 m. vasario 27 d., kuomet pareiškėjo direktorius technikai ir gamybai E. A. suderino iš valstybės nuomojamų žemės sklypų ribas, turėjo žinoti apie gretimybėje esančią L. J. žemę bei pareiškėjui negalėjo likti abejonių dėl gretimo sklypo privatizavimo ir tariamo jo teisių pažeidimo. Be to, 2001 m. kovo 23 d. L. J. sudarė taikos sutartį, kuria buvo išspręstas kilęs ginčas dėl naudojimosi ginčijamais sklypais pagrįstumo. Pareiškėjui apie skundžiamus aktus turėjo būti žinoma vėliausiai nuo 2001 m. kovo 23 d. Tretiesiems suinteresuotiems asmenims kartu su ieškiniu Anykščių rajono apylinkės teismui 2013 m. kovo 20 d. pateikus ir ginčijamų sklypų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus su istorija, iš kurių aiškiai matyti sklypų įregistravimo juridinis pagrindas, tai yra ginčijami aktai, pareiškėjui jau 2013 m. kovo 20 d. tapo žinoma skundžiamus aktus priėmusi institucija, aktų priėmimo data ir numeriai. Sužinojęs apie priimtus aktus, pareiškėjas negalėjo nežinoti ir apie tais aktais jo pažeidžiamas teises.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 26 d. nutartimi pareiškėjo AB „Anykščių kvarcas“ prašymą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti atmetė, administracinę bylą nutraukė bei priteisė iš AB „Anykščių Kvarcas“ T. J. 887,25 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.

Teismas nurodė, kad šiuo atveju taikytinas specialus įstatymas, galiojęs skundžiamų aktų priėmimo metu, tai yra įstatymas Nr.1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), kurio 20 straipsnis nustatė 20 dienų procesinį terminą sprendimams dėl nuosavybės teisių atstatymo apskųsti.

Teismas nustatė, kad 2000 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Anykščių rajono apylinkės teismas nustatė, kad AB“Anykščių kvarcas“ savavališkai užėmė privačią L. J. žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Nutarime pažymėta, kad šalia L. J. žemės yra smėlio karjeras, kuriuo naudojasi AB „Anykščių kvarcas“. Paminėtu nutarimu AB „Anykščių kvarcas“ direktoriui G. V. V. buvo paskirta administracinė nuobauda. 2001 m. kovo 23 d. J. P., L. J. atstovas R. J. ir AB „Anykščių kvarcas“ civilinėje byloje sudarė taikos sutartį, kuria bylos šalys susitarė, kad L.

J. žemės sklypu AB „Anykščių kvarcas“ galės naudotis už sutartą atlygį, tai yra perkant transporto paslaugas. Taikos sutartis buvo patvirtinta 2001 m. kovo 23 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-26-03/2001. Šios taikos sutarties sąlygos dar kartą buvo analizuojamos ir vertinamos 2011 metais Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-487-425/2011, kurios šalimi taip pat buvo AB Anykščių kvarcas“. Rengiant valstybinės žemės nuomos sutartį dėl 11,9223 ha valstybinės žemės sklypo Šeimyniškių kaime ir 2,4735 ha valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime išnuomojimo pareiškėjui AB“Anykščių kvarcas“, 2001 m. vasario 26 d. paminėti žemės sklypai buvo paženklinti, dalyvaujant naudotojo AB „Anykščių kvarcas“ atstovui – direktoriui technikai ir gamybai E. A. ir su išnuomojamais sklypais besiribojančio sklypo savininkei L.

J.. 2001m. kovo mėnesį parengtuose žemės sklypų (monomineralinio kvarcinio smėlio karjerų) planuose atitinkamai skaičiais 8-9 bei 7-8 pažymėtas su išnuomojamais sklypais besiribojantis L. J. žemės sklypas. Paminėtus planus suderino ir pasirašė tas pats AB „Anykščių kvarcas“ atstovas. Be to, AB „Anykščių kvarcas“ užsakymu buvo rengiamas AB „Anykščių kvarcas“ Monomineralinio kvarcinio smėlio karjerui (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose eksploatuoti žemės nuomos projektas“. Šiame projekte pažymėti ir sklypai Nr.43 bei Nr.39, į kuriuos nuosavybės teisės buvo atkurtos pareiškėjo ginčijamais aktais. 2001 m. vasario 27 d paminėtas projektas suderintas ir pasirašytas AB „Anykščių kvarcas“ direktoriaus technikai ir gamybai E. A..

Iš byloje esančių nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad pagal ginčijamus aktus J. P. grąžintus žemės sklypus 2000 m. kovo 27 d. įsigijo L. J..

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui ne kartą teko dalyvauti sprendžiant klausimus dėl jo naudojamų ir pagal ginčijamus aktus privatizuotų sklypų ribų bei iš aptartų dokumentų ne tik galėjo, bet ir turėjo būti žinomas faktas, kad paminėti sklypai yra valdomi privačių savininkų.

Teismas taip pat nustatė, kad žemės sklypų, į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės ginčijamais aktais, dabartiniai savininkai T. J. ir R. J. 2013 m. kovo 20 d. su ieškiniu atsakovui AB „Anykščių kvarcas“ dėl nuosavybės teisių į žemę gynimo kreipėsi į Anykščių rajono apylinkės teismą. Prie ieškinio pridėjo įrodymus, patvirtinančius ieškovų nuosavybės teises į žemės sklypus, tame tarpe ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus su istorija, kurie kartu su ieškiniu buvo įteikti atsakovu keliamoje civilinėje byloje įtrauktam AB „Anykščių kvarcas“. Paminėtuose išrašuose aiškiai ir konkrečiai yra nurodyti pareiškėjo ginčijami potvarkiai, kurių pagrindu buvo įregistruota J. P. ir L. J. nuosavybės teisės į žemės sklypus.

Be to, teismas pažymėjo, kad iš 2013 m. balandžio 26 d. AB „Anykščių kvarcas“ atsiliepime į ieškinį aptartų aplinkybių ir faktų, matyti, kad pareiškėjas turi visą informaciją apie ginčijamus aktus ir jais privatizuotus žemės sklypus, jų unikalius numerius, buvusius ir esamus savininkus. Atsiliepime į ieškinį pareiškėjas nurodė, jog buvo išreiškęs ketinimą pirkti tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančius žemės sklypus ir tuo klausimu 2013 m. vasario 13 d. buvo gavęs išvadą iš nekilnojamojo turto srityje dirbančios bendrovės - UAB „Ober-haus“.

Teismas konstatavo, kad nuo 2000-2001 metų pareiškėjui turėjo būti žinoma apie tai, kad žemės sklypai, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės ginčijamais aktais, yra privatūs, buvo žinomi šių sklypų duomenys, ribos ir savininkai, kas sudarė pakankamą pagrindą pareiškėjui apsispręsti dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo. Be to, apie skundžiamų aktų turinį, tai yra apie aktus priėmusią instituciją, priėmimo datą, numerį, aktu nustatytas teises ir pareigas pareiškėjas sužinojo iš oficialių dokumentų – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, kurie jam buvo įteikti kartu su ieškiniu dėl nuosavybės teisių į žemę gynimo. 2013 m. balandžio 26 d. rašydamas atsiliepimą į ieškinį, jau buvo nuodugniai išanalizavęs visas reikšmingas su skundžiamais aktais susijusias aplinkybes. Tačiau skundą dėl aktų panaikinimo Panevėžio apygardos administraciniam teismui pareiškėjas padavė tik 2014 m. birželio 23 d., tai yra daugiau kaip po vienerių metų nuo to momento, kai pareiškėjas neginčijamai sužinojo apie skundžiamų aktų priėmimą.

III. Pareiškėjas AB „Anykščių kvarcas“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartį bei atnaujinti skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas nurodo, kad iki 2013 m. kovo 20 d. trečiųjų suinteresuotų asmenų kreipimosi į teismą pareiškėjas nežinojo kokiu pagrindu tretieji suinteresuotieji asmenys nuosavybės teisėmis valdo žemės sklypus. Be to, pareiškėjas sužinojo tik aplinkybę, kad J. P. ir L. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės, tačiau nebuvo žinoma apie administracinių aktų turinį bei jų priėmimo pagrindą. Pareiškėjui nebuvo žinoma ar tikrai tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausantys žemės sklypai patenka į pareiškėjui 1994 m. balandžio 21 d. potvarkiu Nr. 1080 suteiktą teritoriją. Tik atlikus jų sklypų kadastrinius matavimus tapo aišku, kad nuosavybės teisės atkurtos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Vien iš nuosavybės teisių atkūrimo bylų, gautų Anykščių rajono apylinkės teisme, taip pat nebuvo aišku ar skundžiami sprendimai pažeidė Atkūrimo įstatymo nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tokiu atveju, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo arba objektyviai turėjo galimybę sužinoti apie šio akto turinį. Tačiau vien turinio žinojimas, t. y. aplinkybė, kad atkurtos nuosavybės teisės nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjui tapo žinoma apie teisių pažeidimą. Teismo posėdžio metu 2014 m. balandžio 23 d. pateikus ginčo sklypų kadastrinius matavimus pareiškėjas iš karto pareikalavo nuosavybės teisių atkūrimo bylų bei operatyviai kreipėsi į teismą.

Atsakovas Anykščių rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą, pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Nurodo, kad J. P. ir L. J. nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos beveik tuo pačiu metu, kai pareiškėjui buvo suteikti žemės sklypai. Žemės sklypų, į kuriuos buvo atkuriamos nuosavybės teisės, ribos buvo tikslinamos taip, kad jie nepatektų į naudingųjų išteklių teritorijų ribas. Pareiškėjas jau tada kaip gretimo sklypo naudotojas galėjo dalyvauti žemės sklypų ribų nustatyme, tačiau 6 metus nesidomėjo gretimų sklypų savininkais ir pagrindu, kokiu jie naudojasi žemės sklypais. Pareiškėjui jau nuo 2000 – 2001 metų turėjo būti žinoma, kad gretimi žemės sklypai yra privatūs. Pats pareiškėjas pripažįsta, kad iš dokumentų, įteiktų kartu su 2013 m. kovo 20 d. pateiktu ieškiniu, tapo žinoma, kokiu administraciniu aktu buvo atkurtos nuosavybės teisės, o skundą pateikė tik po metų. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad atlikus kadastrinius matavimus pasikeitė trečiųjų suinteresuotų asmenų sklypų ribos, kurios buvo žinomos jau 2001 m. vasario 26 d. ženklinant pareiškėjui išnuomojamus valstybinius sklypus. Pareiškėjas turėjo visas galimybes domėtis ir ginti tariamai jo pažeistas teises, tačiau to nedarė ir delsė net 20 metų.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos Anykščių skyrius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą, pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti bei nurodo, kad teismas visapusiškai išnagrinėjo prašymą atnaujinti terminą, pareiškėjas nenurodė svarbių aplinkybių, dėl kurių terminas turėtų būti atnaujinamas.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovas advokatas G. B. atsiliepimų į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Paaiškino, kad pareiškėjas apie tariamą savo teisių pažeidimą galėjo sužinoti 2000 m. rugpjūčio 23 d., kai Anykščių rajono apylinkės teismas pareiškėjo direktoriui paskyrė baudą už savavališką privačios L. J. žemės užėmimą. Nagrinėjant bylą buvo paviešintas faktas apie nuosavybės teisių atkūrimą, nagrinėti sklypų planai, be to 2001 m. vasario 26 d. žemės sklypų ribų paženklinimo akte yra pareiškėjo direktoriaus technikai ir gamybai E. A. parašai. Sužinojęs apie priimtą aktą pareiškėjas sužinojo apie šiuo aktu pažeidžiamas teises. Be to, 2013 m. kovo 20 d. kartu su ieškiniu buvo pateikti ginčo sklypų nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašai su istorija. Pažymėjo, kad atlikus kadastrinius sklypų matavimus sklypų ribos negali būti keičiamos, vadinasi pareiškėjas apie jas žinojo jau 2000 – 2001 metais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir nutraukta administracinė bylą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą) atsisakoma priimti, o ABTĮ 101 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad byla nutraukiama, jei praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012).

Pareiškėjas nurodo, kad apie ginčijamus aktus sužinojo tik Anykščių rajono apylinkės teismo posėdžio metu 2014 m. balandžio 23 d. pateikus ginčo sklypų kadastrinius matavimus, tada pareiškėjas iš karto pareikalavo nuosavybės teisių atkūrimo bylų bei 2014 m. gegužės 23 d. gavęs visus dokumentus operatyviai kreipėsi į teismą.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

Įstatymų leidėjas ABTĮ 34 straipsnyje svarbių priežasčių sąrašo nepateikė. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti skundą (prašymą).

Teisėjų kolegija nekartoja ir sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei konstatuoja, kad būdamas atidus ir rūpestingas, norėdamas apginti galimai pažeistas savo teises, pareiškėjas galėjo laiku kreiptis į teismą norėdamas apginti savo teises. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas nežinojo ginčijamų sprendimų turinio nesudaro pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti. Be to, pareiškėjo direktorius 2000 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu buvo baustas už vieno iš ginčo sklypų savavališką užėmimą, 2001 m. vasario 26 d. ginčo žemės sklypai buvo paženklinti, dalyvaujant naudotojo AB „Anykščių kvarcas“ atstovui – direktoriui technikai ir gamybai E. A., 2001 m. kovo 23 d. J. P., L. J. atstovas R. J. ir AB „Anykščių kvarcas“ civilinėje byloje sudarė taikos sutartį, T. J. ir R. J. 2013 m. kovo 20 d. su ieškiniu atsakovui AB „Anykščių kvarcas“ dėl nuosavybės teisių į žemę gynimo kreipėsi į Anykščių rajono apylinkės teismą, 2013 m. balandžio 26 d. AB „Anykščių kvarcas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį. Vertinant visų šių bei pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad pareiškėjas nuo pat ginčo sklypų paskirstymo periodiškai turėjo spręsti įvairius ginčus su trečiais suinteresuotais asmenimis, todėl būdamas atidus ir rūpestingas, norėdamas tinkamai įgyvendinti (ar apginti) savo teises ir teisėtus interesus, galėjo ir privalėjo susipažinti su skundžiamų aktų turiniu. Išanalizavus prašyme nurodytas priežastis, daroma išvada, kad pagrindo jas vertinti kaip objektyvias ir nepriklausančias nuo pareiškėjo valios nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės – teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012), arba administracinę bylą nutraukia, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, ir teismas atmetė prašymą atnaujinti terminą, ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir padarė. Pagal ABTĮ 101 straipsnio 7 punktą, termino praleidimo fakto konstatavimas yra savarankiškas pagrindas administracinę bylą nutraukti.

Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, rėmėsi administracinių teismų praktika, suformuota analogiškose bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Taigi, pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo AB „Anykščių kvarcas“ atskirojo skundo netenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė