A-1028-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1028-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00902-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui A. G. (A. G.) dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras) prašymu kreipėsi į teismą (b. l. 3–7), prašydamas priteisti iš atsakovo A. G. 398,13 Lt nesumokėtą vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas nurodė, jog atsakovas, būdamas nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkas, už ginčo laikotarpį yra nesumokėjęs vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Paaiškino, kad ginčo rinkliava ir jos dydžiai nustatyti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimais, o šios rinkliavos mokėjimas yra privalomas nekilnojamojo turto savininkams ar naudotojams – fiziniams ir juridiniams asmenims.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 10 d. sprendimu (b. l. 26–29) patenkino pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą iš dalies, priteisdamas iš atsakovo A. G. pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui 343,13 Lt (99 Eur) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Kitą prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 6 punktu (o 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų, galiojusių nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., 5 punktu), Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų 6 punktu, Nuostatų 16 punktu, 24–29 punktais.

Teismas konstatavo, kad bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas ginčo laikotarpiu nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas pagal Nuostatų 6 punktą buvo vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Iš pareiškėjo pažymos Nr. (8.2)-5R-1649 bei mokėjimo pranešimo nustatyta, kad nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. atsakovas nesumokėjo 398,13 Lt vietinės rinkliavos įsiskolinimo. Duomenų, jog atsakovas ginčo rinkliavą sumokėjo, byloje nėra.

Teismas, pasisakydamas dėl senaties termino, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinėmis bylomis Nr. A438-2346/2012, Nr. A438-2405/2012. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatomis. Teismas vadovavosi MAĮ 107 straipsnio 1, 2, 3 dalimis. Teismas pažymėjo, kad MAĮ nenumato galimybės atnaujinti priverstinio išieškojimo termino, todėl šis terminas laikytinas naikinamuoju.

Teismas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, jų 24–26 punktai (redakcija patvirtinta Tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330), numato, kad kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos sumas už kalendorinius metus ir iki vasario 1 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojui. Pagal Nuostatus vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį: už pirmąjį ketvirtį turi būti sumokama iki kovo 1 d., už kitus ketvirčius – iki einamojo ketvirčio antro mėnesio 1 d.

Vietinės rinkliavos mokėtojas turi teisę vietinę rinkliavą sumokėti už visus metus iš karto, tačiau visais atvejais neturi pažeisti paminėtų terminų. Nuostatai (patvirtinti Tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 ir galioję iki 2009 m. sausio 1 d.) numatė, kad vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį: už pirmąjį ketvirtį turi būti sumokama iki vasario 15 d., už kitus ketvirčius – iki einamojo ketvirčio pirmo mėnesio 15 d.; taip pat vietinės rinkliavos mokėtojui pageidaujant, numatyta galimybė vietinę rinkliavą sumokėti už visus metus iš karto.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (redakcija galiojusi iki 2011 m. sausio 1 d. (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. T2-330), jų 25 punktas, numatė, kad kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis KRATC parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietines rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir iki sausio 20 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojui.

Nuostatų 28 punkte numatyta vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka (mokama kas ketvirtį lygiomis dalimis – už pirmą ketvirtį iki vasario 15 d.; už kitus ketvirčius – iki einamojo ketvirčio pirmojo mėnesio 15 d. Pagal Nuostatų 29 punktą vietinės rinkliavos mokėtojui pageidaujant visa metinė vietinė rinkliava galėjo būti sumokėta iš karto, bet ne vėliau kaip iki vasario 15 d.). Taigi, vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtinta Nuostatų redakcija, galiojusia iki 2009 m. sausio 1 d., pranešimas apie apskaičiuotą vietinę rinkliavą už 2008 metus atsakovui turėjo būti išsiųstas iki 2009 m. sausio 15 d. ir atitinkamai vietinė rinkliava sumokėta iki vasario 15 d.

Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426 patvirtintą Nuostatų redakciją, galiojusią iki 2011 m. sausio 1 d., mokėjimo pranešimas apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už 2009 metus turėjo būti pateiktas iki 2009 m. sausio 20 d. ir vietinė rinkliava už pirmą ketvirtį sumokėta iki 2009 m. vasario 15 d., už antrą ketvirtį iki 2009 m. balandžio 15 d., už trečią ketvirtį iki 2009 m. liepos 15 d. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas prašymu į teismą kreipėsi 2014 m. rugpjūčio 22 d. ir ši data laikytina priverstinio skolos išieškojimo procedūros pradžia.

Pagal MAĮ 105 straipsnio 2 dalies nuostatas pareiškėjas jau 2014 m. liepos 16 d. buvo įgijęs teisę iš atsakovo išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d., tačiau į teismą kreipėsi suėjus priverstinio išieškojimo senaties terminui, todėl vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas teismui nepateikia mokėjimo pranešimo už 2008 metus, kuris atsakovui turėjo būti išsiųstas iki 2009 m. sausio 15 d., ir mokėjimo pranešimo už 2009 metus, kuris atsakovui turėjo būti pateiktas atitinkamai iki 2009 m. vasario 1 d. ir jame apskaičiuota 2009 metais (nurodant ketvirčiais ir už visus metus mokėtiną rinkliavą) mokėtina vietinė rinkliava, todėl teismas spręsdamas apie ketvirčiais mokėtiną vietinę rinkliavą vadovavosi 2014 m. rugpjūčio 14 d. pažyma Nr. (8.2)-5R-1649, kurioje nurodytas rinkliavos dydis už 2008–2009 metus.

Už 2008 metus turėjo būti sumokėta 22 Lt vietinės rinkliavos. Už visus 2009 metus turėjo būti sumokėta 44 Lt vietinės rinkliavos ir vienam ketvirčiui tenkanti rinkliavos dalis yra 11 Lt (44 : 4 = 11). Už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. mokėtinos vietinės rinkliavos dalis yra 33 Lt (11 x 3 = 33). Taigi laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. apskaičiuota vietinės rinkliavos dalis yra 55 Lt (22 + 33 = 55) ir konstatavus, kad yra pasibaigęs įvardijamų sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas, reikalavimas šioje dalyje atmestas kaip nepagrįstas.

Byloje nustačius, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. yra nesumokėjęs 343,13 Lt (398,13 – 55,00 = 343,13) ginčo rinkliavos sumos, ši suma priteista pareiškėjui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo (2014 m. balandžio 17 d. Nr. XII-828) 7 straipsnio 4 dalimi, 20 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nustatyti piniginę prievolę, kurios sumokėjimo terminas apima ir euro įvedimo datą, nurodė sprendime nustatytos piniginės prievolės išraišką eurais – 99 eurai.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 32–34) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas iš dalies tenkindamas prašymą nesivadovavo tinkamomis teisės normomis, tuo pažeisdamas materialines teisės normas, turinčias reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Teismas neteisingai vadovavosi MAĮ bei pritaikė vietinės rinkliavos priverstiniam išieškojimui penkerių metų senaties terminą. LVAT jurisprudencijoje ne kartą buvo akcentuota, kad valstybės rinkliava ir vietinė rinkliava yra skirtingo pobūdžio mokėjimai ir negali būti tapatinami. Teisės teorijoje pripažįstama, kad neleidžiama pagal analogiją taikyti specialių teisės normų, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančių normų.

2. Teismas netinkamai taiko Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą, dėl ko netinkamai perskaičiuojama litų suma į eurus. Šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalis numato, jog tarifai, įkainiai, komisiniai užmokesčiai ir kiti litais išreikšti dydžiai, kuriuos reikia perskaičiuoti į eurus, perskaičiuojami ir išreiškiami eurais tiek pat skaitmenų po kablelio tikslumu, kaip jie buvo išreikšti litais. Valstybės ir savivaldybių institucijos teisės aktų nustatyta tvarka ar šalys - tarpusavio susitarimu gali taikyti tikslesnius išraiškos būdus. Apvalinama iki 2 skaitmenų po kablelio tik apskaičiavus galutinę pinigų sumą. Taigi apskaičiuotai vietinei rinkliavai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą neturėtų būti taikoma įstatymo nuostata numatanti, jog po litų perskaičiavimo į eurus, skaičius apvalinamas vieno euro tikslumu (LR euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 str. 4 d.). Taikant tokį litų į eurus perskaičiavimo būdą, kurį pritaikė teismas, į savivaldybės biudžetą nebus surinkta apskaičiuota vietinės rinkliavos suma, dėl ko atsiras biudžeto deficitas. Kita vertus, pritaikius tokį valiutos konvertavimą, skolininkui sumažėja mokėtina vietinės rinkliavos suma, o tai pažeidžia teisingumo principą tiek pareiškėjo, tiek savivaldybės, tiek kitų vietinės rinkliavos mokėtojų atžvilgiu. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, todėl pagrindo teigti, kad atsakovas nepripažįsta jam pareikšto reikalavimo, nėra, be to, atsakovas neprašė taikyti senaties termino. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, jog teismas yra teisingumą vykdanti institucija, o ne vietinės rinkliavos apskaičiavimo centras. Vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą apskaičiavimo būdai bei mokėjimo tvarka nėra numatyti įstatymuose ar Vyriausybės nutarimuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas (apeliantas) nurodo, jog priimant skundžiamą sprendimą neteisingai vadovautasi MAĮ dėl senaties terminų, taip pat buvo netinkamai taikytas Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymas, kas nulėmė klaidingą priteistiną vietinės rinkliavos sumą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra pažymėjęs, kad nuo esamų teismų sukurtų precedentų “<...> gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant“.

Dėl vietinės rinkliavos priteisimo senaties buvo aptarta iš principo identiškoje administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 12 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-1202-575/2015) nurodė, kad: „<...> mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba MAĮ, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Atitinkamai Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). Taigi pareiškėjo (apelianto) argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl senaties termino taikymo pareiškėjo reikalavimui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, nepagrįstai vadovavosi MAĮ nuostatomis, atmestini kaip nepagrįsti”.

Tačiau toje pačioje 2015 m. kovo 12 d. nutartyje buvo nurodyta, kad “<...> šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.) ”.

Vadinasi, vietinės rinkliavos priteisimas atliktinas Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės pagrindu.

Kitokiai išvadai teisėjų kolegija neturi teisinių priežasčių, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo atlikto netinkamo senaties instituto taikymo iš principo pripažintinas nepagrįstu, bet tam tikra korektūra vis dėlto atliktina.

Į pirmosios instancijos teismą kreiptasi 2014 m. rugpjūčio 22 d. (b.l. 3). Vietinės rinkliavos už objektą prašyta priteisti už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į pateiktą aiškinimą dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo bei priteisimo laikotarpio, MAĮ pagrindu, vietinė rinkliava turėjo būti nepriteista už visus 2008 m., kas ir padaryta. Tačiau turėjo būti priteista už visus 2009 m., bet atmestina reikalavimo dalis dėl vietinės rinkliavos priteisimo nuo 2013 m. gruodžio 19 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., nes atsakovas nuo 2013 m. gruodžio 19 d. nustojo būti buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku (valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas). Už 2013 m. prašyta priteisti suma mažintina iki 71,09 Lt (laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė 365 d.; iš bendros prašytos priteisti sumos 73,69 Lt padalijus 365 d. gaunama 0,20 aritmetinė išraiška, t. y. 1 d. vietinės rinkliavos mokestis; 13 dienų vietinės rinkliavos mokestis siekia 2,60 Lt., kuris ir atimtinas iš 73,69 Lt prašytos priteisti sumos, todėl už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 19 d. priteistina 71, 09 Lt). Taigi už objektą, esantį (duomenys neskelbtini), iš atsakovo turėjo būti priteista 373,53 Lt suma, kuri, nuo 2015 m. sausio 1 d., atitinka 108 eurų sumą (44 Lt (2009 m.) + 86 Lt (2010 m.) + 86,22 Lt (2011 m.) + 86,22 Lt (2012 m.) + 71,09 (2013 m.); b.l. 8).

Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas aptarta apimtimi keistinas.

V. Apeliaciniame skunde minima, jog taikant tokį litų į eurus perskaičiavimo būdą, kurį pritaikė teismas, į savivaldybės biudžetą nebus surinkta apskaičiuota vietinės rinkliavos suma, dėl ko atsiras biudžeto deficitas, tai nėra teisinga.

Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės po litų perskaičiavimo į eurus apvalinamos vieno euro tikslumu visais atvejais paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitusį.

Įstatymų leidėjo valia, suprantant kylančias pasekmes, išreikšta tiksliai - paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės po litų perskaičiavimo į eurus apvalinamos vieno euro tikslumu, todėl ir priteistina vietinės rinkliavos suma be euro centų.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimą ta apimtimi, kur buvo patenkintas uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro reikalavimas priteisti vietinę rinkliavą iš A. G. (A. G.) už objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 19 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (įskaitytinai) panaikinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimą ta apimtimi, kur buvo atmestas uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro reikalavimas priteisti vietinę rinkliavą iš A. G. (A. G.) už objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. (prašyta priteisti nuo 2009 m. sausio 11 d.) iki 2009 m. rugsėjo 31 d. (įskaitytinai) panaikinti ir šia apimtimi reikalavimą patenkinti.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš A. G. (A. G.) iš viso 108 (šimtą aštuonis) eurus vietinės rinkliavos už objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 19 d.

Kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius