2K-367-788/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-367-788/2015

Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00326-2013-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.7.4;

2.4.2.1

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Armano Abramavičiaus, Audronės Kartanienės ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. kasacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2600 Lt , t. y. 753 Eur) dydžio bauda.

Nukentėjusiajam P. P. iš nuteistojo A. D. priteista 100 Lt (28,96 Eur) turtinės, 3000 Lt (868,86 Eur) neturtinės žalos atlyginimo, 2000 Lt (579,24 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis, kuria nuteistojo A. D. apeliacinis skundas atmestas. Iš A. D. nukentėjusiajam P. P. priteista 1200 Lt (347 Eur) išlaidų atstovo pagalbai apmokėti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

A. D. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugsėjo 12 d., apie 13.30 val., viešojoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje Plungėje, J. Biliūno g. 3, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu, P. P. akivaizdoje, suduodamas rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno dalis P. P., padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo panaikinti nuosprendį bei nutartį ir bylą nutraukti.

Kasaciniame skunde teigiama, kad buvo netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Nuteistasis neneigia, kad tarp jo ir nukentėjusiojo automobilių stovėjimo aikštelėje kilo konfliktas, tačiau teigia, kad jis viešosios tvarkos ir rimties nesutrikdė, o sužalojimus P. P. padarė tik dėl to, kad gynėsi. Tą patvirtina V. J. parodymai, kuris matė susistumdymą, specialisto išvada dėl kūno sužalojimo A. D..

Byloje nustatyta, kad A. D. elgesį lėmė tai, kad jis P. P. automobilyje pamatė savo žmoną V. D., po to P. P. pakvietė A. D. pasikalbėti ir tada įvyko konfliktas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, rodančią, kad A. D. paskatos nebuvo chuliganiškos, taip pat į tai, kad konfliktas truko labai trumpai, nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog elgdamasis nustatytu būdu ir išreikšdamas savo nepasitenkinimą susidariusia situacija A. D. siekė priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, akivaizdžiai rodė nepagarbą žmogui ir visuomenei apskritai, suprato savo veiksmus kaip viešosios tvarkos pažeidimą, numatė tokius padarinius ir jų siekė. Nors viešosios tvarkos sutrikdymo motyvai neturi tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, tačiau dominuojančių motyvų, kurie nelaikyti chuliganiškais, nustatymas ir kitos konfliktinę situaciją apibūdinančios aplinkybės nagrinėjamu atveju paneigia A. D. veiksmų vertinimą kaip įžūlaus pobūdžio nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą bei tyčios pažeisti viešąją tvarką buvimą.

Nustatant viešosios tvarkos pažeidimui būdingą tyčią, svarbu konstatuoti, kad kaltininkas suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Tokį asmens psichinį santykį su savo veika gali rodyti kaltininko veiksmų aiškios motyvacijos nebuvimas, stichinė veikos tėkmė, padaužiškumas, demonstratyvumas ir pan. Šiuo atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. D. siekė tik išsiaiškinti situaciją dėl žmonos, t. y. kodėl ji atvyko su P. P.. Todėl šiuo konkrečiu atveju galima konstatuoti, kad A. D. veiksmų tyčia nebuvo nukreipta į viešosios rimties sutrikdymą, jis buvo vedamas asmeninių motyvų, todėl jo padaryta veika neatitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymių.

Visuomenės sutrikdymo padariniai yra būtinas požymis, t. y. visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Iš bylos nustatytų aplinkybių matyti, kad dėl A. D. veiksmų pašaliniai liudytojai V. J. ir V. P. nepasijuto nemaloniai, įvykyje dalyvavusiems asmenims nebuvo sukeltas didelis išgąstis, jie nebuvo šokiruoti, šiurkščiai pažeminti, nebuvo nutraukta jų veikla, padaryta kitokia reikšminga žala, visas įvykis truko kelias minutes, nė vienas iš liudytojų pareiškimų dėl viešosios tvarkos sutrikdymo nerašė ir nebuvo pripažinti nukentėjusiaisiais. Byloje tiek P. P., tiek A. D. nustatyti iš esmės tie patys nežymaus pobūdžio sveikatos sužalojimai, aplinkinių reakcija dėl to ir kitos aplinkybės rodo, kad padariniai savo pobūdžiu nesiekė tokio pavojingumo, kokio reikalaujama kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Taigi įvertinus liudytojų reakciją, A. D. veiksmų pobūdį, trukmę bei intensyvumą, sukeltus nežymius padarinius, kitas aplinkybes, nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, kad dėl A. D. veiksmų kilo BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti pavojingi padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Teismų sprendimuose nepaaiškinta, kodėl pirmenybė vertinant įrodymus buvo suteikta nukentėjusiųjų pozicijai, nevertinant įrodymų visumos, neatsižvelgiant į jų tarpusavio santykį, liudytojų, kurių parodymais, grindžiama jo kaltė, parodymai skiriasi iš esmės dėl įvykio aplinkybių. Teismai nemotyvavo savo išvadų, tik perrašė liudytojų parodymus, jų neanalizavo ir neišsprendė visų prieštaravimų, neatskleidė viešosios tvarkos pažeidimo esmės, o apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl visų esminių skundo argumentų.

Kasatorius mano, kad teismai padarė esminių BPK pažeidimų, nes netenkino jo ir gynėjo prašymų apklausti liudytoją V. G., kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog nukentėjusieji sumušė A. D., o šis tik gynėsi, kuris nematė, jog įvykio vietoje būtų buvę daug žmonių. Nukentėjusysis pareiškimą policijai parašė tik praėjus trims mėnesiams po įvykio, sužinojęs, kad prieš jį atliekamas kitas tyrimas pagal A. D. pareiškimą.

Nuteistasis pažymi, kad dėl šio įvykio buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai vienas pagal jo pareiškimą, kaltinant P. jo sumušimu, kitas pagal P. P. pareiškimą, kaltinant A. D. P. P. sumušimu. Taigi dėl to paties įvykio yra dvi bylos, vienoje byloje A. D. buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnį, o kitoje jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju.

Atsiliepimu į kasacinį skundą Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Meška prašo nuteistojo skundą atmesti.

Prokuroras atkreipia dėmesį į kasatoriaus netinkamai aiškinamas sąvokas, neigiant, kad jo elgesys buvo įžūlus. Prokuroras teigia, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali pasireikšti ir fiziniu smurtu prieš žmogų. Nagrinėjamoje byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių fizinio smurto panaudojimo faktą prieš nukentėjusįjį P. P.. Specialisto išvada patvirtina padarytus sužalojimus, kurie atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą, tai, pasak prokuroro, įrodo įžūlaus elgesio faktą aplinkinių akivaizdoje, nes P. P. užpuolimą matė ir liudytojas V. P., o susistumdymą matė liudytojas V. J., taigi toks elgesys laikytinas įžūliu.

Nors skunde ginčijama, kad veika nesutrikdė visuomenės rimties, tačiau, prokuroro manymu, visuomenės rimties sutrikdymą gali rodyti tai, kad kaltininko veiksmai sukėlė aplinkiniams didelį išgąstį ar sumaištį, šiurkščiai juos pažemino ir kt., be to, viešosios tvarkos sutrikdymą gali parodyti ir tai, kad viešoje vietoje, matant kitiems pašaliniams asmenims, buvo smurtaujama. Nagrinėjamoje byloje smurtas prieš kitą asmenį buvo panaudotas, tai matė aplinkiniai, pagyvenusi moteris net prašė nutraukti fizinį smurtą, todėl neabejotinai buvo sutrikdyta viešoji tvarka.

Tai kad A. D. turėjo asmeninių, ar kokių nors kitų priežasčių savo neteisėtiems veiksmams, reikšmės neturi, nes buvo panaudotas fizinis smurtas viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, pažeidžiant viešąją tvarką ir rimtį. Prokuroras nesutinka ir su tais teiginiais, kuriuose nurodoma, kad veika nėra pavojinga tiek, kad už ją kiltų baudžiamoji atsakomybė. Tais atvejais, kai asmuo savo asmeniniams santykiams aiškintis pasirenka būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdo visuomenės rimtį ir pademonstruoja nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Prokuroras teigia, kad gynybos versija teismų buvo motyvuotai atmesta, pagrindžiant, kad pats nuteistasis užsipuolė P. P. viešoje vietoje, sėdintį automobilyje, vėliau jį mušė ištempęs iš automobilio.

Teismai ištyrė visus pateiktus duomenis, juos įvertino ir aptarė, išnagrinėjo esančius prieštaravimus ir įvertino juos, remdamiesi specialisto išvada, tinkamai argumentavo savo išvadas ir nepaliko jokių įrodymų vertinimo spragų. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai atsakė į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, pasisakė dėl BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo, teismo šališkumo.

Nuteistojo A. D. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl esminių BPK pažeidimų

Kasaciniame skunde, be veikos kvalifikavimo klausimų, nurodomi ir, kasatoriaus manymu, esminiai procesiniai pažeidimai, kurie sukliudė teismams išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neapklausė liudytojo V. G., nors jis tiesiogiai matė įvykio aplinkybes, o apeliacinės instancijos teismas netenkino prašymo, kuris buvo susijęs ir su minėto liudytojo apklausa. Šis argumentas pagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad P. P. ir A. D. konfliktą matė šalia dirbę darbininkai V. J. ir V. G.. Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs gynybos prašymą iškviesti apklausai liudytojus, mačiusius įvykio aplinkybes, iškvietė į teismo posėdį liudytoją V. G., tačiau šiam šaukimas įteiktas nebuvo, nes jis jo neatsiėmė, taigi į posėdį liudytojas neatvyko. Prokuroras siūlė bylos nenagrinėti, atidėti, iškviesti bei apklausti šį liudytoją. Teismas nusprendė nagrinėti bylą be liudytojo V. G. apklausos, motyvuodamas, kad apklaustas liudytojas V. J. matė tas pačias aplinkybes kaip ir liudytojas V. G. (T. 1, b. l. 115). Pažymėtina, kad toks atsisakymo apklausti gynybos liudytojo motyvavimas nėra tinkamas. Taigi pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų galimybių iškviesti apklausti liudytoją V. G., ir jam neatsiėmus šaukimo, nepasinaudojo kitomis procesinėmis galimybėmis pristatyti liudytoją į teismo posėdį. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėjas kaip priežastį įrodymų tyrimui atlikti nurodė aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas neapklausė liudytojo, kuris tiesiogiai matė įvykius, nors tokia galimybė buvo. Gynėjas aiškiai prašyme nurodė, kad šie parodymai turėtų būti tiesiogiai ištirti ir įvertinti, kaip turintys reikšmę sprendžiant dėl nusikalstamos veikos sudėties ir kaltės klausimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas prašymą atlikti įrodymų tyrimą atmetė, nepateikdamas dėl to jokių paaiškinimų (T. 1., b. l. 197). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šios bylos kontekste tokie teismų sprendimai lėmė neišsamų bylos nagrinėjimą. Nors teismas, nagrinėdamas bylą, neprivalo tenkinti visų proceso šalių prašymų, tačiau sprendimas netenkinti prašymo turi būti grindžiamas aiškiais ir įtikinamais motyvais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra 2013 m. liepos 17 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės pavaduotojos nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo (dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kurio metu sumuštas A. D.) atnaujinimo byloje Nr. 78-1-00644-12 (T. 1, b. l. 117–118). Šiame dokumente, be kita ko, nurodoma, kad kaip liudytoją būtina apklausti V. G. ir kad jo parodymai gali būti labai svarbūs, nes P. P. ir V. D. parodymai yra labai prieštaringi.

Kasaciniame skunde taip pat pagrįstai nurodoma, kad bylai išnagrinėti svarbią reikšmę turi kito ikiteisminio tyrimo (Nr. 78-1-00644-12), atliekamo dėl to paties įvykio ir tų pačių asmenų, eiga ir rezultatas, kurių teismai nevertino. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, 2014 m. sausio 14 d. posėdyje tenkino A. D. gynėjos prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes kitame atnaujintame ikiteisminiame tyrime (Nr. 78-1-00644-12) dėl to paties įvykio buvo paskirta ekspertizė ir šios aplinkybės yra reikšmingos nagrinėjant šią baudžiamąją bylą (T. 2, b. l. 124–125). Tačiau 2014 m. kovo 25 d. teisiamojo posėdžio metu negavus ekspertizės rezultatų, gynėjai dar paprašius atidėti bylos nagrinėjimą (pritariant prokurorui), teismas šio prašymo netenkino nurodydamas, kad bylą nagrinės iš esmės, nes paskirta ekspertizė nėra tiesiogiai susijusi su kaltinimu (T. 2, b. l. 135). Šios aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų tyrimą, buvo nenuoseklus ir bylos aplinkybių neišnagrinėjo taip, kaip reikalauja įstatymas (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Dėl to byloje liko neišsiaiškinta, kokia buvo kito ikiteisminio tyrimo dėl tų pačių asmenų ir tų pačių įvykių eiga ir rezultatas, kokia buvo A. D. tikėtina patirto sužalojimo priežastis, kokie buvo nukentėjusiojo P. P. ir jo brolio veiksmai, taigi įvykio aplinkybės išnagrinėtos vienpusiškai ir neišsamiai. Šios aplinkybės, priešingai negu 2014 m. kovo 25 d. posėdžio metu nurodė pirmosios instancijos teismas, tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla ir gali būti svarbios sprendžiant tiek nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tiek bausmės dydžio ir civilinio ieškinio klausimus. Apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs neatlikti įrodymų tyrimo, šio proceso pažeidimo neištaisė.

Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas neįvykdė reikalavimo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), įvertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, kolegija nesvarsto kasacinio skundo argumentų dėl nusikalstamos veikos sudėties požymių vertinimo, civilinio ieškinio ir bausmės. Visi šie klausimai turi būti išspręsti išsamiai išnagrinėjus inkriminuojamos veikos padarymo aplinkybes.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Audronė Kartanienė

Olegas Fedosiukas