A-146-342-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-342/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00521-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3; 55.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, trečiųjų suinteresuotų asmenų visuomeninės organizacijos Vėžaičių bendruomenės ir S. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, V. G., I. G., V. T., O. L., D. G.-L., E. G., R. S., Z. S., P. A. G., J. Z., S. G., visuomeninei organizacijai Vėžaičių bendruomenei ir uždarajai akcinei bendrovei „Šilutės hidroprojektas“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras (toliau – ir prokuroras, pareiškėjas), gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu (I t., b. l. 5–10), kurį patikslino (I t., b. l. 163–167), prašydamas panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 1996 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. 101 „Dėl Vėžaičių buitinių atliekų sąvartyno detalaus plano patvirtinimo“ patvirtintą žemės sklypo, esančio Klaipėdos raj., Vėžaičių mstl. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), detalųjį planą (toliau – ir 1996 m. Detalusis planas).

Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo, patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“ (toliau – ir LRV nutarimas Nr. 617) 1.2 punkte nustatyta, kad pradėti rengti ir nepatvirtinti iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo teritorijų planavimo dokumentai užbaigiami, derinami ir tvirtinami pagal nurodytojo įstatymo nuostatas. Rengiamus dokumentus su Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis kiekvienu konkrečiu atveju derina planavimo organizatorius ir tai įformina protokolu.

Protokolas kartu su kitais dokumentais pateikiamas valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijai išvadoms pateikti. Dokumento rengimo etapams, kurie atlikti nustatytąja tvarka iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo, šio įstatymo nuostatos netaikomos. Pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 1996 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. 101 patvirtintas darbo projektas nebuvo derintas atsižvelgiant į Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas ir tai neįforminta protokolu, taip pažeidžiant paminėtas LRV nutarimo Nr. 617 nuostatas.

Be to, iš Klaipėdos rajono savivaldybės pateiktų duomenų neaišku, kas buvo planavimo organizatoriumi. Pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punktą, apskrities valdytojas nustato sąlygas savivaldybių teritorijų planavimo dokumentų rengimui ir juos derina. Pasak pareiškėjo, ginčo darbo projektui (1996 m. Detaliajam planui) nebuvo išduotos sąlygos, jis nebuvo pateiktas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai išvadoms pateikti, taip pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies ir 23 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas.

Taip pat tyrimo metu negauta duomenų apie 1996 m. Detaliojo plano sprendinių viešo svarstymo procedūras, o tai prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 25 straipsnio 1 dalies, 26, 27, 28 straipsnių nuostatoms. Įvertinus minėtas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, padaryta išvada, kad ginčo darbo projektas, kaip detalusis planas, 1996 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. 101 negalėjo būti patvirtintas, todėl toks sprendimas yra neteisėtas, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms. Nekilnojamojo turto registre įrašyta pagrindinė ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijos.

Siekdama parengti ir patvirtinti naują ginčo teritorijos detalųjį planą, 2004 m. rugpjūčio 5 d. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T11-212 „Dėl vietos parinkimo atliekų priėmimo ir kompostavimo aikštelių įrenginiui ir teritorija detaliojo plano rengimo“. 1996 m. Detalusis planas ilgą laiką buvo rengiamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Krašto projektai ir partneriai“. Užsitęsus planavimui ir pastebėjus klaidų, buvo pakeistos, papildytos planavimo sąlygos, planavimo užduotis ir programa.

Gavus visuomenės nusiskundimų dėl blogai atliktų viešo svarstymo procedūrų, jos pakartotos. 1996 m. Detalusis planas keletą kartų buvo pateiktas Nuolatinei statybos komisijai, bet esant trūkumams, nesuderintas. 2010 m. lapkričio 12 d. Klaipėdos rajono savivaldybėje įvyko administracijos specialistų, dalyvaujant UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir KRATC) atstovui, pasitarimas, kuriame nutarta išnagrinėti galimybę įrengti atliekų tvarkymo aikštelę 1996 m. Detaliojo plano pagrindu. Pasiūlyta rengti techninį projektą, atsisakant naujo detaliojo plano rengimo.

Visuomeninė organizacija Vėžaičių bendruomenė (toliau – ir Vėžaičių bendruomenė) 2011 m. gegužės 16 d. raštu Nr. (5.J.22)-A5-2421 informuota, kad bus rengiamas techninis projektas tokiai veiklai, kokia leidžiama pagal kadastrinėje pažymoje nurodytą pagrindinę naudojimo paskirtį – kita, naudojimo būdą – atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijos bei 1996 m. Detaliojo plano sprendinius. 2012 m. liepos 2 d. KRATC Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą suderinti didelių gabaritų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių su konteinerio tipo personalo pastato statybos techninį projektą ir išduoti statybos leidimą.

Projektas nesuderintas, leidimas neišduotas. Šiuo metu sąvartynas neveikia. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 12SD-(14.12.9)-1172 ginčo žemės sklypas dvidešimties metų laikotarpiui išnuomotas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“.

Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės taryba prašė taikyti ieškinio senatį, pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (I t., b. l. 158A–158C) atsakovas paaiškino, kad detaliojo plano dokumentų suderinimo pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas protokolo nebuvimas negali būti pagrindas naikinti 1996 m. Detalųjį planą, nes iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog 1996 m. Detaliojo plano sprendiniai buvo derinami su atsakingomis institucijomis, ir visos institucijos šiems sprendiniams pritarė. Derinimo procedūra buvo pradėta dar iki įsigaliojant Teritorijų planavimo įstatymui, t. y. 1995 m. balandžio 25 d., Klaipėdos rajono valstybinės higienos inspekcijai priėmus sprendimą 1996 m. Detalųjį planą suderinti, todėl reikalavimai derinimo procedūrą įforminti protokolu ir atlikti viešojo svarstymo procedūras negalėjo būti taikomi. 1996 m. Detalusis planas patvirtintas 1996 m. spalio 3 d., o pareiškėjas su prašymu į teismą kreipėsi 2012 m. spalio 29 d., t. y. praėjus daugiau kaip 16 metų po 1996 m. Detaliojo plano patvirtinimo. Pagrindas tyrimui atlikti buvo visuomeninės organizacijos Vėžaičių bendruomenės 2012 m. rugsėjo 17 d. prašymas. Nors pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, tačiau, atsakovo nuomone, šiuo atveju teismas turėtų atsisakyti ginti viešąjį interesą, nes praėjus 16 metų po ginčijamo administracinio akto priėmimo ir tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, šio administracinio akto panaikinimas pažeis susidariusių teisinių santykių stabilumo, teisingumo ir protingumo principus. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnyje numatytas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas. Vėžaičių bendruomenės prašymas inicijuoti teisminį procesą ginant viešąjį interesą pateiktas 2012 m. rugsėjo 17 d., nors ginčijamas sprendimas jai buvo žinomas dar 2005 metų spalio mėnesį, tačiau Vėžaičių bendruomenė net septynis metus nesiėmė jokių veiksmų savo galbūt pažeistiems interesams apginti ir prokuroro apie tai neinformavo. Remdamasis nurodytais argumentais atsakovas mano, kad nagrinėjamu atveju yra praleistas ieškinio senaties terminas materialaus teisinio intereso gynimui, todėl turi būti taikoma ieškinio senatis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) palaikė pareiškėjo prašymą.

Atsiliepime (I t., b. l. 153–156) Inspekcija paaiškino, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo“ 2 punkte reglamentuota, jog Teritorijų planavimo įstatymas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka taikomas visiems patvirtintiems, pradėtiems ir iki jo įsigaliojimo dienos nebaigtiems bendriesiems, detaliesiems planams bei specialiojo planavimo dokumentams. Pagal Vyriausybės nutarimo Nr. 617 1.2 punktą, rengiamus dokumentus planavimo organizatorius turėjo suderinti atsižvelgdamas į Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas ir tai įforminti protokolu. Protokolas kartu su kitais dokumentais pateikiamas valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijai išvadoms pareikšti. Įvertinusi 1996 m. spalio 3 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 101 „Dėl Vėžaičių buitinių atliekų sąvartyno detalaus plano patvirtinimo“, 1995 m. balandžio 18 d. Vyriausiojo valstybinio gydytojo-higienisto sprendimą Nr. 14 su priedu, Vėžaičių sąvartyno vietos parinkimo planą su suderinimo žymomis, Aiškinamąjį raštą, Inspekcija 2012 m. spalio 4 d. raštu Nr. (16.19)-2D-14381 pateikė išvadą, kurioje pažymėta, kad ginčijamu sprendimu patvirtintas 1996 m. Detalusis planas nebuvo derintas su Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis ir tai neįforminta protokolu. Taigi atsakovas negalėjo priimti ginčijamo sprendimo, nes Detaliojo plano nustatyta tvarka nesuderino, viešai neapsvarstė, nepateikė tikrinti teritorijų planavimo priežiūros institucijai. 1996 m. Detaliajam planui rengti nebuvo išduotos planavimo sąlygos, taip pažeistos Apskrities valdymo įstatymo 8 straipsnio 5 punkto nuostatos. Inspekcija palaikė pareiškėjo poziciją, jog neatlikęs viešojo svarstymo procedūrų, detaliojo plano organizatorius pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 25 straipsnio 1 dalies normas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepime (I t., b. l. 148–150) paaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2)-586 išnuomojo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ 1,6991 ha ploto valstybinės žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Klaipėdos rajono savivaldybės Vėžaičių miestelyje. Šis įsakymas priimtas vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punktu (valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jei jos reikia įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams ar kultūriniams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė), Vyriausybės 2005 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 780 „Dėl regioninių atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo projektų pripažinimo turinčiais valstybinę svarbą“, taip pat atsižvelgiant į Klaipėdos regiono plėtros tarybos 2010 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 6.1-3-(18.4) „Dėl Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo plano 2010–2019 metams tvirtinimo“, į Detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 1996 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. 101, sprendinius bei į UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ 2011 m. vasario 25 d. raštą Nr. (1.10)-2R-77.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašė taikyti ieškinio senatį, pareiškėjo prašymą atmesti.

Atsiliepime (I t., b. l. 132–134) KRATC paaiškino, kad reikalavimas panaikinti ginčijamą administracinį aktą, priimtą dar 1996 m. spalio 3 d., grindžiamas tuo, jog ginčijamas administracinis aktas priimtas pažeidžiant tuo metu galiojusias procedūras ir taisykles. KRATC nuomone, procedūrų pažeidimas pats savaime, net ir tuo atveju, jei jis buvo, negali būti pagrindas ginčijamam administraciniam aktui panaikinti bei negali būti vertinamas kaip viešasis interesas. Ginčijamu Detaliuoju planu suplanuotame žemės sklype planuojama įrengti didelių gabaritų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles.

Šios aikštelės bus rengiamos vykdant Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo projektą, finansuojamą Europos Sąjungos, Lietuvos valstybės ir UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ lėšomis. Vyriausybės 2005 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 780 Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo projektas pripažintas turintis valstybinę svarbą. Esant šiai aplinkybei akivaizdu, kad sėkmingas projekto įgyvendinimas, o tuo pačiu ir jo dalies – didelių gabaritų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių įrengimas, patenka į viešojo intereso sferą.

Nagrinėjamos administracinės justicijos byloje be egzistuojančio ir ginamo viešojo intereso – tinkamo valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymo, susijusio su 1996 metais galiojusių procedūrų ir taisyklių pažeidimu, egzistuoja ir kitas akivaizdus viešasis interesas – tinkamas ir savalaikis ES lėšų įsisavinimas, valstybinės svarbos projekto įgyvendinimas bei visam Klaipėdos regionui svarbių ir reikalingų objektų (didelių gabaritų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių) įrengimas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (administracinės bylos Nr. A438-372/2010, A575-1576/2008, A10-131/2007), tais atvejais, kai gindamas viešąjį interesą prokuroras kreipiasi į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo, turi būti nustatyta, ar nėra praleistas senaties terminas materialaus teisinio intereso gynimui.

Gindamas viešąjį interesą prokuroras ginčija administracinį aktą, priimtą 1996 m. spalio 3 d., o prašymą teismui parengė 2012 m. spalio 29 d., t. y. praėjus daugiau kaip 16 metų nuo skundžiamo akto priėmimo dienos. Tokia situacija vertintina kaip galinti turėti įtakos susiformavusių teisinių santykių stabilumui, kas savaime taip pat yra viešasis interesas. Prieš 16 metų galiojusių procedūrų ir taisyklių pažeidimas vienas savaime negali būti viešo intereso gynimo objektas. Priešinga išvada suponuotų pareiškėjo pareigą patikrinti visus be išimties valdymo institucijų priimtus administracinius aktus ir, nustačius procedūrinius pažeidimus, visus tokius aktus siekti panaikinti teisminiu keliu.

Dėl nurodytų priežasčių KRATC mano, jog ginčo teisiniams santykiams turi būti taikoma ieškinio senatis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo visuomeninė organizacija Vėžaičių bendruomenė su pareiškėjo reikalavimu sutiko ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepime (I t., b. l. 128–129) Vėžaičių bendruomenė paaiškino, kad 1995 metais valstybinė akcinė įmonė „Šilutės hidroprojektas“ parengė Vėžaičių miestelio buitinių atliekų (tvirtų buitinių atliekų) sąvartyno darbo projektą, kurį Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 1996 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. 101 patvirtino kaip Vėžaičių buitinių atliekų sąvartyno įrangos detalųjį planą. 2012 m. spalio 4 d. rašte Nr. (16.19)-20-14381 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad iš detaliojo plano neaišku, kas yra planavimo organizatorius. Sąvartyno darbo projektas neatitinka 1996 m. Detaliojo plano reikalavimų nei pagal turinį, nei pagal formą, nes pažeistos visos tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos. Darbo projekto įregistravimas kaip teritorijų planavimo dokumento pažeidė Lietuvos Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 617 1.1, 1.2, 1.5 punktų nuostatas. Planas nebuvo patvirtintas iki įstatymo įsigaliojimo 1996 m. rugsėjo 26 d., todėl jis privalėjo būti užbaigtas, derintas ir tvirtinamas pagal naujai priimto Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas. Planuoto tik Vėžaičių miestelio poreikiams Vėžaičių buitinių atliekų sąvartyno detalusis planas patvirtintas neatlikus viešo svarstymo su visuomene procedūrų, taip pažeistos Teritorijų planavimo įstatymo 26, 28 straipsnių nuostatos. 1996 m. Detalusis planas prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktams, 19 straipsniui, 23 straipsniui. Žemių savininkai iki šiol neinformuoti apie atsirandančius žemės naudojimo apribojimus dėl planuojamos daugiafunkcinės koncentruotos ūkinės veiklos jų gretimybėje. 1999 metais Vėžaičių buitinių atliekų sąvartyno statybai buvo išduotas statybos leidimas, tačiau statybos darbai nebuvo užbaigti. 7 metus Vėžaičių buitinių atliekų sąvartynas buvo eksploatuojamas savavališkai, nes valstybinės komisijos nebuvo pripažintas tinkamu naudoti.

Tretieji suinteresuoti asmenys J. Z. ir P. A. G. su pareiškėjo reikalavimu sutiko ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimuose (I t., b. l. 126, 127) J. Z. ir P. A. G. paaiškino, kad apie ginčijamą Detalųjį planą sužinojo 2012 metų lapkričio mėnesį, gavę pranešimus iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo; apie nustatytas sanitarines zonas ir jose atsirandančius žemės naudojimo apribojimus nebuvo informuoti.

Tretieji suinteresuoti Z. S. ir R. S. teismo posėdyje (II t., b. l. 103–105) su pareiškėjo reikalavimu sutiko ir prašė jį tenkinti.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 5 d. sprendimu (II t., b. l. 106–113) pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras kreipėsi į teismą, siekdamas apginti viešąjį interesą, kurio apgynimas, jo nuomone, būtų galimas panaikinus Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 1996 metais priimtą teisės aktą, kuriuo buvo patvirtintas Vėžaičių buitinių atliekų sąvartyno detalusis planas. Pareiškėjo pozicija grindžiama argumentais, kad pagrindas pripažinti skundžiamą sprendimą neteisėtu yra žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimas nesilaikant Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 3 ir 5 dalių, 23 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų, 25 straipsnio 1 dalies, 26, 27, 28 straipsnių, taip pat Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 617 1.2 punkto nuostatų.

Priimdamas sprendimą teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas bei pažymėjo, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ir ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Viešasis interesas kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas atskirai, viešuoju interesu pripažįstant ne bet kokį teisėtą asmens ar grupės asmenų interesą, o tik tokį, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-860/2010). Išreikšdamas savo valią ginti viešąjį interesą, t. y. kreipdamasis į teismą ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 56 straipsnio 1 dalies pagrindais, prokuroras turi ne tik deklaruoti atstovaujamą vertybę, bet ir įvardyti konkretų tikslą, kuris būsimu teismo sprendimu (pareikštų reikalavimų apimtyje) numatomas pasiekti. Naudotis teisėmis ir vykdyti pareigas, kylančias iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio nuostatų, prokuroras privalo sąžiningai bei racionaliai.

Atsižvelgęs į aplinkybę, kad ginčijamas administracinis aktas buvo priimtas 1996 metais, nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teismas vertino ne tiek galimybę apginti viešąjį interesą pagal pasirinktas teisines priemones bei būdus, bet laiko tarpą, kurio prireikė tam viešajam interesui ginti, situaciją, susiklosčiusią bylą nagrinėjant teisme, teisinių santykių stabilumą.

Įstatymų leidėjas poreikį užtikrinti teisinių santykių stabilumą sieja su ieškinio senaties terminu (CK 1.124, 1.125 straipsniai). CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinę, kad įgyvendinant teisinės valstybės principą turi būti užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, kuris nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas viešojo intereso gynimo procesas teisme.

Nepateisinamai ilgas viešojo administravimo subjektų delsimas informuoti prokurorą apie galimus viešojo intereso pažeidimus galėtų lemti, kad prokuroras apie viešojo intereso pažeidimą sužinos praėjus ilgam laikui po atitinkamo administracinio akto priėmimo. Tokiu atveju galimybė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą taptų praktiškai neribota laike, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima. Be to, prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, negali būti suteikiama daugiau teisių, nei kitiems ginčo subjektams.

Dėl to teismas, įvertinęs pusiausvyrą tarp ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą, gali atsisakyti ginti viešąjį interesą net ir tais atvejais, kai prokuroras nors ir nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismą (skaičiuojant nuo momento, kai surinkti ar turėjo būti surinkti duomenys apie viešojo intereso pažeidimą), tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1790/2008, 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1151/2010;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011). Ieškinio senaties termino instituto paskirtis sutampa su viešuoju interesu išlaikyti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kartais reikia ieškoti ne tik viešojo ir privataus intereso pusiausvyros, o tiesiog nustatyti kelių viešųjų interesų pusiausvyrą arba rinktis, kurio viešojo intereso gynyba konkrečiu atveju yra prioritetinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007, 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) aktuose ne kartą yra konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius.

Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. lapkričio 22 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimai).

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 1.126 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei pažymėjo, kad šioje byloje atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės taryba prašė taikyti ieškinio senatį (I t., b. l. 158A-158C). Nors pareiškėjas teigė, kad apie padarytus pažeidimus sužinojo tik 2012 m. spalio 3 d. ir todėl terminas prašymui paduoti nėra praleistas, teismas, atsižvelgdamas į teisinių santykių stabilumo, teisingumo ir protingumo principus, nurodytą pareiškėjo argumentą vertino kaip nepagrįstą ir neatitinkantį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos.

Ištyręs Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (I t., b. l. 44–46), teismas nustatė, kad 1997 m. birželio 2 d. apskrities viršininko įsakymo Nr. 542 pagrindu nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 1,6991 ha žemės sklypas, esantis Klaipėdos rajono savivaldybėje, Vėžaičių seniūnijoje, Vėžaičių miestelyje. Pagrindinė žemės sklypo tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad iki 2031 m. balandžio 1 d. žemės sklypas yra išnuomotas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“. KRATC atstovų teigimu, ginčijamu 1996 m. Detaliuoju planu suplanuotame žemės sklype planuojama įrengti didelių gabaritų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles, kurios būtų rengiamos vykdant Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo projektą, finansuojamą Europos Sąjungos, Lietuvos valstybės ir UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ lėšomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 780 Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo projektas pripažintas turintis valstybinę svarbą.

Teismas nustatė, kad Vėžaičių miestelio buitinių atliekų sąvartynas šiuo metu nėra naudojamas, jokia ūkinė veikla nėra vykdoma, leidimas statybai neišduotas, todėl trečiojo suinteresuoto asmens visuomeninės organizacijos Vėžaičių bendruomenė teiginį esą žemių savininkai iki šiol neinformuoti apie atsirandančius žemės naudojimo apribojimus dėl planuojamos daugiafunkcinės koncentruotos ūkinės veiklos jų gretimybėje, vertino kaip nepagrįstą.

Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, jei nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, gali būti tikslinami statybos techninio projekto rengimo metu, jei juos nustačiusi institucija raštu pritaria. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, kad Vėžaičių miestelio buitinių atliekų sąvartynas šiuo metu nėra naudojamas, jokia ūkinė veikla nėra vykdoma, leidimas statybai neišduotas, teismas konstatavo, jog numatomų tikslų įgyvendinimui ginčo teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai galėtų būti keičiami tik laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų bei gavus reikalavimus išdavusių institucijų pritarimą.

Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo doktriną, į laikotarpį, kuris praėjo nuo skundžiamo administracinio akto priėmimo iki prokuroro kreipimosi į teismą dienos, teismas nusprendė, kad teisinių santykių stabilumas yra teisiškai reikšminga aplinkybė, eliminuojanti valstybinės valdžios institucijų galimybę ginti valstybės ar visuomenės pažeistas teises tokiu būdu, kokiu tai yra daroma šioje byloje. Vadovaudamasis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, bei konstatavęs, jog pareiškėjas kreipėsi su prašymu į teismą praleidęs bendrąjį ieškinio senaties (materialaus teisinio intereso gynimo) terminą, teismas priėmė sprendimą pareiškėjo prašymo netenkinti.

III. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, apeliaciniame skunde (II t., b. l. 132–136) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo prašymą patenkinti. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo sprendimas priimtas neišanalizavus pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, dėl jų teismas nepasisakė, ir tai irgi sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą, kreipiasi į teismą ir prašo panaikinti administracinį aktą, taikomas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas. Šis terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu ir prašyti panaikinti sprendimą, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A20-335/2008). Prokuroras pabrėžia, kad jis kreipėsi į teismą nepraleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

2. Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 1 dalimi, bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Šiuo atveju sužinojimo apie galbūt neteisėtą Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 1996 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. 101 data laikytina 2012 m. rugsėjo 7 d., kai Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas Vėžaičių bendruomenės prašymas ginti viešąjį interesą. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas mano, kad senaties terminas dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 1996 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. 101 panaikinimo nepraleistas

3. Teismo argumentai prieštaringi: nurodyta, kad Vėžaičių miestelio buitinių atliekų sąvartynas šiuo metu nėra naudojamas, jokia ūkinė veikla nėra vykdoma, leidimas statybai neišduotas; taip pat nurodyta, kad žemės sklypas iki 2031 m. balandžio 1 d. yra išnuomotas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, kurios atstovų teigimu, ginčijamu detaliuoju planu suplanuotame žemės sklype planuojama įrengti didelių gabaritų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles, kurios būtų rengiamos vykdant Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo projektą. Vyriausybės 2005 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 780 Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo projektas pripažintas turintis valstybinę svarbą.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-2011/2012 pažymėta, kad nors atliktas detalusis planavimas ir vertintinas kaip itin reikšmingas, tačiau toks detaliojo planavimo reikšmingumas ir svarba negali visiškai paneigti ir su planuojama teritorija besiribojančių žemės sklypų savininkų teisių bei akivaizdžiai pažeisti teisės aktų reikalavimų, taikytinų rengiant ir tvirtinant detaliojo planavimo dokumentą. Priešingas aiškinimas nebūtų suderinamas su teisinėje valstybėje galiojančiais teisingumo ir protingumo principais.

4. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo motyvu, kuris paremtas Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto norma, kad techninio projekto parengimas išspręs klausimus dėl netinkamai parengto detaliojo plano. Dėl šio teismo motyvo pareiškėjas pažymi, kad techniniam projektui, skirtingai nei detaliajam planui, nereikalingos viešojo svarstymo ir kt. procedūros. Tai, pareiškėjo nuomone, reiškia, kad Klaipėdos rajono savivaldybė, siekdama apeiti įstatymų numatytas procedūras, vadovaudamasi imperatyvioms įstatymų nuostatoms prieštaraujančiu detaliuoju planu, gali įgyvendinti savo tikslą ir įrengti ypatingą statinį – sąvartyną be visuomenės pritarimo, neatlikus įstatymų numatytų procedūrų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo visuomeninė organizacija Vėžaičių bendruomenė apeliaciniame skunde (II t., b. l. 119–124) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – prokuroro prašymą patenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo su pareiškėjo prašyme išdėstytais reikalavimais susijusių aplinkybių, neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą (ABTĮ 86 str., 87 str. 4 d.).

2. Prokuroras kreipėsi į teismą per ABTĮ 33 straipsnyje nustatytą terminą. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės teisingam ir teisėtam sprendimui priimti, neįvertino teiktų įrodymų, netyrė ir nevertino skundžiamu sprendimu padarytų teisės aktų pažeidimų, todėl netinkamai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžią. Ginčo administraciniu aktu patvirtintas darbo projektas daugiau nei dešimt metų nebuvo realizuotas, todėl nesusiklostė jokie stabilūs teisiniai santykiai. Parengtas Vėžaičių miestelio buitinių atliekų sąvartyno darbo projektas ginčijamu sprendimu buvo patvirtintas kaip Vėžaičių buitinių atliekų sąvartyno įrangos detalusis planas, nors jis neatitinka detaliojo plano reikalavimų nei turiniu, nei forma, nes buvo pažeistos visos tuo metu galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos. Taigi prokuroro reikalavimas pripažinti skundžiamą aktą prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo nuostatoms atitinka CK 1.80 straipsnio 1 dalį.

3. Teismas neįvertino aplinkybės, kad 2004 m. rugpjūčio 5 d. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T11-212 „Dėl vietos parinkimo atliekų priėmimo ir kompostavimo aikštelių įrenginiui ir teritorija detaliojo plano rengimo“, kuriuo pripažino skundžiamo akto neteisėtumą ir visuomenei suteikė teisėtą lūkestį tikėti, jog skundžiamas aktas nebus įgyvendinamas. Šis planas buvo ilgą laiką rengiamas, tačiau dėl trūkumų taip ir nebuvo suderintas, todėl 2010 m. lapkričio 12 d. įvyko Klaipėdos rajono savivaldybėje administracijos specialistų, dalyvaujant UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovui, pasitarimas, kuriame buvo nutarta išnagrinėti galimybę įrengti atliekų tvarkymo aikštelę detaliojo plano, parengto 1996 melais, pagrindu ir pasiūlyta rengti techninį projektą, atsisakant naujo detaliojo plano rengimo. Taigi, savivaldybė dėl to paties objekto 2004 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. T11-212 jau buvo nusprendusi rengti Vėžaičių miestelio buitinių atliekų sąvartyno detalųjį planą ir jį rengė. Tai patvirtina, kad dėl sąvartyno planavimo procesas vyko ne pagal 1996 m. spalio 3 d. tarybos sprendimą, o pagal 2004 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. T11-212, kuris ir darė tiesioginę įtaką visuomenės teisėms. Todėl visuomenei nebuvo jokios prasmės skųsti 1996 m. spalio 3 d. tarybos sprendimą, kuris realiai jokios įtakos jos teisėms nedarė.

4. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į skundžiamo akto daromą žalą viešajam interesui, visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju būtina ginti teisinių santykių stabilumą, ir neteisėtą aktą paliko galioti, nepaisant to, jog šiuo skundžiamu aktu buvo pažeistas viešasis interesas, visuomenės teisės, Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės. Toks teismo sprendimas, Vėžaičių bendruomenės nuomone, pakirto pasitikėjimą valdžios institucijomis, buvo pažeistas principas, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teismo atsisakymas ginti akivaizdžiai pažeistą teisę neatitinka tinkamą Konstitucijos 109 straipsnyje nustatytos pareigos vykdymą.

5. Vėžaičių bendruomenės teigimu, skundas dėl 1996 m. spalio 3 d. sprendimo panaikinimo buvo pateiktas nepraleidus įstatymo numatyto termino, kadangi dar 2005 metais buvo kreiptasi į teismą dėl šio administracinio akto panaikinimo, kai 2005 m. spalio 26 d. buvo sužinota apie 1996 m. spalio 3 d. sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas Vėžaičių buitinių atliekų sąvartyno detalusis planas, tačiau teismas skundą atsisakė priimti motyvuodamas tuo, jog skundas paduotas neįgalinto vesti bylą asmens, tokiu būdu iš esmės buvo užkirstas kelias bendruomenei ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus. Kadangi ieškinio senaties terminas yra skaičiuojamas nuo to momento, kada buvo sužinota ar turėjo būti sužinota apie galimą teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, Bendras 10 metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojant jį nuo 2005 metų, dar nėra suėjęs, o prokuroras apie padarytus pažeidimus sužinojo tik 2012 m. spalio 3 d., todėl surinkęs visą būtiną informaciją kreipėsi į teismą dėl viešo intereso gynimo per įstatymo nustatytą 1 mėnesio terminą. Dėl nurodytų priežasčių teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti senaties terminus, kurie nėra praleisti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas turi būti sprendžiamas bylose, kuriose ginamas viešasis interesas, ginčijant galimus neteisėtus aktus, kuriems likus galioti būtų paneigta kito asmens teisė ir iš ne teisės atsirastų teisė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007). Vėžaičių bendruomenės nuomone, šioje byloje teismas netinkamai vertino aplinkybes, neatsižvelgė į skundžiamu aktu padarytus teisės aktų pažeidimus, nenustatinėjo, ar yra svarbių aplinkybių praleistam terminui atnaujinti, todėl nepagrįstai nenagrinėjo praleisto termino atnaujinimo galimybės ir tokiu būdu paliko galioti neteisėtą administracini aktą, kuris pažeidžia viešąjį interesą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. G. apeliaciniame skunde (II t., b. l. 115–117) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – prokuroro prašymą patenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. S. G. apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad teismo sprendimas yra prieštaringas.Teismas nenagrinėjo su pareiškėjo prašymo reikalavimais susijusių aplinkybių, t. y. neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą (ABTĮ 86 str., 87 str. 4 d.). Apie 1996 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. 101 patvirtintą Detalųjį planą ir juo nustatytą 500 m sanitarinę apsaugos zoną bei dėl jos atsirandančius žemės naudojimo apribojimus iki šiol įstatymų nustatyta tvarka neinformuota daugiau nei 100 žemės sklypų savininkų. Todėl senaties terminas nėra suėjęs. Teismas, matydamas būtinybę, turi atnaujinti terminą.

Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepimu (II t., b. l. 166–167) su trečiųjų suinteresuotų asmenų visuomeninės organizacijos Vėžaičių bendruomenės ir S. G. apeliaciniais skundais sutinka, prašo juos tenkinti, panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą patenkinti.

Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės taryba atsiliepimais (II t., b. l. 173–174, 148–149) su pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliaciniu skundu bei trečiųjų suinteresuotų asmenų visuomeninės organizacijos Vėžaičių bendruomenės ir S. G. apeliaciniais skundais nesutinka ir prašo apeliacinius skundus atmesti tais pačiais argumentais, kuriais atsakovas rėmėsi savo atsiliepime į pareiškėjo prašymą, paduotame pirmosios instancijos teismui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu (II t., b. l. 176–178) palaiko pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą ir prašo jį tenkinti. Inspekcija atkreipia dėmesį į tai, kad viena iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo sąlygų yra tai, kad asmuo būtų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs civilines teises. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas negali būti taikomas neteisėtoms civilinėms teisėms, todėl šiuo atveju teisėti lūkesčiai negali kilti iš neteisėtai parengto teritorijų planavimo dokumento – Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 1996 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. 101 „Dėl Vėžaičių buitinių atliekų sąvartyno detalaus plano patvirtinimo“ patvirtinto detalaus plano. Taigi teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą panaikinti ginčijamą Detalųjį planą dėl praleisto ieškinio senaties termino. Taip pat Inspekcija palaiko pareiškėjo apeliacinio skundo motyvą, kad teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neišanalizavo pareiškėjo nurodytų pažeidimų dėl Detalaus plano rengimo procedūrų. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punktą, motyvų nebuvimas yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismo pareiga bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai, ištirti ir įvertinti visas bylos faktines aplinkybes, sprendimą pagrįsti teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, t. y. priimti motyvuotą sprendimą. Inspekcijos nuomone, nagrinėjamu atveju teismas netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, dėl to priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, susipažinusi su pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliaciniu skundu, atsiliepimu (II t., b. l. 152–154) prašo pareiškėjo reikalavimą panaikinti Detalųjį planą spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo visuomeninė organizacija Vėžaičių bendruomenė atsiliepimais (II t., b. l. 170–171, 158–160) su pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir trečiojo suinteresuoto asmens S. G. apeliaciniais skundais sutinka visiškai ir prašo šiuos apeliacinius skundus tenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. G. atsiliepimu (II t., b. l. 162–163) su trečiojo suinteresuoto asmens Vėžaičių bendruomenės apeliaciniu skundu sutinka visiškai ir prašo jį tenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, prašė teismą panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 1996 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. 101 „Dėl Vėžaičių buitinių atliekų sąvartyno detalaus plano patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas žemės sklypo, esančio Klaipėdos raj., Vėžaičių sen., Vėžaičių mstl. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), detalusis planas.

Pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys Vėžaičių bendruomenė ir S. G. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo jų nurodytų bylai reikšmingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, nepagrįstai taikė ieškinio senaties terminą, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą atsižvelgdama, be kita ko, į šiuos įstatymo reikalavimus.

Bylos dokumentai patvirtina, kad visuomeninė organizacija Vėžaičių bendruomenė 2012 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su 2012 m. rugsėjo 5 d. prašymu Nr. 13, kuriame prašė ginti gyventojų konstitucines teises į švarią aplinką, visuomenės sveikatą bei teises į privačią nuosavybę, inicijuojant teisminį procesą ginant viešąjį interesą, kuris galbūt buvo pažeistas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai 1996 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. 101 patvirtinus Vėžaičių buitinių atliekų sąvartyno įrangos detalųjį planą. Šis Vėžaičių bendruomenės prašymas 2012 m. rugsėjo 17 d. buvo persiųstas nagrinėjimui į Klaipėdos apygardos prokuratūrą. Siekdamas nustatyti teisės aktų ir viešojo intereso pažeidimus, Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos bei Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl duomenų, susijusių su 1996 m. Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo procedūromis, pateikimo. 2012 m. spalio 26 d. Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo gautas paskutinis atsakymas į paklausimus (Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus 2012 m. spalio 25 d. raštas Nr. 12SD-(14.12.9.)-1172). Surinkęs bei įvertinęs pateiktus duomenis, Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras 2012 m. spalio 29 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, gindamas viešąjį interesą, kuris galbūt buvo pažeistas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai 1996 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. 101 patvirtinus Vėžaičių buitinių atliekų sąvartyno įrangos detalųjį planą, ir prašė panaikinti šį aktą. Skundas dėl viešojo intereso gynimo paduotas teisę ginti viešąjį interesą turinčio subjekto (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies 1 punktas, ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas ir 56 straipsnio 1 dalis).

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-585/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8, p. 206–230, 2005 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS10-67/2005, 2005 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS10-27/2005, 2007 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-660/2007, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-742/2007), ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), p. 184–229). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 17 d. Klaipėdos apygardos prokuratūroje gavus Vėžaičių bendruomenės prašymą ginti viešąjį interesą, per protingą terminą surinko prašymui paduoti į teismą dėl viešojo intereso gynimo reikalingus dokumentus ir informaciją, ir kad skaičiuojant nuo paskutinio – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2012 m. spalio 25 d. rašto Nr. 12SD-(14.12.9.)-1172 pateikimo Klaipėdos apygardos prokuratūrai momento (2012 m. spalio 26 d.), pareiškėjo prašymas teismui buvo paduotas nepraėjus nė mėnesiui, t. y. 2012 m. spalio 29 d., laikytina, kad prokuroro prašymas dėl ginčo Detaliojo plano panaikinimo buvo paduotas nepraleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto skundo (prašymo) padavimo administraciniam teismui termino.

Skundžiamu 2013 m. liepos 5 d. sprendimu Klaipėdos apygardos administracinis teismas pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas iš dalies argumentais, kad pareiškėjas kreipėsi su prašymu į teismą praleidęs bendrąjį ieškinio senaties (materialaus teisinio intereso gynimo) terminą, o iš dalies argumentais, kad laikotarpis, kuris praėjo nuo skundžiamo administracinio akto priėmimo iki prokuroro kreipimosi į teismą dienos, įvertinus pusiausvyrą tarp ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas atsisakyti ginti viešąjį interesą.

Bylose dėl viešojo intereso gynimo, ypač tais atvejais, kai kreipiamasi praėjus nuo atitinkamo akto priėmimo, kuris galimai lėmė viešojo intereso pažeidimą, itin dideliam laiko tarpui (taip yra šiuo atveju), turi būti atsižvelgiama į teisinės valstybės principo elementus (teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio stabilumo) bei vadovaujamasi teisinių santykių stabilumo, teisingumo ir protingumo principais. Pirmosios instancijos teismas sprendime, atsižvelgdamas į teismų praktika dėl viešojo intereso gynimo, sprendime teisingai pažymėjo, kad ieškinio senaties termino instituto paskirtis sutampa su viešuoju interesu išlaikyti susiklosčiusių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Nagrinėjamu atveju prokuroras kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo praėjus 16 metų po 1996 m. Detaliojo plano patvirtinimo. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad prokuroras, kreipdamasis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, šia savo teise turi naudotis racionaliai ir sąžiningai. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl viešojo intereso gynimo šia teise naudojosi nesąžiningai, tačiau iš byloje esančio Vėžaičių bendruomenės 2012 m. rugsėjo 5 d. rašto, kuriame prašoma, kad prokuratūra inicijuotų teisminį procesą dėl viešojo intereso gynimo, matyti, kad yra nutylėtos aplinkybės apie šios Bendruomenės 2005 ir 2012 metais inicijuotus teismo procesus tuo pačiu klausimu (dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 1996 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. 101 panaikinimo), kuriuos Klaipėdos apygardos administracinis teismas atsisakė pradėti (administracinės bylos priedai Nr. I-1042-583/2005 ir I-634-162/2012) būtent dėl to, kad praleistas terminas paduoti skundą teismui. Ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje yra reikšminga.

Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme viešasis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2003 m. kovo 4 d. nutarime yra pažymėjęs, kad „visuomenės interesas“ sietinas su „socialiai svarbiais tikslais“.

Atsižvelgusi į aplinkybes, tai, kad ginčo objektas yra Vėžaičių buitinių atliekų sąvartyno (t. y. veiklos rūšies, kuri patenka į 1998 m. birželio 25 d. Orhuse priimtos Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – ir Orhuso konvencija), kuri Lietuvoje buvo ratifikuota 2001 m. liepos 10 d. ir įsigaliojo 2002 m. balandžio 28 d., I priede pateiktą galinčių turėti didelį poveikį aplinkai veiklos rūšių sąrašą) įrangos detalusis planas, kad teisminis procesas dėl 1996 m. Detaliojo plano panaikinimo buvo inicijuotas siekiant ginti Vėžaičių miestelio gyventojų konstitucines teises į sveikatos apsaugą ir sveiką aplinką (Konstitucijos 53, 54 str.), teisėjų kolegija sutinka, kad prašymo dėl 1996 m. Detaliojo plano panaikinimo pagrindas priskirtinas prie viešojo intereso gynimo aplinkos apsaugos srityje.

Byloje nustatyta, kad prokuroras medžiagą dėl galimai pažeisto viešojo intereso gynimo, susijusio su 1996 m. Detaliuoju planu, pradėjo rinkti pagal 2012 m. rugsėjo 17 d. Klaipėdos apygardos prokuratūroje gautą Vėžaičių bendruomenės prašymą, kuriame Bendruomenė prašė inicijuoti teisminį procesą ginant viešąjį interesą, kuris galbūt buvo pažeistas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai 1996 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. 101 patvirtinus Vėžaičių buitinių atliekų sąvartyno įrangos detalųjį planą. Taigi de facto (faktiškai, iš tikrųjų) teisminio proceso iniciatore dėl viešojo intereso gynimo nagrinėjamu atveju yra visuomeninė organizacija Vėžaičių bendruomenė, kuri turi materialinį teisinį suinteresuotumą šios bylos baigtimi bei Orhuso konvencijos 2 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 22 dalies (2010 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XI-858 redakcija) ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio (2012 m. gegužės 24 d. įstatymo Nr. XI-2034 redakcija) 35 dalies nuostatų taikymo prasme laikytina suinteresuota visuomene.

Pasisakydamas dėl Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 ir (ar) 3 dalyse, Aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje (2010 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XI-858 redakcija) ir Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-995 redakcija) 2 punkte įtvirtintos suinteresuotos visuomenės teisės kreiptis į teismus dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų ir veiksmų ar neveikimo aplinkos apsaugos klausimais, taip pat teritorijų planavimo srityje, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-393/2010), kad pirmiausia organizacijos narių teisės ir įstatymų saugomi interesai gali būti apginti per pareiškėjui suteikiamus įgalinimus ginti viešąjį interesą. Tokioje byloje administracinių bylų teisenos, t. y. procesiniu požiūriu, organizacija veikia savo vardu (kaip pareiškėjas), bet iš esmės dėl kitų asmenų (tiek esančių, tiek nesančių organizacijos nariais), visuomenės (jos dalies) ar valstybės teisėms ir teisėtiems interesams galbūt padaryto pažeidimo, kurio pašalinimas yra viešojo intereso reikalas. Sistemiškai analizuojant Orhuso konvencijos 2 straipsnio 5 dalies, 9 straipsnio 2 dalies normas ir ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte, 56 straipsnio 1 dalyje nurodytas teisės normas, yra akivaizdu, kad suinteresuotos visuomeninės organizacijos, padedančios spręsti aplinkosaugos problemas, veikiančios pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus, turi teisę ginti viešąjį interesą kreipiantis į administracinį teismą aplinkosaugos srityje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-11/2004).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A520-211/2013, įvertinusi Orhuso konvencijos ir šiai konvencijai įgyvendinti skirtų direktyvų nuostatas, padarė išvadą, jog nevyriausybinė organizacija tam, kad ji būtų laikoma suinteresuota visuomene Orhuso konvencijos prasme, be kitų reikalavimų taip pat turi padėti spręsti aplinkosaugos problemas, skatinti aplinkos apsaugą bei atitikti reikalavimus pagal nacionalinę teisę, veikti pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus. Atsižvelgusi į Aplinkos apsaugos ir Teritorijų planavimo įstatymų nuostatas, išplėstinė teisėjų kolegija paminėtoje byloje išskyrė kriterijus, kuriais remiantis nustatytina, ar pareiškėjas laikytinas suinteresuota visuomene pagal Aplinkos apsaugos įstatymą bei Teritorijų planavimo įstatymą, turinčia teisę kreiptis į teismą, tai yra: 1) asociacija (nevyriausybinė organizacija) įsteigta teisės aktų nustatyta tvarka, veikianti pagal Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus; 2) ji skatina aplinkos apsaugą, padeda spręsti kraštotvarkos problemas.

Iš byloje esančių dokumentų – visuomeninės organizacijos Vėžaičių bendruomenės registravimo pažymėjimo (I t., b. l. 82), įstatų (I t., b. l. 83–89), 2012 m. vasario 7 d. ataskaitinio susirinkimo protokolo Nr. 1 (I t., b. l. 90–94), Vėžaičių bendruomenės 2010–2012 metų susirašinėjimo su Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriumi bei Klaipėdos rajono savivaldybės administracija (I t., b. l. 14, 31–41) – turinio galima daryti išvadą, kad visuomeninė organizacija Vėžaičių bendruomenė atitinka abu pirmiau paminėtus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus: pirma, Vėžaičių bendruomenė įsteigta teisės aktų nustatyta tvarka ir veikia pagal Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus, antra, ji skatina aplinkos apsaugą, padeda spręsti kraštotvarkos problemas (visuomeninė organizacija Vėžaičių bendruomenė juridinių asmenų registre įregistruota 2005 m. gegužės 5 d.; buveinės adresas – Klaipėdos r. sav., Vėžaičių mstl., Liepų g. 3A; Įstatų 1, 8 punktuose nurodyta, kad visuomeninė organizacija Vėžaičių bendruomenė yra nevyriausybinė, ne pelno siekianti visuomeninė organizacija, veikianti Vėžaičių gyvenamojoje vietovėje, vienijanti joje gyvenančius, besimokančius ir dirbančius piliečius, savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, Asociacijų įstatymu, Civiliniu kodeksu, kitais įstatymais ir teisės aktais bei Vėžaičių bendruomenės įstatais, Vėžaičių bendruomenės pagrindiniai tikslai – atstovauti ir ginti visuomenėje bei valdžios institucijose Bendruomenės interesus, spręsti socialines problemas, kurti naują kokybišką aplinką, atitinkančią šiandieninius poreikius ir reikalavimus, išsaugant Vėžaičių senojo parko, dvarvietės ir Skinijos pakrančių apsaugos zonos kultūros paveldą, kraštovaizdžio savitumą, gamtinius ir rekreacinius išteklius, humanizuoti ir gerinti aplinkos kokybę ir kt.; paminėtas 2010–2012 metų Vėžaičių bendruomenės susirašinėjimas su Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriumi bei Klaipėdos rajono savivaldybės administracija patvirtina realią Vėžaičių bendruomenės veiklą aplinkos apsaugos ir kraštotvarkos problemų sprendimo srityje).

Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad šioje byloje dalyvaujanti trečiuoju suinteresuotu asmeniu visuomeninė organizacija Vėžaičių bendruomenė, kurios prašymu prokuroras inicijavo šį administracinį procesą dėl viešojo intereso gynimo, laikytina suinteresuota visuomene Orhuso konvencijos, Aplinkos apsaugos ir Teritorijų planavimo įstatymų prasme, todėl ji turi teisę (specialų teisinį subjektiškumą) savarankiškai kreiptis į teismą dėl viešojo intereso, kuris galbūt buvo pažeistas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai 1996 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. 101 patvirtinus 1996 m. Detalųjį planą.

Byloje nustatyta, kad Vėžaičių bendruomenė 2005 m. gruodžio 20 d. buvo padavusi skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 1996 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. 101 „Dėl Vėžaičių buitinių atliekų sąvartyno detalaus plano patvirtinimo“ 1 punkto, kuriuo patvirtintas 1996 m. Detalusis planas, panaikinimo ir prašė atnaujinti praleistą terminą skundui dėl ginčijamo sprendimo paduoti, tačiau įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 30 d. nutartimi pareiškėjo visuomeninės organizacijos Vėžaičių bendruomenės prašymas dėl termino atnaujinimo netenkintas ir skundą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 1996 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. 101 panaikinimo atsisakyta priimti, kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą (prijungtos administracinės bylos Nr. I-1042-583/2005 l. 2–5, 13–15). 2012 m. rugpjūčio 7 d. , t. y. po septynerių metų, Vėžaičių bendruomenė pakartotinai kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama atnaujinti terminą skundui paduoti bei panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 1996 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. 101. Šiame skunde, Bendruomenė, be kita ko, norėjo iškelti ginčą ir tuo aspektu, kad 1996 m. Detalusis planas pažeidžia viešąjį interesą. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pareiškėjo visuomeninės organizacijos Vėžaičių bendruomenės prašymas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo buvo netenkintas ir skundą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 1996 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. 101 panaikinimo pakartotinai atsisakyta priimti, kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą. Šios Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas pagal pareiškėjo atskirąjį skundą buvo patikrintas apeliacine tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis buvo palikta nepakeista (prijungtos administracinės bylos Nr. I-634-162/2012 l. 3–7, 9–12, 23–29).

Ši bylos medžiaga patvirtina, kad pirmiau priimtais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais buvo atsisakyta pagal visuomeninės organizacijos Vėžaičių bendruomenės kreipimąsi pradėti administracinės bylos teiseną dėl ginčijamo Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 1996 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. 101 ir juo patvirtinto 1996 m. Detaliojo plano panaikinimo būtent dėl tos priežasties, kad yra praleistas terminas paduoti skundą ir atsisakyta atnaujinti šį terminą.

Atsižvelgiant į tai, kad visuomeninė organizacija Vėžaičių bendruomenė, kaip minėta, turi specialų teisinį subjektiškumą pati ginti viešąjį interesą, kuris galbūt buvo pažeistas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai 1996 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. 101 patvirtinus 1996 m. Detalųjį planą, ir, kaip matyti iš pirmiau išdėstytų aplinkybių, ji du kartus (2005 ir 2012 m.) savarankiškai inicijavo procesus administraciniame teisme dėl 1996 m. Detaliojo plano panaikinimo ir jie nebuvo pradėti dėl to, kad Bendruomenė praleido terminus paduoti skundą, nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste Vėžaičių bendruomenės 2012 m. rugsėjo 5 d. kreipimasis į prokurorą dėl teisminio proceso inicijavimo tuo pačiu klausimu vertintinas kaip šio trečiojo suinteresuoto asmens siekis nutylint aplinkybes apie teismų priimtus sprendimus ir piktnaudžiaujant teise įtikinti prokurorą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Prokuroras, turintis teisę ginti viešąjį interesą, nagrinėjamu atveju nenustatė ir neįvertino aplinkybės, kad į jį dėl viešojo intereso gynimo kreipėsi subjektas, kuris pats turi tokią teisę, tačiau, kaip matyti iš pirmiau minėtų įsiteisėjusiomis teismo nutartimis nustatytų aplinkybių, ja naudojosi nerūpestingai (praleido kreipimosi į teismą terminus).

Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas tenkinti skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, privalo įvertinti, ar tokiu atveju nebus pažeista pusiausvyra tarp teisėtų lūkesčių ir teisinių santykių stabilumo bei viešojo intereso apsaugos, ar bus laikomasi proporcingumo principo. Lietuvos vyriausias administracinis teismas nė kartą yra pabrėžęs, jog teisinės valstybės principas reikalauja, kad būtų užtikrinamas teisinių santykių stabilumas. Toks stabilumas nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas viešojo intereso gynimo procesas teisme. Nepateisinamai ilgas delsimas informuoti prokurorą apie galimus viešojo intereso pažeidimus galėtų lemti, kad prokuroras apie viešojo intereso pažeidimą sužinos praėjus ilgam laikui po atitinkamo administracinio akto priėmimo. Tokiu atveju galimybė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą taptų praktiškai neribota laiko požiūriu, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima. Todėl teismas, įvertinęs ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą pusiausvyrą, gali atsisakyti ginti viešąjį interesą net ir tais atvejais, kai prokuroras, nors ir nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismą (skaičiuojant nuo momento, kai surinkti ar turėjo būti surinkti duomenys apie viešojo intereso pažeidimą), tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), p. 184–229, 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1576/2008, 2009 m. sausio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-782/2009).

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 101, kuriuo buvo patvirtintas 1996 m. Detalusis planas, buvo priimtas 1996 m. spalio 3 d. Vėžaičių bendruomenė su prašymu ginti galbūt pažeistą viešąjį interesą kreipėsi į prokuratūrą 2012 m. rugsėjo 7 d., pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro prašymas panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 1996 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. 101 patvirtintą 1996 m. Detalųjį planą buvo gautas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme 2012 m. spalio 29 d.

Nuo skundžiamo administracinio akto priėmimo iki kreipimosi į teismą dienos yra praėję 16 metų. Minėta, kad turinti materialinį teisinį suinteresuotumą šios bylos baigtimi Vėžaičių bendruomenė į prokurorą dėl viešojo intereso gynimo siekiant 1996 m. Detaliojo plano panaikinimo kreipėsi piktnaudžiaudama teise, t. y. po to, kai teismų nutartimis du kartus (2005 ir 2012 m.) buvo konstatuota, kad Bendruomenė praleido terminą paduoti skundą dėl 1996 m. Detaliojo plano panaikinimo. Esant minėtoms aplinkybėms viešojo intereso gynimas iš esmės tuo pačiu klausimu pagal šioje byloje pateiktą prokuroro prašymą, nesiderina su teisinių santykių stabilumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas užtikrinti susiklosčiusių teisinių santykių stabilumą, todėl viešąjį interesą, kuris galbūt buvo pažeistas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai 1996 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. 101 patvirtinus Vėžaičių buitinių atliekų sąvartyno įrangos detalųjį planą, atsisakyta ginti pagrįstai ir teisėtai, paisant Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų bei vadovaujantis aktualiu klausimu suformuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Priešingu atveju, pirmosios instancijos teismui patenkinus prokuroro prašymą dėl galbūt pažeisto viešojo intereso gynimo, visuomenė ir valstybė patirtų dar didesnę žalą, negu toji, kurią visuomenė ir valstybė patirtų, jeigu prokuroro prašymas būtų atmestas, nes patenkinus prokuroro prašymą dėl 16 metų senumo skundžiamo administracinio akto panaikinimo būtų sukurtas teisminis precedentas ir padaryta neigiama įtaka anksčiau išvardytoms Konstitucijos saugomoms vertybėms, taip pat būtų pakirstas visos visuomenės ir jos atskirų narių pasitikėjimas valstybe ir teise.

Pažymėtina, kad net nustačius, jog subjektas, kuris kreipėsi į teismą, gina viešąjį interesą, savaime nereiškia, kad jo skundas bus patenkintas. Bylą nagrinėjantis teismas turi ne tik nustatyti, ar ginčijami administraciniai aktai pažeidžia viešąjį interesą, bet ir įvertinti, ar šių aktų panaikinimas sukels siekiamas teisines pasekmes, t. y. ar realiai leis apginti viešąjį interesą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-65/2009).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vėžaičių miestelio buitinių atliekų sąvartynas šiuo metu nėra naudojamas, jokia ūkinė veikla nėra vykdoma. Pirmiau minėtame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. spalio 4 d. rašte Nr. (16.19)-2D-14381 patvirtinama, kad Inspekcijos specialistams, dalyvaujant visuomeninės organizacijos Vėžaičių bendruomenės pirmininkui, apžiūrėjus objektą (Vėžaičių miestelio buitinių atliekų sąvartyną) nenustatyta, kad objektas šiuo metu yra naudojamas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, galima pagrįstai teigti, jog net ir patenkinus pareiškėjo prašymą bei panaikinus Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 1996 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. 101 patvirtintą 1996 m. Detalųjį planą, toks teismo sprendimas nesukeltų jokių realių teisinių pasekmių ir nepakeistų situacijos, kuri susiklostė per 16 metų. Kad sąvartynas neveikia savo prašyme dėl viešojo intereso gynimo nurodė ir pareiškėjas. Iš bylos medžiagos yra pagrindo manyti, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų netenkina tai, kad 1996 m. Detaliuoju planu suplanuotame žemės sklype planuojama įrengti didelių gabaritų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai atskiras procesas, kuriame galimi atitinkami teisminiai ginčai.

Teismui atsisakius ginti viešąjį interesą, bylos proceso šalių argumentai dėl viešojo intereso pažeidimo (viešojo intereso pažeidimo nebuvimo) nenagrinėjami. Pirmosios instancijos teismas, nepasisakydamas šiais klausimais, procesinės teisės normų nepažeidė.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo iš esmės teisingai, pagrįstai ir teisėtai atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą. Todėl nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo bei trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinius skundus ir jie atmetami kaip nepagrįsti. Skundžiamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimas paliekamas galioti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens visuomeninės organizacijos Vėžaičių bendruomenės apeliacinį skundą atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens S. G. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas