A-261-1239-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-1239/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00972-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 67.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje prašymą atsakovui Šilalės rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. pareiškėjas Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Tauragės apskrityje (toliau – ir pareiškėjas, Vyriausybės atstovas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu (b. l. 4-7), kuriame prašė panaikinti Šilalės rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas, Savivaldybės taryba) 2013 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. T1-179 „Dėl žemės mokesčio tarifų nustatymo 2014 metams“(toliau – ir skundžiamas sprendimas).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimu (b. l. 152–157) pareiškėjo prašymą patenkino ir panaikino skundžiamą sprendimą.

Atsakovas Šilalės rajono savivaldybės taryba padavė apeliacinį skundą (b. l. 159–165), kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą, nutraukti administracinę bylą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo sustabdyti Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. T1-179 „Dėl žemės mokesčio tarifų nustatymo 2014 metams“ galiojimą bei atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Atsiliepime nurodoma, kad nesustabdžius skundžiamo sprendimo galiojimo, šis administracinis aktas sukels neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, atkuriant iki ginčijamo sprendimo priėmimo buvusią padėtį, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, bus sudėtingas arba neįmanomas. Šilalės rajono savivaldybės taryba turėjo visas galimybes žemės mokestį 2014 metams nustatyti laiku, tačiau to ji nepadarė tik dėl savo aplaidumo, nerūpestingumo ir dėl mero nesugebėjimo vesti savivaldybės tarybos posėdį. Todėl priėmus skundžiamą sprendimą ir nustačius Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje atitinkamus žemės mokesčio tarifus, o Valstybinei mokesčių inspekcijai Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje nustačius pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatas 0,01 procento mokesčio tarifą, skundžiamas sprendimas klaidina Šilalės rajono savivaldybės gyventojus ir savivaldybės teritorijoje esančius juridinius asmenis, kurie iš anksto turi planuoti savo veiklą, iš anksto žinoti, kokie bus mokesčiai ateinančiais 2014 metais. Kol šis sprendimas nepanaikintas Šilalės rajono savivaldybėje egzistuoja dviprasmiška situacija, Valstybinė mokesčių inspekcija skelbia, kad Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje 2014 metais bus taikomas 0,01 procento mokesčio tarifas, Šilalės rajono savivaldybė skelbia visai kitokius šio mokesčio dydžius. Taigi, Šilalės rajono savivaldybė 2014 metų pajamas ir išlaidas skaičiuos pagal neteisėtu skundžiamu sprendimu patvirtintus žemės mokesčio tarifus ir biudžeto išlaidas neišvengiamai suplanuos per dideles, todėl savivaldybė negalės įvykdyti savo įsipareigojimų, savivaldybės biudžete atsiras didžiulis pajamų trūkumas. Be to, savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai sudarys nerealius programų sąmatų projektus, jiems bus skirti per dideli asignavimai, dalis kurių iki teismo sprendimo priėmimo jau bus panaudota. Neįvertinus realios finansinės situacijos, bus sudarytos sutartys, asignavimų valdytojai prisiims sutartinius įsipareigojimus, kurių faktiškai įvykdyti negalės. Reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas sąlygos papildomų ginčų atsiradimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

II. Prašymas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Tokios priemonės gali būti: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas (ABTĮ 71 str. 3 d.).

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011).

Sprendžiant šį klausimą, turi būti atsižvelgta ir į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešųjų interesų principų taip pat kitų asmenų teisėtų interesų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-587/2008, 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-607/2010, 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-320/2012).

Šiuo atveju pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės sieja su tuo, kad vienu metu negali egzistuoti du žemės mokesčio tarifai vienoje teritorijoje, tokiu būdu klaidinant mokesčio mokėtojus, taip pat sudarant nepagrįstas prielaidas neteisingai pagal skundžiamą galimai neteisėtą sprendimą suformuoti perteklinį biudžetą, o vėliau neįvykdant juo prisiimtų įsipareigojimų.

Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, teisėjų kolegijos manymu, nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pasunkėtų galutinio teismo sprendimo įvykdymas. Šiuo metu (2014 m.) galiojant ir skundžiamam Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimui Nr. T1-179 „Dėl žemės mokesčio tarifų nustatymo 2014 metams“, ir Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytam žemės mokesčio Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje tarifui (0,01 procentui, t. y. mažesniam nei Savivaldybės tarybos nustatytam), žemės mokestis mokamas pagal skirtingus tarifus. Dėl šios priežasties susidaro savivaldybės pajamų disproporcija. Be to, vienu metu galiojant dviem skirtingiems žemės mokesčio tarifams, pažeidžiami trečiųjų asmenų teisėti interesai, t. y. piliečių, mokančių žemės mokestį, kadangi jie yra klaidinami, be to, moka mokestį galimai neteisingu tarifu. Tokiu atveju, įsigaliojus pirmosios instancijos teismo sprendimui, kuriuo panaikintas Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimas Nr. T1-179 „Dėl žemės mokesčio tarifų nustatymo 2014 metams“, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų, kadangi žemės mokestis tam tikru dydžiu bus sumokėtas ir pagal Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. T1-179 „Dėl žemės mokesčio tarifų nustatymo 2014 metams“. Taigi, akivaizdu, kad netaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės – skundžiamo sprendimo galiojimo laikino sustabdymo, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų (ABTĮ 92 str.).

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi jos netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, todėl prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkinti.

Sustabdyti Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. T1-179 „Dėl žemės mokesčio tarifų nustatymo 2014 metams“ galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas