A-552-781-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552-781/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00567-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 14.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens A. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. M. dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. B. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Skuodo žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. 15VĮ-(14.15.2)-188 „Dėl piliečio A. M. žemės valdos (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) performavimo ir kadastro duomenų pakeitimo, atlikus žemės sklypo matavimus Skuodo rajone“ (toliau - ir Įsakymas). Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Pareiškėja paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen, Skuodo raj., suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Gretimas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen, Skuodo raj., nuosavybės teise priklauso A. M.. Riba tarp šių žemės sklypų nustatyta 2005 m. gruodžio 13 d. ir vietovėje pažymėta riboženkliu Nr. 5. 2011 m. gruodžio 10 d. pareiškėjai buvo pateiktas A.

M. priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį ji pasirašyti atsisakė ir nurodė, kad su nustatyta žemės riba nesutinka, tačiau į jos pastabas nebuvo atsižvelgta. Jai nežinant 2012 m. vasario 13 d. A. M. priklausančio žemės sklypo kadastro byla buvo suderinta su atsakovu ir 2012 m. vasario 27 d. priimtas ginčijamas sprendimas, kuriuo buvo performuota A. M. priklausanti žemės valda (buvęs 1,50 ha) dėl įsiterpusios gatvės ir patvirtinti du žemės ūkio paskirties sklypai, kurių plotai – 1,2272 ha ir 0,2111 ha.

Šio įsakymo pagrindu ginčo žemės sklypo ribos buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja pažymėjo, kad 2012 m. birželio 7 d. ji buvo informuota, jog tikrinant žemės sklypo ribas vietoje, nustatyta, kad atliekant A. M. žemės sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypo planas buvo parengtas neteisingai, todėl bus inicijuotas žemės sklypo plano tikslinimas. 2012 m. lapkričio 14 d. pranešimu ji buvo informuota, jog atlikti gretimo žemės sklypo kadastrinių matavimų tikslinimo negalima, nes tam prieštarauja A.

M. žmona ir paaiškinta, jog atsakovas negali administracine tvarka pakeisti nustatytų žemės sklypo ribų bei ji informuota apie galimybę kreiptis į teismą dėl Tarnybos Skuodo žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 15VĮ-(14.15.2)-188 panaikinimo. D. B. manymu, nereaguodamas į 2011 m. gruodžio 10 d. pareiškėjos pastabas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte bei nepriimdamas jokio sprendimo dėl žemės sklypo ribų tikslinimo, matininkas pažeidė Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.5, 32.1.1, 21 punktų reikalavimus, dėl ko neteisėtai perkėlus žemės sklypus skiriančią ribą į jos žemės sklypo pusę, nepagrįstai 44 m2 sumažintas jai priklausančio žemės sklypo plotas.

Pareiškėjos teigimu, pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatas kadastre įregistruoti duomenys yra galiojantys, iki jie nėra pakeisti ar nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjos manymu, A. M. priklausančio žemės sklypo kadastriniai duomenys, neatitinkantys jai priklausančio žemės sklypo kadastrinių duomenų, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre ir suderintų su A. M. dar 2005 metais, negalėjo būti nustatyti. Pareiškėja pabrėžė, kad atsakovas pripažįsta, jog Įsakymas yra neteisėtas.

Pareiškėja pažymėjo, jog apie tai, kad buvo suderinta A. M. priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų byla, jai buvo pranešta 2012 m. birželio 7 d. raštu. Jame nebuvo nurodyti duomenys apie priimtą ginčijamą įsakymą, bet buvo pažymėta, kad bus imtasi priemonių nustatytiems pažeidimams pašalinti ir inicijuojamas žemės sklypo kadastrinių matavimų tikslinimas. 2012 m. liepos 13 d. dienraštyje „Mūsų žodis“ buvo publikuojamas straipsnis „Viskas dėl tos pačios žemės“, kuriame Tarnybos Skuodo žemėtvarkos skyrius patvirtino, jog priimtas įsakymas yra neteisėtas ir bus kreiptasi į teismą dėl jo panaikinimo. 2012 m. lapkričio 14 d. pareiškėjai buvo pateiktas Tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo žemėtvarkos skyriaus raštas, kuriame buvo nurodyta, jog nustatyti pažeidimai nebus pašalinti ir jei pareiškėja mano, kad jos teisės yra pažeistos, ji turi teisę kreiptis į teismą. Rašte buvo pateikta informacija apie ginčijamo įsakymo priėmimo aplinkybes, nurodyta jo priėmimo data bei numeris. Siekdama išsiaiškinti, ar ginčijamas administracinis aktas pažeidžia jos teises, pareiškėja parengė jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą ir ją pateikė Tarnybos Skuodo žemėtvarkos skyriui derinti, tačiau jai buvo pranešta, jog bylos suderinti negalima, nes nustatomos ribos kerta gretimo žemės sklypo ribas. 2013 m. kovo 27 d. pareiškėjai buvo pateiktas žemės sklypų persidengimo planas, iš kurio matyti pareiškėjos nuosavybės teisių pažeidimai ir pažeidimų mastas. Matydama, kad naujos žemės sklypo ribos nustatymu sumažintas jai priklausančio žemės sklypo plotas, pareiškėja 2013 m. gegužės 3 d. kreipėsi į Tarnybos Skuodo žemėtvarkos skyrių, prašydama pateikti visus dokumentus, susijusius su A. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinių duomenų nustatymu, kurie jai buvo pateikti 2013 m. gegužės 31 dieną.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundo reikalavimu panaikinti Tarnybos Skuodo žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. 15VĮ-(14.15.2)-188 sutinka.

Atsakovas paaiškino, kad savo klaidą pripažino ir dėjo visas pastangas jos ištaisymui, išnaudojo visas galimybes ginčą išspręsti administracine tarka, tačiau dėl objektyvių priežasčių neteisminiu keliu panaikinti skundu ginčijamą įsakymą neturi galimybių. Tarnyba nurodė, kad skundu ginčijamas įsakymas buvo priimtas dėl matininko neteisingai atliktų kadastrinių matavimų. Pagal D. B. prašymą 2012 m. rugpjūčio 17 d. buvo atliktas pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Skuodo raj., ir kaimyninio A. M. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Skuodo raj., naudojimo patikrinimas, tikrinant bendrą ribą tarp sklypų, bendrus riboženklius, jų pririšimo atstumus bei buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 15ŽN-(14.15.73)-53. Patikrinimo metu nustatyta, kad atliekant A. M. žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo pažeistas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktas. Atsakovas nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 21 d. buvo gautas Tarnybos pavedimas Nr. 1PAV-(1.8)-451 imtis priemonių nustatytiems pažeidimams pašalinti. Matininkas kadastrinius matavimus sutiko patikslinti, tačiau tam paprieštaravo A. M. sutuoktinė, todėl susidariusios situacijos nebuvo galima buvo išspręsti administracine tvarka. Atsakovas pažymėjo, kad Tarnyba negali kreiptis į teismą ginant kitų asmenų subjektines teises dėl jos pačios priimtų administracinių aktų panaikinimo, todėl dėl ginčijamo įsakymo panaikinimo į teismą nesikreipė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

A. M. paaiškino, kad, ginčydama Tarnybos Skuodo žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. 15VĮ-(14.15.2)-188, pareiškėja nurodė, jog atliekant kadastrinius matavimus ji nesutiko su nustatytomis jo žemės sklypo ribomis, nes jos kirto jai priklausančio žemės sklypo ribą, kuri buvo nustatyta 2005 m. gruodžio 13 dieną. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 542 punktą Tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vadovo sprendimas pakeisti žemės sklypo kadastrinius duomenis įrašant taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Pagal suformuotą teisminę praktiką tuo atveju, kai administracinis aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, jis laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti kas ir kada priėmė administracinį aktą ir gali būti skundžiamas per vieną mėnesį. A. M. teigimu, apie skundu ginčijamą įsakymą pareiškėjai tapo žinoma 2012 m. lapkričio 14 d., kai Tarnybos Skuodo žemėtvarkos skyrius raštu informavo pareiškėją, jog atliekant žemės sklypo, priklausančio A. M., kadastrinius matavimus, buvo pažeistas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktas, bei išaiškinta apie jos teisę kreiptis į teismą. Dėl skundžiamo įsakymo pareiškėja į atsakovą kreipėsi tik 2013 m. gegužės 3 d., o su skundu į teismą dar vėliau, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo darė išvadą, kad skundo padavimo teismui terminas yra praleistas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 15 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, panaikino Įsakymą, priteisė pareiškėjai 1 220 Lt bylinėjimosi išlaidų iš Tarnybos ir grąžino 44 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2013 m. birželio 14 dieną.

Teismas nurodė, kad pareiškėjos nurodytas termino skundui paduoti praleidimo aplinkybes pripažinus objektyviomis, 2013 m. birželio 25 d. nutartimi pareiškėjos prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo buvo patenkintas ir terminas skundui paduoti atnaujintas.

Teismas rėmėsi Nekilnojamojo turto įstatymo 1 straipsniu, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 6 dalimis, 3 straipsnio 4 dalimi, 17 straipsnio 4 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (2005 m. balandžio 1 d. redakcija) (toliau – ir Taisyklės) 11 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (2011 m. spalio 12 d. redakcija) (toliau – ir Nuostatai) 21, 32.1.1.4, 32.1.1.5 punktais. Kadangi atsakovas pareiškėjos reikalavimą pripažįsta, jog skundu ginčijamas administracinis aktas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, teismas skundą tenkino ir Tarnybos Skuodo žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. 15VĮ-(14.15.2)-188 panaikino ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas vadovavosi ABTĮ 44 straipsnio 1, 2, 6 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), nustatė, kad 2013 m. gegužės 2 d. sutarties dėl teisinės pagalbos pagrindu pareiškėją atstovavo advokato padėjėjas L. K.. Turėtų bylinėjimosi išlaidų pagrindimui pateikti 2013 m. birželio 14 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 659871 už skundo surašymą – 1 000 Lt, ir 2013 m. rugsėjo 25 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 659878 už atstovavimą teismo posėdyje – 200 Lt. Kadangi už procesinio dokumento (skundo teismui) ginčui spręsti teisme surašymą 1 000 Lt suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, teismas ją laikė proporcinga, atitinkančia Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus, todėl priteisė pareiškėjai.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pažymoje apie teismo posėdį nurodyta, jog 2013 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio trukmė 1 val. 15 min. Įvertinęs Rekomendacijų 9 punkto nuostatas, teismas šį laiką suapvalino iki 1 val. Pagal Rekomendacijų 8.18 punktą maksimali priteistina už vieną atstovavimo teisme valandą suma yra 150 Lt. Atsižvelgęs į Rekomendacijų 5 punktą, teismas iš atsakovo priteisė 80 procentų maksimalios atstovavimo išlaidų atlyginimo sumos, sudarančios 120 Lt.

Teismas nustatė, kad paduodama skundą teismui, 2013 m. birželio 14 d. pareiškėja sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio. Teismas rėmėsi ABTĮ 39 straipsnio 1 dalimi ir nustatęs, kad sumokėta daugiau mokesčio negu reikia pagal įstatymą, permokėtą 44 Lt žyminio mokesčio dalį grąžino pareiškėjai (ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p.).

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. apeliaciniu skundu (b. l. 124-127) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Apelianto manymu, teismas sprendime tik nurodė faktines aplinkybes, teisės aktų nuostatas, tačiau visiškai nemotyvavo, kodėl sutiko su pareiškėjos ir atsakovo pozicija, tačiau atmetė trečiojo suinteresuoto asmens poziciją, nevertino, ar matininko padaryti procesiniai pažeidimai turėjo įtakos ginčo sprendimo teisėtumui. Apeliantas paaiškina, kad 2012 m. sausio 31 d. kreipėsi į Tarnybos Skuodo skyrių patikslinti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus matininko. Atsakovas pripažino, kad patikrinus parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą pažeidimų nebuvo aptikta, nekilo abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų situacijos elementų tikslumo.

Vėliau tiriant D. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir A. M. priklausančio žemės sklypo patikrinimą, tikrinant bendrą ribą tarp šių sklypų, bendrus riboženklius, jų pririšimus, buvo nustatyta, kad atliekant kadastrinius matavimus, buvo pažeistas Nuostatų 21 punktas, nes naujai įtvirtintas riboženklis Nr. 5 (apie 1,45 m) patenka į pareiškėjos žemės sklypą. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad iš Skuodo rajono žemėtvarkos skyriaus 2005 m. gruodžio 13 d. posėdžio protokolo Nr. 33 matyti, jog tarp A. M. ir D.

B. vyko ginčas dėl sklypo ribų. Diskusijų metu su žemės savininkais buvo prieita vieningos nuomonės ir vietoje pastatytas riboženklis Nr. 5 šalių suderintoje vietoje. Apeliantas pažymi, kad teismas nevertino, ar 2005 m. gruodžio 13 d. tarp žemės savininkų A. M. ir D. B. ginčas dėl riboženklio Nr. 5 buvo išspręstas iš esmės ar ne, nes byloje esantis 1,22 ha žemės sklypo planas, sklypo Nr. 68-2, nesuderintas su ginčo šalimis ir jų nepasirašytas. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismas nevertino, ar A. M. 1,22 ha žemės sklypo planas parengtas 2005 m. gruodžio 13 d. posėdžio pagrindu yra teisėtas.

A. M. remiasi Civilinio kodekso 4.45 straipsniu, tvirtina, kad jo parašas E. Š. parengtame plane neatitinka jo tikrosios valios ir pastatytas riboženklis Nr. 5 pažeidė jo turtinius interesus. Apeliantas pabrėžia, kad akmeninė tvora, kurią pastatė D. B., yra A. M. priklausančiame žemės sklype. Apeliantas paaiškina, kad nustatant riboženklį Nr. 5 buvo naudojami pririšimai nuo D. B. priklausančių pastatų iki akmeninės tvoros, tačiau nebuvo atsižvelgta į A. M. techninės apskaitos bylą, kurioje buvo parengtas naudojamos namų valdos žemės sklypo 25 000 m2 planas, ir į tai, kad D.

B. ir A. M. priklausančius žemės sklypus be akmeninės tvoros skyrė ir griovys su prie jo augančiais medžiais. Apelianto teigimu, teismas nevertino, ar 2005 m. gruodžio 13 d. Skuodo rajono žemėtvarkos skyriaus posėdžio protokolą, kuriame nurodyta, kad išspręstas ginčas dėl riboženklio Nr. 5, galima prilyginti teismo sprendimui dėl sklypo ribų nustatymo, nes, apelianto manymu, tokį ginčą pagal įstatymus turi spręsti teismas. Apeliantas pažymi, kad iš teismo sprendimo neaišku, kiek ginčo įsakymo teisėtumui turėjo įtakos matininko padaryti procedūriniai pažeidimai, numatyti Nuostatų 21, 32.1.1.3 punktuose, ar šie pažeidimai yra esminiai.

Apeliantas remiasi Nuostatų 545 punktu, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsnio 1 dalimi, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, ir daro išvadą, kad pareiškėjai buvo nepagrįstai atnaujintas terminas skundui paduoti. Apeliantas pažymi, kad 2011 m. gruodžio 10 d. D. B. dalyvavo ženklinant gretimo žemės sklypo ribas, tačiau atsisakė pasirašyti 2011 m. gruodžio 10 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Tarnybos Skuodo skyrius 2012 m. birželio 7 d. rašte pareiškėjai nurodė, jog atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo pažeistas Nuostatų 21 punktas, todėl žemės sklypo planas parengtas neteisingai, o 2012 m. lapkričio 14 d. rašte pareiškėjai nurodė, kad, jeigu ji mano, jog jos teisės ir interesai yra pažeisti priimant Tarnybos Skuodo skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 27 d.

įsakymą Nr. 15VĮ-(14.15.2)-188, ji turi teisę ABTĮ nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl minėto įsakymo panaikinimo. Apeliantas daro išvadą, kad pareiškėjai apie ginčijamą aktą informacija tapo žinoma 2012 m. lapkričio 14 d., tačiau ji nesikreipė į atsakovą, kad jai būtų išduotas ginčijamas sprendimas, o kreipėsi tik 2013 m. gegužės 3 dieną. Apelianto manymu, pareiškėjos atžvilgiu nebuvo objektyvių veiksnių, ribojančių jos galias pasirūpinti savo teisių gynimu arba tinkamu atstovavimu.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu (b. l. 138-140) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir sumažinti iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidas. Tarnyba pabrėžia, kad pati rekomendavo pareiškėjai kreiptis į teismą dėl įsakymo panaikinimo. Atsakovas pažymi, kad teismas neatsižvelgė į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus. Tarnybos manymu, byla nebuvo sudėtinga, jai ruošiantis nereikėjo turėti specialių žinių, pareiškėjai nereikėjo įrodinėti kokie aktai buvo pažeisti priimant ginčijamą įsakymą, nereikėjo rinkti kokių nors papildomų faktų ar įrodymų, patvirtinančių įsakymo neteisėtumą, tik reikėjo pateikti teismui nustatytos formos skundą su vienu reikalavimu – panaikinti neteisėtą įsakymą. Tarnyba nurodo, kad buvo pateikusi pareiškėjai visas ginčijamo įsakymo priėmimo aplinkybes kartu su visais neteisėtą situaciją sukėlusiais įrodymais ir kitais dokumentais.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens A. M. apeliacinį skundą (b. l. 147-148) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta panaikinti ginčijamą įsakymą, palikti galioti. Atsakovas paaiškina, kad žemės sklypo planas buvo parengtas 2005 m. gruodžio 28 d. ir su tuometiniu Skuodo rajono žemėtvarkos skyriumi suderintas 2006 m. vasario 6 dieną. Ant šio plano yra žemės sklypo savininko A. M. parašas, o kaimyninių sklypų savininkai ant minėto plano neturi pasirašyti. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad 2005 m. gruodžio 28 d. A. M. 1,22 ha žemės sklypo planas buvo parengtas atsižvelgiant į Skuodo rajono žemėtvarkos skyriaus 2005 m. gruodžio 13 d. posėdžio protokolą Nr. 33. Šio posėdžio metu ginčo šalys vieningai sutarė ir suderino riboženklio Nr. 5 pastatymo vietą, todėl šio sutarimo pagrindu buvo parengtas naujas A. M. žemės sklypo planas, ant kurio yra jo parašas. Atsakovo manymu, teismas pagrįstai pripažino termino skundui paduoti praleidimo aplinkybes objektyviomis.

Pareiškėja D. B. atsiliepimu į Tarnybos apeliacinį skundą (b. l. 149-151) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjos manymu, skundas administracinėse bylose pagal analogiją prilygintinas ieškiniui civilinėse bylose, už kurį pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimaliai priteistina 3 000 Lt suma. Pareiškėja pažymi, kad atsižvelgiant į Rekomendacijų 5 punktą, šiuo atveju maksimaliai galėjo būti priteista 2 400 Lt, o teismas priteisė daugiau nei dvigubai mažesnę sumą nei rekomenduojama maksimali. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad advokato padėjėjas nedalyvavo sprendžiant A. M. ir pareiškėjos tarpusavio ginčus dėl bendro žemės sklypo ribos. Teisinių paslaugų sutartis buvo pasirašyta 2013 m. gegužės 2 d., todėl rengiant skundą reikėjo susipažinti ir išanalizuoti visus pareiškėjos pateiktus dokumentus. Be to, rengiant skundą, buvo kreiptasi į UAB „Profilena“ dėl žemės sklypo ribų persidengimo plano parengimo, taip pat į Tarnybos Skuodo skyrių dėl dokumentų pateikimo. Rengiant skundą reikėjo išanalizuoti įstatymus bei teismų praktiką nagrinėjamu klausimu. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad galutinė atsakovo pozicija paaiškėjo tik jam pateikus atsiliepimą į pareiškėjos skundą. Pareiškėja pažymi, kad skunde yra aiškiai nurodyti teisės aktai, kurie buvo pažeisti, nurodomas pažeidimo teisinis vertinimas ir pažeidimo reikšmė administracinio teisės akto teisėtumui. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad skunde buvo keliami du reikalavimai – panaikinti administracinį aktą ir atnaujinti skundo padavimo terminą, skundas yra 8 lapų apimties.

Pareiškėja D. B. atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą (b. l. 153-157) prašo trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėja remiasi ABTĮ 85 straipsnio 4 dalimi ir pažymi, kad teismas turėjo teisę surašyti sutrumpintus motyvus, o apeliantas nepasisakė dėl ginčo esmės, nenurodė motyvų, kodėl pareiškėjos skundas atmestinas, nepateikė jokių įrodymų ar motyvų, kodėl ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir neturėtų būti panaikinamas, nenurodė, kaip procedūriniai teismo sprendimo pažeidimai galėjo įtakoti teismo sprendimo teisėtumą. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai keliami klausimai dėl 2005 m. gruodžio 13 d. Skuodo rajono žemėtvarkos skyriaus posėdžio protokolo Nr. 33 teisėtumo, kadangi šio administracinio akto teisėtumas nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjos teigimu, apeliantas nuo 2005 m. gruodžio 13 d. turėjo teisę ginčyti protokolinius sprendimus, tačiau iki pareiškėjos skundo padavimo teismui jokių pretenzijų nereiškė, o apie tai, kad 2005 m. gruodžio 13 d. posėdžio metu nebuvo išreikšta jo tikroji valia, nurodė tik teismo posėdžio metu, jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Pareiškėja daro išvadą, jog negalima laikyti, kad nagrinėjamu atveju yra ginčas dėl bendros žemės sklypo ribos, todėl netaikytina ir Civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalis. Pareiškėja tvirtina, kad apeliantas nurodė tiesos neatitinkančias aplinkybes, kad pareiškėjai priklausanti akmeninė tvora yra jo žemės sklype ir kad yra pažeidžiamos jo nuosavybės teisės. Pareiškėja nesutinka su apelianto argumentu, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti, ir pažymi, kad panaikinus teismo sprendimą bei nutraukus bylą tuo pagrindu, kad buvo praleistas skundo padavimo terminas, būtų pažeistas teisingumo principas, nes pareiškėjos teisėtų interesų pažeidimai nebus pašalinti. Pareiškėja pabrėžia, kad atsakovas pripažino, jog pareiškėjos interesai buvo pažeisti, tačiau nurodė, kad administracinėmis priemonėmis pažeidimo pašalinti negalima, be to, ABTĮ 142 straipsnio 2 dalyje numatyti sprendimo negaliojimo pagrindų sąrašas yra baigtinis. Pareiškėja remiasi ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi ir daro išvadą, kad apelianto pateikiami dokumentai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėtų vertinti naujai pateiktų įrodymų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilęs ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos individualaus administracinio akto, kuriuo buvo patvirtinti nauji žemės sklypo kadastro duomenys.

Atsakovas pareikštus pareiškėjos skundo reikalavimus visiškai pripažino, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai naudojosi galimybe, numatyta ABTĮ 85 straipsnio 4 dalyje, surašyti sutrumpintus motyvus, nurodydamas tik teismo nustatytas aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados bei įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad ši nuostata aiškintina atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstituciją baigiamajame akte visgi turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam baigiamajam teismo aktui pagrįsti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra išaiškinęs, kad konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus - teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog esminiai reikalavimai, keliami teismo sprendimui, yra jo teisėtumas bei pagrįstumas, todėl teismas, priimdamas sprendimą, nėra ribojamas motyvų kiekybe (2012 m. sausio 16 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-30/2012, 2012 m. sausio 30 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A438-92/2012).

Pirmosios instancijos teismas nurodė visas faktines aplinkybes, įrodymus bei teisės aktus, kurie yra būtini teisinėms išvadoms šioje administracinėje byloje padaryti. Iš teismo sprendimo galima aiškiai suprasti, kad ginčijamas aktas panaikintas dėl to, kad jis ir jo priėmimo procedūra prieštaravo aukštesnės galios teisės aktams – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymui, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatams bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėms. Atliekant A. M. žemės valdos matavimus, buvo nesilaikyta minėtų teisės aktų nuostatų, žemės sklypo ribos nustatytos netiksliai, nesivadovaujant 2005 m. gruodžio 19 planu ir galimai pažeidžiant pareiškėjos interesus. Šie matininko padaryti aukštesnės galios teisės aktų pažeidimai nėra vien procedūriniai ir neįtakojantys žemės sklypų savininkų materialinių teisių apimties.

Patikrinusi administracinę bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamame teismo sprendime pakanka motyvų jam pagrįsti, todėl trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamai surašytu teismo sprendimu, atmestini.

Tretysis suinteresuotas asmuo savo apeliacinį skundą grindė ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atnaujino pareiškėjai terminą skundui paduoti.

Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad pareiškėja iš tikro apie skundžiamą aktą sužinojo arba turėjo sužinoti 2012 metų lapkričio mėnesį, gavusi 2012 m. lapkričio 14 d. Tarnybos Skuodo skyriaus raštą Nr.15SD-(14.15.104)-1520. Nuo šios datos ir turi būti skaičiuojamas terminas skundui teisme paduoti, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino pareiškėją praleidusią minėtą terminą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja dar nuo 2012 m. spalio mėnesio bandė kilusias problemas spręsti kitu būdu – parengdama savo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, vėliau žemės sklypų ribų persidengimo planą ir juos pateikdama derinti Tarnybos Skuodo skyriui. Tik gavusi jos netenkinančius atsakymus, ji pareikalavo iš atsakovo visų su žemės sklypų kadastriniais matavimais susijusių dokumentų ir operatyviai, per dvi savaites nuo jų gavimo kreipėsi į administracinį teismą.

Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus dokumentus, faktines aplinkybes, dėl kurių pareiškėja praleido terminą kreiptis į teismą, atsakovo poziciją ir jo ankstesnius pažadus inicijuoti ginčo sprendimą administracine arba teismine tvarka, visus šiuos duomenis įvertino kaip objektyvias priežastis, sutrukdžiusias pareiškėjai laiku realizuoti savo teisę kreiptis į teismą ir pagrįstai atnaujino terminą skundui dėl Tarnybos Skuodo skyriaus 2012 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 15VĮ-(14.15.2)-188 paduoti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas teismo sprendimas neužkerta kelio ginčo šalims – žemės sklypų savininkams - nustatyti žemės sklypų ribas civilinio proceso tvarka apylinkės teisme pagal Civilinio kodekso 4.45 straipsnį, tinkamai atlikti kadastrinius matavimus ir po to suformuoti žemės sklypus bei įregistruoti jų duomenis Nekilnojamojo turto registre. Nagrinėjant tokią civilinę bylą, bus pašalintos ir trečiojo suinteresuoto asmens abejonės dėl įvairių žemės sklypų planų teisėtumo bei 2005 metais įtvirtinto riboženklio Nr. 5 vietos.

Atsakovo apeliaciniame skunde keliamas priteistų teismo išlaidų dydžio pagrįstumo klausimas. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėja už skundo Klaipėdos apygardos administraciniam teismui parengimą ir atstovavimą teisme patyrė 1 200 Lt išlaidas. Prašytos atlyginti skundo parengimo išlaidos – 1 000 Lt siekia tik pusę Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus dydžio. Teismo posėdis vyko virš 1 valandos, pareiškėjai priteista 80 procentų galimos maksimalios atstovavimo išlaidų atlyginimo sumos – 120 lt.

Pastebėtina, jog pralaimėjusiai šaliai teigiant, kad byla nesudėtinga, ši turi pateikti aiškų ir vienareikšmį bylos vertinimą jos sudėtingumo aspektu, nes tik abstraktūs teiginiai, kad byla nesudėtinga priteistinos sumos dydžio mažinimui įtakos neturi. Abstraktūs teiginiai, kad byla nesudėtinga, priteistos išlaidos nepagrįstos ir pan. savaime nesuponuoja galimybės mažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, ypač nesant akivaizdžių bylinėjimosi išlaidų neprotingumą pagrindžiančių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-935/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė pagrįstų argumentų, leidžiančių manyti, kad pareiškėjai priteistos bylinėjimosi išlaidos dar turėtų būti atitinkamai sumažintos.

Įvertinus bylos pobūdį bei atsižvelgus į bylos apimtį ir sudėtingumą, atliktą teisės normų ir surinktų dokumentų analizę, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teismo išlaidų paskirstymo klausimu yra pagrįstas, o jo pakeisti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens A. M. apeliacinius skundus atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas