2K-85-677/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-85-677/2015

Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00301-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija (S)

1.2.19.1

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Vytauto Masioko ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

sekretoriaujant Linai Baužienei,

dalyvaujant prokurorui Gintui Ivanauskui,

išteisintajam A. Ž.,

gynėjui advokatui Vytautui Zabielai,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Kastyčio Šikšnio kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 25 d. nutarties, kuria Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Artūro Karpalovo apeliacinis skundas atmestas.

Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu A. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 4 dalį išteisintas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo įvykio ir sudėties.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Viktoro Aiduko pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių atmesti kasacinį skundą, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

A. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėju (toliau – Architektūros skyriaus vedėjas), priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. 2012 m. rugsėjo 27 d. 8.30 val. savo darbo kabinete Nr. 109, esančiame (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje ((duomenys neskelbtini)), iš M. V., siekiančios (duomenys neskelbtini) teritorijoje tarp Medinių ir Grybų gatvių, įsigyti žemės sklypą, žinodamas, kad šis sklypas yra valstybinėje žemėje ir prieš jo įsigijimą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Architektūros skyrius turės kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybą dėl leidimo rengti žemės sklypo detalųjį planą, o atlikus šiuos veiksmus ir konkursą laimėjusiai įmonei parengus detalųjį planą bei (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybai jį patvirtinus, M.

V. turėtų galimybę įsigyti norimą žemės sklypą, priėmė 100 Lt (28,96 Eur) kyšį už savo, kaip Architektūros skyriaus vedėjo, teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už savo veiksmus, susijusius su detaliojo plano, esančio (duomenys neskelbtini) teritorijoje tarp Medinių ir Grybų gatvių, rengimo procesu, o būtent už tai, kad Architektūros skyrius kreiptųsi į NŽT ir, suderinęs su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir ekologijos komitetu, teiktų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybai sprendimą dėl leidimo rengti šio sklypo detalųjį planą.

A. Ž. priėmus iš M. V. kyšį, jo vadovaujamas Architektūros skyrius 2012 m. spalio 3 d. raštu Nr. R7-2221 kreipėsi į NŽT, iš kurios 2012 m. spalio 11 d. gavo pritarimą rengti minimą detalųjį planą, o 2012 m. spalio 10 d. A. Ž. parengė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl leidimo rengti teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detalųjį planą“ projektą ir jį 2012 m. spalio 17 d. pateikė derinti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir ekologijos komitetui bei gavo šio komiteto narių pritarimą dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos sprendimo rengti šį detalųjį planą; po to (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės taryba 2012 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. T1-399 leido rengti (duomenys neskelbtini) teritorijos tarp Medinių ir Grybų gatvių, detalųjį planą.

Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatų pažeidimų.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad Šiaulių apygardos prokuratūros apeliaciniu skundu buvo prašoma panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują, apkaltinamąjį, nuosprendį. Apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, iš esmės rėmėsi A. Ž. parodymais apie įvykio aplinkybes, nepagrįstai atmesdamas kitų bylos duomenų įrodomąją reikšmę, t. y. nepagrįstai pripažino nepatikimais įrodymais 2012 m. vasario 20 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-10-10 bei kompaktiniame diske Nr. CD-5-044-13 fiksuotus duomenis, Lietuvos teismo ekspertizės centro Skaitmeninės informacijos ekspertizių skyriaus 2013 m. balandžio 22 d. specialistų išvadoje Nr. 11-701 (13), 11-827 (13) pateiktas išvadas, liudytojos M. V. parodymus. Dėl to teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai A. Ž. išteisino. Apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad:

1) nepaisant tam tikrų neesminių netikslumų liudytojos M. V. parodymuose, šie neginčijamai patvirtina patį voko su pinigais perdavimo A. Ž. faktą, kuris užfiksuotas ir vaizdo įraše (kompaktinis diskas Nr. CD-5-044-13). Todėl M. V. parodymai apie kyšio davimo aplinkybes nėra vieninteliai bylos duomenys, kuriuos galima patikrinti palyginant su kompaktiniame diske Nr. CD-5-044-13 fiksuotu vaizdo ir garso įrašo turiniu; 2) 2013 m. balandžio 22 d. specialistų išvadoje Nr. 11-701 (13), 11-827 (13) pateiktos tikėtinos išvados dėl byloje tirtų kyšio priėmimo aplinkybių iš esmės sutampa su liudytojos M. V. parodymais (teismų praktikoje tikėtinomis specialistų išvadomis yra įrodinėjamas tiek nusikaltimo įvykio, tiek nusikalstamos veikos sudėties buvimas). Teismas, įvertinęs duomenų visetą, specialistų išvadomis turėjo remtis kaip svarbiu įrodymų šaltiniu, patvirtinančiu A. Ž. padarytos nusikalstamos veikos įvykio, veikos sudėties buvimą, tačiau nepagrįstai specialistų išvadas vertino kaip prielaidas;

3) visi šie nurodyti duomenys paneigia A. Ž. gynybos versiją. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės remdamasis tik A. Ž. parodymais, pažeidė bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas BPK 20 straipsnio 5 dalyje, ir nepagrįstai jį išteisino. Apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus teigimu, neanalizavo ir nevertino prokuroro skunde aptartų įrodymų, nepateikė dėl jų motyvuotų išvadų, neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų įrodymų vertinimo aspektu (BPK 20 straipsnio 5 dalis), o apsiribojo vien tik deklaratyvių išvadų nurodymu. Taigi, prokuroro manymu, apeliacinės instancijos teismas nepateikė motyvuotų išvadų dėl esminių prokuroro skundo argumentų, todėl laikytina, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo

Kasatorius, prašydamas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nurodo, kad šios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino prokuroro apeliaciniame skunde aptartų įrodymų, nepateikė dėl jų motyvuotų išvadų ir taip neištaisė pirmosios instancijos teismo padaryto BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas, nepateikęs motyvuotų išvadų dėl esminių prokuroro apeliacinio skundo argumentų, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Visų pirma pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Iš priimto nuosprendžio matyti, kad, vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, t. y. išsamiai išanalizavo bei įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, tarp jų ir tuos, kuriuos savo kasaciniame skunde mini prokuroras, ir pateikė išsamiai motyvuotas išvadas. Teismas nurodė, kad negali priimti apkaltinamojo nuosprendžio remdamasis vien liudytojos M. V. parodymais bei filmuota medžiaga. Liudytojos M. V. parodymai (dėl pinigų sumos ir tariamo kyšio davimo aplinkybių) netikslūs ir abejotini, ji net nežinojo, kokius darbus atlieka A.

Ž., tvirtino, kad nieko konkretaus A. Ž. neprašė, o paklausta, už ką davė voką, atsakė, jog už nieką. Byloje nėra duomenų, kad Architektūros skyrius teiktų teikimą leisti ar neleisti rengti detalųjį planą, jį teikia Vietinio ūkio ir ekologijos komiteto pirmininkas. Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. T1-399 matyti, kad leisti rengti kaltinime minimos teritorijos detalųjį planą nusprendė savivaldybės taryba. Už šio projekto vykdymą atsakingas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktorius.

Į Nacionalinę žemės tarnybą 2012 m. spalio 3 d. raštu Nr. R7-2221 kreipėsi (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktorius S. U.. 2013 m. balandžio 22 d. specialisto išvadoje Nr. 11-701 (13), 11-827 (13) nurodyta, kad vaizdo įrašo kokybė nepakankama identifikaciniam objektų tyrimui, todėl formuluoti kategoriškų išvadų negalima. Dėl vaizdo ir garso įrašo (kompaktinis diskas Nr. CD-5-044-13) tyrimo padarytos tikėtinos išvados, kad: objektas, kurį A. Ž. kabinete besilankantis asmuo padeda ant darbo stalo, yra baltos spalvos vokas; objektas, kurį A.

Ž. uždeda ant anksčiau padėto, tikėtina, voko, yra darbo kalendoriaus tipo užrašinė; A. Ž., paimdamas nuo darbo stalo užrašinę, kartu su ja paima ir anksčiau padėtą voką. Teismo posėdyje peržiūrėjus vaizdo įrašą (kompaktinis diskas Nr. CD-5-044-13) nenustatyta, kad, perkeldamas užrašų knygutę, A. Ž. būtų paėmęs ant stalo paliktą voką. Be to, jam imant užrašų knygutę iš po jos nukrenta kažkoks popierinis daiktas, tikėtina, vokas. Taigi teismas vertino įrodymų visetą, nė vienam įrodymui nesuteikdamas išskirtinės įrodomosios reikšmės ir padarė pakankamai išsamiai motyvuotas išvadas.

Dėl to nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ar padarė kitų BPK pažeidimų.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, priimtoje nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, teismo išvados pagrįstos ir teisingos. Šios instancijos teismas konstatavo, kad nė viename iš pateiktų įrodymų nėra užfiksuotas kyšio priėmimo faktas; nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, kad M. V. būtų prašiusi A. Ž. jos naudai atlikti su jo tarnybinėmis pareigomis susijusius veiksmus ir už tai davusi kyšį, o A. Ž. būtų pažadėjęs tokius veiksmus atlikti; vien voko palikimas nelaikytinas A. Ž. kaltės įrodymu. Taigi A. Ž. veika neatitinka jam inkriminuoto BK 225 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties, nes nenustatytas 100 Lt (28,96 Eur) priėmimo faktas, neįrodyta, kad tas vertybes A. Ž. būtų priėmęs už savo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, atlikęs M. V. naudai teisėtus veiksmus. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokiomis šio teismo išvadomis. Konstatuotina, kad byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Kastyčio Šikšnio kasacinį skundą.

Teisėjai Aldona Rakauskienė

Vytautas Masiokas

Viktoras Aidukas