A-858-368-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-368/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01004-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 4.5; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Ž. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemėžio seniūnijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-5), prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba) 2013 m. kovo 7 d. raštą Nr. 46SS-(14.46.104.)-569; 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių (toliau – ir atsakovas, Vilniaus rajono skyrius) per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą parduoti žemę ir pasirašyti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, teisėtai suteikto ir išpirkto 0,15 ha žemės sklypo individualiai gyvenamųjų namų statybai, esančio (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovų 100 litų žyminio mokesčio bei bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus rajono Nemėžio apylinkės taryba 1993 m. liepos 23 d. 21 šaukimo sesijos sprendimu suteikė J. Ž. žemės sklypą 0,15 ha (duomenys neskelbtini) individualaus gyvenamojo namo statybai, kuris buvo įkainotas 623 rub. Pagal 1992 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo pranešimą, 623 rub. buvo nurašyti iš pareiškėjo sesers L. Ž. banko sąskaitos. Vyriausybės įgaliotinis Vilniaus rajonui 1993 m. liepos 30 d. potvarkiu Nr.994 patvirtino Nemėžio apylinkės parduodamų privačių namų valdų sklypų sąrašą, kuriame (sąraše Nr. 1066) nurodytas J. Ž.. Pažymėjo, kad tuo metu privačių namų valdų sklypai visiems piliečiams (duomenys neskelbtini) buvo skiriami nurodant tik kaimo pavadinimą, bet nenurodant sklypo numerio (duomenys neskelbtini). 2008 metais pareiškėjo iniciatyva buvo atlikti suteikto žemės sklypo individualiai statybai (duomenys neskelbtini) kaime kadastriniai matavimai ir pateikti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui su prašymu įteisinti išpirktą žemės sklypą. Prie prašymo buvo pridėti visi notariškai patvirtinantys dokumentai, įrodantys žemės sklypo suteikimą ir išpirkimą, žemės sklypo atlikti kadastriniai matavimai, pareiškėjo asmens tapatybės dokumento patvirtinta kopija. Pareiškėjas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui nepateikė vienintelio reikalaujamo dokumento, t. y. (duomenys neskelbtini) kaimo generalinio plano ištraukos, kurioje būtų pažymėtas pareiškėjui suteiktas namų valdos žemės sklypas, kadangi toks dokumentas neegzistuoja, t. y. (duomenys neskelbtini) kaimo generalinis planas nebuvo parengtas. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2007 m. balandžio 11 d., 2009 m. balandžio 7 d., 2009 m. liepos 30 d. raštais ir Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. spalio 3 d. raštu informavo, kad šio sklypo privatizavimui reikalinga papildomai pateikti žemės sklypo suteikimą patvirtinančio dokumento įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją bei ištrauką iš teritorijų planavimo dokumento, kuriame suformuotas suteiktas žemės sklypas. Vilniaus rajono savivaldybės administracija tiek 2009 m. liepos 21 d., tiek 2013 m. vasario 6 d. atsakė, kad (duomenys neskelbtini) generalinio plano kopijos pateikti negali, nes minėto kaimo generalinis planas neparengtas.

Nurodė, kad 2013 m. vasario 21 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą ir į Vilniaus rajono skyrių su prašymu parduoti teisėtai suteiktą ir išpirktą individualiai gyvenamųjų namų statybai 0,15 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškime pažymėjo, kad negali pateikti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui prašomo dokumento, t. y. ištraukos iš teritorijų planavimo dokumento, kadangi toks dokumentas Vilniaus rajono savivaldybėje nebuvo parengtas ir niekada neegzistavo. Nacionalinė žemės tarnyba 2013 m. kovo 7 d. raštu atsakė, kad Vilniaus rajono skyrius 2009 m. balandžio 7 d., 2009 m. liepos 30 d. raštais bei Nacionalinės žemės tarnyba 2011 m. spalio 3 d. raštu atsakė į pareiškėjo prašyme keliamus reikalavimus.

Pareiškėjas teigė, jog atsakovo reikalavimas pateikti prašymą parduoti žemę ir atitinkamus dokumentus vertintinas kaip pasityčiojimas, gero administravimo principo pažeidimas ir vilkinimas atlikti įstatymais priskirtus administracinius veiksmus. Atsakovai nuo 2007 m. atsako vienodo turinio raštais ir neparengia valstybinės žemės sklypo pardavimo sutarties bei nepriima sprendimo leisti parduoti teisėtai suteiktą ir išpirktą 0,15 namų valdos žemės sklypą. Pažymėjo, kad teisėtai suteikto ir įstatymų nustatyta tvarka išpirkto žemės sklypo dokumentų įforminimą reglamentuoja viešosios teisės normos, o atitinkama valstybės, savivaldybių ir jų institucijų veikla, susijusi su valstybinės žemės sklypo išpirkimu, yra veikla viešojo administravimo srityje. Todėl atsakovai, kuriems įstatymų leidėjas suteikė įgaliojimus priimti sprendimus dėl teisėtos suteiktos ir išpirktos valstybinės žemės, privalo užtikrinti, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų atsiradimu, visais atvejais būtų pagrįsti Konstitucija ir įstatymais. Viešojo administravimo subjektų veiksmai turi sudaryti palankias sąlygas įstatymų nustatytiems tikslams pasiekti, todėl gero administravimo principas (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kt.), kaip konstitucinės nuostatos, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, sudėtinė dalis, reiškia administravimo procedūrose dalyvaujančių šalių bendradarbiavimą. Tačiau atsakovai nebendradarbiauja įgyvendinant ir užbaigiant žemės išpirkimo procedūras, o tik formaliai perrašo ankstesnių raštų turinį. Atsakovai, kaip viešojo administravimo subjektai, nesivadovauja gero administravimo principais. Pažymėjo, iki šiol šis sklypas nėra suprojektuotas Nemėžio kadastro vietovės žemėtvarkos projekte.

Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius atsiliepimu (b. l. 71–76) į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą, įformintą 2013 m. kovo 7 d. raštu, nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo priimtas individualaus pobūdžio administracinis aktas. Kadangi ginčijamas raštas pareiškėjui nesukėlė jokių teisinių pasekmių (nedaro įtakos jo teisėms ir pareigoms), t. y. Nacionalinė žemės tarnyba nepriėmė sprendimo neparduoti 0,15 ha valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tik pakartotinai informavo, kokius trūkstamus dokumentus pareiškėjas turi pateikti teritoriniam skyriui, siekdamas išsipirkti minėtą žemės sklypą. Pažymėjo, kad teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą įstatyme ar pačiame dokumente, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius. Todėl darė išvadą, kad skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. kovo 7 d. raštas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas, bet yra informacinio pobūdžio raštas, kuris negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl administracinė byla, atsakovų nuomone, dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. kovo 7 d. raštą nutrauktina.

Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovus per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą parduoti žemę ir pasirašyti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, teisėtai suteikto ir išpirkto 0,15 ha žemės sklypo individualiai gyvenamųjų namų statybai, esančio (duomenys neskelbtini), nurodė, kad asmens teisė įsigyti žemės sklypą, tame tarpe ir lengvatinėmis sąlygomis, gali atsirasti tik teisės aktų pagrindu. Pareiškėjas nei tuometiniam Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, nei Vilniaus rajono skyriui nėra pateikęs norimo išsipirkti iš valstybės žemės sklypo plano su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, parengto vadovaujantis patvirtintu teritorijų planavimo dokumentu, todėl ir negalėjo būti sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjui suteikto individualaus namo statybai 0,15 ha žemės sklypo pardavimo. Kai pagal įstatymą turintis teisę ir pageidaujantis pirkti naudojamą valstybinės žemės sklypą asmuo negali pateikti nurodytų reikalavimų atitinkančio žemės sklypo plano, nes toks sklypas nesuformuotas ir nepažymėtas tam tikros teritorijos detaliajame plane, jis gali prašyti atitinkamų viešojo administravimo subjektų (šiuo atveju Vilniaus rajono savivaldybės administracija) atlikti būtinas tokiais atvejais viešojo administravimo procedūras bei priimti reikalingus sprendimus. Jeigu viešojo administravimo institucijos nevykdo joms teisės aktų šiame procese pavestų administracinių procedūrų arba jas vykdo netinkamai, asmuo, kurio teisės pažeidžiamos, šių institucijų veiksmus ar neveikimą gali skųsti administraciniam teismui. Vilniaus rajono skyrius nepriėmė sprendimo neparduoti pareiškėjui 0,15 ha valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono skyrius 2009 m. balandžio 7 d., 2009 m. liepos 30 d. raštais, Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. spalio 3 d. ir 2013 m. kovo 7 d. raštais informavo pareiškėją dėl trūkstamų dokumentų pateikimo siekiant išsipirkti iš valstybės minėtą žemės sklypą.

Dėl reikalavimo priteisti pareiškėjo naudai 100 Lt žyminio mokesčio bei bylinėjimosi išlaidas nurodė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas nepagrįstas, todėl prašė prašymo netenkinti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 8 d. sprendimu (b. l. 118-125) pareiškėjo J. Ž. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. kovo 7 d. raštą Nr. 46SS-(14.46.104.)-569, kuriuo atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 14 straipsnio 3 dalies 3 punktu, paliko pareiškėjo 2013 m. vasario 21 d. prašymą nenagrinėtą, nes pareiškėjas nepateikė naujų faktinių aplinkybių, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo išnagrinėtos Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2009 m. balandžio 7 d. raštu Nr. SR-1749-(1.12), 2009 m. liepos 30 d. raštu Nr. SR-3139-(1.12) bei Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. spalio 3 d. raštu Nr. 1 SS-(9.5)-2460. Nustatė, jog iš pareiškėjo 2013 m. vasario 21 d. prašymo Nacionalinei žemės tarnybai ir Vilniaus rajono skyriui matyti, kad pareiškėjas viešojo administravimo subjektų prašė pakartotinai parduoti teisėtai suteiktą ir išpirktą individualiai gyvenamųjų namų statybai 0,15 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu (toliau – ir Žemės įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), darė išvadą, kad Taisyklių 12 punkte yra nustatytas imperatyvus ir baigtinis sąrašas dokumentų, kuriuos privalo pateikti asmuo pageidaujantis ir turintis teisę pirkti naudojamą valstybinės žemės sklypą. Nesant bent vienam iš minėtų baigtiniame sąraše dokumentų, valstybinės žemės pardavimas negalimas.

Pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas nei tuometiniam Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, nei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui nėra pateikęs norimo išsipirkti iš valstybės žemės sklypo plano su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, parengto vadovaujantis patvirtintu teritorijų planavimo dokumentu. Nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracija patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) generalinio plano kopijos pateikti pareiškėjui negali, nes minėto kaimo generalinis planas nebuvo parengtas. Todėl teismas konstatavo, jog atsakovai negalėjo spręsti klausimo dėl pareiškėjui suteikto individualaus namo statybai 0,15 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, nes nebuvo pateikti visi dokumentai nustatyti Taisyklių 12 punkte. Duomenų, kad pareiškėjas būtų prašęs parengti tokį planą, byloje nėra.

Teismas rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu ir nurodė, jog atsakovui nebuvo pateiktas norimo išsipirkti iš valstybės žemės sklypo planas su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, parengto vadovaujantis patvirtintu teritorijų planavimo dokumentu. Šią aplinkybė patvirtino ir pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pagrįstai paliko pareiškėjo prašymą nenagrinėtu, nes šie klausimai iš esmės jau buvo išnagrinėti Vilniaus rajono skyriaus 2009 m. balandžio 7 d. raštu Nr. SR-1749-(1.12), 2009 m. liepos 30 d. raštu Nr. SR-3139-(1.12) bei Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. spalio 3 d. raštu Nr. 1 SS-(9.5)-2460. Naujų aplinkybių pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui nepateikė, todėl šioje dalyje pareiškėjo skundą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą įstatyme ar pačiame dokumente, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius, tačiau darė išvadą, kad ginčijamas raštas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, nes ginčijamu raštu buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą. Pabrėžė, kad skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. kovo 7 d. raštas pagal savo turinį laikytinas individualiu administraciniu aktu.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą parduoti žemę ir pasirašyti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, teisėtai suteikto ir išpirkto 0,15 ha žemės sklypo individualiai gyvenamųjų namų statybai, esančio (duomenys neskelbtini), teismas sprendė, jog reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, su kuriuo yra betarpiškai susijęs. Todėl teismas netenkinęs pirmojo pareiškėjo skundo reikalavimo, antrąjį taip pat atmetė kaip nepagrįstą.

Atkreipė dėmesį, jog iš pareiškėjo buvo reikalaujama pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad ginčo sklypas jam buvo suteiktas. Pažymėjo, jog pareiškėjas kiekvieną kartą nurodo skirtingus subjektus, kurie neva suteikė jam ginčo sklypą. Teismui papildomai paprašius pateikti sklypo suteikimą patvirtinančius duomenis, pareiškėjas pateikė Vyriausybės įgaliotinio 1992 m. liepos 30 d. potvarkiu Nr. 994p patvirtintą sąrašą, kuriame jis įrašytas 1066 numeriu, t. y. teismui pateikė tik priedą-sąrašą be potvarkio, o atsakovas pateikė teismui patį potvarkį, kuriame nurodyta, kad šiuo potvarkiu Nemėžio apylinkėje skiriami sklypai asmenims, išvardintiems 1.3 priedėlyje, ir patį priedėlį. Šiame priedėlyje pareiškėjo nėra, t. y. Vyriausybės įgaliotinio 1992 m. liepos 30 d. potvarkiu nr. 994p pareiškėjui sklypas nebuvo skirtas. Teismas akcentavo, kad visi aktai, kurių pagrindu pareiškėjui neva buvo skirtas ginčo sklypas, yra neoriginalūs, be paties potvarkio, prieštarauja atsakovo pateiktam potvarkiui ir jo priedėliui. Todėl teismas pareiškėjo teikiamus dokumentus vertino kaip nepakankamus norint patvirtinti sklypo suteikimo faktą ir juos atmetė.

Teismas, atmetęs kaip nepagrįstą pareiškėjo skundą, netenkino jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. Pareiškėjas J. Ž. apeliaciniu skundu (b. l. 128-132) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti 150 Lt sumokėtą žyminį mokestį bei bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo argumentu, jog atsakovai negalėjo spręsti klausimo dėl pareiškėjui suteikto žemės sklypo pardavimo, nes šis sklypas nesuformuotas patvirtintu teritorijų planavimo dokumentu. Pažymėjo, kad tokio dokumento pareiškėjas negali parengti ar inicijuoti jo sudarymą samdant kvalifikuotus matininkus. Kadangi (duomenys neskelbtini) generalinis planas nebuvo parengtas ir jis neegzistuoja, todėl atsakovai, gaudami pareiškėjo prašymus, galėjo ir privalėjo pareiškėjui suteiktą ir išpirktą namų valdos žemės sklypą suformuoti rengiant teritorijų planavimo dokumentą.

Atkreipia dėmesį, kad atsakovai skundžiamame rašte patvirtino, jog namų valdos žemės sklypą pareiškėjas galės pirkti su sąlyga, kad bus parengtas ir patvirtintas (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projektas ir šiame patvirtintame žemėtvarkos plane bus suprojektuotas pareiškėjo namų valdos žemės sklypas. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas tikėjosi, kad atsakovai kvalifikuotai įvykdys savo įstatyminę pareigą.

Pabrėžia, kad pareiškėjas užsakė kadastrinius matavimus, kuriuos matininkai atliko. Šie kadastriniai matavimai buvo pateikti derinti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui. Todėl pareiškėjas padarė viską, ką galėjo padaryti.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad pareiškėjas pateikė neoriginalius dokumentus, ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismui pateikė šiuos dokumentus: 1992 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo pranešimo notariškai patvirtintą nuorašą (originalas yra saugomas pas pareiškėją); Žemės sklypo įkainojimo akto kopiją (originalą pateikė teismo posėdžio metu); Taupomojo banko 1992 m. rugsėjo 30 d. pranešimą apie 623 rublių nurašymą iš banko sąskaitos; Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2005 m. birželio 3 d. pažymos apie įmokėtus pinigus Nr. 1998 notariškai patvirtintą nuorašą; Vilniaus rajono Nemėžio apylinkės tarybos 1993 m. liepos 23 d. 21 šaukimo sesijos sprendimo notariškai patvirtintą nuorašą. Taip pat teismui pateikė ir Vyriausybės įgaliotinio 1992 m. liepos 30 d. potvarkiu Nr. 994p patvirtintą sąrašą, kuriame J. Ž. pavardė įrašyta 1066 numeriu. Tokį sąrašą pateikė ir atsakovai. Atkreipia dėmesį, kad teismui buvo pateikti visi dokumentai, įrodantys ne tik žemės sklypo suteikimą, bet ir suteikto žemės sklypo išpirkimą.

Informuoja, kad Vyriausybės įgaliotinio 1992 m. liepos 30 d. potvarkio Nr. 994p originalas ir šio potvarkio sąrašų originalai turi būti pas atsakovus, arba Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje, arba Vilniaus apskrities archyve. Nurodo, kad dėl šios priežasties pareiškėjas negali pateikti šio sąrašo originalo, nes originalai yra saugomi ne pas pareiškėją, o privalo būti saugomi archyve.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo J. Ž. apeliacinį skundą (b. l. 139-142) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad mano, jog teismas tinkamai vertino teisinį reglamentavimą dėl individualiai statybai skirtų žemės sklypų ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas, siekdamas nuosavybėn įgyti nuosavybėn žemės sklypą, skirtą individualiai statybai, nepateikė reikiamų dokumentų atsakingai už valstybinės žemės pardavimą institucijai – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde klaidina teigdamas, kad 0,15 ha žemės sklypas individualiai statybai buvo skirtas šalia pareiškėjo tėvui A. Ž. priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad pareiškėjas asmeniškai nežino, kur konkrečiai buvo jam skirtas žemės sklypas individualiai statybai. 2007 m. gegužės 22 d. jis kreipėsi raštu į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, prašydamas skirti laisvą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime.

Pastebi, kad individualiai statybai skirtų žemės sklypų skyrimas ir vietos nustatymas buvo apylinkių tarybų kompetencija, o pareiškėjas pats neatliko veiksmų. Nurodo, jog Vilniaus rajono Nemėžio apylinkės tarybos 21 šaukimo sesijos 1993 m. liepos 23d. sprendimo 2 punktu pareiškėjas buvo įpareigotas suderinti su rajono vyr. architektu projektą ir gauti leidimą statybai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinėje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. kovo 7 d. rašto Nr. 46SS-(14.46.104.)-569 teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą parduoti žemę ir sudaryti su pareiškėju J. Ž. 0,15 ha valstybinės žemės sklypo individualiai gyvenamųjų namų statybai, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą iš esmės pažymėjęs, kad pareiškėjas tiek atsakovams, tiek teismui pateikė nepakankamai dokumentų tam, kad atsakovai galėtų spręsti klausimą dėl pareiškėjui suteikto individualaus namo statybai 0,15 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo.

Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka nurodydamas, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis nepateikė visų dokumentų, nurodytų Taisyklių 12 punkte, netinkamai vertino administracinėje byloje pateiktus įrodymus, aiškino ir taikė ginčo teisiniams santykiams taikytinus teisės aktus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 1 dalį administracinis teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą (ABTĮ 136 str. 2 d.).

Pirmiausiai teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl atsakovo rašto, kuriuo atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punktu, paliko pareiškėjo 2013 m. vasario 21 d. prašymą nenagrinėtą. Atsakovas pareiškėjo prašymo palikimą nenagrinėtu grindė tuo, kad pareiškėjas nepateikė naujų faktinių aplinkybių, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo išnagrinėtos Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2009 m. balandžio 7 d. raštu Nr. SR-1749-(1.12), 2009 m. liepos 30 d. raštu Nr. SR-3139-(1.12) ir Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. spalio 3 d. raštu Nr. 1 SS-(9.5)-2460, bei priminė, kokius dokumentus turi pateikti asmuo, pageidaujantis ir turintis teisę pirkti naudojamus valstybinės žemės sklypus.

Teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, kad Nacionalinė žemės tarnyba parduoda valstybinės žemės sklypus, išskyrus valstybinės žemės sklypus, priskirtus privatizuotiems ir (ar) privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams, valstybinės žemės sklypus, naudojamus akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių valstybei nuosavybės teise priklausę kontroliniai akcijų paketai buvo privatizuoti, valstybinės žemės sklypus, priskirtus valstybės nekilnojamajam turtui, kuris teisės aktų nustatyta tvarka įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą ir perduotas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytam valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriui patikėjimo teise, ir žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn. Minėto įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už šiuos žemės sklypus nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.2 punkte nustatyta, kad pagal šiuo nutarimu patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas pageidauja pirkti naują (statiniais ar įrenginiais) neužstatytą valstybinės kitos paskirties žemės sklypą. Kaip minėta pirmiau, valstybinės žemės sklypų pardavimas be aukciono, jeigu jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti, yra numatytas Lietuvos Respublikos žemės įstatyme. Taigi nagrinėjamam ginčui yra aktualios Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog visi pareiškėjo teikiami dokumentai yra neoriginalūs ir nepakankami norint patvirtinti sklypo suteikimo faktą. Nustatyta, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui su skundu pateikė 1993 m. liepos 23 d. Nemėžio apylinkės tarybos sprendimą, patvirtintą Vilniaus rajono Nemėžio apylinkės tarybos antspaudu ir tarybos pirmininko parašu. Pagal Taisyklių 2.3 punktą asmenys pagal Taisykles gali įsigyti nuosavybėn suteiktus iki 1992 m. vasario 7 d. miestuose ir iki 1992 m. kovo 15 d. – kitose vietovėse žemės sklypus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti, taip pat apylinkių tarybų sprendimu iki Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo (Žin., 1993, Nr. 32-727) įsigaliojimo dienos (1993 m. liepos 28 d.) suteiktus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti kaimo gyvenamosiose vietovėse žemės sklypus, kuriuose nėra asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių (statomų ar pastatytų) ir už kuriuos iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 28-868) įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.) įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui žemės sklypas individualiam gyvenamajam namui statyti buvo suteiktas apylinkės tarybos sprendimu (1993 m. liepos 23 d. Nemėžio apylinkės tarybos sprendimas) iki Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (1993 m. liepos 28 d.), už kurį pareiškėjas sumokėjo 632 rublius (nurašyti nuo investicinių čekių). Mokėjimo faktą patvirtina notaro patvirtintas 1992 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo pranešimas.

Taisyklių 12 punkte numatyta, kad asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, pagal žemės sklypų buvimo vietą pageidaujamo pirkti valstybinės žemės sklypo patikėtiniui – Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui arba Valstybės turto fondui – pateikia: 1) prašymą parduoti žemės sklypą (jo dalį); 2) žemės sklypo suteikimą ar naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas (jeigu žemės sklype nėra statinių ir įrenginių); 3) fizinio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento arba užsienio juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos įregistravimo dokumento įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, išskyrus tuos atvejus, kai naudojamą žemės sklypą pageidauja pirkti užsienio juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, įsteigę Lietuvoje atstovybę ar filialą; 4) naudojamo žemės sklypo plano, kuriame būtų pažymėti esami statiniai ir įrenginiai (jeigu jų yra ir kai prašymo parduoti žemės sklypą pateikimo metu prašomas parduoti žemės sklypas yra suformuotas), įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją. Atkreiptinas dėmesys, kad Taisyklių 12 punkte numatytas baigtinis sąrašas dokumentų, kuriuos privalo pateikti asmuo pageidaujantis ir turintis teisę pirkti valstybinės žemės sklypą. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nesant bent vienam iš Taisyklių 12 punkte nurodytų dokumentų, valstybinės žemės pardavimas negalimas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundu pirmą kartą kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją 2007 m. vasario 22 d. prašydamas pasirašyti su juo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį ir suprojektuoti prašomą žemės sklypą. 2007 m. gegužės 22 d., 2008 m. balandžio 22 d., 2010 m. sausio 28 d., 2011 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į atsakovą. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2007 m. balandžio 11 d. raštu Nr. 20-312, 2009 m. balandžio 7 d. raštu Nr. SR-1749-(8.12), 2009 m. liepos 30 d. raštu Nr. SR-3139-(1.12), 2010 m. kovo 17 d. raštu Nr. 20-131 ir Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. spalio 3 d. raštu Nr. 1SS-(9.5)-2460 informavo, kad šio sklypo privatizavimui pareiškėjas turi pateikti žemės sklypo suteikimo dokumentą, taip pat dokumentą, kad už 0,15 ha ploto žemės sklypą yra sumokėta vienkartinėmis išmokomis ar pinigais, ištrauką iš detalaus plano bei prašymą, kokiu būdu norima privatizuoti žemės sklypą. Pareiškėjas 2013 m. vasario 21 d. prašymu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių, prašydamas parduoti teisėtai suteiktą ir išpirktą individualiai gyvenamųjų namų statybai 0,15 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškime pažymėjo, kad pateikti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui prašomo dokumento, t. y. ištraukos iš teritorijų planavimo dokumento, negali kadangi toks dokumentas Vilniaus rajono savivaldybėje nebuvo parengtas ir niekada neegzistavo. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. kovo 7 d. raštu Nr. lSS-(8.5)-461 pareiškėjui atsakė, kad norint įteisinti individualaus namo statybai suteiktą 0,15 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), jis turi Vilniaus rajono skyriui pateikti Taisyklių 12 punkte nurodytus dokumentus. Taip pat nurodė, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punktu pareiškėjo 2013 m. vasario 21 d. prašymą palieka nenagrinėtą, kadangi pastarasis nepateikė naujų faktinių aplinkybių.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad atsakovai neginčija ir byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo subjektinės teisės įsigyti pareiškėjui suteiktą individualaus namo statybai 0,15 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad atsakovai tiek atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog pareiškėjas nei tuometiniam Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, nei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui nėra pateikęs norimo išsipirkti iš valstybės žemės sklypo plano su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, parengto vadovaujantis patvirtintu teritorijų planavimo dokumentu, todėl ir negalėjo būti sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjui suteikto individualaus namo statybai 0,15 ha žemės sklypo pardavimo.

Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad Taisyklių 14 punkte nurodyta, jog jeigu kartu su prašymu pirkti žemės sklypą (jo dalį) nepateikiamas žemės sklypo planas, nes prašomas parduoti valstybinės žemės sklypas nesuformuotas, prašymas parduoti žemės sklypą ir kiti dokumentai asmeniui negrąžinami, bet Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys arba Valstybės turto fondas raštu praneša prašymą pateikusiam asmeniui, kad būtina parengti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą ir žemės sklypo planą, nurodo subjektus, kurie turi organizuoti šių dokumentų rengimą, ir kieno lėšomis šie dokumentai turi būti rengiami. Parengtą žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui arba Valstybės turto fondui pateikia šio žemės sklypo plano rengimo organizatorius. Sprendimą nustatyti valstybinės žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) pagal patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, taip pat žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą, parengtus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

Byloje pateiktas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 13 d. raštas Nr. NSR(48)-575-(1.12) (b. l. 16) patvirtina, kad prašomas parduoti žemės sklypas yra nesuformuotas, nes (duomenys neskelbtini) projekto autorius nėra parengęs naujo žemės reformos žemėtvarkos projekto plano. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius minėtu 2010 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. NSR(48)-575-(1.12) pareiškėjui nurodė, kad (duomenys neskelbtini) projekto autorius nėra parengęs naujo žemės reformos žemėtvarkos projekto plano, tačiau 2008 m. Nemėžio k. v. žemės reformos žemėtvarkos projekte pareiškėjui yra paliktas laisvas žemės plotas, o namų valdos žemės sklypą jis pirkti galės tuomet, kai tik bus parengtas ir patvirtintas naujas Nemėžio k. v. žemės reformos žemėtvarkos projektas ir plane pažymėtas pareiškėjo namų valdos žemės sklypas.

Atsižvelgus į tai konstatuotina, kad nėra ginčo, jog šiuo metu nėra suformuotas žemės sklypas, todėl pagal Taisyklių 14 punktą atsakovas turėjo pareigą pranešti pareiškėjui, jog būtina parengti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą ir žemės sklypo planą, taip pat nurodyti subjektus, kurie turi organizuoti šių dokumentų rengimą, bei kieno lėšomis šie dokumentai turi būti rengiami, tačiau to nepadarė. Kartu pažymėtina, kad atsakovas tik formaliai atsakydavo į pareiškėjo raštus, nesigilindamas į nustatytą teisinį reglamentavimą ir nevykdė Taisyklių 14 punkte nustatyto reikalavimo nurodyti subjektus, kurie organizuotų teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą ir žemės sklypo plano parengimą bei sprendimu nustatyti kadastro duomenis.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visa, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. kovo 7 d. raštu Nr. 46SS-(14.46.104.)-569, palikdama pareiškėjo 2013 m. vasario 21 d. prašymą nenagrinėtą, nepagrįstai neatsižvelgė į Taisyklių 14 punkte teritoriniam skyriui nustatytas pareigas, neišaiškino pareiškėjui, kokie subjektai ir kieno lėšomis privalo organizuoti šių dokumentų rengimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą aktą, kuris panaikinamas, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. vasario 21 d. prašymą.

Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą parduoti žemę ir pasirašyti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, teisėtai suteikto ir išpirkto 0,15 ha žemės sklypo individualiai gyvenamųjų namų statybai, esančio (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija nurodo, jog Taisyklių 16 punkte numatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys arba Valstybės turto fondas, turėdamas visus Taisyklių 12 punkte nurodytus dokumentus ir sprendimą suformuoti žemės sklypą (tuo atveju, jeigu žemės sklypas nebuvo suformuotas prašymo parduoti žemės sklypą (jo dalį) pateikimo metu), per mėnesį: 1) įregistruoja parduodamą valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre (jeigu parduodamas žemės sklypas šiame registre neįregistruotas) ir patikėjimo teisę į jį;

2) Taisyklių 8 punkte nurodytu atveju pagal žemės sklypo planą nustato ir (ar) pagal Taisyklių 7 punktą apskaičiuoja parduodamų žemės sklypo dalių dydį;

3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatytais atvejais užsako parduodamų žemės sklypų individualų vertinimą; ir 4) parengia valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą. Taigi iš nurodyto reglamentavimo matyti, jog tam, kad būtų parengtas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektas, turi būti nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikti visi Taisyklių 12 punkte nurodyti dokumentai, o tuo atveju, jei nebuvo suformuotas žemės sklypas prašymo parduoti žemės sklypą pateikimo metu, papildomai turi būti pateiktas ir sprendimas suformuoti žemės sklypą.

Kadangi šiuo metu nėra parengto suformuoto žemės sklypo plano ir sprendimo suformuoti žemės sklypą, teisėjų kolegija sprendžia, kad negali būti tenkinamas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą parduoti žemę ir sudaryti su pareiškėju J. Ž. 0,15 ha valstybinės žemės sklypo individualiai gyvenamųjų namų statybai, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, todėl šis pareiškėjo reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl pareiškėjo teiginio, kad 0,15 ha žemės sklypas individualiai statybai buvo suteiktas pareiškėjui šalia jo tėvui A. Ž. priklausančio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija pažymi, jog sutinka su atsakovo pozicija, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių žemės sklypo suteikimo faktą būtent toje vietoje, neaišku, kokiu teritorijų planavimo dokumentu remiantis pareiškėjas pasirinko minėtą sklypą ir 2008 metais kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę „SANORA“ atlikti kadastrinius matavimus. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad negalima identifikuoti žemės sklypo, kurį pareiškėjas prašo suteikti, kadangi nėra teritorijų planavimo dokumento, kuriame suformuotas suteiktas žemės sklypas.

Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, panaikinant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. kovo 7 d. raštą Nr. 46SS-(14.46.104.)-569 ir įpareigojant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo J. Ž. 2013 m. vasario 21 d. prašymą.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu, be kita ko, prašo priteisti iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. sumokėtą 150 Lt žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ABTĮ 44 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pagal to paties straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę inter alia reikalauti atlyginti ir patirtas atstovavimo išlaidas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr. pvz. 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Šiuo teismo sprendimu pareiškėjo skundas yra patenkintas iš dalies. Todėl pareiškėjas turi teisę į turėtų teismo išlaidų atlyginimą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Pastebėtina, jog nors pareiškėjas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jis jų konkrečiai neįvardina, byloje nėra pateikta jokių jo išlaidas pagrindžiančių įrodymų, išskyrus žyminių mokesčių sumokėjimą patvirtinančius kvitus. Todėl, atsižvelgiant į šiuo baigiamuoju teismo aktu patenkintų reikalavimų dalį, taip pat vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, pareiškėjui iš atsakovų priteistina 50 proc. jo sumokėtų žyminių mokesčių už skundą pirmosios instancijos teisme ir apeliacinį skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktą pakeisti ir išdėstyti taip:

„Pareiškėjo J. Ž. skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. kovo 7 d. raštą Nr. 46SS-(14.46.104.)-569 ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo J. Ž. 2013 m. vasario 21 d. prašymą.“

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui J. Ž. iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 75 Lt (septyniasdešimt penkis litus), t. y. po 37,5 Lt (trisdešimt septynis litus penkiasdešimt centų) iš kiekvieno atsakovo, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys