A-146-1780-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-1780/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03967-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 71

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), administracinėje byloje pagal pareiškėjo Topolio melioracijos statinių naudotojų asociacijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Topolio melioracijos statinių naudotojų asociacijos skundą atsakovams Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Topolio melioracijos statinių naudotojų asociacija (toliau – ir pareiškėjas, Asociacija) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Panevėžio paramos administravimo skyriaus (toliau – ir NMA Panevėžio skyrius) sprendimą, pateiktą 2013 m. liepos 11 d. rašte Nr. KP-(10.6.1)-Pa-1917; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM) 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 3JA-169-127; 3) įpareigoti NMA Panevėžio skyrių pakartotinai įvertinti projekto „Biržų rajono Kurklių ir Kirdonių kaimų dalies melioracijos statinių rekonstravimas“, projekto Nr. 1IG-KP-11-1-002218-PR001, investicijos topografinės nuotraukos sudarymo paslaugų pirkimui tinkamumą finansuoti paramos lėšomis (b. l. 1-7).

Paaiškino, kad Ministerija 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 3JA-169-127 atmetė pareiškėjo skundą dėl NMA Panevėžio skyriaus 2013 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. KP-(10.6.1)-Pa-1917, kuriuo nuspręsta topografinės nuotraukos sudarymo investicijai taikyti 50 procentų dydžio sankciją už Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 3 straipsnio 1 dalies pažeidimą vykdant mažos vertės topografinės nuotraukos sudarymo paslaugų pirkimą apklausos būdu. NMA konstatavo VPĮ įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimus, kadangi vienas iš trijų apklausoje dalyvavusių tiekėjų (UAB „Agrogeodezija“) buvo su atsakovo direktoriumi susijęs juridinis asmuo.

Paaiškino, kad nei Lietuvos, nei Europos Sąjungos teisės aktai nenustato absoliutaus draudimo pirkime dalyvauti su perkančiąja organizacija vienaip ar kitaip susijusiems asmenims ir kad tai prieštarautų proporcingumo ir racionalumo principams, ribotų ūkinės veiklos laisvę. Šio pirkimo atveju buvo laikomasi visų viešųjų pirkimų principų, o ginčijamuose sprendimuose nepateikta jokių konkrečių įrodymų, leidžiančių manyti priešingai (žr. Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko pirkimo taisyklės, pagal kurių 3.27, 3.28 bei 5.5.

a) punktus, pirkime gali dalyvauti su pirkėju susijęs asmuo, jei įrodoma, kad pirkėjas negali daryti įtakos nešališkam sprendimui). Nurodė, kad vykusiuose kitų perkančiųjų organizacijų viešuosiuose pirkimuose ne kartą dalyvavo ir netgi laimėjo su tokiomis perkančiosiomis organizacijomis susijusios įmonės (pvz. Litgrid AB, AB „Lietuvos energija“ vykdomuose pirkimuose). Draudimas pirkime dalyvauti su pirkėju susijusiam asmeniui yra savitikslis, netarnaujantis jokiems visuomenei svarbiems tikslams, savaime nereiškia viešųjų pirkimų principų pažeidimo, taip pat toks draudimas pažeidžia proporcingumo, racionalumo principus, kadangi yra nesuderinamas su racionaliu lėšų panaudojimu ir perkančiosios organizacijos poreikių patenkinimu.

Jei kvietimas teikti pasiūlymą pirkime nebūtų išsiųstas UAB „Agrogeodezija“, jis apskritai galėjo neįvykti ir atsakovo poreikiai būtų likę nepatenkinti, kadangi kiti tiekėjai, kuriems buvo siųstas kvietimas, neišreiškė noro dalyvauti pirkime. Nustatytas draudimas riboja ūkinės veiklos laisvę ir galėtų būti pateisinamas tik tokiu atveju, jeigu būtų įrodyta, kad pirkimas yra vykdomas šališkai ir nepagrįstai suteikiant konkurencinį pranašumą susijusiems asmenims. Tai, kad su konkrečia įmone yra susijęs ne pirkimo organizatorius, o perkančiosios organizacijos vadovas, yra šalutinė aplinkybė, neturinti jokios įtakos viešųjų pirkimų principų laikymuisi.

Pirkimo organizatorė visą pirkimo vykdymo laiką laikėsi pasirašytos nešališkumo deklaracijos ir viešųjų pirkimų principų, o visos pirkime dalyvaujančios įmonės varžėsi lygiais pagrindais. Kvietimai pateikti pasiūlymus visiems kviečiamiems pirkime dalyvauti asmenims buvo išsiųsti tuo pačiu metu, vienodo turinio ir su vienodais reikalavimais. Bendrovės buvo pasirinktos dėl jų žinomumo topografinių nuotraukų darymo rinkoje, turinčios gerą vardą bei reputaciją. Pasiūlymai buvo vertinami taikant mažiausios kainos vertinimo kriterijų, todėl jokios prielaidos palankesniam bet kurio iš tiekėjų pasiūlymo vertinimui neegzistavo.

Pirkimas buvo mažos vertės, todėl jam buvo taikoma mažiausiai VPĮ nustatytų ribojimų ir nors pareiškėjas pagal Asociacijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 175.1 punktą, galėjo apklausti vieną tiekėją, kadangi pirkimo sutarties vertė neviršija 30 000 Lt be PVM, tačiau apklausdama netgi tris tiekėjus, pareiškėja padidino viešojo pirkimo skaidrumą.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 90-94) atsakovas paaiškino, kad viešųjų pirkimų principų turinys reikalauja perkančiosios organizacijos darbuotojų, atsakingų už sprendimų viešųjų pirkimų procedūrose priėmimą, nešališkumo bei nusišalinimo pareigos laikymosi. Pirkimus atliekantys asmenys privalo būti nešališki tiekėjams, šis reikalavimas taikomas nepriklausomai nuo pirkimo būdo. Viešojo pirkimo principai, taip pat ir imperatyvios nuostatos dėl pirkimus atliekančių asmenų nešališkumo užtikrinimo yra taikomos ir pareiškėjo vykdyto supaprastinto pirkimo atveju.

Kadangi VPĮ yra specialusis įstatymas CK ir kitų teisės aktų atžvilgiu, privatinėje teisėje taikomas dispozityvumo principas šiuo atveju būtų teisingas tik tiek, kiek jis nepažeidžia imperatyvių VPĮ nuostatų. Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko atliekami pirkimai nėra susiję su bylos aplinkybėmis, kadangi skiriasi nuo pareiškėjos šio banko vykdoma veikla, mastas ir specifika. Pareiškėjas vykdo supaprastintus pirkimus pagal savo pačios pasitvirtintas supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles. Pareiškėjo kaip pavyzdžiai nurodyti „Litgrid AB“ ir AB „Lietuvos energija“ vykdomi viešieji pirkimai patenka į VPĮ 10 str. 5 d. reguliavimo apimtį ir vadovaujasi tokia įstatymo joms suteikta teise.

Nagrinėjamu atveju nurodyta norma netaikytina, kadangi ji priskirtina prie klasikinio sektoriaus perkančiųjų organizacijų, kurioms taikomos VPĮ II ir IV skyriaus nuostatos, reglamentuojančios tarptautinių (atvirų) ir supaprastintų (vietinės reikšmės) pirkimų vykdymą, taip pat VPĮ I skyriuje įtvirtintos bendrosios nuostatos (su tam tikromis išimtimis). Atsakovas draudimų viešuosiuose pirkimuose nereglamentuoja, tai įstatymų leidėjo prerogatyva, jis atlieka viešojo pirkimo vertinimą ir už nustatytus pažeidimus taiko sankcijas.

Nors viešuosiuose pirkimuose svarbu užtikrinti skaidrumo principo įgyvendinimą, tačiau pareiškėjo organizuotame neskelbiamame viešajame pirkime aktyvaus dalyvio vaidmuo tenka tik perkančiajai organizacijai. Nuo jos pasirinkto tiekėjo tiesiogiai priklauso pirkimo rezultatas ir realios tiekėjų konkurencijos bei racionalaus lėšų panaudojimo principo įgyvendinimas. Pareiškėjui pasirinkus apklausos procedūrą, nebuvo užtikrinta bent minimali tiekėjų konkurencija ir racionalaus lėšų panaudojimo principas, kadangi iš esmės pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas.

Vien tik ekonominė viešojo pirkimo sutarties nauda perkančiajai organizacijai (ir net visai visuomenei) nenusveria jos pareigos tinkamai ir teisėtai iš visų tiekėjų pasiūlymų išrinkti laimėtoją. Pirkimų organizatorius, pasirinkdamas tiekėjus, turi išlikti objektyvus bei eliminuoti tuos atvejus, kai pateikti pasiūlymus kviečiami tiekėjai yra susiję su juo ryšiais, dėl kurių gali būti pažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai. Be to, byloje nėra įrodymų, kad visi tiekėjams parengti kvietimai pateikti pasiūlymus pasiekė adresatus, nenurodyta, kuo vadovaudamasi pareiškėja išsirinko potencialius tiekėjus.

Pareiškėjas turėjo susilaikyti nuo sprendimo pakviesti dalyvauti tiekėją UAB „Agrogeodezija“, kurios generalinis direktorius buvo ir pareiškėjos direktorius. Be to, paskirta pirkimo organizatorė, atlikdama pirkimą, pavaldumo ryšiais buvo susijusi su M. K., kuris buvo tiek perkančiosios organizacijos, tiek tiekėjo vadovas. Sudaryta viešojo pirkimo sutartis taip pat pasirašyta M. K. paskirtų/įgaliotų atstovų, jis buvo nurodytas ir kaip kontaktinis asmuo kvietimuose pateikti pasiūlymus. Atsižvelgiant į tai, atsakovo manymu, pirkimo procedūroje aktyviai dalyvavo ir pats M.

K., todėl vadovaudamasis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1S-135 „Dėl etiško elgesio viešuosiuose pirkimuose mokomosios priemonės patvirtinimo“ sąžiningas ir etiškas perkančiosios organizacijos vadovo sprendimas turėjo būti pirkimo nutraukimas. Vien tik formalus VPĮ laikymasis vykdant apklausos procedūrą savaime dar neįrodo, kad pareiškėjas laikėsi skaidrumo principo, o nešališkumo deklaracijos pasirašymas negali būti vienintelis viešojo pirkimo komisijos nario ar ekspertu nario nešališkumo įrodymas, be to, konkrečioje pasirašytoje pavyzdinėje nešališkumo deklaracijoje nurodytų aplinkybių, dėl kurių pirkimą vykdantis asmuo turėtų nusišalinti nuo pirkimo vykdymo, sąrašas nėra baigtinis.

Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 105-107) atsakovas paaiškino, kad pagal pareiškėjo ir NMA sudarytą Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos srities „Žemės ūkio vandentvarka“ paramos 2011 m. lapkričio 14 d. sutarties Nr. 1IG-KP_11-1-002218-PROOl 5.4 punktą, pareiškėjui turėjo būti suteikiama parama, jei jis prekes, paslaugas ar darbus, kuriems įsigyti suteikiama parama, įsigis laikydamasis VPĮ nuostatų. Pareiškėjos direktorius M. K. 2012 m. kovo 22 d. įsakymu pirkimo organizatore paskyrė R. L., kuri nešališkumo deklaracijoje pasižadėjo objektyviai, dalykiškai, be išankstinio nusistatymo, vadovaudamasi visų tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principais, viešųjų pirkimų skaidrumo principais atlikti pirkimų organizatoriaus pareigas. Pirkimo organizatorė, organizuodama pirkimą apklausos būdu, nusistatė ir savo nuožiūra pasirinko potencialius tiekėjus, kas lėmė jos pareigą įvertinti kiekvieną pasiūlymus pateikti kviečiamą tiekėja nešališkumo bei skaidrumo aspektu. Vykdant pirkimą apklausos būdu nuo pirkimo organizatorės pasirinktų asmenų priklauso pirkimo rezultatai, todėl, pasirinkdama tiekėjus, ji turi išlikti objektyvi, eliminuojant atvejus, kai pateikti pasiūlymus kviečiami tiekėjai yra susiję su pirkimo organizatore ryšiais, dėl kurių gali būti pažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai. Pirkimo organizatorė kreipėsi į tris tiekėjus, o vieno jų – UAB „Agrogeodezija“ generaliniu direktoriumi yra M. K. UAB „Agrogeodezija“ pirkimo organizatorės sprendimu buvo pripažinta pirkimo laimėtoja, t. y., pirkimo organizatorė nutarė sudaryti pirkimo sutartis su pavaldumo ryšiais susijusiu asmeniu, kurio įsakymu ji pati buvo paskirta, todėl tokio potencialaus tiekėjo, per vadovą susijusio su perkančiąja organizacija, pasirinkimas nėra skaidrus ir pažeidžia lygiateisiškumo principą, eliminuojant vieną iš potencialių rinkoje esančių ir analogiškas paslaugas teikiančių tiekėjų. Pareiškėjas pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje buvo keliamas klausimas dėl NMA Panevėžio skyriaus sprendimo, įforminto 2013 m. liepos 11 d. rašte Nr. KP-(10.6.1)-Pa-1917, kuriuo pareiškėjo vykdytas supaprastintas viešasis pirkimas pripažintas atliktu netinkamai, pažeidus VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus ir ŽŪM 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 3JA-169-127 „Dėl skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nebuvo ginčijamas siūlytinos taikytinos sankcijos už nustatytus VPĮ pažeidimus dydžio klausimas, tačiau buvo keliamas klausimas, ar buvo padarytas VPĮ pažeidimas ir pagrįstai priimtas sprendimas dėl pažeidimo, dėl kurio mokėjimo prašymo vertinimo metu galėtų būti taikoma atitinkama sankcija.

Teismas nustatė, kad 2011 m. lapkričio 14 d. pareiškėjas ir atsakovas NMA sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos srities „Žemės ūkio vandentvarka“ paramos sutartį Nr.1IG-KP-11-1-002218-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), kuria įsipareigojo įgyvendinti projektą „Biržų rajono Kurklių ir Kirdonių kaimų dalies melioracijos statinių rekonstravimas“ Nr.1IG-KP-11-1-002218-PR001 (toliau – Projektas). Įgyvendindama šį projektą, pareiškėja vykdė supaprastintą mažos vertės viešąjį pirkimą topografinės nuotraukos sudarymo paslaugoms pirkti apklausos būdu. Perkančiosios organizacijos pirkimų organizatorė R. L. 2012 m. kovo 26 d. pateikė kvietimus dalyvauti apklausoje ir iki 2013 m. balandžio 5 d. pateikti pasiūlymus trims bendrovėms – UAB „Cowi Lietuva“, UAB „Agrodezija“ ir UAB „Žemės sklypas“, kuriems kvietimai buvo išsiųsti paštu. Tiekėjų apklausos pažyma Nr. 3 patvirtina, jog pasiūlymą pirkimui pateikė tik UAB „Agrogeodezija“, kuri už topografinės nuotraukos sudarymą pasiūlė 21 780 Lt. kainą. Kaip matyti iš pažymos, ją 2013 m. balandžio 5 d. parengė pirkimų organizatorė R. L., o sprendimą patvirtino asociacijos direktorius M. K.

Byloje nustatyta, kad NMA Panevėžio skyrius, atlikęs apklausos dokumentacijos įvertinimą, 2013 m. liepos 11 d. sprendimu dėl pažeidimo, kurį įformino raštu Nr. KP-(10.6.1.)-Pa-191, konstatavo, kad paramos gavėja (pareiškėja) pirkimo metu pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, todėl pirkimas negali būti laikomas atliktas tinkamai, ir informavo, jog mokėjimo prašymo vertinimo metu pareiškėjos investicijai bus taikoma 50 procentų dydžio sankcija, jos dydį skaičiuojant nuo tos pirkimo sutarties dalies, kuri finansuojama paramos lėšomis. Sprendime dėl pažeidimo buvo konstatuota, jog perkančiosios organizacijos Topolio melioracijos statinių naudotojų asociacijos direktoriaus M. K. patvirtintu sprendimu supaprastinto pirkimo laimėtoja buvo pripažinta UAB „Agrogeodezija“, kurios generaliniu direktoriumi yra tas pats M. K., todėl pirkimo organizatorius, organizuodamas pirkimą apklausos būdu ir pats savo nuožiūra pasirinkdamas potencialius pirkėjus bei privalėdamas kiekvieną iš jų įvertinti nešališkumo ir neskaidrumo aspektu, šios pareigos neatliko, nes vienas iš siūlytų tiekėjų, kuris ir laimėjo pirkimą, buvo susijęs su pirkimų organizatoriumi.

Teisėjų kolegija konstatavo, jog priimti ginčijami sprendimai atitiko VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Paramos sutartimi pareiškėjas pirmiausiai įsipareigojo įgyvendinti Projektą, nepažeisdamas sutarties sąlygų, Europos bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų (1.1. punktas). Pagal Paramos sutarties 5.4. punktą pareiškėjas įsipareigojo, kad prekes, paslaugas ar darbus, kuriems įsigyti suteikiama parama, įsigis laikydamasi VPĮ nuostatų, o pagal 17.5. punktą – kad įvykdyto (-ų) konkurso (-ų) ir (arba) apklausos (-ų) dokumentaciją pateiks Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Panevėžio paramos administravimo skyriui įvertinti prieš teikiant atitinkamą mokėjimo prašymą; šiame punkte taip pat buvo nustatyta, kad netinkamai atlikus pirkimo procedūras, lėšos yra nekompensuojamos. Teismas, įvertinęs atsakovų veiksmus atliekant apklausos dokumentacijos įvertinimą, teikiant siūlymus bei priimant ginčijamus sprendimus, nustatė, kad jų atlikti pažeidimo tyrimo procedūriniai veiksmai atitinka reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintose Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, ginčijamuose sprendimuose atskleista padaryto pažeidimo esmė, nurodyta, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis remiantis yra konstatuotas viešojo pirkimo pažeidimas, nurodyta, kokie teisės aktai kvalifikuoja tokio pažeidimo padarymą bei kokiais teisės aktais vadovaujantis mokėjimo paraiškos teikimo metu bus siūloma taikyti sankciją iš dalies nekompensuoti pirkimo sutarties vertės.

VPĮ 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Šių principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų. Skundžiamais sprendimais atsakovai nenustatė, jog projekto vykdytojas, vykdydamas supaprastintą mažos vertės viešąjį pirkimą apklausos būdu topografinės nuotraukos sudarymo paslaugoms pirkti, pažeidė viešojo pirkimo procedūras, netinkamai įformino dokumentus ar padarė kokius nors formalius pažeidimus, bet pripažino, jog buvo pažeistos VPĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriose nėra nurodytų konkrečių viešojo pirkimo veiksmų, o nustatyti viešųjų pirkimų principai. Principų pažeidimas yra pakankamas, kad būtų priimtas siūlymas atsisakyti kompensuoti dalį išlaidų, padarytų pažeidžiant VPĮ nuostatas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką viešųjų pirkimų srityje („Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga“, LAT Teismų praktikos biuletenis Nr. 31, Vilnius, 2009), viešųjų pirkimų principai, tarp jų lygiateisiškumo ir skaidrumo, yra perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo kontrolės ir pagrįstumo vertinimo matas bei viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo tikslų pasiekimo garantas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog viešųjų pirkimų principų pažeidimas kvalifikuotinas imperatyviųjų nuostatų pažeidimu būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos imperatyvios VPĮ nuostatos, yra susiję su viešojo intereso apsauga, todėl vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas yra pagrindas pripažinti atliktų veiksmų neteisėtumą, imperatyviųjų teisės normų pažeidimą.

Perkančioji organizacija supaprastintą viešąjį pirkimą privalėjo vykdyti laikydamasi Paramos sutarties 1.1. punkto reikalavimų, nustatančių, jog projektas įgyvendinamas nepažeidžiant sutarties sąlygų, Europos bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, tiek kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu, bei 5.4. punkto, nustatančio, kad pareiškėja prekes, paslaugas ar darbus, kuriems įsigyti suteikiama parama, įsigis laikydamasi VPĮ nuostatų, reikalavimų. Vykdydamas supaprastintą viešąjį pirkimą pareiškėjas privalėjo vadovautis ir Topolio melioracijos statinių naudotojų asociacijos supaprastintų viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis 2011 m. kovo 14 d. asociacijos pirmininko įsakymu Nr. 1, (http://mw.eviesiejipirkimai.lt/vpm/SVPTS/svpts_sarasas.asp?SBJ_ID=1020357708) (galiojo iki 2013 m. liepos 29 d.), kurių 5 punktas taip pat nustato, kad supaprastinti pirkimai atliekami laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo ir proporcingumo principų, konfidencialumo ir nešališkumo reikalavimų.

Bylos rašytinė medžiaga patvirtino, jog 2012 m. kovo 22 d. Topolio melioracijos statinių naudotojų asociacijos direktoriaus M. K. įsakymu pirkimo organizatoriumi supaprastintiems mažos vertės pirkimams vykdyti organizatore buvo paskirta R. L., kuri tą pačią dieną pasirašė konfidencialumo pasižadėjimą, taip pat nešališkumo deklaraciją, patvirtindama, kad pavestas pareigas atliks objektyviai, dalykiškai, be išankstinio nusistatymo, vadovaudamasi visų tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principais, o esant deklaracijoje nurodytoms aplinkybėms ar negalint laikytis minėtų principų – nusišalins ir nedelsiant raštu praneš apie tai ją pirkimų organizatore paskyrusios perkančiosios organizacijos vadovui.

Pirkimo organizatorė 2012 m. kovo 26 d. pateikė kvietimus dalyvauti apklausoje trims tiekėjams, tame tarpe ir UAB „Agrogeodezija“. Pasiūlymuose kontaktiniu asmeniu buvo nurodoma ne pirkimų organizatorė, o M. K., kas leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos direktorius pats aktyviai dalyvavo pirkimo procedūroje, galėdamas kontroliuoti ir įtakoti pirkimų eigą. Pasiūlymą pirkimui pateikus tik UAB „Agrogeodezija“, sprendimą dėl pirkimo laimėtojo patvirtino Topolio melioracijos statinių naudotojų asociacijos direktorius M.

K. Pagal Juridinių asmenų registro išrašus M. K. yra ne tik perkančiosios organizacijos direktorius, bet ir pirkimą laimėjusios UAB „Agrogeodezija“ generalinis direktorius. Pirkimą organizavusi Topolio melioracijos statinių naudotojų asociacija, vadovaujama to paties asmens, kaip ir pirkimo laimėtoja UAB „Agrogeodezija“, dar rengdama kvietimą pateikti pasiūlymą dalyvauti topografinės nuotraukos sudarymo paslaugų suteikimo apklausoje, turėjo galimybes parengti tokias pasiūlymo sąlygas ir keliamus reikalavimus, kurie labiausiai tiktų UAB „Agrogeodezija“, kadangi šios bendrovės vadovui buvo žinomos visos aplinkybės, susijusios su planuojamu atlikti pirkimu.

Šiuo atveju nėra reikšminga tai, jog pirkimą organizavo supaprastintų pirkimų organizatoriumi paskirta R. L., nes pastaroji su pareiškėjos direktoriumi yra susijusi pavaldumo ryšiais, be to, tiekėjų apklausos pažymą tvirtina ir paslaugų sutartį su laimėjusiu tiekėju sudaro Asociacijos direktorius. Be to, M. K., kaip perkančiosios organizacijos vadovui, turėjo būti žinoma, ar iki nustatyto termino pasiūlymams pateikti buvo atsiliepę kiti tiekėjai, todėl, turėdamas galimybę disponuoti šia informacija, jis galėjo įtakoti, jog UAB „Agrogeodezija“ pateiktų pasiūlymą dėl didesnės, nei įprasta kainos (pasiūlymas pateiktas nustatyto termino išvakarėse – 2012 m. balandžio 4 d.).

Tai, kad kiti tiekėjai į pasiūlymus neatsiliepė, teismas nelaikė reikšminga aplinkybe, o esmine aplinkybe laikė tai, kad perkančioji organizacija, tiesiogiai galėdama daryti įtaką būsimo pirkimo rezultatus, nes pati pasirenka apklausiamus tiekėjus, dar pasiūlymų pateikimo metu kaip vieną iš galimų tiekėjų pasirinkdama UAB „Agrogeodezija“, turėjo galimybę proteguoti šią bendrovę, kaip minėta, vadovaujamą to paties asmens, kaip ir perkančiosios organizacijos.

Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija šių aplinkybių pagrindu darė išvadą, jog pareiškėjas, vykdydamas supaprastintą mažos vertės pirkimą apklausos būdu, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, kurių pažeidimą konstatavo ir atsakovai, priimdami skundžiamus sprendimus, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas Asociacija (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde (b. l. 115-117) apeliantas rėmėsi argumentais, kuriuos nurodė skunde pirmosios instancijos teismui. Be to, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, rėmėsi šiais argumentais:

1. Teismo sprendimas pagrįstas ne objektyviomis aplinkybėmis, o prielaidomis, kurių negalima vertinti kaip viešųjų pirkimų principų pažeidimų įrodymo. Apeliantas akcentuoja, kad M. K. kontaktų nurodymas kvietimo pateikti pasiūlymą formoje neįrodo minėto asmens tiesioginio įsitraukimo į Pirkimo procedūras, jų kontroliavimo ar įtakos joms. M. K. kontaktai Pirkimo dokumentuose buvo nurodyti tik todėl, kad jis paprastai yra nurodomas kaip kontaktinis asmuo kituose Asociacijos pirkimuose. Pirkimo vertė buvo itin maža (24 200 Lt su PVM), todėl joks perdėtai aktyvus M.

K. vaidmuo tokiose procedūrose nebuvo ir negalėjo būti nustatytas. Pirmosios instancijos teismo teiginiai dėl tariamos galimybės parengti labiausiai UAB „Agrogeodezija“ tinkančius reikalavimus yra nepagrįsti, kadangi Pirkimo dokumentuose buvo keliami tik minimalūs kvalifikacijos reikalavimai, taip pat kiti reikalavimai ir sąlygos, kurios yra imperatyvios, vadovaujantis įstatymu. Buvo keliami tik du kvalifikacijos reikalavimai – vienas privalomas bendrasis reikalavimas dėl tiekėjo neteistumo (VPĮ 33 straipsnio 1 dalis), o kitas – dėl bent vieno specialisto, turinčio geodezininko kvalifikaciją (VPĮ 36 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Pirkimo sąlygos nenustatė jokių specifinių reikalavimų, kurių negalėtų atitikti kiti tiekėjai, besiverčiantys topografinių nuotraukų rengimo veikla. Kvietimo pateikti pasiūlymą turinys buvo standartinis, jį sudarė standartinės dalys: pirkimo objektas (I dalis), tiekėjų kvalifikacija (II dalis), pirkimo sąlygų paaiškinimas (III dalis), Pasiūlymų rengimas ir teikimas (IV dalis) ir kt. Nustatytas pasiūlymų vertinimo kriterijus buvo mažiausios kainos kriterijus. Dėl tos pačios priežasties jokios įtakos neturėjo ir tai, kad UAB „Agrogeodezija“ pateikė pasiūlymą priešpaskutinę dieną, t. y. pasiūlymų pateikimo termino išvakarėse.

Ši aplinkybė įrodo, kad pasiūlymas buvo teikiamas nepriklausomai. M. K. yra Asociacijos direktorius, kuriam, vadovaujantis Asociacijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 3 priede pateikta apklausos forma, yra suteikti įgaliojimai tvirtinti šią formą po apklausos įvykdymo. Jokių alternatyvų apklausos formoje nėra pateikta. Iš esmės, apklausos formą pasirašant kitam asmeniui, o ne Asociacijos direktoriui, būtų nesilaikoma Asociacijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių ir tai būtų VPĮ pažeidimas. Apklausos pažyma buvo parengta Pirkimo organizatorės, Asociacijos direktoriui M.

K. tereikėjo ją pasirašyti, t. y. patvirtinti. Tik patvirtindamas tai, kaip vyko apklausa, M. K. negalėjo daryti jokios įtakos Pirkimo eigai. Įtakos negalėjo turėti ir tai, kad M. K. pasirašė pirkimo sutartį su Pirkimą laimėjusiu tiekėju. Sutarties pasirašymas, t. y. laimėjimo fakto konstatavimas ir įforminimas viešojo pirkimo sutartimi taip pat nelemia jokių viešojo pirkimo procedūrų, o yra tik viešojo pirkimo procedūrų užbaigimas (VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Juo labiau, kad tik M. K., būdamas Asociacijos direktoriumi, turi teisę sudaryti sandorius Asociacijos vardu (Asociacijos įstatų 9.2.1 p.).

2. Absoliutus draudimas perkančiosios organizacijos pirkime dalyvauti su perkančiąja organizacija vienaip ar kitaip susijusiems asmenims yra nenumatytas teisės aktuose. Pagal Asociacijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 175.1 p., Asociacija galėjo apklausti vieną tiekėją, kadangi pirkimo sutarties vertė neviršija 30 000 litų be PVM. Apklausdama tris tiekėjus, Asociacija padidino viešojo pirkimo skaidrumą, nors to daryti neprivalėjo. Asociacija sudarė galimybes dalyvauti didesniam tiekėjų skaičiui, negu privalėjo, ir taip užtikrino viešųjų pirkimų principų laikymąsi. Apelianto įsitikinimu, susijusioms įmonėms gali būti draudžiama dalyvauti perkančiosios organizacijos pirkimuose tik tuo atveju, jeigu jų sąsajumas joms sudaro išskirtines dalyvavimo pirkime aplinkybes ir (ar) nepagrįstą konkurencinį pranašumą kitų tiekėjų atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių objektyvių aplinkybių, kurios sudarytų objektyvų konkurencinį pranašumą UAB „Agrogeodezija“.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimą nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 130-132) atsakovas nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

1. Apelianto argumentai nėra svarūs ir įrodantys atlikto pirkimo teisėtumą, juo labiau, kad ginčijamu atveju skaidrumo principo pažeidimas nustatytas viename iš svarbiausią pirkimo procedūrų etape, t. y. pasirenkant tiekėjus, į kuriuos kreipiamasi prašant dalyvauti pirkime. Teiginys („kaina akivaizdžiai nebuvo per didelė, o priešingai – netgi labai konkurencinga“), kaip neva pagrindžiantis racionalų lėšų panaudojimą, vertinant jo pagrįstumą bylos aplinkybių kontekste, pats savaime nepateisina konstatuotų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimų, t. y. racionalaus lėšų panaudojimo tikslas (jei jis toks nagrinėjamu atveju ir būtų konstatuotas) negali būti suabsoliutinamas, paneigiant imperatyviuosius viešųjų pirkimų principus, kitus įsakmius VPĮ reikalavimus. Formalus VPĮ laikymasis atliekant apklausos procedūrą (direktoriaus įsakymas dėl pirkimo organizatoriaus paskyrimo atlikti pirkimą bei pirkimo organizatoriaus konfidencialumo pasižadėjimo ir nešališkumo deklaracijos pasirašymas, formalus pakankamo skaičiaus tiekėjų, kviečiamų pateikti pasiūlymus, pasirinkimas) savaime neįrodo, kad apeliantas užtikrino skaidrumo principo įgyvendinimą. Priešingai, byloje surinkti įrodymai patvirtina faktą, kad M. K. nuo 2009 m. yra UAB „Agrogeodezija“ generalinis direktorius, o tuo metu, kai buvo atliktas topografinės nuotraukos gamybos paslaugų pirkimas, buvo ir vadovas. Tokia situacija, kai apeliantas, pasinaudojęs įstatymo suteikta teise pačiam savo nuožiūra pasirinkti į apklausą kviečiamus potencialius tiekėjus, ir turėjęs įvertinti jų kiekvieną pirmiausiai VPĮ principų ir kitų VPĮ imperatyvių nuostatų aspektu, vis dėlto pasirenka apklausti tiekėją, kurio vadovas yra ir apelianto vadovas, vienareikšmiškai traktuojama kaip VPĮ skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimas.

2. VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pamatiniai viešųjų pirkimų principai, kurių laikymąsi turi užtikrinti perkančiosios organizacijos, atlikdamos viešuosius pirkimus. VPĮ 85 straipsnio 3 dalis įpareigoja perkančiąją organizaciją „užtikrinti, kad supaprastintus pirkimus atliekantys asmenys būtų nepriekaištingos reputacijos, nešališki ir negalėtų teikti jokios informacijos tretiesiems asmenims apie tiekėjų pateiktų pasiūlymų turini išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus atvejus“. Pamatiniai viešųjų pirkimu principai bei įpareigojimas užtikrinti, jog pirkimus atliekantys asmenys būtu nešališki tiekėjams, yra imperatyvios VPĮ nuostatos, taikomos visose viešojo pirkimo procedūrose, nepaisant pirkimo būdo, t. y. atliekant ir tarptautinės reikšmės (atviras) pirkimus, ir supaprastintus pirkimus, ir skelbiant apie juos viešai, ir neskelbiant. Be to, atlikdamas topografinės nuotraukos gamybos paslaugų pirkimą apklausos būdu, apeliantas privalėjo vadovautis ir Asociacijos supaprastintų viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis 2011 m. kovo 14 d. asociacijos pirmininko įsakymu Nr. 1 (galiojo iki 2013 m. liepos 29 d.), kurių 5 punktas taip pat nustato, jog supaprastinti pirkimai atliekami laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo ir proporcingumo principų, konfidencialumo ir nešališkumo reikalavimų.

3. Pirmosios instancijos teisme nustačius objektyviuosius sąsajumo aspektus (apelianto vadovas tuo pat metu yra ir pasirinkto apklausti tiekėjo vadovas; pirkimo dokumentuose nurodytas kontaktinis asmuo – M. K.; apklausos pažymą, kuria patvirtintas laimėtojas, parašu patvirtino M. K.; sutartis sudaryta su UAB „Agrogeodezija“, kurios direktorius tuo pat metu buvo ir perkančiosios organizacijos vadovas), to neneigia ir pats apeliantas, nei NMA, nei teismui nekyla pareiga įrodyti dar ir subjektyviuosius sąsajumo aspektus. Subjektyviųjų aspektų įrodymų egzistavimo klausimo perkėlimas NMA reikštų pernelyg nepagrįstą ir neproporcingą naštą ir tokia tvarka būtų nesuderinama su veiksmingos teisinės gynybos principu, išplaukiančiu iš direktyvos Nr. 2007/66 nuostatų. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ne kartą pažymėjo, kad veiksmingumo principas reikalauja, jog perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra ir jos taikymas neturi būti toks, kad pasinaudojimas šia procedūra tiekėjams pasidarytų praktiškai neįmanomas ar labai sudėtingas.

Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 142-144).

IV. 2014 m. liepos 7 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas apelianto pareiškimas (b. l. 150-151), kuriuo prašoma priimti atsisakymą nuo pateikto apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 6 d. sprendimo ir nutraukti administracinės bylos Nr. A146-1780/2014 nagrinėjimą.

Pareiškime pareiškėjas Topolio melioracijos statinių naudotojų asociacija (apeliantas) remiasi ABTĮ 52 straipsniu, nustatančiu pareiškėjo teisę atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, ABTĮ 101 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią teismas bylą nutraukia, jeigu yra teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymą. Informuoja jog nebeturi suinteresuotumo šioje byloje, todėl teikia pareiškimą dėl apeliacinio skundo atsisakymo ir administracinės bylos Nr. A146-1780/2014 nagrinėjimo nutraukimo. Apeliantas pareiškime nurodo, kad jam yra žinomos ABTI 102 straipsnio 3 dalyje nustatytos apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Pareiškėjas Topolio melioracijos statinių naudotojų asociacija, pateikęs 2014 m. kovo 20 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo d. sprendimo (proceso Nr.3-61-3-03967-2013-4), 2014 m. liepos 7 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui pareiškimą, prašydamas priimti jo atsisakymą nuo apeliacinio skundo ir nutraukti administracinės bylos Nr. A146-1780-14 nagrinėjimą

Nors pareiškime suformuluotus prašymus pareiškėjas grindžia ABTĮ 52 straipsniu ir 101 straipsnio 2 punktu ir 102 straipsnio 3 punktu, t. y. nuostatomis, reglamentuojančiomis skundo (prašymo) atsisakymą bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki pirmosios instancijos teismui išeinant į pasitarimų kambarį ir jo pasekmes, įvertinus Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikto pareiškimo turinį (nurodoma, kad pareiškimas paduotas dėl 2014 m. kovo 20 d. apeliacinio skundo, pateikto dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 6 d. sprendimo; pareiškėjas teikia pareiškimą dėl apeliacinio skundo atsisakymo), pareiškėjo (apelianto) pateiktas procesinis dokumentas ABTĮ nustatyta procesine prasme laikytinas atsisakymu nuo pateikto apeliacinio skundo.

ABTĮ 132 straipsnio 1 dalis apeliacinį skundą padavusiam asmeniui suteikia teisę atsisakyti skundo iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog šio straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Apie apeliacinio skundo atsisakymą teismas informuoja apeliacinio proceso dalyvius. Apeliacinio skundo atsisakęs asmuo pakartotinai jį paduoti neturi teisės (ABTĮ 132 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atsisakymas nuo apeliacinio skundo pateiktas iki apeliacines instancijos teismo posėdžio pradžios, pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, pareiškėjas informavo teismą, kad žino apeliacinio skundo atsisakymo pasekmes. Nors pareiškėjas citavo administracinės bylos nutraukimo pasekmes, tačiau apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės yra panašios. Iš pareiškimo turinio matyti, kad apeliantas žino pasekmes, jog atsisakęs šioje byloje pateikto apeliacinio skundo, jis negalės jį paduoti pakartotinai. Pareiškėjo atsisakymas nuo apeliacinio skundo yra besąlyginis, apeliacinio proceso nutraukimas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija priima pareiškėjo atsisakymą nuo apeliacinio skundo ir nutraukia apeliacinį procesą administracinėje byloje (proceso Nr. 3-61-3-03967-2013-4; bylos Nr. apeliacinės instancijos teisme – A146-1780-14).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

apeliacinį procesą pagal pareiškėjo Topolio melioracijos statinių naudotojų asociacijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 6 d. sprendimo (proceso Nr. 3-61-3-03967-2013-4) panaikinimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas