AS-556-163-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS556-163/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05609-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 63.3.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013 m. spalio 22 d. gautas pareiškėjo V. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma:

1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau -ir Mokestinių ginčų komisija) 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. S-150(7-151/2013);

2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2013 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 68-101;

3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2012 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. S-144(7-130/2012);

4) panaikinti VMI prie FM 2012 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. 68-85;

5) panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2011 m. birželio 8 d. derybų protokolą Nr. 8-124;

6) panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. rugpjūčio 9 d. derybų protokolą Nr. (36-16)-8-162 ir jo priedą;

7) grąžinti mokestinį patikrinimą į 2011 m. birželio 8 d. stadiją, kad derybos būtų pravestos teisėtai.

Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) keliamus reikalavimus, todėl 2013 m. spalio 29 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti skundžiamus sprendimus (2-6 reikalavimai) ir įrodymus, patvirtinančius Mokestinių ginčų komisijos 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. S-150(7-151/2013) gavimo/įteikimo datą.

Pareiškėjas 2013 m. lapkričio 15 d. pateikė teismui skundžiamus sprendimus bei papildomai prašė panaikinti: Inspekcijos 2013 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. (36.9-21)-SA-9, Inspekcijos 2013 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. (36-20)-ST-l ), Inspekcijos 2013 m. sausio 31 d. patikrinimo aktą Nr. PAR-7, Inspekcijos 2012 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (36.9-64)-SA-2, Inspekcijos 2011 m. lapkričio 30 d. patikrinimo aktą Nr. PAR-69. Su patikslintu skundu pateikė AB Lietuvos paštas 2013 m. lapkričio 8 d. pažymą apie tai, kad Mokestinių ginčų komisijos 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2013 m. spalio 2 d.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl Mokestinių ginčų komisijos 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. S-l50(7-151/2013) panaikinimo, dėl VMI prie FM 2013 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. 68-101 panaikinimo bei dėl Inspekcijos 2013 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. (36.9-21)-SA-9 panaikinimo. Kitą pareiškėjo skundo dalį atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Teismas konstatavo, kad iš pateiktų skundžiamų sprendimų matyti, jog:

1) atlikus pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumą Inspekcijos 2011 m. lapkričio 30 d. patikrinimo aktu Nr. PAR-69 pareiškėjui buvo apskaičiuota sumokėti gyventojų pajamų mokestį (toliau - ir GPM). Patikrinimo akte nurodyta, jog nesutikus su apskaičiuota suma, pareiškėjas gali per 30 dienų pateikti rašytines pastabas;

2) Inspekcija 2012 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. (36.9-64)-SA-2 patvirtino Inspekcijos 2011 m. lapkričio 30 d. patikrinimo aktą Nr. PAR-69;

3) pareiškėjui VMI prie FM apskundus Inspekcijos 2012 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (36.9-64)-SA-2, VMI prie FM 2012 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 68-85 pavedė Inspekcijai atlikti pakartotinį patikrinimą dėl 2012 m. sausio 20 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo;

4) pareiškėjui apskundus VMI prie FM 2012 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. 68-85 Mokestinių ginčų komisijai, ši 2012 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. S-144(7-130/2012) patvirtino VMI prie FM 2012 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. 68-85;

5) Inspekcija, vykdydama pavedimą ir atlikusi pakartotinį patikrinimą, priėmė naują 2013 m. sausio 31 d. patikrinimo aktą Nr. PAR-7, kuriame taip pat buvo nustatyta, jog nesutikus su apskaičiuota suma pareiškėjas gali per 30 dienų pateikti rašytines pastabas;

6) pareiškėjas pateikė prašymą pratęsti pastabų pateikimą 60 dienų, tačiau Inspekcija 2013 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. (36-20)-ST-l atsisakė pratęsti pastabų pateikimą 60 dienų. Šis sprendimas galėjo būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka;

7) Inspekcija 2013 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. (36.9-21)-SA-9 patvirtino Inspekcijos 2013 m. sausio 31 d. patikrinimo aktą Nr. PAR-7;

8) Inspekcijos 2013 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. (36.9-21)-SA-9 pareiškėjui apskundus VMI prie FM, ši 2013 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 68-101 patvirtino Inspekcijos 2013 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. (36.9-21)-SA-9 dalį, kitoje dalyje pavedė Inspekcijai atlikti pakartotinį patikrinimą;

9) Mokestinių ginčų komisija 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. S-150(7-151/2013) patvirtino VMI prie FM 2013 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 68-101. Teismas, vertindamas ginčo aplinkybes, pažymėjo, jog pareiškėjui teisines pasekmes sukelia Mokestinių ginčų komisijos 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimas Nr. S-150(7-151/2013) bei atitinkamai VMI prie FM 2013 m. birželio 13 d. sprendimas Nr. 68-101 bei Inspekcijos 2013 m. kovo 26 d. sprendimas Nr. (36.9-21)- SA-9 (sprendimai priimti atlikus antrąjį patikrinimą). Tuo tarpu prieš tai priimtais institucijų sprendimais (nurodytais 1-4 punktuose) pareiškėjo keliamas ginčas nebuvo išspęstas iš esmės, nes Mokestinių ginčų komisija 2012 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. S-144(7-130/2012) patvirtino VMI prie FM 2012 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. 68-85, kuriuo VMI prie FM buvo pavedusi Inspekcijai atlikti pakartotinį patikrinimą dėl 2012 m. sausio 20 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo.

Vadinasi, ankstesniais (1-4 punktuose nurodytais) sprendimais mokestinis ginčas nebuvo užbaigtas iki galo. Taigi pareiškėjas nors ir reiškia reikalavimą dėl sprendimų priimtų atliekant pirmąjį patikrinimą bei prašo atnaujinti terminą jiems apskųsti, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tik atlikus pakartotinį patikrinimą pareiškėjo ginčas (išskyrus ginčo dalį dėl 2013 m. sausio 31 d. patikrinimo akto 1.4 p. nustatyto pažeidimo) buvo užbaigtas Mokestinių ginčų komisijos 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. S-150(7- 151/2013), atitinkamai ir VMI prie FM 2013 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 68-101 bei Inspekcijos 2013 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. (36.9-21)-SA-9, todėl atnaujinti terminą sprendimams priimtiems atlikus pirmąjį patikrinimą apskųsti nėra tikslinga.

Taigi tuo pagrindu teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Inspekcijos 2011 m. lapkričio 30 d. patikrinimo akto Nr. PAR-69, Inspekcijos 2012 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (36.9-64)-SA-2, VMI prie FM 2012 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. 68-85 ir Mokestinių ginčų komisijos 2012 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. S-144(7-130/2012) panaikinimo. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas Inspekcijos 2013 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. (36-20)-ST-l ABTĮ nustatyta tvarka neskundė. Nors šis sprendimas ir nebuvo apskųstas ABTĮ nustatyta tvarka, tačiau šio antrojo patikrinimo akto teisėtumas ir pagrįstumas (dėl kurio pastabas norėjo reikšti pareiškėjas) bus įvertintas nagrinėjant Mokestinių ginčų komisijos 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. S-150(7-151/2013), VMI prie FM 2013 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. 68-101 bei Inspekcijos 2013 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. (36.9-21)-SA-9 teisėtumą ir pagrįstumą, kurie, be kita ko, buvo priimti pakartotinio patikrinimo pagrindu.

Atsižvelgdamas į tai, teismas atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą dėl Inspekcijos 2013 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. (36-20)-ST-1 panaikinimo. Teismas nurodė, kad ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, jog teismas atsisako priimti skundą, jei yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo dėl tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS63-846/2011 įsiteisėjo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-269- 320/2011, kuria jau buvo atsisakytas priimti pareiškėjo skundas dėl Inspekcijos 2011 m. birželio 8 d. derybų protokolo Nr. 8-124 teisėtumo, kaip negalintis būti ginčo administraciniame teisme objektu, taip pat LVAT 2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS858-844/2011 įsiteisėjo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-276-320/2011, kuria taip pat buvo atsisakytas priimti pareiškėjo skundas dėl Inspekcijos 2011 m. rugpjūčio 9 d. derybų protokolo Nr. (36-16)-8-162 teisėtumo bei dėl Inspekcijos 2011 m. birželio 8 d. derybų protokolo Nr. 8-124 teisėtumo, kaip negalintys būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Atsižvelgiant į tai, reikalavimus dėl Inspekcijos 2011 m. birželio 8 d. derybų protokolo Nr. 8-124 ir 2011 m. rugpjūčio 9 d. derybų protokolo Nr. (36-16)-8-162 panaikinimo teismas atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį ir įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą priimti nagrinėjimui visus pareiškėjo 2013 m. lapkričio 15 d. skundo reikalavimus dėl mokestinio ginčo ir atnaujinti praleistą terminą pirmojo patikrinimo aktui, Inspekcijos, VMI prie FM, Mokestinių ginčų komisijos sprendimams apskųsti.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimus dėl Inspekcijos 2011 m. birželio 8 d. derybų protokolo Nr. 8-124 ir 2011 m. rugpjūčio 9 d. derybų protokolo Nr. (36-16)-8-162 ir priedo panaikinimo ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Byla nagrinėjama iš esmės ir todėl privalu atskleisti mechanizmą, kaip falsifikuojami protokolai padarė įtaką mokesčio dydžiui. Teismui atmetus dalį pareiškėjo reikalavimų, būtų pažeistos jo teisės. Kad reikalavimai dėl protokolų teisėtumo klausimo išsprendimo turėjo būti įtraukti į administracinę bylą, patvirtina ir prejudicinę galią turinti LVAT 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, kurioje teigiama, kad „Pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo argumentai dėl derybų protokolų neteisėtumo (bet ne savarankiški reikalavimai), gali būti pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčijant pareiškėjo atžvilgiu priimtą galutinį mokesčių administratoriaus sprendimą“. Būtent pareiškėjas pareiškė nesutikimą su protokolais, ginčijant galutinį mokesčių administratoriaus sprendimą. LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartyje konstatavo, kad „atkreiptinas dėmesys, jog dalis pareiškėjo atskirajame skunde pateikiamų argumentų yra susiję ne su skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, o su ginčijamo protokolo priedo teisėtumu. Kadangi šie motyvai susiję su pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui pateiktų reikalavimų tenkinimu, t. y. su bylos nagrinėjimu iš esmės, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.“ LVAT aiškiai nurodė, kad derybų protokolų problema turi būti sprendžiama bylą nagrinėjant iš esmės, tai yra skunde privalo likti reikalavimai dėl derybų protokolų. Teismas privalėjo ir privalės išsiaiškinti, ar mokesčių administratorių ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimai priimti pirminio patikrinimo metu yra teisėti, priimti nepažeidžiant įstatymuose numatytų terminų. Jeigu buvo pažeisti terminai, tai Inspekcija privalėjo kreiptis į teismą, kad būtų leista atnaujinti terminą, kurį praleido Inspekcijos administratoriai. Pirmajame patikrinimo akte yra daug neargumentuotų teiginių, kurie kaip pagrindas cituojami antrame patikrinimo akte ir vėliau priimtuose sprendimuose. Inspekcijos 2013 m. vasario 13 d. sprendimas Nr. (36-20)-ST-1 turi būti panaikintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo reikalavimus dėl Inspekcijos 2012 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (36.9-64)-SA-2, VMI prie FM 2012 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. 68-85 ir Mokestinių ginčų komisijos 2012 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. S-144(7-130/2012) panaikinimo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šiuos reikalavimus, tik ne tuo pagrindu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas galėjo skųsti šiuos mokesčių administratorių priimtus sprendimus teismui, tačiau pareiškėjas praleido terminą šiems administraciniams aktams apskųsti. Kaip teigia pats pareiškėjas, pirmojo patikrinimo metu nebuvo priskaičiuotos ir pateiktos konkrečios piniginės sumos, todėl sprendimų neskundė, nes nebuvo baigtas procesas. Be to, nurodė, kad mokesčių administratorius neišaiškino tokio neapskundimo pasekmių.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, laikytinos subjektyviomis priežastimis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas taip ilgai delsdamas realizuoti teisę į teisminę gynybą pats sau sukūrė neigiamas pasekmes. Taigi nėra pagrindo pripažinti, jog skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas pareiškėjui neatnaujintinas ir pareiškėjo skundo dalį dėl paminėtų reikalavimų atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti Inspekcijos 2011 m. lapkričio 30 d. patikrinimo aktą Nr. PAR-69 ir 2013 m. sausio 31 d. patikrinimo aktą Nr. PAR-7, pažymi, kad skundžiami patikrinimo aktai savaime jokių teisių ir pareigų pareiškėjui nenustato. Pagal MAĮ 132 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnas nustatė mokesčių įstatymų pažeidimų, patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Taigi teisines pasekmes sukelia sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Todėl patikrinimo aktai negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, o skundo dalis dėl tokių aktų panaikinimo atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pareiškėjas taip pat skundžia Inspekcijos 2013 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. (36-20)-ST-l, kuriuo, vadovaujantis MAĮ 131 straipsnio 2 dalimi, rašytinių pastabų pateikimo terminas dėl 2013 m. sausio 31 d. patikrinimo akto pareiškėjui nepratęstas. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šis reikalavimas bus įvertintas nagrinėjant Mokestinių ginčų komisijos 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. S-150(7-151/2013), VMI prie FM 2013 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. 68-101 bei Inspekcijos 2013 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. (36.9-21)-SA-9 teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas nagrinėdamas bylą iš esmės įvertins pareiškėjo skundo argumentus, ar jis pasinaudojo savo teise mokesčių administratoriui teikti pastabas dėl patikrinimo akto, ir skundžiamo sprendimo įtaką galutinio sprendimo teisėtumui. Todėl ir šią skundo dalį pagrįstai atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Dėl pareiškėjo skundo reikalavimų panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. birželio 8 d. derybų protokolą Nr. 8-124, 2011 m. rugpjūčio 9 d. derybų protokolą Nr. (36-16)-8-162 ir jo priedą, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti šią skundo dalį pagrįstai rėmėsi LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS63-846/2011 ir LVAT 2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS858-844/2011. Šiose LVAT nutartyse jau buvo nagrinėjimas skundo priėmimo klausimas dėl minėtų derybų protokolų ir derybų protokolo priedo panaikinimo. LVAT paminėtose nutartyse konstatavo, kad derybų protokolai savaime nesukėlė pareiškėjui teisinių pasekmių (nepadarė įtakos pareiškėjo materialinėms teisėms ir pareigoms). Ginčijami derybų protokolai yra vieni iš viešojo administravimo procedūros metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų, kurie pagal savo pobūdį nepriskirtini prie aktų, esančių ginčo administraciniame teisme dalyku. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad pareiškėjo argumentai dėl derybų protokolų neteisėtumo (bet ne savarankiški reikalavimai) gali būti pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčijant pareiškėjo atžvilgiu priimtą galutinį mokesčių administratoriaus sprendimą. Tas pats konstatuota ir dėl derybų protokolo priedo, jog tokio akto teisėtumas negali būti savarankiškos administracinės bylos dalykas. Todėl teismas pagrįstai atsisakė priimti ir šiuos skundo reikalavimus (ABTĮ 37 str. 2 d. 4 p.). Pareiškėjo reikalavimas grąžinti mokestinį patikrinimą į 2011 m. birželio 8 d. stadiją, kad derybos būtų pravestos teisėtai, laikytinas išvestiniu iš ką tik paminėtų reikalavimų, todėl taip pat atsisakytinas priimti tuo pačiu pagrindu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra iš esmės pagrįsta ir teisėta, jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius