AS-39-552/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-39-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02629-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. G.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. P. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Švenčionių skyriaus 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 45SD-(14.45.104.)-1052 „Dėl leidimo naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti“ dalį, kuria atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai naudotis žemės sklypu Nr. 138 (toliau – ir Sklypas Nr.138) , kurio plotas 37,58 ha, esančiu (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Švenčionių r. sav., kadangi sklypas suprojektuotas grąžinti A. G. nuosavybėn neatlygintinai, ir įpareigoti Tarnybos Švenčionių skyrių suteikti pareiškėjui leidimą laikinai naudotis Sklypu Nr. 138; 2) panaikinti Sklypo Nr. 138 suformavimo, ribų ir ploto nustatymo administracinius aktus; 3) įpareigoti Tarnybos Švenčionių skyrių suformuoti žemės sklypą pareiškėjui kaip 6 ir / ar 7 eilės pretendentui žemės reformos procese. Pareiškėjas taip pat prašė uždrausti Tarnybos Švenčionių skyriui perleisti Sklypą Nr. 138, iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti administracinius aktus, kuriais suformuotas Sklypas Nr. 138, nustatytos ribos ar plotas, kaip nesukeliančią teisinių pasekmių pareiškėjui. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas priėmė, A. G. įtraukė į procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždraudė Tarnybai ir Tarnybos Švenčionių skyriui perleisti Sklypą Nr. 138 A. G. iki sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartimi pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS261-882/2014 Tarnybos atskirąjį skundą tenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartį pakeitė ir atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Kitą nutarties dalį teisėjų kolegija paliko nepakeistą.

Pareiškėjas patikslintu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas papildyti jo 2014 m. birželio 11 d. patikslintame skunde pareikštus reikalavimus nauju reikalavimu – panaikinti Tarnybos Švenčionių skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. 45VĮ-(14.45.2)-95 dalį, kuria A. G. leidžiama laikinai naudotis Sklypu Nr. 138. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Tarnybos Švenčionių skyriui perleisti Sklypą Nr. 138 iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pareiškėjo patikslinto skundo nepriėmė ir prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netenkino.

Teismas nustatė, kad Švenčionių rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje teismas 2012 m. kovo 29 d. nutartimi įpareigojo iki teismo sprendimo priėmimo byloje leisti pareiškėjui naudotis ginčo sklypu. Ši nutartis buvo skundžiama Vilniaus apygardos teismui, kuris 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145, 150, 152 straipsniais, 145 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsniu, konstatavo, kad administraciniai teismai nenagrinėja skundų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje, dėl antstolio veiksmų, vykdant bendrosios kompetencijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ir padarė išvadą, kad patikslintas skundas neteismingas administraciniam teismui ir negali būti priimtas.

Teismas nurodė, kad atsisakius priimti pareiškėjo patikslintą skundą, negali būti tenkinamas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

III. Pareiškėjas A. P. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas pažymi, kad patikslintas skundas nėra skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje ar dėl antstolio veiksmų, vykdant bendrosios kompetencijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad galiojančios laikinosios apsaugos priemonės buvo pažeistos administraciniu aktu, dėl kurio panaikinimo galima kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pareiškėjas nurodo, kad kai laikinosios apsaugos priemonės pažeidžiamos ne administraciniu aktu, kurį galima ginčyti administracine tvarka, nukentėjęs asmuo turi teisę kreiptis į antstolį ir / ar bendrosios kompetencijos teismą, pritaikiusį laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjo manymu, administraciniu aktu jo pažeistas teises ir teisėtus interesus gali apginti Vilniaus apygardos administracinis teismas, o ne Švenčionių rajono apylinkės teismas. Pareiškėjas remiasi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsnio 1 dalimi, pažymi, kad ginčijamas Tarnybos Švenčionių skyriaus 2014 m. sausio 30 d. įsakymas Nr. 45VĮ-(14.45.2)-95 dėl leidimo naudotis valstybine žeme yra individualus administracinis aktas, priimtas valstybinio administravimo subjekto, todėl suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į administracinį teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pareiškėjo manymu, byla operatyviau bus išnagrinėta Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad šioje byloje bus nagrinėjamas administracinio akto, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai naudotis Sklypu Nr. 138, prieštaravimo įsiteisėjusiai ir galiojančiai Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nutarčiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones klausimas. Pareiškėjas pabrėžia, kad reikalavimas panaikinti individualų administracinį aktą, priimtą viešajam administravimo subjektui vykdant viešąjį administravimą, yra administracinio, o ne civilinio pobūdžio.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo remiasi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas turėjo galimybę sužinoti ir susipažinti su priimtu įsakymu anksčiau nei nurodoma patikslintame skunde, ir daro išvadą, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo senaties terminą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad skundžiamas įsakymas laikytinas tarpiniu procedūriniu aktu pagal savo pobūdį nepriskirtinu individualiam teisės aktui, kurį būtų galima skųsti administraciniam teismui, jis tėra tarpinis dokumentas, nesukeliantis materialinių teisinių pasekmių, tai nėra galutinis sprendimas, kuriuo būtų atkurtos nuosavybės teisės A. G.. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas taip pat nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos.

Atsakovai Tarnyba ir Tarnybos Švenčionių skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsakovai atkreipia dėmesį, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartimi nebuvo uždrausta atkurti nuosavybės teisių laikinai naudojamuose žemės plotuose kitiems asmenims. Atsakovai remiasi Tarnybos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-112 patvirtinto Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo 16.1, 18 punktais, pažymi, kad pareiškėjui nebuvo išduotas leidimas laikinai naudotis Sklypu Nr. 138, nes nurodytas žemės plotas suprojektuotas perduoti nuosavybėn neatlygintinai kitam asmeniui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimą ir netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Skundžiamą nutartį Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė motyvuodamas tuo, kad administraciniai teismai nenagrinėja skundų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje, dėl antstolio veiksmų, vykdant bendrosios kompetencijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl pareiškėjo patikslintas skundas neteismingas administraciniam teismui ir negali būti priimtas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetenciją detalizuoja ABTĮ 15–20 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės.

Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 17 d. nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas, be kita ko, priėmė nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Tarnybos Švenčionių skyriaus 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 45SD-(14.45.104.)-1052. Šiuo sprendimu buvo atsakyta į pareiškėjo 2014 m. sausio 28 d. prašymą leisti laikinai naudotis ginčo valstybinės žemės plotu, nurodant, kad dalis žemės sklypų yra suprojektuoti trečiajam suinteresuotam asmeniui A. G. grąžinti nuosavybėn neatlygintinai. Taigi šioje administracinėje byloje bus sprendžiama dėl reikalavimo panaikinti administracinį aktą, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai naudotis ginčo žemės sklypu. Pareiškėjas patikslintu skundu prašo pirmosios instancijos teismo priimti papildomą reikalavimą – panaikinti Tarnybos Švenčionių skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. 45VĮ-(14.45.2)-95 dalį, kuria A. G. leidžiama laikinai naudotis tuo pačiu ginčo žemės sklypu.

Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas dėl pareiškėjo patikslintu skundu ginčijamo atsakovo sprendimo gali turėti tiesioginės įtakos jau priimtų nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimų šioje administracinėje byloje pagrįstumui ir teisėtumui, t. y. pareiškėjo papildomas reikalavimas yra susijęs su jau priimtais nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimais. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė reikalavimą panaikinti individualaus administracinio akto, kurį priėmė valstybinio administravimo subjektas, dalį. Tačiau, kaip matyti iš atskiruoju skundu skundžiamos apygardos administracinio teismo nutarties, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė vien reikalavimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje ar antstolio veiksmų, vykdant bendrosios kompetencijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo klausimą, nors pareiškėjas tokio reikalavimo nereiškė. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo prieita išvada, jog patikslintas skundas neteismingas administraciniam teismui, nėra tinkamai pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar patikslintame skunde suformuluotas papildomas reikalavimas atitinka kitiems ABTĮ numatytiems kriterijams skundams paduoti, ar nėra kitų aplinkybių, trukdančių priimti ir nagrinėti skundą.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas faktinėms bylos aplinkybėms, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis naikintina, o patikslinto skundo priėmimo klausimas kartu su pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimu grąžintinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimą bei prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas