2K-231-507/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-231-507/2015 nuasmeninta

Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00495-2010-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.23.3;

2.1.7.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjo Gintaro Godos,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui,

nuteistojo S. M. gynėjui advokatui Mindaugui Vaivadai,

nuteistojo O. P. gynėjui advokatui Juozapui Surbliui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. M. ir O. P. kasacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžių.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžiu S. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį devynerių metų laisvės atėmimu. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011 m. rugsėjo 15 d. iki 2011 m. rugsėjo 16 d. ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. O. P. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už narkotinių medžiagų disponavimą iki 2010 m. rugsėjo 6 d.) penkerių metų ir šešių mėnesių, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už narkotinių medžiagų disponavimą 2011 m. vasario 9 d.) – penkerių metų ir šešių mėnesių, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už narkotinių medžiagų disponavimą 2011 m. sausio 25 d.) – penkerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimu, pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – devynerių metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirtas dešimties metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimas.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžio dalis dėl O. P. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už narkotinių medžiagų disponavimą iki 2010 m. rugsėjo 6 d., taip pat 2011 m. vasario 9 d. ir 2011 m. sausio 25 d.) panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis jį dėl šių veikų išteisinant, nes neįrodyta, kad O. P. dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatų O. P. taikymo. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis ir jų pardavimo 2011 m. kovo 2 d. pašalinta nuoroda, kad O. P. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis narkotinę medžiagą heroiną bei psichotropinę medžiagą PMMA (Paramethoxymethylamphetamine, N-methyl-1-(4-methoxyphenyl)-2-aminopropane) įgijo ir laikė, taip pat aprašomosios dalies nuoroda, kad S. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis įgijo ir laikė narkotinę medžiagą heroiną bei psichotropinę medžiagą PMMA (Paramethoxymethylamphetamine, N-methyl-1-(4-methoxyphenyl)-2-aminopropane). Kita nuosprendžio dalis dėl S. M. ir O. P. palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjų, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

S. M. ir O. P. nuteisti už tai, kad S. M. neteisėtai gabeno didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir jas pardavė, o O. P., veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam byla nutraukta, neteisėtai gabeno didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.

S. M. 2011 m. kovo 2 d., apie 15.15 val., plastikinį užspaudžiamą maišelį su 20,440 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 4,599 g narkotinės medžiagos heroino, bei plastikinį maišelį su 88,940 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 24,192 g psichotropinės medžiagos PMMA (Paramethoxymethylamphetamine, N-methyl-1-(4-methoxyphenyl)-2-aminopropane), mikroautobusu „Chrysler Town Country“ (duomenys neskelbtini) neteisėtai atgabeno į degalinę „Orlen“, esančią Raseinių r., ten plastikinius maišelius su minėtomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis neteisėtai pardavė asmeniui, kuriam byla nutraukta, o šis 2011 m. kovo 2 d., apie 15.15 val., degalinėje „Orlen“ plastikinį užspaudžiamą maišelį su 20,440 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 4,599 g narkotinės medžiagos – heroino, plastikinį maišelį su 88,940 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 24,192 g psichotropinės medžiagos – PMMA (Paramethoxymethylamphetamine, N-methyl-1-(4-methoxyphenyl)-2-aminopropane), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš S. M. įgijo ir neteisėtai, veikdami su O. P. bendrininkų grupe, automobiliu „Mercedes Benz“ (duomenys neskelbtini) gabeno iki tol, kol tą pačią dieną, t. y. 2011 m. kovo 2 d., apie 16.25 val., automagistralės Vilnius–Klaipėda 300 kilometre buvo sulaikyti policijos pareigūnų ir pristatyti į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kur apie 17.40 val. asmens, kuriam byla nutraukta, kratos metu medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Nuteistasis S. M. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžių dalis dėl jo nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir bylą nutraukti.

Nuteistasis S. M. kasaciniame skunde teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai priėmė neteisėtus ir nepagrįstus procesinius sprendimus dėl jo nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Operatyvinių veiksmų metu gautus duomenis teismai nepagrįstai laikė leistinais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas į argumentus dėl operatyvinės informacijos panaudojimo teisėtumo atsakė neišsamiai. Kasatorius, cituodamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 6 dalį, pažymi, kad asmuo turi būti laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos įtariamojo ar kaltinamojo naudai. Kad panaudojus operatyvinius veiksmus gauti duomenys galėtų būti vertinami kaip įrodymai procese, jie turi atitikti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintus leistinumo ir liečiamumo reikalavimus. Teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie tokiais pripažįstami išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2009, 2K-43/2006 ir kt.). Kasatorius teigia, kad byloje nebuvo patikrinti liudytojų A. V. ir S. K. parodymai, neatliktas DNR tyrimas bei fonoskopinės ekspertizės. Teisminio nagrinėjimo metu ištirti kaltinamųjų, liudytojų parodymai, apžiūrų, kratų protokolai, specialistų išvados neįrodo teismo nurodytų faktinių aplinkybių, neleidžia daryti išvados, kad S. M. žinojo, jog R. B. turi narkotikų, gabena juos. Išvadas dėl S. M. kaltės grįsdami įstatymų reikalavimų neatitinkančiais neteisėtu būdu gautais duomenimis žemesnių instancijų teismai padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą.

Nuteistasis O. P. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžius ir bylą nutraukti arba panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde teigiama, kad O. P. 2011 m. kovo 2 d. vežė R. B., šio paprašytas, į Kryžkalnį. S. M. kasatorius teigia nepažinojęs. Nuteistasis O. P. pažymi, kad atvežęs R. B. taip pat išlipo iš automobilio, vaikščiojo po teritoriją, buvo užėjęs į degalinės patalpas. Teisminio nagrinėjimo metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, tačiau niekur nefiksuota, kad jis būtų bendravęs su S. M., nes jo iki to laiko nepažinojo. Teismai, anot O. P., spręsdami dėl jo kaltės, susijusios su neteisėtu didelio kiekio narkotinių bei psichotropinių medžiagų gabenimu, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, rėmėsi ne faktais, o kai kurių aplinkybių apibendrinimu.

Svarbu tai, kad viso proceso metu R. B. kategoriškai teigė, kad apie įgytas medžiagas, kurios buvo gabentos O. P. automobiliu, šis nieko nežinojęs. Teismai, anot kasatoriaus, spręsdami jo baudžiamosios atsakomybės klausimą, turėjo vertinti tai, kad gabenamos medžiagos nebuvo rastos padėtos ar paslėptos jo automobilyje, o R. B. megztinio rankovėje, tai patvirtino ir liudytojas R. A. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi O. P. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais. Kasatorius pažymi, kad protokole nebuvo detalizuota nei veikos esmė, nei motyvai.

Nuteistasis O. P. įžvelgia apeliacinės instancijos teismo išvadų prieštaringumą, nes, anot jo, apeliacinės instancijos teismas, keisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl BK 260 straipsnio 2 dalies taikymo ir pripažindamas kasatorių kaltu dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimo, padarė išvadas, kad neva jis žinojo, jog medžiagos bus perkamos už 3000 Lt (868,86 Eur), gabeno didelį jų kiekį, o baudžiamajai atsakomybei atsirasti pakanka, kad kaltininkas bent bendrais bruožais supranta, kokiu draudžiamų medžiagų kiekiu jis neteisėtai disponuoja, tikslus šio kiekio žinojimas nebūtinas; tačiau kartu teismas daro išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad O.

P. būtų tiesiogiai taręsis dėl šių medžiagų įgijimo, telefoniniai pokalbiai to nepatvirtina. Nuosprendžiuose O. P. kaltumas dėl neteisėto didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimo, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, apibrėžiamas kaip bendrininkavimas su R. B., kuriam byla nutraukta. Anot kasatoriaus, jo ir R. B. buitinis bendravimas teisiškai įvertintas kaip bendrininkavimas padarant nusikalstamą veiką. Kasatorius, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2009, teigia, kad bendrininkavimą apibūdina objektyvių ir subjektyvių požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, jų bendrumas, susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad O. P. žinojo, jog R. B. ketina įsigyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų už didelę pinigų sumą. Apie R. B. turimus pinigus jis teigia nežinojęs. Apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatoriaus, vietoje pirmosios instancijos teismo nustatytų trijų dispozicijos požymių – įgijimo, laikymo ir gabenimo, nustatė tik vieną požymį – gabenimą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir priimant nuosprendį įrodinėjimo procesas buvo siejamas su visais trimis inkriminuotais požymiais (įgijimu, laikymu ir gabenimu).

Apeliacinės instancijos teismas inkriminavo tik vieną požymį – gabenimą. Anot kasatoriaus, dėl to turėjo keistis įrodinėjimo procesas: jei įgijimas ir laikymas buvo grindžiamas tam tikrais tariamai objektyvią tikrovę atitinkančiais faktais (atvykimas į įgijimo vietą, susitikimas su pardavėju ir pan.), tai įrodinėjimas dėl gabenimo siejamas vien su O. P. ir R. B. bendravimu, buvimu šalia įvykio metu. Kasatorius pažymi, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimas yra tik vienas iš BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos dispozicijos požymių, paprastai susijęs su jų įgijimu ir laikymu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-500/2010).

Nuteistasis O. P. remiasi kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-425/2011 ir teigia, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tada, kai jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. O. P. teigia negalintis turėti tikslo platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, kurios nėra jo žinioje. Dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų O. P. nepagrįstai ir neteisėtai pritaikytas griežtą baudžiamąją atsakomybę numatantis įstatymas, dėl to neteisingai paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistojo S. M. ir nuteistojo O. P. kasaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo S. M. kasacinio skundo

Nuteistojo S. M. kasacinio skundo argumentai dėl esminių BPK pažeidimų, padarytų vertinant įrodymus, yra nepagrįsti. Nuteistojo S. M. tapatybė, jo kaltė atlikus nusikalstamus veiksmus byloje nustatyta BPK nuostatų nepažeidžiant ištirtais ir įvertintais įrodymais.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad S. M. kaltė grįsta O. P., R. B., S. M., A. V., S. B. K. parodymais, parodymo atpažinti protokolu, degalinės vaizdo įrašo apžiūros protokolu, specialisto išvada, kratos protokolu, savo tapatybės neatskleidžiančio asmens veiksmų atlikimo protokolu, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos protokolais. Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai buvo sankcionuoti ir atlikti nepažeidžiant jų atlikimo metu galiojusių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas šį procesinį veiksmą atliko pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl sunkaus nusikaltimo galimo padarymo. Šio veiksmo tikslas buvo reikšmingų duomenų apie nusikalstamos veikos bendrininką gavimas, užmezgant ryšį su asmeniu, tapusiu nusikalstamos veikos tyrimo objektu (R. B.). Šis procesinis veiksmas buvo sankcionuotas 2011 m. gegužės 3 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje, be kitų privalomų BPK 158 straipsnio 3 dalyje numatytų jos turinio elementų, yra ir konkretūs veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti, ir siekiamas jų rezultatas. Šiuo konkrečiu atveju – konkretiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams leista, neatskleidžiant savo tapatybės, susitikti ir kalbėtis su R. B. apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, motyvus bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Pagrindo manyti, kad atliekant šiuos veiksmus galėjo būti pažeistas BPK 158 straipsnio 4 dalyje numatytas draudimas provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką, nėra. Iš BPK 158 straipsnyje numatyto procesinio veiksmo atlikimo protokolo matyti, kad R. B. pats pasako asmens, vardu S., pavardę, menamų klausimų ikiteisminio tyrimo pareigūnui dėl šios informacijos gavimo neužduodant, kad būtent S. M. paduoda narkotines ir psichotropines medžiagas susitikimo vietoje. Taigi taikant BPK 158 straipsnyje numatytą procesinės prievartos priemonę esminių pažeidimų nepadaryta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tikrinant šio veiksmo metu gautos informacijos patikimumą teismo posėdyje, kaip tai numatyta BPK 158 straipsnio 7 dalyje, buvo apklaustas šį veiksmą atlikęs pareigūnas A. L.

Kasaciniame skunde nuteistasis S. M. nepagrįstai nurodo, kad buvo remiamasi neteisėtai gautais operatyviniais duomenimis. Pažymėtina, kad elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė buvo atlikta R. B. atžvilgiu, vadovaujantis BPK 154 straipsnio nuostatomis, o ne pagal tuo metu galiojusio Operatyvinės veiklos įstatymo atitinkamas nuostatas.

Byloje nustatyta, kad dėl važiavimo į veikos padarymo vietą R. B. bendravo su O. P. ir S. M.; 2011 m. kovo 2 d. pokalbių dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų metu buvo minėtas S. M. slapyvardis „Tynto Brasas“, kurį ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis S. M. taip pat buvo nurodęs. Taigi S. M., kaip asmens, kuris perdavė narkotines ir psichotropines medžiagas, tapatybė nustatyta įvertinus visus įrodymus kaip visumą. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir paneigė S. M. keltą versiją dėl susitikimo su R. B. tikslo (skolos atidavimo).

Kasacinio skundo argumentai dėl fonoskopinės ir DNR ekspertizių neatlikimo nėra pagrindas konstatuoti, kad buvo padaryti BPK pažeidimai. BPK nenumatyta, kad tokias ekspertizes būtų privaloma atlikti. BPK neįpareigoja baudžiamąsias bylas nagrinėjančių teismų atlikti visus teoriškai įmanomus įrodymų tyrimo veiksmus, tenkinti visus proceso dalyvių prašymus dėl naujo įrodymų tyrimo. Sprendimai, kad byloje yra būtina gauti specialisto išvadą ar pavesti ekspertui atlikti ekspertizę, priimami, kai manoma, jog tokių veiksmų atlikimas yra būtinas reikšmingų teisingam bylos išsprendimui aplinkybių nustatymui. Kita vertus, įrodinėjimas baudžiamajame procese negali būti beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-659/2012, 2K-135/2013 ir kt.).

Dėl nuteistojo O. P. kasacinio skundo

O. P. kasaciniame skunde teiginiai apie nepagrįstą rėmimąsi ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais nėra pagrindas tenkinti kasacinį skundą. Ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai paprastai pripažįstami įrodymais, kuriais gali būti pagrindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Pagal BPK 189 straipsnio 3 dalį prokuroro iniciatyva įtariamąjį apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas tuo atveju, kai manoma, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis gali pakeisti savo parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus. Duodamas parodymus teisme O. P. pakeitė parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, nurodydamas tokio savo veiksmo priežastį – „suėmimo nenorėjimą“. Toks paaiškinimas ir kasaciniame skunde minimas ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktos apklausos neišsamumas nėra argumentai, kuriais remiantis ikiteisminio tyrimo teisėjo protokole užfiksuoti parodymai turi būti pripažinti neleistinu įrodymu. Šiame protokole užfiksuoti duomenys (O. P. paaiškinimas, kad R. B. prieš važiuodamas į Kryžkalnį minėjo, kokiu tikslu važiuoja, kad dalį medžiagų R. B. žadėjo platinti, dalį būtų patys abu suvartoję) vertinti kartu su kitais nagrinėjant bylą ištirtais įrodymais. Taigi pirmosios instancijos teismas ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais pagrįsdamas apkaltinamąjį nuosprendį esminių BPK pažeidimų nepadarė.

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat išsamiai išanalizavo ir O. P. parodymus viso baudžiamojo proceso metu, atliko telefoninių pokalbių analizę. Apeliacinės instancijos teismas kaip netiesioginį O. P. kaltę patvirtinantį įrodymą nurodė ir policijos pareigūnų, sulaikiusių O. P. ir R. B., tarnybinius pranešimus, iš kurių matyti, kad jie sulaikomi priešinosi.

Padarytos pagrįstos išvados dėl O. P. žinojimo apie gabenamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį. Byloje teisingai spręstas ir bendrininkavimo klausimas. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs iš įvairių šaltinių gautus duomenis byloje, sprendė, kad O. P. ir R. B. gabeno didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turėdami tikslą jas platinti bendrininkų grupe. Teismų išvados dėl veiką kvalifikuojančio požymio (didelio kiekio) inkriminavimo atitinka teismų praktikoje suformuluotus išaiškinimus. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis bylose inkriminuojant didelio kiekio ar labai didelio kiekio požymius pakanka nustatyti, kad asmuo bent bendrais bruožais suvokė ir numatė, kad neteisėtai disponuoja dideliu medžiagų kiekiu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13/2011, 2K-247/2010, 2K-610/2012).

Dėl nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų

Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį teismas, nagrinėdamas bylas kasacine tvarka, patikrina nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Vadovaujantis BPK 376 straipsniu, S. M. ir O. P. kasacinių skundų argumentai, kuriais kasatoriai išreiškia nesutikimą su teismų nustatytomis aplinkybėmis, darytomis išvadomis, teismų sprendimuose išdėstytu įrodymų vertinimu, tačiau šio nesutikimo konkrečiai nesusieja su teismų padarytais esminiais BPK pažeidimais bei netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu, laikytini nenagrinėtinais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistųjų S. M. ir O. P. kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Aurelijus Gutauskas

Gintaras Goda