AS-602-68-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-68/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06350-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. D. (J. D.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. D. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. D. (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. spalio 31 d. paštu išsiuntė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI; atsakovas) 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. (23.25-08)-328-14477, kuriuo nuspręsta išieškoti iš jo 5 642,94 Lt sumą (pareiškėjo skunde nurodomus ginčijamo sprendimo priėmimo metus (2012 m.) teismas laikė rašymo apsirikimu, nes iš pridedamo sprendimo kopijos matyti, jog jis priimtas 2013 metais). Skundžiamame sprendime nurodyta, kad jis priimtas remiantis Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos pateiktu 2012 m. gegužės 4 d. prašymu vykdyti reikalavimą Nr. 2007-1093/002.

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Paaiškino, kad sprendimą gavo laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 20 iki 26 d. (voko neturi išsaugojęs). Terminą skundui paduoti praleido dėl suklydimo, nes manė, jog VMI per klaidą atsiuntė analogišką sprendimą, kurį buvo priėmusi 2012 metais ir kuris teismų buvo panaikintas kaip nepagrįstas. Į sprendimo priėmimo datą ir numerį dėmesio neatkreipė, tačiau vėliau išsiaiškino, kad tai yra naujas sprendimas dėl tos pačios sumos išieškojimo, tik su pakeista data. Manė, kad kiekvienas vidutiniškai apdairus žmogus, gavęs žodis žodin sutampantį VMI sprendimą, galėtų suklysti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 8 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą.

Teismas konstatavo, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnyje įtvirtinta teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Kaip nurodo pats pareiškėjas, ginčijamą VMI 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. (23.25-08)-328-14477 gavo laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 20 iki 26 d., taigi skundas dėl šio sprendimo panaikinimo vėliausiai galėjo būti paduotas 2013 m. spalio 28 d. (spalio 26 d. buvo šeštadienis – ne darbo diena). Pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2013 m. spalio 31 d. – praleidęs nustatytą vieno mėnesio terminą.

Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Teismas pažymėjo, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad terminai gali būti atnaujinti tik tuo atveju, jeigu pripažįstama, kad jie praleisti dėl objektyvių, svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS15-90/2005, Nr. AS556-359/2010, Nr. AS602-644/2012, Nr. AS602-40/2013 ir kt.).

Pareiškėjas svarbia termino praleidimo priežastimi nurodė tai, kad 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimas Nr. (23.25-08)-328-14477 yra identiškas kaip ir 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas Nr. (23.25-08)-328-1131, kuris buvo teismo panaikintas, todėl jis suklydo, neatkreipė dėmesio į sprendimo priėmimo datą ir numerį, ir tik vėliau išsiaiškino, kad tai yra naujas sprendimas.

Teismas sprendė, kad iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog skiriasi 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimo ir 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo priėmimo datos, šių sprendimų numeriai, juos pasirašę ir parengę asmenys, šių asmenų pareigos. Taigi negalima daryti išvados, jog sprendimai yra visiškai identiški. Be to, teismo vertinimu, pareiškėjas, gavęs iš VMI, kaip pats teigia identišką sprendimą, kuris teismo jau buvo panaikintas, būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo nedelsdamas susidomėti ir susirūpinti, kodėl atsakovė siunčia tą patį sprendimą.

Taigi pareiškėjo nurodomos aplinkybės laikytinos subjektyviomis, nuo jo paties valios, o ne nuo pašalinių (objektyvių) veiksnių, priklausiusiomis aplinkybėmis. Pareiškėjo nurodomos termino praleidimo priežastys apibūdina jo subjektyvų situacijos vertinimą, jo paties apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikomos objektyviomis, todėl terminas skundui dėl VMI 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. (23.25-08)-328-14477 panaikinimo neatnaujintas.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą skundą atsisakoma priimti, jei jis paduotas praleidus skundo padavimo terminą, o teismas atmeta prašymą šį terminą atnaujinti. Kadangi pareiškėjo prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą netenkintas, teismas jo skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas 2013 m. lapkričio 18 d. (pagal gavimo datą) pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį, atnaujinti terminą skundui paduoti ir perduoti skundą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Atskirajame skunde nurodo, kad skundžiamas sprendimas buvo gautas laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 20 d. iki 2013 m. rugsėjo 26 d., tad skundas dėl šio sprendimo vėliausiai galėjo būti paduotas 2013 m. spalio 28 d. Pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo, neįvertino to, kad terminas praleistas nežymiai – 3 dienas. Terminas praleistas dėl suklydimo manant, kad VMI atsiuntė analogišką ankstesniam sprendimui sprendimą. Pareiškėjas teigia, kad į sprendimo datą net neatkreipė dėmesio, nes kiekvienas vidutiniškai apdairus asmuo taip pat galėtų suklysti gavęs žodis žodin sutampantį VMI sprendimą, kuris jau buvo panaikintas teismine tvarka ir nekreipti į jį dėmesio, nes jis jau panaikintas. Akcentuoja, kad ginčijamo sprendimo turinys yra analogiškas panaikinto sprendimo turiniui bei išieškomos sumos dydžiui, jame pakeista tik data ir numeris. Į šiuos smulkius pakeitimus pareiškėjas teigia neatkreipęs dėmesio.

Pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktiką, jeigu terminas yra praleistas nedaug, tai sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti patį pažeidimo pobūdį šį pažeidimą lėmusių aplinkybių prasme, t. y., ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu apeliacinio apskundimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (LAT 2007 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007). Mano, jog analogiškos nuostatos turėtų būti taikomos ir administracinių sprendimų apskundimui.

Pažymi, kad ginčijamu sprendimu nepaisoma įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų ir taip rodoma nepagarba teismams. Neatnaujinus termino, būtų formuojama ydinga praktika, kad nepaisant įsiteisėjusio teismo sprendimo toje pačioje byloje, valstybinės institucijos gali piktnaudžiauti teise ir priimti lygiai tokius pat sprendimus tik su kita data ir numeriu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Ginčas byloje kilo dėl 2013 m. rugsėjo 13 d. VMI sprendimo Nr. (23.25-08)-328-14477, kuriuo nuspręsta išieškoti iš pareiškėjo 5 642,94 Lt sumą pagal Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos prašymą.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo prašyme dėl termino skundui paduoti atnaujinimo nurodytos priežastys laikytinos subjektyviomis, nuo pareiškėjo valios priklausančiomis aplinkybėmis, todėl terminas skundui paduoti neatnaujintas ir skundą atsisakyta priimti remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ginčas, kilęs tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, nenagrinėtinas privaloma ikiteismine tvarka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-22/2007, 2008 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS39-281/2008).

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundai dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimų, nenurodytų šio Įstatymo 145 straipsnyje, jų nepriėmimo, taip pat skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmimo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje ginčija mokesčių administratoriaus priimtą sprendimą ir šiam ginčui, pagal minėtą teismų praktiką, nėra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, todėl ginčijamo sprendimo apskundimui yra taikomos ABTĮ nuostatos. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Ginčijamas VMI sprendimas Nr. (23.25-08)-328-14477, kuriuo nuspręsta išieškoti iš pareiškėjo 5 642,94 Lt sumą, buvo priimtas 2013 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo apskundimui ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas nuo individualaus akto įteikimo suinteresuotai šaliai. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamą sprendimą gavo laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 20 d. iki 26 d., taigi pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pagal byloje esančias aplinkybes, paskutinė diena skundui paduoti buvo 2013 m. spalio 28 d. (atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. spalio 26 d. buvo šeštadienis). Pareiškėjas skundą pirmosios instancijos teismui išsiuntė 2013 m. spalio 31 d. (pagal pašto spaudą ant voko) (b. l. 6). Taigi nagrinėjamoje byloje nekyla klausimas dėl to, kad skundo padavimo terminas yra praleistas, o svarstytinas tik klausimas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo.

Remiantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008).

Pabrėžtina, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

Prašyme dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo pareiškėjas prašo atsižvelgti į aplinkybę, jog apeliacinio skundo padavimo terminas buvo praleistas tik tris dienas, taip atsitiko dėl to, kad pareiškėjas suklydo manant, kad VMI per klaidą atsiuntė analogišką ankstesniam sprendimui (2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas Nr. (23.25-08)-328-1131) sprendimą. Pareiškėjas teigia, kad į sprendimo datą neatkreipė dėmesio, nes kiekvienas vidutiniškai apdairus asmuo taip pat galėtų suklysti gavęs žodis žodin sutampantį sprendimą, kuris jau panaikintas teismine tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamas 2013 m. rugsėjo 13 d. VMI sprendimas Nr. (23.25-08)-328-14477 ir 2012 m. rugpjūčio 27 d. VMI sprendimas Nr. (23.25-08)-328-1131 nėra identiški, kaip teigia pareiškėjas. Sprendimuose yra nurodyta skirtinga jų priėmimo data ir dokumento numeris. Be to, sprendimą pasirašė skirtingi VMI pareigūnai. Taigi kiekvienas apdairus asmuo būtų pasidomėjęs, kodėl jam yra siunčiamas sprendimas, kuris jau panaikintas teisme, o ne nekreiptų dėmesio į sprendimą manant, jog atsiųstas senas, jau panaikintas sprendimas, kaip nurodo pareiškėjas atskirajame skunde. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jis suklydo dėl sprendimo, nes manė, jog siunčiamas anksčiau priimtas sprendimas, yra subjektyvios, nuo atsakovo valios priklausančios kliūtys, ir jos negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis termino atnaujinimo kontekste.

Savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, ir maža termino praleidimo trukmė (pagal teismų praktiką tai nėra vertinama kaip pagrindas atnaujinti terminą, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-19/2012).

Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat dėsto argumentus dėl ginčijamo sprendimo neteisėtumo ir dėl to, kad neatnaujinus termino, bus nepaisoma įsiteisėjusio teismo sprendimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiais argumentais pareiškėjas iš esmės teigia, kad nebuvo teisinio pagrindo viešojo administravimo institucijai priimti 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. (23.25-08)-328-14477. Ši argumentas yra susijęs su ginčo esme, todėl jis galėtų būti nagrinėjamas tik nagrinėjant bylą iš esmės. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas vertina tik pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumą ir pagrįstumą, bet ginčo iš esmės nesprendžia. Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl minėtų pareiškėjo argumentų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis ir remdamasi išdėstytų aplinkybių visuma, daro išvadą, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių, todėl terminas neatnaujintinas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bylos aplinkybes ir teisės normas, reglamentuojančias skundo padavimo terminą ir jo atnaujinimą, dėl to priėmė iš esmės teisingą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius