A-575-636-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. A575-636/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00084-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 24

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatams J. K. (J. K.), E. G., M. V. ir P. M. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 5–7), prašydamas panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos VGTPT, Tarnyba) 2013 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-5-13 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodė, kad Kretingos rajono policijos komisariate vyko ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00242-11, kurioje jis buvo įtariamasis ir jam buvo reikalinga kvalifikuota teisinė pagalba, tačiau jos pareiškėjas realiai negavo, kadangi iki galo visi procesiniai veiksmai minėtoje byloje neatlikti, todėl jam dar reikalinga antrinė teisinė pagalba.

Pareiškėjas paaiškino, jog Klaipėdos VGTPT 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1876-11 teikti jam antrinę teisinę pagalbą atstovaujant baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00242-11 buvo paskirta Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatė E. G., kuri realios teisinės pagalbos nesuteikė ir su kuria jau anksčiau buvo interesų konfliktas. Klaipėdos VGTPT 2012 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. (1.3 l)-TPC-43-11 pakeitė advokatę E. G. ir teikti pareiškėjui teisinę pagalbą paskyrė advokatą M. V., kuris dėl etikos sumetimų atsisakė jam atstovauti.

Klaipėdos VGTPT 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPC-54-12 advokatas M. V. buvo pakeistas advokatu P. M., kurio iniciatyva buvo atsisakyta atstovauti pareiškėją byloje. Klaipėdos VGTPT 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPC-56-12 pakeitė advokatą P. M. ir teikti pareiškėjui teisinę pagalbą paskyrė advokatę D. R., kuri realios teisinės pagalbos nesuteikė ir su kuria jau anksčiau buvo interesų konfliktas. Klaipėdos VGTPT 2012 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPC-60-12 advokatė D. R. buvo pakeista advokatu J.

K. (J. K.), kuris realios teisinės pagalbos taip pat nesuteikė ir su kuriuo jau anksčiau buvo interesų konfliktas. Pareiškėjas manė, kad Tarnyba, skirdama advokatus, kurie iš esmės negalėjo ir neteikė pareiškėjui teisinių paslaugų, neužtikrino antrinės teisinės pagalbos teikimo baudžiamojoje byloje. Be to, pareiškėjas pabrėžė, kad ginčijamame Tarnybos sprendime nurodyta, jog pagal minėtų advokatų pateiktus duomenis yra paskaičiuotos išlaidos, kurias pareiškėjas turi atlyginti, tačiau nenurodoma, kokio dydžio išlaidos ir iš ko jos susidaro.

Pareiškėjo teigimu, Tarnyba, priimdama ginčijamą sprendimą, visapusiškai netyrė ir nenagrinėjo visų aplinkybių, o vienašališkai vadovavosi advokatų pateiktais duomenimis, kurie neatitinka tikrovės. Taip pat atkreipė dėmesį, kad Tarnyba, nagrinėdama su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusius klausimus, nekvietė pareiškėjo ir nepateikė jam advokatų pranešimų, adresuotų Klaipėdos VGTPT, taip priimdama subjektyvius sprendimus.

Atsakovas Klaipėdos VGTPT atsiliepime į skundą (I t., b. l. 27–34) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Tarnyba nurodė, kad ginčijamu sprendimu nutraukė pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 30-2-00242-11), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 3 straipsnio, 23 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 24 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nes pareiškėjas piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba ir savo procesinėmis teisėmis.

Tarnyba paaiškino, jog 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-1876-11 suteikė antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui J. S. baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 30-2-00242-11), teikti teisinę pagalbą paskiriant advokatę E. G., tačiau 2012 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPC-43-11, nustačius interesų konfliktą, kilusį dėl to, jog pareiškėjas J. S. advokatei E. G. iškėlė privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, minėta advokatė buvo pakeista ir teikti teisinę pagalbą paskirtas advokatas M. V.. Klaipėdos VGTPT 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPC-54-12, nustačius interesų konflikto grėsmę, advokatas M.

V. taip pat buvo pakeistas ir teikti teisinę pagalbą paskirtas advokatas P. M., kuris dėl interesų konflikto grėsmės Tarnybos 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPC-56-12 irgi buvo pakeistas ir teikti teisinę pagalbą paskirta advokatė D. R.. Tačiau ir pastaroji advokatė, nustačius interesų konfliktą, buvo pakeista Klaipėdos VGTPT 2012 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPC-60-12 ir teikti teisinę pagalbą paskirtas advokatas J. K.. Tarnybos 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPF-38-12 buvo pratęstas Klaipėdos VGTPT 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPA-1876-11 galiojimo terminas iki 2013 m. lapkričio 27 d.

Tarnyba atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas dėl advokato J. K. veiksmų pateikė penkis skundus. Siekdama visapusiškai išnagrinėti pareiškėjo skundus, Tarnyba kreipėsi į minėtą advokatą, prašydama pateikti paaiškinimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui. Remdamasi advokato paaiškinimu bei surinkta informacija, Tarnyba tvirtino, kad akivaizdu, jog pareiškėjo skunduose nurodytos aplinkybės, kad advokatas jo neatstovavo, negynė jo interesų, buvo nepasiruošęs bylai, su ja nesusipažinęs ir neteikė kvalifikuotos teisinės pagalbos, neatitinka tikrovės, o pats pareiškėjas net nebandė bendradarbiauti su jam antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtu advokatu, teismui ir Tarnybai išreiškia išankstinę priešišką nuomonę dėl advokato atstovavimo, šmeižia advokatą, nepagrįstai teigdamas, jog advokatas savo pareigas atlieka aplaidžiai ir nekompetentingai, neteikia kvalifikuotos teisinės pagalbos.

Tarnyba taip pat akcentavo, kad privataus kaltinimo baudžiamojoje byloje Nr. PK-649-718/2012, kurią pareiškėjas buvo iškėlęs advokatei E. G., advokatė yra išteisinta, o bylą pagal pareiškėjo 2012 m. spalio 29 d. skundą, kuriuo buvo siekta inicijuoti privataus kaltinimo baudžiamąją bylą advokatui J. K., atsisakyta pradėti. Tarnyba manė, kad pareiškėjo prieš advokatus inicijuojamos bylos ir jo kaltinimai advokatams yra nepagrįsti, tokiu būdu pareiškėjas ne tik nepagrįstai apsunkina advokatų ir teismų darbą, tačiau kartu siekia ir manipuliuoti antrinės teisinės pagalbos sistema, kadangi Tarnybai atsisakius pakeisti antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtą advokatą, nenustačius VGTPĮ nustatytų advokato pakeitimo pagrindų, pareiškėjas pradeda privataus kaltinimo baudžiamąją bylą prieš antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtą advokatą, taip dirbtinai sukeldamas interesų konfliktą, dėl ko Tarnyba turi pakeisti antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą.

Tarnyba tvirtino, kad tokie pareiškėjo veiksmai vertintini kaip akivaizdus piktnaudžiavimas valstybės garantuojama teisine pagalba, savo procesinėmis ir materialiomis teisėmis. Be to, Tarnyba paaiškino, kad vadovaujantis VGTPĮ, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintomis Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) bei advokatų E. G., M. V., P. M., D. R. ir J. K. pateiktais duomenimis apie advokatų laiką teikiant antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui pagal Klaipėdos VGTPT 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-1876-11, buvo apskaičiuotos 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurių dydis yra 1 056,50 Lt.

Trečiasis suinteresuotas asmuo advokatas J. K. atsiliepime į skundą (I t., b. l. 16–18) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Advokatas J. K. teigė, kad pareiškėjas jį šmeižia ir įžeidinėja, nurodydamas, jog advokatas su juo nebendrauja ir jokios kvalifikuotos teisinės pagalbos jam nesuteikė, taip pat grasindamas patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn ir pareikšti civilinį ieškinį. Advokatas manė, kad pareiškėjas yra nenusiteikęs atstovauti savo interesus su jam paskirtu advokatu. Papildomai nurodė, kad tarp jo ir pareiškėjo jau anksčiau yra buvę konfliktų, todėl jis nesutinka atstovauti pareiškėją bet kurioje byloje, apie tai pranešė ir Tarnybos direktoriui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo advokatė E. G. atsiliepime į skundą (I t., b. l. 21) nurodė, kad pareiškėjas nevykdė sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 6.1 punkto reikalavimų, t. y. nebendradarbiavo su jam paskirtu advokatu, be to, atsisakė teisinės pagalbos ir advokato paslaugų.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimu (II t., b. l. 124–131) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad pagal VGTPĮ 3 straipsnį valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo, taikaus ginčų sprendimo prioriteto, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principais. Pagal to paties įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktą antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba ginti teises neleistinais būdais, o pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas dėl šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodytų priežasčių, šios teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ji buvo teikiama.

Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prieš advokatus inicijuojamos bylos ir pareiškėjo kaltinimai advokatams yra nepagrįsti, o pareiškėjo skunduose dėl advokato J. K. nurodytos aplinkybės, jog advokatas jo neatstovavo, negynė jo interesų, buvo nepasiruošęs bylai, su ja nesusipažinęs, neteikė kvalifikuotos teisinės pagalbos ir šmeižė pareiškėją, neatitinka tikrovės. Be to, pareiškėjas nepagrįstai bando inicijuoti ar inicijuoja privataus kaltinimo baudžiamąsias bylas prieš antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtus advokatus, tokiu būdu sukeldamas interesų konfliktą, dėl ko Tarnyba turi pakeisti antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą.

Teismo vertinimu, tokie pareiškėjo veiksmai kelia abejones dėl jo siekio ir sąžiningo naudojimosi jam suteiktomis teisėmis, paneigia įstatymų leidėjo ketinimus bei tikslus, kurių buvo siekta priimant VGTPĮ. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo konfliktai su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu, tikrovės neatitinkantys teiginiai apie advokato veiksmus, reikalavimai advokatą patraukti atsakomybėn, reikalavimai atlikti veiksmus, advokato nuomone, nepagrįstus teisiniais argumentais, taip pat advokato surašyto apeliacinio skundo nepateikimas pripažintinas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba.

Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas naudojosi valstybės garantuojama teisine pagalba tam, kad teisinę pagalbą teikiantis advokatas atliktų tokius veiksmus, kokius laiko tikslingais pats pareiškėjas, visiškai neatsižvelgiant į profesionalaus teisininko teisinius argumentus. Šiame kontekste teismas pabrėžė, kad tokie veiksmai aiškiai prieštarauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principui, draudžiančiam piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis, taip pat paneigia pačią VGTPĮ paskirtį – garantuoti fiziniams asmenims tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginio, kad ginčijamame Tarnybos sprendime neatskleista, koks advokatas ir kokius konkrečiai darbus atliko bei kokios nuo jų darbo sąnaudų paskaičiuotos išlaidos, teismas akcentavo, jog minėtame sprendime nurodyta, kad pagal advokatų E. G., M. V., P. M., D. R. ir J. K. pateiktus duomenis apie advokatų nuo 2011 m. lapkričio 22 d. sugaištą laiką teikiant antrinę teisinę pagalbą J. S. pagal Tarnybos 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-l876-11 apskaičiuotos 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidos, vadovaujantis Taisyklių 4 punkto nuostata, yra 960 Lt, t. y. išlaidos už laiką, skirtą susipažinimui su sprendimu, įrodymų rinkimui, susipažinimui su teismų praktika, procesinių dokumentų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismui parengimą bei bendravimui ir pozicijos derinimui su pareiškėju (24 val.

× 40 Lt = 960 Lt). Taip pat nurodyta, kad kitos išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu, yra 76,50 Lt (advokato ir pareiškėjo kelionės išlaidos) bei pašto perlaidos mokestis 20 Lt, iš viso 100 proc. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 1 056,50 Lt. Be to, teismas pažymėjo, kad Tarnyba kartu su atsiliepimu į pareiškėjo skundą pateikė Klaipėdos VGTPT Finansų ir ūkio skyriaus 2012 m. gruodžio 13 d. pažymą Nr. 4.27-2L-199, kurioje nurodoma, jog pagal advokatų E. G., M. V., P. M., D. R. ir J.

K. pateiktus duomenis apie advokatų, nuolat ir prireikus teikiančių antrinę teisinę pagalbą, nuo 2011 m. lapkričio 22 d. sugaištą laiką teikiant antrinę teisinę pagalbą J. S. pagal Tarnybos 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-l876-11, apskaičiuotos 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 1 056,50 Lt. Tarnyba taip pat pateikė Klaipėdos VGTPT direktoriaus 2012 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. V-195 „Dėl kelionės išlaidų apmokėjimo“, 2012 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. V-201 „Dėl techninės klaidos ištaisymo“, 2012 m. lapkričio 30 d.

įsakymo Nr. V-195 „Dėl kelionės išlaidų apmokėjimo“, advokato J. K. 2012 m. spalio 31 d. prašymo su priedais bei advokatės E. G. prašymo su priedais kopijas, kurios patvirtina advokatų ir pareiškėjo 76,50 Lt kelionės išlaidas bei 20 Lt pašto išlaidas. Be to, Tarnyba pateikė advokatų E. G., D. R. ir J. K. išrašus iš Advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą administracinėse, civilinėse bylose, duomenų, kurie patvirtina, kad atstovaudami pareiškėją baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 30-2-00242-11) pagal Klaipėdos VGTPT 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1876-11 advokatė E. G. 2011 m. lapkričio 22 d. užtruko 0,25 val. susipažinimui su Tarnybos sprendimu, 2011 m. gruodžio 2 d. užtruko 0,25 val.

įtariamojo apklausoje bei 1 val. kelionei; advokatė D. R. 2012 m. spalio 9 d. užtruko 1 val. pranešimo Tarnybai ir teismui kopijavimui, 2012 m. spalio 17 d. užtruko 0,5 val. bendravimui su Tarnybos darbuotojais, dokumentų paieškai, įstatymų studijavimui bei 1 val. pagalbiniam veiksmui, 2012 m. spalio 23 d. užtruko 0,5 val. pranešimui teismui, faksui, dokumentų perdavimui, archyvavimui; advokatas J. K. 2012 m. spalio 24 d. užtruko 1 val. susipažinimui su Tarnybos sprendimu bei 0,25 val. kelionei, 2012 m. spalio 25 d. užtruko 3,5 val. susipažinimui su bylos medžiaga, posėdžiui, konsultavimui, 0,5 val. pagalbiniam veiksmui bei 4,25 val. kelionei, 2012 m. lapkričio 7 d. užtruko 3,5 val. skundo apygardos teismui surašymui bei 1 val. kelionei, 2012 m. lapkričio 23 d. užtruko 1 val. susipažinimui su Tarnybos sprendimu bei 1 val. susipažinimui su pareiškėjo prašymu, 2012 m. lapkričio 27 d. užtruko 3 val. atsakymo Tarnybai dėl pareiškėjo prašymų, advokato pakeitimo parengimui ir 0,5 val. kelionei.

Tai įvertinęs, teismas konstatavo, kad advokatai, atstovaudami pareiškėją, iš viso užtruko 24 val., o pareiškėjas šių duomenų neginčijo. Remdamasis Taisyklių 4 punktu (redakcija galiojusia ginčijamo Tarnybos sprendimo priėmimo metu), numatančiu, kad apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kai teisės aktų nustatyta tvarka šios išlaidos turi būti grąžinamos ar išieškomos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, advokato, kuris nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 40 Lt, teismas konstatavo, jog pagal byloje pateiktus duomenis 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį sudaro 1 056,50 Lt (76,50 Lt + 24 val.

× 40 Lt + 20 Lt), kaip ir nurodyta ginčijamame Tarnybos sprendime.

Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju Klaipėdos VGTPT 2013 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-5-13 „Nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą“ priėmė teisėtai ir pagrįstai.

III. Pareiškėjas J. S. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 136–137), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, taip pat priimti atskirąją nutartį ir perduoti bylą prokurorui. Be to, pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad skundas būtų išnagrinėtas visapusiškai ir objektyviai. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, vadovavosi subjektyviomis prielaidomis, neatskleidė bylos esmės ir nesurinko įrodymų, o priimtas teismo sprendimas yra nemotyvuotas, be to, nagrinėjant bylą buvo šiurkščiai pažeistos pareiškėjo procesinės teisės ir neteisingai pritaikytos procesinės teisės normos, teismas nepasisakė dėl Tarnybos reikalavimo atlyginti jai 1 056,50 Lt antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat teigia, kad advokatų jam teikta pagalba buvo žalinga ne tik jam, bet ir valstybei, o tokia veika turi nusikalstamos veikos požymių, todėl byla perduotina prokurorui.

Atsakovas Klaipėdos VGTPT atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 154) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimą nepakeistą. Tarnyba mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo bylą, išsamiai motyvavo savo sprendimą byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų teisine analize, motyvuotas išvadas pateikė dėl visų esminių pareiškėjo skundo argumentų, o vien tik subjektyvus pareiškėjo vertinimas ir nesutikimas su sprendimu teismo išvadų nepaneigia. Taip pat pažymi, jog palaiko savo atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytą poziciją.

Trečiasis suinteresuotas asmuo advokatė E. G. atsiliepime į skundą (II t., b. l. 155–156) nurodė, kad pareiškėjas nevykdė sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 6.1 punkto reikalavimų, t. y. nebendradarbiavo su jam paskirtu advokatu, be to, atsisakė teisinės pagalbos ir advokato paslaugų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliaciniu skundu pareiškėjas, be kita ko, prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Šiuo atveju pareiškėjas prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka iš esmės motyvuoja tuo, kad žodinio bylos nagrinėjimo metu jo apeliacinis skundas būtų išnagrinėtas visapusiškai ir objektyviai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, minėtas pareiškėjo prašymas atmestinas ir byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Klaipėdos VGTPT 2013 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-5-13, kuriuo Tarnyba, vadovaudamasi VGTPĮ 3 straipsniu, 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 24 straipsnio 1 dalimi, nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui J. S. pagal Klaipėdos VGTPT 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-1876-11 bei įpareigojo pareiškėją per 30 dienų nuo šio sprendimo gavimo sumokėti 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, kurią sudaro 1 056,50 Lt, teisėtumo ir pagrįstumo.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo ginčijamas Klaipėdos VGTPT 2013 m. sausio 9 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPD-5-13 yra teisėtas ir pagrįstas. Pabrėžtina, jog priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais teisės aktais ir įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus duomenis. Tuo tarpu apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas subjektyviais bendro pobūdžio teiginiais, jame nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtas aplinkybes vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą sprendimą, pareiškėjas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

Kaip minėta, Klaipėdos VGTPT 2013 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-5-13 priėmė, be kita ko, vadovaudamasi VGTPĮ 3 straipsniu, 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 24 straipsnio 1 dalimi. VGTPĮ 3 straipsnyje įtvirtinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principai, inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo bei draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis principai (VGTPĮ 3 str. 2 ir 4 p.). Remiantis VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu (redakcija, galiojusi skundžiamo Tarnybos sprendimo priėmimo metu), antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba ginti teises neleistinais būdais.

Pagal VGTPĮ 24 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi skundžiamo Tarnybos sprendimo priėmimo metu), jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas dėl šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodytų priežasčių, šios teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ji buvo teikiama. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-565/2007, 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-693/2008, 2009 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-558/2009, 2010 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1579/2010 ir kt.) yra ne kartą akcentavęs, jog siekiant suteikti realią bei tinkamą teisinę pagalbą bei išvengti galimų negatyvių teisinių pasekmių dėl netinkamos pradinės pozicijos pasirinkimo, fiziniams asmenims, kuriems tokią teisę užtikrina teisės aktai, padeda advokatai.

Pastarųjų pareiga – užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą, padėti pasirinkti tokį teisinį variantą, kuris maksimaliai galėtų sąlygoti atstovaujamo fizinio asmens teisių ar teisėtų interesų apgynimą, jei nustatomas jų pažeidimas. Pareiškėjo konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą užtikrinančiu asmeniu, pasireiškianti atsisakymu užimti advokato siūlomą teisinę padėtį atitinkamoje byloje, primygtinas reikalavimas formuluoti tokį skundo dalyką, pagrindą, koks turėtų būti pareiškėjo nuomone, pripažintinas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba; dėl konfrontacijos ir piktnaudžiavimo atstovavimas pareiškėjui iš esmės tampa neperspektyvus.

Tokie veiksmai aiškiai prieštarauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principui, draudžiančiam piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis, taip pat paneigia pačią VGTPĮ paskirtį – garantuoti fiziniams asmenims tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Vertinant tokią situaciją priešingai, būtų paneigtas draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principas, o pareiškėjui sudaromos galimybės piktnaudžiauti savo teisėmis teikiant prašymus pakeisti advokatą, esant, jo manymu, interesų konfliktui, ar tiesiog atsisakyti teisinės pagalbos ir išvengti dėl to kylančių pasekmių.

Pabrėžtina, kad VGTPĮ 4 straipsnio 1 punktas numato, jog pareiškėjas privalo bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Ši nuostata suponuoja, jog asmuo, kuriam teikiama teisinė pagalba, turi aktyviai dalyvauti šiame procese ir bendradarbiauti su tais asmenimis, kurie jam tokią pagalbą teikia, kad būtų realizuotas VGTPĮ 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principas.

Taigi, įvertinusi byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prieš advokatus inicijuojamos bylos ir pareiškėjo kaltinimai advokatams yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo konfliktai su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu, tikrovės neatitinkantys teiginiai apie advokato veiksmus, reikalavimai advokatą patraukti atsakomybėn, reikalavimai atlikti veiksmus, advokato nuomone, nepagrįstus teisiniais argumentais, taip pat advokato surašyto apeliacinio skundo nepateikimas pripažintini piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Tarnyba, nustačiusi minėtas aplinkybes, vadovaudamasi VGTPĮ (redakcija, galiojusi skundžiamo Tarnybos sprendimo priėmimo metu) 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 24 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai ir teisėtai 2013 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPD-5-13 nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui bei įpareigojo pareiškėją atlyginti jam suteiktos teisinės pagalbos išlaidas.

Pasisakydama dėl pareiškėjo teiginio, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Tarnybos įpareigojimo pareiškėjui sumokėti 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, kurią sudaro 1 056,50 Lt, pagrįstumo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, priešingai nei tvirtina pareiškėjas, išsamiai, aiškiai ir motyvuotai pasisakė dėl minėto įpareigojimo pagrįstumo bei patikrino nurodytos antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos apskaičiavimo teisingumą, todėl šis pareiškėjo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, nenustatė nei bylą nagrinėjusio teismo šališkumo, nei pareiškėjui teisinę pagalbą teikusių advokatų nusikalstamos veikos požymių, todėl šie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, pareiškėjo J. S. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys